Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018-04-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ str. 1 d. ir vadovaujantis BK 64¹ str. skirta galutinė sumažinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

2) 2019-05-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 64¹ str. skirta galutinė sumažinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, kuri 2019-07-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3) 2020-07-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ str. 1 d. ir vadovaujantis BK 64¹ str. skirta galutinė sumažinta 30 parų arešto bausmė;

4) 2020-09-09 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 64¹ str. skirta sumažinta 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 10 p. atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

5) 2021-01-28 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 151¹ str. 1 d. (dvi veikos) ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str. paskirta subendrinta, sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu nustatyta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-09 nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 5 d. 5 p., 8 p., 10 p. atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T., būdamas pilnametis ir žinodamas, kad nukentėjusioji K. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 7 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būnant ir miegant kartu bute, kuris yra (duomenys neskelbtini), nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip vieną kartą, lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų K. R., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. T., apklaustas 2021-04-19, įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 151¹ str. 1 d., BK 151¹ str. 1 d. padarymo, parodė, kad psichikos ligomis neserga, narkotikų nevartoja. Šiuo metu sveikata gera, jaučiasi gerai. Jis K. R., pažįsta nuo to laiko kada gyveno (duomenys neskelbtini). Jis žino kiek yra K.i metų, ji neturi 16 metų, jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Apie savo metus jam sakė pati K.. Su K. dabar visiškai nebebendrauja, nes susipyko. Įtarime minimu laikotarpiu – 2020 m. spalio 1-7 d. – galėjo turėti lytinius santykius su K., tie lytiniai santykiai galėjo būti pas T. V., adresu (duomenys neskelbtini). Tuo adresu gyvena T., o jis ten būdavo svečiuose, taip pat būdavo ir K.. Tarp jo ir K.s lytiniai santykiai būdavo tik kada jis būdavo išgėręs. Būdamas blaivas niekada neturėjo su ja lytinių santykių. K. kada jis guli lovoje lenda prie jo, kiša rankas jam į klyną ir taip jį jaudina, dėl to ir įvyksta tarp jų lytiniai santykiai. Jis ne visada lytinių santykių metu naudoja prezervatyvus. Lytiniai santykiai tarp jo ir K.s buvo be jokios prievartos, abipusiu sutikimu. Kiek kartų turėjo lytinius santykius su K. negali pasakyti, nes neskaičiavo. Su K. turėjo lytinius santykius tik vaginaliniu būdu. Dėl įtarime minimos datos – 2020 m. spalio 30 d.-2020 m. lapkričio 12 d. – kaltės nepripažįsta. Jis (duomenys neskelbtini) buvo paleistas iš kalėjimo, ten atliko arešto bausmę. Jis kada išėjo iš kalėjimo su K. susitikęs nebuvo ir su ja lytinių santykių neturėjo. Įtarime minima, kad lytinius santykius galėjo turėti adresu (duomenys neskelbtini). Tuo adresu gyvena D. J.. Pas D. negyvena jau virš metų laiko, su juo bendrauja retai, pas jį nesilanko. Ar pas D. būna K., nežino. Pas D. su K. lytinių santykių neturėjo. Dėl šio antro įtarimo nieko daugiau neturi ką paaiškinti. (duomenys neskelbtini) išėjęs iš izoliatoriaus apsigyveno (duomenys neskelbtini) kur iki šiol gyvena. Šiuo adresu gyvena su M. P.. Yra registruotas darbo biržoje. Vykti į įvykio vietą ir rodyti kur turėjo santykius su K. nesutinka. Nori, kad byla kuo greičiau baigtųsi. Nori pradėti naują gyvenimą. Su K. nebendrauja, ryšių jokių nepalaiko. Su juo galima susisiekti el. paštu, kurį nurodė pažymoje apie asmens duomenis bei telefonu. Jei keistųsi gyvenamoji vieta pažada informuoti. Šiuo metu į apklausą neatsinešė dokumento, nes paliko namuose, tačiau turi tapatybės kortelę. Gailisi, kad taip išėjo. (2 t., b. l. 103-106).

Kaltinamasis E. T., apklaustas 2021-04-22 ikiteisminio tyrimo metu įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 151¹ str. 1 d., padarymo, parodė, kad psichikos ligomis neserga, narkotikų nevartoja. Kaltę dėl įtarimo pripažįsta pilnai. Dėl įtarimo buvo apklaustas 2021-04-19, tvirtina savo parodymus, prašo jais remtis. Gailisi, kad turėjo lytinius santykius su K. įtarime nurodytu laikotarpiu. Dabar su K. yra nutraukęs visus ryšius ir nebendrauja. (2 t., b. l. 111-113).

Specialisto išvadoje Nr. G 1311/2020(04) nurodyta, kad K. R. kūne ir lytinių organų srityje sužalojimo žymių nenustatyta. Mergystės plėvėje yra seni pažeidimai, todėl nustatyti mergystės plėvės pažeidimo laiką nėra galimybės. K. R. tamponėliuose su makšties turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai (1 t., b. l. 128).

Specialisto išvadoje 2021-03-26 Nr. IBPS-V-678620-21 nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono su makšties turiniu, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2020-10-07 apžiūrint K. R., rasta spermos, susimaišiusios su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų. Sperma yra netinkama asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų K. R. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 6×10-20. Ant tirti pateikto tampono su makšties turiniu, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2020-10-07 apžiūrint K. R., rasta spermos, susimaišiusios su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų. Sperma yra netinkama asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. R. genotipu. Vadovaujantis Y haplotipo lyginamojo tyrimo rezultatais negalima atmesti E. T., kaip galimo vyro biologinių pėdsakų, rastų ant tampono su makšties turiniu, tiriant pažymėto Nr. 2, donoro. Ant tirti pateiktų tamponų su makšties turiniu, tiriant pažymėtų Nr. 3 ir Nr. 4, paimtų 2020-11-13 apžiūrint K. R., rasta spermos, susimaišiusios su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų. Sperma yra netinkama asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. R. genotipu. (1 t., b. l. 146-151).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo E. T. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta.

Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik pakaltinamas pilnametis, t. y. jau sulaukęs 18 metų amžiaus, asmuo. Be to, ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, t. y., pilnametis asmuo, lytiškai santykiaudamas ar kitaip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 16 metų amžiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duodamas parodymus kaltę pripažino visiškai, t. y., kad būdamas pilnamečiu ir žinodamas, jog nukentėjusioji K. R. yra jaunesnė nei 16 metų amžiaus, su ja lytiškai santykiavo ne mažiau kaip vieną kartą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 7 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Be kaltinamojo E. T. duotų paaiškinimų, jo kaltę pagrindžia ir byloje esantys bei teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: nukentėjusiosios K. R., liudytojų D. J., T. V., S. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados ir kt. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo E. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kaltinamasis E. T. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkiam nusikaltimui, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b.l. 64-72, 179-187), baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 73-78, 188-202), nedirbantis (2 t., b.l. 60, 203), nuo 2020-11-06 registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b.l. 59).

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad kaltinamasis E. T. nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų bei sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos įvykdymą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-01-28 nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi.

Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-388-895/2016 ir kt.).

Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)

Nusikalstama veika, numatyta BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Vertinant šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pažymėtina, kad kaltinamasis E. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos padarymo, asmuo nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vukdymo atidėjimo laikotarpiu, niekur nedirbantis, tačiau jis pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo, gailėjosi dėl savo veiksmų, pažadėjo daugiau nusikaltimų nedaryti, šiuo metu su nukentėjusiąja nebebendrauja, nuo 2020-11-06 registruojasi Užimtumo tarnyboje, kas rodo, kad asmuo siekia susirasti darbą, teisėtais būdais užsidirbti lėšų pragyvenimui, be to nusikalto būdamas palyginti jauno amžiaus, iš teistumo pažymos matyti, kad jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, kas rodo pasitaisiusi asmens elgesį, todėl visos šios aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir yra pagrindas E. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti trečią kartą taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, kaltinamajam skiriamos ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos, ribojančios nuteistojo elgesį ir atitinkančios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Teismo nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant kaltinamajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, E. T. žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

Intensyvi priežiūra kaltinamajam E. T. netaikoma atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, o be to, taikant BK 75 str. 5 d. nuostatas, teismas turi diskrecijos teisę pasirinkti kokią poveikio priemonę taikyti, t.y. vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą, ir (ar) pareigas, kas priešingai imperatyviai reglamentuota BK 75 str. 1 d., dėl intensyvios priežiūros taikymo kai atidedamas arešto bausmės vykdymas. (2021 m. vasario 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-109-519/2021)

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. (2 t., b.l. 114-116).

Pagal baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

Nukentėjusiosios K. R. įgaliota atstovė pareiškė 400 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo E. T., kadangi nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus. (2 t., b.l. 173-174).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji K. R. prašo priteisti 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vertindamas neturtinės žalos kriterijus teismas įvertina tai, kad nukentėjusioji nukentėjo psichologiškai, nusikalstamos veikos padarymo metu patyrė dvasinius išgyvenimus, tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir minėtos nukentėjusiosios padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiajai šią žalą jis turi atlyginti. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, atliktos nusikalstamos veikos apimtį, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), manytina, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos mastą, nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, nukentėjusiajai K. R. priteistina 400 Eur neturtinė žala.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– kompaktiniai diskai (2 vnt.) su nepilnametės apklausomis, esantys voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti byloje.

- po specialisto tyrimo likę: dėžė, kurioje yra dvi dėžutės, kuriose buvo tamponai su makšties turiniu, aštuonios dėžutės su tamponais ir tepinėliais, K. R. ir E. T. lyginamieji seilių pavyzdžiai – sunaikintini.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai K. R. buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją atlikti advokatui. Byloje gauta pažyma, kuriose nurodoma, kad už nukentėjusiajam K. R. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 361,44 Eur. (3 t., b.l. 1-7)

Esant šiai aplinkybei, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas, todėl laikytina, kad išlaidos yra įrodytos ir tenkintinos, priteisiant 361,44 Eur (už nukentėjusiajai suteiktą pagalbą) iš kaltinamojo E. T..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio l dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. T. paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-01-28 nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi ir E. T. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, E. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. T. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti visą atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-01-28 nuosprendį.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios K. R. civilinį ieškinį dėl 400 Eur neturtinės žalos tenkinti ir iš E. T. priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) nukentėjusiosios K. R. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– kompaktinius diskus (2 vnt.) su nepilnametės apklausomis, esančius voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje;

- po specialisto tyrimo likusius: dėžę, kurioje yra dvi dėžutės, kuriose buvo tamponai su makšties turiniu, aštuonios dėžutės su tamponais ir tepinėliais, K. R. ir E. T. lyginamieji seilių pavyzdžiai – sunaikinti.

Priteisti iš E. T. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už K. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 361,44 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 44 centus).

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.