Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Kategorija 24.1.; 30.12.1.; 43.2.; 119.12.; 99.5.; 99.7.; 116.1.

2014 m. spalio 29 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieškovui G. J., jo atstovei adv. S.Staniukynienei, atsakovams E. J., E. J., J. P., A. P., jų atstovėms adv. S.E.Šalūgaitei, V.Kisielienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovams E. J., E. J., I. V., A. P., J. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas sprendžia, kad atsakovų pateiktos PVM sąskaitos – faktūros (t. 1, b.l. 146-147) nesusijusios su ginčo objektu, nes jos išrašytos 1999-11-02, t.y. iki ieškovo atliktų namo pagerinimo darbų pradžios. UAB „Svajavita“ PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad R. J. 2003-07-03 pirko duris ir parketlentes už 2332,12 Lt (t. 1, b.l. 148, 149). Garantinė kortelė prekei patvirtina, kad televizorius Daewoo pirktas 2008-12-15 už 239,20 Lt (t. 1, b.l. 150). Garantinis talonas patvirtina, kad benzininė vejapjovė Classic 46B pirkta 2007-06-27 už 629 Lt (t. 1, b.l. 153) Garantinė knygelė patvirtina, kad viryklė Elenberg pirkta 2007-02-07 už 550 Lt (t. 1, b.l. 154). Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento pažyma apie pajamas patvirtina, kad E. J. 2005 m. rugsėjo mėn. gavo 50 Lt, 2005 m. spalio – 2006 m. birželio mėn. gavo 100 Lt, 2006 m. liepos – 2007 m. sausio mėn. gavo 115 Lt, 2007 m. vasario – 2007 m. gruodžio mėn. gavo 133 Lt, 2008 m. sausio – 2008 m. liepos mėn. gavo 158 Lt, 2008 m. rugpjūčio – 2009 m. birželio mėn. gavo 180 Lt našlaičio šalpos pensiją kas mėnesį (t. 1, b.l. 157-158). Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento pažyma apie pajamas patvirtina, kad E. R. 2005 m. rugsėjo mėn. gavo 50 Lt, 2005 m. spalio – 2006 m. birželio mėn. gavo 100 Lt, 2006 m. liepos – 2007 m. sausio mėn. gavo 115 Lt, 2007 m. vasario – 2007 m. gruodžio mėn. gavo 133 Lt, 2008 m. sausio – 2008 m. liepos mėn. gavo 158 Lt, 2008 m. rugpjūčio – 2011 m. liepos mėn. gavo 180 Lt našlaičio šalpos pensiją kas mėnesį, 2011 m. rugsėjo mėn. gavo 90 Lt, o 2012-sausio mėn. gavo 1430 Lt (t. 1, b.l. 159-160). Iš pateiktų planų matyti Namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, patalpų išsidėstymas, ir garažo vieta namo bei (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (t. 2, b.l. 9-11). Darbuotojo pajamų sertifikatas patvirtina E. J. pajamas Italijoje 2011 m. (t. 2, b.l. 14-19). Lietuvos kūno kultūros akademijos pažyma patvirtina, jog 2009 m. studentė E. R. gavo iš viso 7197,89 Lt pajamų (b.l. 23), 2008 m. gavo 5272,28 Lt (b.l. 24), 2007 m. gavo 1762,33 Lt, nuo 2011-09-01 iki 2012-06-30 gavo 3682,07 Lt pajamų nuo 2010-09-01 iki 2011-06-30 gavo 3804,35 Lt pajamų (t. 2, b.l. 23-27), nuo 2010-01-01 iki 2010-08-31 gavo 11166,58 Lt (t. 2, b.l. 36).. Fotonuotraukos patvirtina garažo išsidėstymą namo atžvilgiu (t. 2, b.l. 28). Medicininis pažymėjimas patvirtina, kad E. J. yra sirgęs epilepsija (t. 2, b.l. 33), E. J. – įgimta širdies liga (t. 2, b.l. 34). 2012-11-16 Mokolų seniūnijos duomenimis adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje gyvenamąją vietą buvo deklaravę D. R., E. J. ir E. R. (t. 2, b.l. 35). D. R. yra E. R. sūnus (t. 2, b.l. 37). Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti garažo vieta namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, atžvilgiu (t. 2, b.l. 38). UAB „Garmus“ kvitas patvirtina, kad 2009-02-25 pirktas muzikinis centras už 599 Lt (t. 2, b.l. 40). 2012-12-13 adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė, kilo gaisras. Gyvenamojo namo nudegė medinės konstrukcijos, įgriuvo perdengimas. Sulietos namo pirmo aukšto patalpos (t. 2, b.l. 74). Gyvenamasis namas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, laikotarpiu nuo 2012-12-04 iki 2013-12-03 buvo apdrausti AB Lietuvos draudimas 973000 Lt sumai, namų turtą, esantį gyvenamajame name ir pagalbiniame pastate apdraudžiant 238602 Lt sumai, draudėjas E. R. (t. 2, b.l. 92-93). E. R. ir E. J. raštu paprašė draudimo išmoką pervesti į J. P. sąskaitą (t. 2, b.l. 94). AB Lietuvos draudimas 2013-01-23 sprendimu 170774,27 Lt draudimo išmoką išmokėjo J. P. (t. 2, b.l. 96), 2013-01-21 išmokėjo 26620,94 Lt ir 19915,61 Lt, 2000 Lt (t. 2, b.l. 97-99). Iš Marijampolės apskrities AVMI duomenų matyti, kad 2013-03-14 duomenimis dėl gaisro buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, asmenys, įvykdę nusikalstamą veiką, nenustatyti (t. 2, b.l. 102-118). UAB „Garnys“ kvitas patvirtina, kad 2008-12-11 pirktas siurblys (t. 2, b.l. 130). 2006-02-06 sutartis tarp G. J. ir UAB „Budsava“ patvirtina, kad G. J., (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, užsakė termovizinius matavimus, kurių kaina 500 Lt (t. 2, b.l. 133-134). 2013-03-29 į Marijampolės apskrities VPK kreipėsi G. J., nurodydamas, jog 2012 m. rudenį iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, dingo jam priklausantys daiktai – televizorius Samsung, benzininis pjūklas, perforatorius, grąžtas, elektrinis pjūklas, nuotraukų albumas, albumas „Mano Lietuva“, medinis padėklas vaisiams, kurių bendra vertė 1160 Lt (t. 3, b.l. 93-94). G. J. 1999-09-02 pardavė I. V. ir V. V. butą, esantį R.Kalantos g. 69, Kaune (t. 3, b.l. 109). Iš antstolės Astos Lukšienės 2013-12-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad išklausius garso įrašą CD-R diske girdėti vyro ir moters pokalbis apie sekciją (t. 3, b.l. 109). S.A.Cortina PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad 2004-04-28 ir 2004-05-29 pirkta prekių iš viso už 752,66 Lenkijos zlotų (t. 3, b.l. 123-129). Antstolės Astos Lukšienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2012-09-07 užfiksuoti kilnojamieji daiktai, esantys Įsručio g. 10, Marijampolėje (t. 4, b.l. 96-99, 115-120, bylos priedas – segtuvas su fotonuotraukomis). Elektrinis vandens siurblys ir santechnikos prekės pirktos 2001-05-26 (t. 4, b.l. 165-169). Iš G. J. pateiktų mokesčių deklaracijų su vertimais ir Italijos teismo surinktų duomenų apie G. J. pajamas matyti, kad G. J. pajamos per 2006-2009 m. sudarė 52352 Eurų (t. 4, b.l. 23-53, 157-161, 175-213, t. 5, b.l. 5-76).

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Įstatymas numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita buvo įgyta, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę, įtvirtintą CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Tačiau tam tikrais atvejais turto gavimą be teisinio pagrindo įstatymų leidėjas pripažįsta pateisinamu arba taip gauto turto išreikalavimą laiko iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. CK 6.241 straipsnyje nustatytos CK 6.237 straipsnio išimtys, t. y. atvejai, kada gauto turto negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo. Vienas atvejų, kai turto negalima išreikalauti kaip įgyto be teisinio pagrindo, yra šio turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, kitas – turto perdavimas asmens, nors ir neprivalėjusio įvykdyti prievolės, tačiau ją įvykdžiusio ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas. Prievolės įvykdymas, kai įvykdoma prigimtinė prievolė (pvz., tėvai teikė išlaikymą savo pilnamečiams vaikams, kurių pagal įstatymą neprivalėjo išlaikyti, išlaikymas teiktas posūniui ar podukrai, pilnamečiams broliui ar seseriai ir pan.), atitinka geros moralės nuostatas. Akivaizdu, kad taip perduoto turto išreikalavimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Tuo tarpu negalėjimo išreikalauti turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, sąlyga yra turtą perduodančio asmens suvokimas, kad jis neturi jokios pareigos tą daryti. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-381/2008).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo šeima įsigijo namą Įsrūčio g. 10, Marijampolėje. Namo bendrasavininkiai buvo ieškovo sutuoktinė, jos brolis ir sesuo. Mirus ieškovo sutuoktinei R. J., ieškovas atsisakė jo paveldimos dalies ir visą R. J. turtą paveldėjo ieškovo vaikai E. J. ir E. J.. Ieškovas G. J. niekada nebuvo įregistruotas namo savininku, teismas byloje ir nesprendžia klausimo dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, nuosavybės teisės. Tačiau teismas sprendžia, kad namas buvo nupirktas įrengti ir gyventi G. J., R. J. ir atsakovų E. J. bei E. J. šeimai. Tokias aplinkybes patvirtina ir ieškovo, ir atsakovų paaiškinimai teismo posėdžio metu. Todėl ieškovas G. J. minėtą namą visuomet suvokė kaip šeimos būstą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad namas įrengtas tiek, kad jame būtų galima gyventi tik 2007 m. Ieškovas su vaikais E. J. ir E. J. persikėlė į namą gyventi. Paveldėję R. J. dalį, 2006-11-27 ir 2006-09-25 pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu E. J. ir E. J. tapo viso namo bendrasavininkiais. Ieškovas G. J. jau iki sutuoktinės mirties ir vėliau dirbo Italijoje, o Lietuvoje praleisdavo tik kelis mėnesius per metus. Dalį savo uždarbio ieškovas skyrė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje ir jo aplinkos pagerinimui. Teismas pažymi, kad iki 2011 m. įvykusio konflikto tarp ieškovo ir jo vaikų E. J. bei E. J., jų santykiai buvo paremti šeimos, t.y. tėvo – vaikų principu. Todėl tiek ieškovas, tiek atsakovai iki konflikto rūpinosi savo gyvenimo sąlygų gerinimu. Tiek ieškovas, tiek atsakovai namu ir jo priklausiniais naudojosi kaip savo šeimos būstu.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovo valios gerinant atsakovams E. J. ir E. J. priklausantį turtą, sprendžia, jog ieškovas šį turtą suvokė kaip priklausantį šeimai, t.y. kaip šeimos turtą, todėl, turėdamas galimybes, jį gerino. Tiek iš atsakovo J. P. paaiškinimų, kad po jo dukros R. J. mirties jis į ieškovo G. J. atliekamus namo remonto darbus nesikišo, tiek iš atsakovo A. P. paaiškinimų, kad jis prie namo įrengimo neprisidėjo, name lankėsi periodiškai, juo nesirūpino ir nelabai žino kas ten ką remontavo, kad tiek įsigyjant, tiek perleidžiant namo dalį, jis pinigų nemokėjo ir negavo, darytina išvada, kad šie asmenys suprato, jog de facto namas yra G. J. šeimos būstas. A. P. taip pat nurodė žinojęs, jog G. J. namą remontuoja, prieštaravimų dėl to nereiškė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog esant tokiai situacijai, kai asmuo atlieka turto pagerinimus, suvokdamas šį turtą kaip šeimos būstą, o turto bendrasavininkiai turto statusą suvokia taip pat, darytina išvada, kad turto bendrasavininkiai konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą ieškovui gerinti jų turtą. Todėl, ieškovui pagerinus A. P. ir I. V. turtą, šie nepagrįstai praturtėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovų A. P. ir I. V. proporcingai priteistina už turto pagerinimą tuo laikotarpiu, kai jie buvo namo bendrasavininkiais. Teismas atmeta atsakovų paaiškinimus, kad ieškovas niekada name negyveno ir jį remontavo tik kaip vaikų turtą. Tokias aplinkybes paneigia liudytojų paaiškinimai, nes liudytojai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), Marijampolė kaimynystėje paaiškino, kad ieškovas buvo jų kaimynas, kuris, tuo metu, kai būdavo Lietuvoje, rūpinosi namu ir jo aplinka. Šie žmonės suvokė G. J. kaip savo kaimyną. Patys atsakovai nurodo, kad namas buvo pirktas G. ir R. J. šeimai gyventi. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas G. J. po sutuoktinės mirties būtų atsiribojęs nuo vaikų, jais nesirūpinęs. Atsakovų pozicija šiuo klausimu prieštaringa. Atsakovai teigia, kad ieškovas jų neišlaikė, nesirūpino, tačiau tuo pačiu teigia, kad ieškovas namą gerino tik jų naudai. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovas suprato gerinantis savo šeimos būstą. Teismas atsižvelgia į atsakovų poziciją, jog negali būti išreikalaujama iš turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 str. 1 d. 3 p.). Teismas sutinka su atsakovų argumentu ir sprendžia, jog ieškovas namą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolė, ir jo aplinką, gerino veikdamas pagal geros moralės nuostatas vaikų atžvilgiu. Tačiau taip pat pažymėtina, kad ieškovas veikė ne tik vaikų naudai, tačiau, suvokdamas šį turtą kaip šeimos būstą, ir savo naudai. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai dėl E. J. ir E. J. nepagrįsto praturtėjimo tenkintini iš dalies, ieškovo įrodytų pagerinimų vertę dalinant į tris dalis, nes pagerinimai buvo atlikti trijų asmenų naudai. Tokiu pačiu principu tenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl daiktų, įgytų po R. J. mirties, vertės priteisimo. Iš šių daiktų paskirties matyti, kad jie yra skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl buvo skirti ne tik paties G. J. naudojimui, o jo ir vaikų buities gerinimui. Kadangi po 2011 m. įvykusio konflikto ieškovas G. J. prarado galimybę naudotis turtu (tiek nekilnojamuoju, tiek kilnojamuoju), teismas sprendžia, kad atsakovai apribojo ieškovo teisę į nuosavybę, t.y. pradėjo neteisėtai valdyti ieškovo turtą. Ieškovas daiktų valdymo teisę prarado be savo valios, daiktus valdė atsakovai, neteisėtai, daiktai, iki jų sudegimo buvo natūra ir ieškovo, o ieškovo ir atsakovų nesiejo prievoliniai santykiai.

Teismas atmeta atsakovų argumentą, jog ieškovas neturėjo lėšų ir neįrodė gerinęs atsakovų turtą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas dirbo Italijoje, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina. Kad ieškovo pajamos buvo pakankamos dalį jų skirti būsto gerinimui. Be to, atsižvelgtina į tai, jog ieškovas dirbo viešbutyje, todėl tame pačiame viešbutyje turėjo gyvenamąją vietą, ir jo pragyvenimas užsienyje nebuvo brangus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas, grįžęs į Lietuvą, organizavo namo ir jo aplinkos gerinimo darbus, dalį darbų atlikdamas pats, dalį su sūnumi E. J., dalį – samdydamas tų darbų specialistus. Taip pat atmestini atsakovų argumentai, jog galimai ieškovas visą savo uždarbį susitaupė ir laiko banko sąskaitoje, todėl teismas turėjo užklausti visus Italijos bankus, kad patikrintų, ar ieškovas neturi lėšų.

Teismas sprendžia, jog atsakovų argumentai, jog dalies remonto darbų nereikėjo atlikti, todėl ieškovas tai darė savo rizika, neturi esminės reikšmės sprendimo priėmimui. Kaip jau minėta, ieškovas suvokė gerinantis savo ir vaikų buitį, todėl atliko tokius darbus ir pagerinimus, kurie, jo manymu, buvo reikalingi. Byloje nėra duomenų, kad atliekant šiuos pagerinimus atsakovai dėl to būtų prieštaravę. Nors atsakovai nurodė, kad buvo ieškovo įbauginti, patyrė psichologinę privartą ir dėl to negalėjo pasipriešinti ieškovo sprendimams, tokie atsakovų teiginiai nėra pagrįsti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, todėl teismo vertinami kaip nepakankami.

Dėl ieškinio senaties dėl nepagrįstu praturtėjimu atsiradusių nuostolių priteisimo

Ieškovas ieškinio reikalavimus dėl nepagrįsto praturtėjimo formulavo prašydamas iš atsakovų priteisti nuostolius (CK 6.242 str. 1 d. nurodyta, jog nesąžiningai praturtėjęs asmuo privalo atlyginti turtą pagerinusiam asmeniui nuostolius). Atsakovai prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Teismas pažymi, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, jog reikalavimams dėl nepagrįsto praturtėjimo taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2010), todėl atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

Dėl nuostolių priteisimo iš J. P.

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. P. niekada nebuvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, savininku. Ieškovas ieškiniu taip pat neįrodinėja, kad pas J. P. yra jo daiktai, įgyti asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovas neatliko atsakovo J. P. turto pagerinimų. Ieškovas savo reikalavimą atsakovui J. P. kildina iš įvykusio fakto, jog draudimo išmoka už namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Marijampolė, buvo pervesta į J. P. sąskaitą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. J. ir E. J. raštu kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ prašydami draudimo išmoką pervesti į J. P. banko sąskaitą ir lėšos buvo pervestos ne jiems, o atsakovui J. P.. Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad lėšos buvo pervestos J. P. nuosavybėn. Priešingai, E. J. ir E. J. prašymas draudimo bendrovei su nurodymu kur pervesti lėšas rodo jų, kaip draudimo išmokos gavėjų valią disponuoti lėšomis. Jie ir laikytini draudimo išmokos gavėjais, valdančiais tas lėšas nuosavybės teise. Todėl darytina išvada, kad J. P. nepraturtėjo gaudamas draudimo išmoką. Taigi, ieškinys dalyje dėl J. P. nepagrįsto praturtėjimo atmestinas.

Dėl daiktų grąžinimo

Ieškovo prašymas įpareigoti atsakovus E. J. ir E. J. grąžinti jo prašomus daiktus: miegamojo šviestuvą - 40 Lt, miegamojo karnizą - 150 Lt, virtuvės stačiakampį stalą- 150 Lt, šviestuvą sieninį - 30 Lt, šviestuvą rūsyje - 50 Lt, užuolaidų karnizą plastikinį (dukros kambario) - 70 Lt, stalo įrankius dviem asmenims (itališkus) - 60 Lt, baro taures (stiklo) - 30 Lt; elektrinį pjūklą - 120 Lt, elektrinį suktuvą - 120 Lt, elektrinį grąžtą - 50 Lt, elektrinį grąžtą - 70 Lt, perforatorių - 140 Lt, kampinį šlifuoklį - 40 Lt, kampinį šlifuoklį - 90 Lt, plokštuminį šlifuoklį - 40 Lt, elektrinį siaurapjūklį - 20 Lt, metalinę lyginimo juostą - 70 Lt, įpareigojant daiktus atiduoti per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o negrąžinus daiktų per teismo sprendime nustatytą terminą, paliktinas nenagrinėtu. Atsakovai E. J. ir E. J. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog daiktus grąžinti sutinka, tačiau pats ieškovas jų nepasiima. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad pas atsakovus dėl daiktų nevyko ir nevyks, nes nuvykus jam kviečiama policija. Teismas pažymi, kad civiliniame procese byla nagrinėjama vadovaujantis rungimosi principu (CPK 12 str.) ir šalys turi įrodyti savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas neįrodė, jog kyla ginčas dėl daiktų grąžinimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad nesiuntė oficialaus pranešimo atsakovams dėl daiktų grąžinimo, nevyko pas juos, pvz., su antstoliu (kad tas galėtų konstatuoti faktines aplinkybes, jog daiktus atsisakyta grąžinti). Taigi, ieškovas neįrodė ginčo egzistavimo. Teismas sprendžia, jog patenkinus atsakovų prašymą nutraukti bylą šioje dalyje, toks teismo sprendimas užkirstų kelią ieškovui reikšti tapatų reikalavimą, todėl atsakovams ateityje negrąžinus daiktų, būtų nepagrįstai apribotos ieškovo teisės, todėl darytina išvada, jog tikslinga ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p.).

Dėl daiktų, įgytų santuokos metu

Ieškovo reikalavimas dėl nuostolių už daiktus, įgytus santuokos metu, tenkintinas iš dalies. Ieškovas G. J. prašo priteisti jo ir jo mirusios sutuoktinės R. J. santuokos metu buvo įgytų daiktų vertės dalį: miegamojo baldų komplektas 500 Lt vertės, minkštų baldų komplektas 300 Lt vertės, minkštų baldų komplektas 200 Lt vertės, televizorius Hitachi, 50 Lt vertės, virtuvinis baldų komplektas, 400 Lt vertės, minkštas kampas virtuvinis, 100 Lt vertės, šaldytuvas Daewoo, 600 Lt vertės, plastikinė vonia, 600 Lt vertės, unitazas, 210 Lt vertės, unitazas, 190 Lt vertės, elektrinis vandens pašildytojas (boileris), 400 Lt vertės, durys (klijuotos medienos, 2 vnt., 200 Lt vertės, sekcija 6 dalių (šviesi), 300 Lt vertės, žurnalinis staliukas (stiklinis), 100 Lt vertės, minkštų baldų komplektas „Jotulė“, 100 Lt vertės, šviestuvas porcelianinis, 150 Lt vertės, šviestuvas keramikinis, 100 Lt vertės, toršeras, 80 Lt vertės, puodų rinkinys nerūdijančio plieno (japoniškas), 100 Lt vertės, puodų rinkinys nerūdijančio plieno (kinietiškas), 30 Lt vertės, sieninis veidrodis, 50 Lt vertės, kristalo vazos gėlėms, 2 vnt., 100 Lt vertės, įvairios krištolo vazos (salotinės, saldaininės) 10 vnt., 300 Lt vertės, kristalo stikliukai 6 vnt., 40 Lt vertės, stikliukai su kojele, 6 vnt., 20 Lt vertės, stikliukai be kojelės, 6 vnt., 20 Lt vertės, kristalo taurės šampanui, 6 vnt., 40 Lt vertės, pietų servizas 12 asmenų, 150 Lt vertės, stalo įrankiai 6 asmenims (peiliai, šakutės, šaukštai, šaukšteliai), 100 Lt vertės, patalynės komplektai, 20 vnt., 600 Lt vertės, pūkinė antklodė, 50 Lt vertės, vilnonės antklodės, 7 vnt., 210 Lt vertės, rankšluosčiai, 60 vnt. 300 Lt vertės, ąžuolinė mediena (lentos ir brusai), 1 kub. m., 700 Lt vertės, auksinės grandinėlės, 4850 Lt vertės, auksiniai auskarai, 2300 Lt vertės, auksiniai žiedai, 2000 Lt vertės, auksinis pakabukas, 300 Lt vertės, kiliminė danga trijuose kambariuose, 150 Lt vertės, kiliminė danga virtuvėje, 50 Lt vertės, kilimas svetainės šviesiai rudas, 70 Lt vertės, iš viso 17110 Lt. Ieškovas prašo priteisti ½ šių daiktų vertės. Nurodo, kad tie daiktai buvo įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl jam priklauso ½ šių daiktų. Kadangi daiktai gaisro metu sudegė ir jų natūra negalima grąžinti, todėl prašo priteisti 8555 Lt nuostolius. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodo, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigėsi R. J. mirties momentu (CK 3.100 str.). Nurodo, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.129 str.). Atsakovai nurodo, kad ieškinio senaties eiga prasidėjo mirus R. J. 2004-11-21 ir baigėsi 2009-11-21, o ieškinys paduotas tik 2012 m. Taikyti ieškinio senatį atsisakytina. Teismas atsižvelgia į šalių paaiškinimus, jog daiktai buvo įgyti santuokos metu. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), todėl darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas dėl ½ dalies daiktų vertės pagrįstas, nes byloje nėra nustatyta, jog daiktai įgyti vieno iš sutuoktinių lėšomis. Teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigėsi R. J. mirties momentu. Tačiau pažymėtina, kad įvykus R. J. turto paveldėjimui, ir turtą paveldėjus lygiomis dalimis jos vaikams E. J. ir E. J., atsirado nauji turto savininkai. „Laikoma, kad pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei turtas valdomas bendrąja daline nuosavybės teise. (Kauno apygardos teismo 2012-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1944-510/2012)“. Taigi, daiktai, kurių dalį vertės prašo kompensuoti ieškovas, po R. J. turto paveldėjimo buvo valdomi ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o bendrąja daline nuosavybe, reikalavimams dėl kurios sutrumpinta ieškinio senatis netaikoma. Be to, atmestinas ir atsakovų argumentas, jog ieškovas po sutuoktinės mirties privalėjo išsiimti asmeninės nuosavybės teisės liudijimą. Vadovaujantis LR Notariato įstatymo 52 str. 1 d. nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Taigi, įstatymas numato teisę, o ne prievolę išsiimti nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatyta aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Ieškovas prašo priteisti auksinių papuošalų – grandinėlių, auskarų, žiedų, pakabuko vertės dalį. Ieškovas nurodo, kad tie daiktai buvo pirkti ir žmonos ir jo, kaip investicija, dalis auksinių papuošalų priklausė jam. Ieškovas šiuo argumentus įrodinėja tik savo paaiškinimais. Teismas daro išvadą, kad ieškovo pateikti paaiškinimai nėra pakankamas pagrindas tenkinti jo ieškinį šioje dalyje. Teismas atmeta ieškovo argumentus, jog auksiniai papuošalai buvo pirkti kaip investicija. Iš bylos priedo – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (nuotraukos Nr. 43-54) ir turto aprašo matyti, kad šie aukso dirbiniai nėra nauji (be svorio ir prabos kortelės), viena grandinėlė yra nutrūkusi (nuotrauka Nr. 47). Taigi, teismas sprendžia, kad šie daiktai buvo skirti ne kaip investicija į auksą, o individualiam naudojimui. Ieškovas neįrodė, kad dalis tų daiktų buvo skirti jo individualiam naudojimui, tačiau matyti, kad dalis daiktų (auskarai, žiedai) yra moteriški papuošalai. Apie tai, kad auksiniai papuošalai buvo R. J., bylos nagrinėjimo metu paaiškino ir atsakovė E. J., kuri tokios pozicijos laikėsi nuosekliai (civilinės bylos priedas – baudžiamoji byla Nr. 64-1-00397-13, b.l. 7-8), bei liudytoja E. N., kuri nurodė, kad dalį papuošalų pati yra dovanojusi. Taigi, teismas, remdamasis įrodymų visuma, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktų įrodymų nepakankamumą, atsižvelgdamas į tai, kad asmeninio naudojimo daiktai negali būti dalinami (CK 3.120 str. 1 d.), sprendžia, kad po R. J. mirties juos paveldėjo E. J. ir E. J., todėl šių daiktų vertės dalis ieškovui nepriteistina. Teismas atsižvelgia į tai, kad antstolio atliktame turto apraše nurodytos daiktų kainos, kuriomis ieškinyje remiasi ieškovas, neginčytos. Turto aprašo metu dalyvavo ir atsakovai E. J. bei E. J., kurie tuo metu buvo pilnamečiai. Todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo turto apraše ir ieškinyje nurodytų daiktų kainų apskaičiavimo. Teismas pažymi, kad minėti daiktai yra sudegę, todėl nėra galimybės jų priteisti natūra. Todėl daro išvadą, kad priteistina šių daiktų vertės dalis (17110 Lt – 9450 Lt (aukso papuošalų vertė) = 7660 Lt / 2, iš viso 3830 Lt.

Dėl daiktų, įgytų asmenine nuosavybe iki santuokos

Ieškovas prašo priteisti jam daiktų: kavos servizo (porceliano) 6 asm., balto - 200 Lt, vertės, kavos servizas (porceliano) 6 asm. balto su mėlynais ornamentais - 200 Lt vertės, vazos gėlėms (porcelianinės) baltos - 50 Lt vertės, knygų rinkinio „Lietuviška enciklopedija", 4 tomai - 200 Lt vertės, pūkinės antklodės (raudonos) - 100 Lt vertės, pūkinės pagalvės (raudonos) - 30 Lt vertės, dekoratyvinės dėžutės (porcelianinės) - 50 Lt vertės, piniginę vertę, iš viso 830 Lt. Ieškovo prašymas priteisti daiktų, įgytų iki santuokos, vertę tenkintinas iš dalies. Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 178 str. šalys turi įrodyti savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas įrodinėja, kad šiuos daiktus įsigijo iki santuokos tik savo paties paaiškinimais. Pastebėtina, kad liudytojai – ieškovo motina E. N. ir teta E. M. nepatvirtino ieškovo teiginių apie daiktų įsigijimą iki santuokos. B. M. tik paaiškino, kad tuo metu, kai ieškovas gyveno pas ją, jis turėjo indų rinkinį „Jiesia“. Tačiau jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad turto apraše ar antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti indų rinkiniai būtų būtent indų rinkinys „Jiesia“. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovo pateikti įrodymai – jo paties paaiškinimai, yra nepakankami pripažinti faktui, jog nurodyti daiktai yra įsigyti iki santuokos. Be to, teismas pažymi, kad ieškovo nurodyti daiktai yra akivaizdžia skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. vadovaujantis CK 3.84 str. 1 d., 2 d. 2 p., neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, jie laikomi šeimos turtu. Taigi, po santuokos, daiktai, net jei jie ir būtų įgyti iki santuokos, taptų šeimos turtu ir prarastų asmeninės ieškovo nuosavybės statusą. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovui priklauso ½ dalis šių daiktų vertės, t.y. 415 Lt.

Dėl daiktų, įgytų asmenine nuosavybe po ieškovo sutuoktinės mirties

Ieškovo prašymas dėl daiktų, kuriuos jis nurodė pirkęs po sutuoktinės mirties: stalo (keturkampio) - 100 Lt vertės, vonios komplekto (pakabinama spintelė su veidrodžiu, spintelė po kriaukle, spintelė pastatoma, pastatoma spinta 1 durų) - 1500 Lt vertės, spintos 2 durų (sūnaus kambaryje) - 600 Lt vertės, šviestuvo (miegamajame) - 40 Lt vertės, karnizo – 150 Lt vertės, stalo stačiakampio (virtuvėje) - 150 Lt vertės, dujinės viryklės - 400 Lt vertės, šviestuvo - 40 Lt vertės, kompiuterio su monitoriumi, klaviatūra - 500 Lt vertės, dulkių siurblio Karcher - 150 Lt vertės, televizoriaus Philips-100 Lt vertės, sekcijos (svetainėje) - 2500 Lt vertės, dujų baliono – 100 Lt vertės, televizoriaus „SAMSUNG" - 500 Lt vertės, muzikinio centro - 400 Lt vertės, dulkių siurblio „SKARLET" - 50 Lt vertės, sieninio mechaninio laikrodžio - 50 Lt vertės, rašomojo stalo - 70 Lt vertės, šviestuvo stiklinio matinio kampuoto - 50 Lt vertės, šviestuvo sieninio - 30 Lt vertės, šviestuvo apvalaus matinio - 60 Lt vertės, šviestuvo vonioje - 50 Lt vertės, šviestuvo rūsyje – 50 Lt vertės, šviestuvo lauko - 20 Lt vertės, šviestuvo lauko - 30 Lt vertės, lauko durų skambučio - 50 Lt vertės, kriauklės, esančios vonioje, vandens maišytuvo - 40 Lt vertės, vandens maišytuvo vonioje su dušo įranga - 200 Lt vertės, vonios kilimėlio - 130 Lt vertės, vonios kilimėlio - 50 Lt vertės, koridoriaus kilimėlio gumos pagrindu - 40 Lt vertės, koridoriaus kilimėlio gumos pagrindu - 20 Lt vertės, sieninių šviestuvų kristalo, 2 vnt. - 80 Lt vertės, audinio užuolaidoms 20 m - 300 Lt vertės, užuolaidų karnizo plastikinio (svetainėje) - 100 Lt vertės, užuolaidų karnizo plastikinio (dukros kambaryje) - 70 Lt vertės, užuolaidų karnizo plastikinio (vonioje) - 40 Lt vertės, paruoštų kūrenimui malkų 20 kub. m - 1300 Lt vertės, stalo įrankių 2 asmenims (itališki) (peiliai, šakutės, šaukštai, šaukšteliai) - 60 Lt vertės, baro taurių stiklo 11 vnt. - 30 Lt vertės, natūralios odos ruošinių 20 vnt. - 300 Lt vertės, karučio aliuminio - 70 Lt vertės, elektrinio pjūklo - 100 Lt vertės, elektrinio pjūklo – 120 Lt vertės, elektrinio suktuvo - 120 Lt vertės, elektrinio grąžto - 50 Lt vertės, elektrinio grąžto – 70 Lt vertės, elektrinio grąžto - 90 Lt vertės, perforatoriaus - 140 Lt vertės, perforatoriaus - 190 Lt vertės, kampinio šlifuoklio - 40 Lt vertės, kampinio šlifuoklio - 90 Lt vertės, plokštuminio šlifuoklio -40 Lt vertės, elektrinio siaurapjūklio - 20 Lt vertės, metalinės lyginimo juostos - 70 Lt vertės, žoliapjovės (benzininė) - 100 Lt vertės, vandens siurblio - 140 Lt vertės, benzininio pjūklo - 250 Lt vertės, elektros kabelio 20 m - 20 Lt vertės, iš viso 12220 Lt, tenkintinas iš dalies. Teismas sprendžia, jog ieškovo nurodyti daiktai yra skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl, kaip jau minėta, ieškovas šiuos daiktus įsigijo tiek savo, tiek vaikų poreikiams tenkinti. Todėl ieškovui priteistina 1/3 dalis daiktų vertės. Be to, teismas pažymi, kad atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis, jog televizorius Samsung, ieškovo vertinamas 500 Lt, sugedo nebepataisomai dar iki G. J. valdymo teisės praradimo, šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė E. J., ir liudytoja V. S., šis televizorius nebuvo rastas name turto aprašo metu, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo priteisti nuostolius dėl šio turto. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog name buvo televizorius Phillips, kurį ieškovas vertina 100 Lt, jo taip pat nėra turto apraše, todėl teismas taip pat daro išvadą, kad nėra pagrindo priteisti šio nuostolius dėl šio turto praradimo. Ieškovo prašymas priteisti nuostolius dėl benzininės vejapjovės, kurią jis vertina 100 Lt, taip pat netenkintinas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis pirko minėtą vejapjovę. Priešingai, įrodymus, jog pirko vejapjovę pateikė atsakovai (t. 1, b.l. 152-153). Atsižvelgtina į tai, kad vejapjovė pirkta 2007-06-27, tuo tarpu pats ieškovas nurodo, kad Lietuvoje būdavo vasaros pabaigoje. Duomenų apie tai, kad atsakovams būtų davęs pinigų vejapjovei pirkti byloje nėra. Tais pačiais pagrindais netenkintinas ir ieškovo prašymas priteisti nuostolius dėl muzikinio centro, kurį ieškovas vertina 400 Lt. Teismas, darydamas šias išvadas, atsižvelgia į ieškovo pateiktų kitų byloje esančių rašytinių įrodymų – kvitų, sąskaitų datas. Pastebėtina, kad šių dokumentų datos sutampa su paties ieškovo ir liudytojų paaiškinimų turiniu, kad ieškovas Lietuvoje būdavo vasaros pabaigoje, žiemos pradžioje ir sausio mėnesio antroje pusėje – vasario mėn. pirmoje pusėje. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ir patys atsakovai turėjo pajamų, atsakovė E. J. gaudavo socialines išmokas, stipendijas, darbo užmokestį, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovų paaiškinimai, jog dalį daiktų nusipirko jie patys, pagrįsti. Todėl iš atsakovų nepriteistina už tuos daiktus, kurių įsigijimo dokumentus jie patys pateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo 12220 Lt ieškinys šioje dalyje tenkintinas 11120 Lt / 3, t.y. 3706,67 Lt.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo dėl turto pagerinimo

Ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius dėl atsakovų turto pagerinimų: plastikinių langų įdėjimas rūsyje - 1815 Lt, namo šiluminės varžos matavimai - 500 Lt, namo šiltinimo darbai - 9000 Lt, radiatorių pakeitimas, remontas virtuvėje - 1500 Lt, sienų iškalimas medžio plaušo dailylentėmis ir lubų išklijavimas apdailos polistirolo plokštėmis dviejuose vaikų kambariuose - 2000 Lt, miegamojo kambario (ir lubų) iškalimas dailylentėmis - 700 Lt, parketo grindų sudėjimas virtuvėje - 600 Lt, virtuvės ir kambarių sienų iškalimas medžio plaušo dailylentėmis - 500 Lt, vandentiekio sistemos pakeitimas - 900 Lt, vonios ir tualeto išklojimas plytelėmis, lubų sudėjimas - 1800 Lt, rūsio durų sudėjimas - 300 Lt, vejos įrengimas (grunto išlyginimas, žemių atvežimas ir išlyginimas, žolės užsėjimas) - 1500 Lt, elektros instaliacijos atnaujinimas (rozetės (30 vnt.), jungtukai (15 vnt.) - 700 Lt, koridoriaus išklojimas linoleumu - 300 Lt, ūkinio pastato šiltinimas - 4200 Lt, drenažas apie namą ir pamatų apšiltinimas – 5400 Lt, namo „čyto“ apkalimas plastikinėmis dailylentėmis ir lango bei durų įdėjimas - 4500 Lt, laiptų į rūsį ir į pastogę padarymas - 2400 Lt, namo langų pakeitimas plastikiniais - 5000 Lt, perdengimo pašiltinimas - 6000 Lt, krosnies suremontavimas - 900 Lt, durų į pastogę įdėjimas - 1000 Lt, kiemo išklojimas trinkelėmis - 13 000 Lt, parketo grindų sudėjimas - 400 Lt, boilerio apšiltinimas - 60 Lt, rūsio lubų po pirmame aukšte esančia vonia ir tualetu apšiltinimas - 200 Lt, garažo su malkine pastatymas - 14 000 Lt, svetainės įrengimas - 2000 Lt, išorinių palangių sudėjimas - 800 Lt, ventiliacijos rūsyje įvedimas - 1300 Lt, grindų plytelių rūsyje sudėjimas - 1000 Lt, kiemo ir garažo vidaus išklojimas trinkelėmis - 3900 Lt, trejų durų pakeitimas plastikinėmis ir plastikinio lango įdėjimas verandoje - 7500 Lt, įdėklo į kaminą įdėjimas - 1300 Lt, lauko antenos įrengimas - 250 Lt, virtuvės langų žaliuzių įrengimas - 140 Lt, iš viso 99165 Lt, tenkintinas iš dalies. Teismas pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu (CPK 12 str.), kuris reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tai reiškia, kad ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius, atsiradusius dėl namo pagerinimo, privalo įrodyti tiek atliktus namo pagerinimus, tiek savo išlaidas namo pagerinimams atlikti. Kaip jau minėta, ieškovas namo pagerinimus atliko savo ir savo vaikų buities gerinimui, todėl teismas sprendžia, kad jo paties atlikti darbai negali būti vertinami kaip patirti nuostoliai, nes šiems darbams atlikti jis neturėjo išlaidų. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo įrodinėjamų darbų, jų apimties ir jų kainos (tiek darbų, tiek medžiagų), atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus. Spręsdamas dėl pateiktų rašytinių įrodymų, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas į bylą yra pateikęs sutartis su įmonėmis, kurios patvirtina ieškovo išlaidas medžiagoms ir darbams, t.y. statybos rangos sutartis, sudaryta tarp G. J. ir UAB „Saulės medis“ 2007-07-12, kuri patvirtina, kad G. J. užsakė gyvenamojo namo pamato apšiltinimą ir hidroizoliacijos montavimą, sutarties kaina 3100 Lt plius PVM (t. 1, b.l. 41-42); užsakymo atlikimo sutartis Nr. 081, sudaryta tarp G. J. ir UAB „Marijus ir partneriai“, kuri patvirtina, kad G. J. 2006-03-01 pirko PVC langus už 560 Lt (b.l. 43); pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Morita“ ir G. J. 2005-11-24, kuri patvirtina, kad G. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Marijampolė pirko langus už 1815 Lt (t. 1, b.l. 51); UAB „Rivitopa“ PVM sąskaita faktūra, kvitas ir sutartis, kurie patvirtina, kad G. J. 2009-08-12 pirko garažo vartus su montavimo paslauga ir sumokėjo 4300 Lt (t. 4, b.l. 138-140); 2006-02-06 sutartis tarp G. J. ir UAB „Budsava“, kuri patvirtina, kad G. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, užsakė termovizinius matavimus, kurių kaina 500 Lt (t. 2, b.l. 133-134). Taigi, byloje esančios sutartys patvirtina, kad G. J. namo pagerinimams turėjo 7175 Lt. Taip pat atsižvelgtina, kad prie civilinės bylos prijungta baudžiamoji byla Nr. 64-1-00293-07, civilinės bylos 4 t., b.l. 141-142, 143-144), kurios duomenimis ieškovas G. J. įrodinėja, jog yra sumokėjęs ISF „Lauko gėlės“ už drenažo įvedimą, namo pamatų ir pirmo aukšto apšiltinimą. Teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla Nr. 64-1-00293-07, b.l. 101) nustatyta, kad G. J. statomame name grupė statybininkų atliko tam tikrus darbus, už kurių atlikimą bei perkamas medžiagas buvo sutarta sumokėti 10000 Lt. G. J. liko skolingas tam tikrą sumą pinigų, V. B. reikalauja sumokėti 1500 Lt. Teismas atsižvelgdamas į šiuos duomenis, daro išvadą, kad G. J. už drenažo įvedimą, namo pamatų ir pirmo aukšto apšiltinimą sumokėjo 8500 Lt. Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įvairių parduotuvių kvitus, atsižvelgdamas, jog dalyje kvitų matyti statybinių ir su jomis susijusių medžiagų ir įrenginių pirkimas, atsižvelgdamas į šių kvitų datas (ieškovo įrodinėjamas laikotarpis ir laikotarpiai, kad ieškovas buvo Lietuvoje), remdamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaidų namo ir jo aplinkos pagerinimui pagrįstas ir ieškovas turėjo išlaidas, pagrįstas šiais kvitais: UAB „Makveža“ kvitai patvirtina, kad 2008-12-08, 2009-01-24, 2009-02-12, 2009-11-20, 2009-11-24, 2009-11-28, 2009-09-08, 2009-11-28, 2009-09-14, 2009-11-28, 2009-09-08, 2008-07-01, 2008-07-02, 2009-12-02 privatus pirkėjas yra pirkęs statybinių medžiagų už 3488,91 Lt (t. 1, b.l. 44-46, 54-80, t. 4, b.l. 100); UAB „Mikludava“ kvitai patvirtina, kad 2006-02-02, 2006-01-11, 2008-02-08 parduotos statybinės medžiagos už 752,20 Lt (t. 1, b.l. 48-50); UAB „Dvarčionių keramika“ kvitas patvirtina, kad 2008-12-02 pirkta prekių už 468,05 Lt (t. 1, b.l. 81-82); UAB „Garfus“ 2006-12-13, 2007-01-14, 2007-01-15, 2007-01-15, 2007-01-18, 2007-02-22, 2007-06-29, 2007-08-16, 2007-12-11, 2007-08-19, 2009-03-12, 2008-06-16, 2009-07-02, 2009-07-05, 2007-07-09, 2009-08-03, 2009-08-12, 2009-07-08, 2009-08-04, 2009-08-04, 2009-08-12, 2009-11-21, 2009-12-04, 2009-12-06, 2009-12-09, 2010-07-22, 2010-07-27, 2010-08-02, 2010-01-19, 2010-02-11, 2010-07-12, 2010-07-24, 2010-11-22, 2010-12-08 patvirtina, kad pirktos statybinės medžiagos, kurių bendra kaina 12753,68 Lt (t. 1, b.l. 85-102); „Plasta“ kvitas patvirtina, kad 2006-12-15 pirktas vamzdis, kurio kaina 57 Lt (t. 1, b.l. 85). Iš UAB „Žemūktechnika“ kvitas patvirtina, kad 2006-07-10 pirktas žolių sėklų mišinys, kurio kaina 343 Lt (t. 1, b.l. 86). UAB „Morita“ kvitai patvirtina, kad 2007-01-15 pirkta danga, kurios kaina 42,60 Lt, 2007-01-15 pirktas silikonas, kurio kaina 7 Lt, 2009-11-27 pirktos statybinės medžiagos, kurių kaina 464,89 Lt (t. 1, b.l. 87-88, 99); UAB „Adisa“ kvitas patvirtina, kad 2009-11-30 pirktos statybinės medžiagos, kurių kaina 37,75 Lt (t. 1, b.l. 98); UAB „Egofortas“ kvitas patvirtina, kad 2010-12-09 pirkti statybiniai įrankiai, kurių kaina 9,60 Lt (t. 1, b.l. 102). Taigi, byloje esantys mokėjimo kvitai, patvirtina, kad ieškovas turėjo 18424,68 Lt išlaidų medžiagoms. Be to, iš ieškovo, ir byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų matyti, kad ieškovas turėjo išlaidų remonto darbams, t.y. A. Ž. sumokėjo 500 Lt už elektros instaliacijos darbus, J. P. už grindų sudėjimą 330 Lt, A. J. K.i už šildymo sistemos sutvarkymą, vandentiekio sistemos sutvarkymą, katilinės remontą 1150 Lt, V. D. už laiptų pakopų padarymą 600 Lt, V. G. už laiptų į antrą aukštą ir turėklų suvirinimą 800 Lt. Taigi, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė už remonto darbus turėjęs 3380 Lt išlaidų. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas įrodė, jog yra atlikęs ir daugiau remonto bei kitų namo pagerinimo darbų, tačiau neįrodė, jog tam samdė darbininkus ir turėjo išlaidų šiems darbams atlikti. Teismas taip pat atsižvelgia į atsakovų argumentus, kad galimai ieškovo samdyti darbininkai neturėjo patentų, todėl dirbo neteisėtai ir tokios ieškovo išlaidos negali būti pripažintos leistinais įrodymais, tačiau pažymi, kad šios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovai nepateikė įrodymų, jog pas ieškovą dirbę darbuotojai dirbo neteisėtai. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad garažas ir kiemo aikštelė, dėl kurių įrengimo ieškovas prašo priteisti nuostolius, įrengti ne pagal projektą, tačiau pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti ne garažo ar kiemo aikštelės (kaip nekilnojamojo turto) vertę, bet medžiagų ir darbų vertę. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011) suformuota nuostata, kad esant nelegaliai ar neįteisintai statybai, dėl tokio turto turi būti sprendžiama kaip dėl sąnaudų šiam turtui vertės. Todėl atsakovų argumentas atmestinas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovas į bylą yra pateikęs ir kitų kvitų (t. 1, b.l. 85-102), tačiau šiuose kvituose nėra informacijos, kas pirkta, dalyje kvitų informacija neįskaitoma, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti šiuos kvitus kaip ieškovo pateiktus įrodymus dėl statybinių medžiagų, skirtų namo ir jo aplinkos pagerinimui.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius ieškovo turėtus nuostolius dėl atsakovų turto pagerinimo, sprendžia, kad ieškovas patyrė 37479,68 Lt nuostolių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kad ieškovas darbus atliko ir savo, ir vaikų buičiai gerinti, darytina išvada, kad ieškovas patyrė nuostolius, kurie vertintini kaip 1/3 dalis šios sumos, t.y. 12493,23 Lt.

Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas reikalavimai atsakovams yra pagrįsti dalyje ir ieškovas patyrė iš viso 20444,90 Lt (3830 Lt + 415 Lt + 3706,67 Lt + 12493,23 Lt) nuostolių, kurie priteistini iš atsakovų.

Spręsdamas dėl nuostolių priteisimo iš atsakovų, teismas atsižvelgia į tai, kad namo, esančio Įsrūčio g. 10, Marijampolėje, bendrasavininkiu A. P. buvo iki 2006-11-27, I. V. namo bendrasavininke buvo iki 2006-09-04. Todėl, atsižvelgiant į šiuos laikotarpius, ir į įrodymus, patvirtinančius nuostolius ir jų atsiradimo momentą, į namo bendrasavininkių dalis, teismas daro išvadą, kad iš I. V. priteistina 4068,06 Lt, iš A. P. priteistina 4068,06 Lt, E. J. 2034,03 Lt, iš E. J. priteistina 2034,03 Lt (560 Lt langai, pirkti 2006-03-01 iš UAB „Marijus ir partneriai“ (t. 1, b.l. 43), 1815 Lt langai, pirkti 2005-11-24 iš UAB „Morita“ (t. 1, b.l. 51), 500 Lt termoviziniai matavimai, atlikti UAB „Budsava“ 2006-02-06 (t. 2, b.l. 133-134), 343 Lt žolių sėklų mišinys, pirktas 2006-07-10 UAB „Žemūktechnika“ (t. 1, b.l. 86), statybinės medžiagos, pirktos 2006-01-11 ir 2006-02-02 (t. 1, b.l. 48-49), 8500 Lt drenažo įvedimas, namo pamatų ir pirmo aukšto apšiltinimas (baudž. byla Nr. 64-1-00293-07). Likusi 8240,70 Lt suma solidariai priteistina iš atsakovų E. J. ir E. J.. Ieškinys dėl reikalavimo priteisti nuostolius iš J. P. atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 50 Lt žyminis mokestis (t. 1, b.l. 1), 4800 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 137, t. 4, b.l. 147, ), 326 Lt dokumentų vertimo išlaidos (t. 4, b.l. 162-163), 1469,49 Lt antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo ir turto aprašo sudarymo išlaidos (t. 4, b.l. 164). Iš viso ieškovas turėjo 6645,49 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš I. V. ir A. P. prašė priteisti po 7971,67 Lt, o ieškinys patenkintas dalyje ir priteistina po 4068,06 Lt, t.y. 51 proc., o šių atsakovų atžvilgiu nuo viso ieškinio kainos reikalavimas buvo tik 6,6 proc., todėl darytina išvada, kad ieškovas dėl reikalavimų pateikimo atsakovams I. V. ir A. P. turėjo po 438,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi jo reikalavimas tenkintas 51 proc. dalyje, todėl ieškovui iš atsakovų I. V. ir A. P. priteistina po 223,69 Lt. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dalyje ieškinio, kur atsakovams E. J. ir E. J. pareikšti reikalavimai buvo kartu su I. V. ir A. P., skaičiuojant ta pačia proporcija iš jų priteistina po 111,84 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš E. J., E. J. ir J. P. prašė priteisti solidariai 95515 Lt, o šioje dalyje ieškinys tenkintas iš dalies, ir tik iš atsakovų E. J. ir E. J., tenkinant ieškinį 8,6 proc. dalyje, o dalyje dėl atsakovui J. P. pateiktų reikalavimų ieškinį atmetant, todėl iš E. J. ir E. J. lygiomis dalimis priteistina po 229,18 Lt.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė E. R. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas 200 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 9), 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 52). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys E. J. atžvilgiu toje, dalyje, kur jis buvo pareikštas kartu su I. V., A. P. ir E. J. sudarė 3,3 proc. visos ieškinio kainos, o buvo patenkintas 51 proc. dalyje, ir ieškinys toje dalyje, kur buvo pareikštas kartu su E. J. ir J. P. sudarė 79 proc., o buvo patenkintas 8,6 proc. dalyje, darytina išvada, kad bendrai iš ieškinio reikalavimai E. J. atžvilgiu patenkinti 10,32 proc., todėl iš ieškovo E. J. priteistina proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams, t.y. 1075,20 Lt. Kadangi atsakovo E. J. atžvilgiu ieškinys patenkintas ta pačia proporcija, o atsakovas E. J. turėjo 1296,54 Lt bylinėjimosi išlaidų už vertimus (t. 5, b.l. 85), todėl iš ieškovo E. J. priteistina 1161,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas J. P. turėjo 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o ieškinys jo atžvilgiu atmestas, todėl iš ieškovo priteistinos 3000 Lt bylinėjimosi išlaidos J. P..

Pažymėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-09-03 nutartimi ieškovui G. J. atidėtas likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio kaina yra 120770 Lt, o G. J. yra sumokėjęs 50 Lt žyminį mokestį, todėl likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 3365,40 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovų I. V. ir A. P. atžvilgiu patenkintas 51 proc. dalyje, o šių atsakovų atžvilgiu nuo viso ieškinio kainos reikalavimas buvo 6,6 proc., o atsakovų E. J. ir E. J. atžvilgiu ieškinio reikalavimai sudarė 93,4 proc., o patenkintas ieškinys buvo 10,32 proc. dalyje, todėl proporcingai patenkintai ieškinio daliai priteisiant iš šalių likusią nesumokėtą žyminio mokesčio dalį, išlaidos paskirstytinos taip: iš I. V. priteistina 56,64 Lt, iš A. P. priteistina 54,64 Lt, iš E. J. priteistina 162,19 Lt, iš E. J. priteistina 162,19 Lt, iš G. J. priteistina 2927,74 Lt žyminio mokesčio už ieškinį.

Pažymėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-05-03 nutartimi atsakovai E. J. ir E. J. buvo atleisti nuo 2706,03 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad E. J. ir E. J. atžvilgiu ieškinys buvo patenkintas 10,32 proc. dalyje, todėl proporcingai patenkintai ieškinio daliai priteisiant iš ieškovo priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis - 2426,77 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 53,24 Lt bylinėjimosi išlaidos už dokumentų vertimą (t. 4, b.l. 128), ir 200 Lt pašto išlaidos, iš viso 253,24 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovų I. V. ir A. P. atžvilgiu patenkintas 51 proc. dalyje, o šių atsakovų atžvilgiu nuo viso ieškinio kainos reikalavimas buvo 6,6 proc., o atsakovų E. J. ir E. J. atžvilgiu ieškinio reikalavimai sudarė 93,4 proc., o patenkintas ieškinys buvo 10,32 proc. dalyje, todėl proporcingai patenkintai ieškinio daliai priteisiant iš šalių likusią nesumokėtą žyminio mokesčio dalį, išlaidos paskirstytinos taip: iš I. V. priteistina 4,26 Lt, iš A. P. priteistina 4,26 Lt, iš E. J. priteistina 12,20 Lt, iš E. J. priteistina 12,20 Lt, iš G. J. priteistina 220,32 Lt už vertimą ir pašto išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad G. J. iš E. J. priteistini nuostoliai ir bylinėjimosi išlaidos, o iš G. J. E. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, todėl priešpriešinės sumos siekiant išvengti ginčo ir papildomų vykdymo išlaidų, įskaitytinos. Atsižvelgiant į tai, kad G. J. iš E. J. priteistini nuostoliai ir bylinėjimosi išlaidos, o iš G. J. E. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, todėl priešpriešinės sumos siekiant išvengti ginčo ir papildomų vykdymo išlaidų, įskaitytinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 1188,01 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis litus 1 ct) nuostolius.

Priteisti ieškovui G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1101,52 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą vieną litą 52 ct) nuostolius.

Priteisti ieškovui G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. V., gim. (duomenys neskelbtini), 4068,06 Lt (keturis tūkstančius šešiasdešimt aštuonis litus 6 ct) nuostolius ir 111,84 Lt (vieną šimtą vienuolika litų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovui G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 4068,06 Lt (keturis tūkstančius šešiasdešimt aštuonis litus 6 ct) nuostolius ir 111,84 Lt (vieną šimtą vienuolika litų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovui G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų E. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 8240,70 Lt (aštuonis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt litų 70 ct) nuostolius.

Ieškinio reikalavimą dalyje dėl daiktų grąžinimo palikti nenagrinėtu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti J. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 5574,83 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt keturis litus 83 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš atsakovės E. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 174,39 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt keturis litus 39 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš atsakovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 174,39 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt keturis litus 39 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš atsakovės I. V., gim. (duomenys neskelbtini), 60,09 Lt (šešiasdešimt litų 9 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 60,09 Lt (šešiasdešimt litų 9 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.