- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-2114-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00533-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė (pran.), Nerijus Meilutis
- Atsakovas
- Gerdžiūnų medžiotojų
- Ieškovas
- G. B., R. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovo Gerdžiūnų medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-876/2015 pagal ieškovų G. B., R. B. patikslintą ieškinį atsakovui Gerdžiūnų medžiotojų būreliui dėl nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai patikslintame ieškinyje (t. 1, b. l. 73-82) teismo prašė: 1) atnaujinti R. B. praleistą terminą ieškiniui dėl atsakovo valdybos susirinkimo 2014 m. protokolo 4, 6 punktais įformintų nutarimų panaikinimo; 2) pripažinti atsakovo valdybos susirinkimo 2014 m. protokolo 4,6 punktais įformintus nutarimus pašalinti Gerdžiūnų medžiotojų būrelio R. B. neteisėtais; 3) pripažinti atsakovo visuotinio narių susirinkimo 2014 m. protokolo Nr. 9, 3 punktu įformintą nutarimą pašalinti Gerdžiūnų medžiotojų būrelio R. B. ir G. B. neteisėtu; 4) priteisti iš atsakovo G. B. naudai 16 000 Lt neturtinę žalą, o R. B. naudai 6 000 Lt neturtinę žalą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nutarimai naikintini, kadangi priimti pažeidžiant būrelio įstatų 16.2 ir 27 punktus. Nurodė, kad atsakovo valdyba 2014 04 25 protokolu Nr. 1 nutarė R. B. pašalinti iš medžiotojų būrelio. Tą pačią dieną po 2 valandų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 9 3 punktu buvo įformintas nutarimas pašalinti abu ieškovus iš medžiotojų būrelio. Ieškovai šiuos nutarimus prašė pripažinti negaliojančiais, kadangi jiems pranešimai apie įvyksiantį susirinkimą buvo įteikti likus 2 dienoms iki susirinkimo, pranešimuose nebuvo nurodyta darbotvarkė. Visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta iš būrelio narių pašalinti ieškovus, tačiau tokį sprendimą galėjo priimti būrelio valdyba, o ne visuotinis narių susirinkimas. Be to, ieškovus nebuvo pagrindo šalinti iš būrelio, nes nebuvo nustatyta kokių nors pažeidimų, numatytų įstatuose, protokoluose nenurodytos pašalinimo iš klubo priežastys ir motyvai. Ieškovas R. B. apie savo pažeistus interesus sužinojęs tik 2014 09 12, atsakovui su atsiliepimu pateikus valdybos susirinkimo protokolą. Ieškovai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, pasireiškusių teisės aktų nesilaikymu taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui, nepiktnaudžiautų savo teisėmis, patyrė neturtinę žalą, kurią ieškovas G. B., įvertinęs 16000Lt, o R. B., įvertinęs 6 000 Lt, prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 126-135), kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad nei Asociacijos įstatymas, nei Gerdžiūnų medžiotojų būrelio Įstatai nereglamentuoja, kaip turi būti koreguojama visuotinio susirinkimo darbotvarkė ir nenumato draudimo keisti darbotvarkę. Todėl visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo 87 proc. visų būrelio narių, atsižvelgdamas į susirinkimo darbotvarkės klausimų svarbą, turėjo diskrecijos teisę keisti nagrinėjamų klausimų eiliškumą ir tai neturi įtakos priimto nutarimo teisėtumui ir ieškovų teisėms. Ieškovai visuotiniame susirinkime turėjo visas galimybes pareikšti prašymus, nuomonę ir pasisakyti dėl pašalinimo bei tiesiogiai susirinkime apskųsti būrelio valdybos 2014 04 25 sprendimą. Visuotinio susirinkimo metu G. B. įžeidinėjo kitus būrelio narius, nekontroliavo savo veiksmų, o vėliau pats savo iniciatyva pasiūlė, jog būrelio nariai balsuotų dėl jo pašalinimo. Todėl ieškovų argumentai, jog visuotinis susirinkimas nepagrįstai tiesiogiai išsprendė G. B. pašalinimo klausimą yra nemotyvuoti ir prieštaraujantys paties ieškovo G. B. pareikštai valiai visuotinio narių susirinkimo metu. Visuotiniame susirinkime dalyvavo ir valdybos nariai, kurie pritarė G. B. siūlymui spręsti jo likimą būrelyje tiesiogiai visuotiniame susirinkime ir balsuoti dėl jo pašalinimo. Ieškovų argumentai dėl netinkamo jų informavimo apie 2014 04 25 įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą nepagrįsti, kadangi vėlesnis pranešimų išsiuntimas nesutrukdė ieškovams dalyvauti susirinkime, ieškovai jame dalyvavo ir turėjo galimybę pasisakyti dėl savo elgesio ir dėl jų pašalinimo iš būrelio narių. Laiko nepagrįstu ieškovo R. B. argumentą, jog apie savo pažeistus interesus sužinojęs tik 2014 09 12 parengiamojo posėdžio metu, kadangi šis ieškovas objektyviai apie savo tariamą teisių pažeidimą sužinojo 2014 04 25 dalyvaudamas tiek valdybos posėdyje, tiek visuotiniame narių susirinkime, kurių metu buvo sprendžiamas R. B. pašalinimo klausimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino neteisėtu Gerdžiūnų medžiotojų būrelio 2014 04 25 valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 4, 6 punktais priimtus nutarimus pašalinti iš Gerdžiūnų medžiotojų būrelio R. B.. Pripažino neteisėtu Gerdžiūnų medžiotojų būrelio 2014 04 25 visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 9 3 punktu priimtą nutarimą pašalinti iš Gerdžiūnų medžiotojų būrelio R. B. ir G. B.. Ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė. Priteisė ieškovui G. B. iš atsakovo 41,71Eur žyminį mokestį ir 144,81 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė ieškovui R. B. iš atsakovo 144,81 Eur atstovavimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad Gerdžiūnų medžiotojų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, ieškovai buvo šio klubo nariais. 2014 04 25 valdybos posėdyje buvo balsuota dėl R. B. pašalinimo iš būrelio narių (t. 1, b. l. 54-55). Visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta ieškovus pašalinti iš būrelio narių; susirinkimo protokole Nr. 9 nėra nurodomi ieškovų pašalinimo pagrindai, tik konstatuojama, jog balsuojama už ieškovų pašalinimą slaptu balsavimu. Ieškovui R. B. buvo išsiųstas pranešimas, kuriame jis buvo kviečiamas nuo 18 val. dalyvauti valdybos posėdyje ir pranešta, kad nuo 19 val. vyks visuotinis medžiotojų būrelio susirinkimas (t. 1, b. l. 13). Valdybos posėdyje buvo svarstomas medžiotojo R. B. pasisakymas ir vertinama jo veikla. Teismo apklausti būrelio valdybos nariai nurodė, jog, į posėdį kviesdami R. B., nebuvo priėmę sprendimo jį pašalinti iš būrelio narių. Tikslas buvo išklausyti jo nuomonę dėl tolimesnio jo dalyvavimo būrelio veikloje, o sprendimą pašalinti R. B. iš būrelio narių valdybos nariai priėmė po to, kai R. B. nepagarbiai su jais bendravo ir toks valdybos sprendimas susiformavo likus nedaug laiko iki visuotinio narių susirinkimo. Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje apskritai nebuvo įtrauktas klausimas dėl R. B. ar G. B. pašalinimo iš būrelio. Šių aplinkybių pagrindu, teismas vertino, kad ieškovų pašalinimo iš būrelio klausimas buvo priimtas skubotai, įtakotas valdyboje išsakytų R. B. kalbų, nebuvo sudarytos galimybės tiek R. B., tiek kitiems valdybos nariams apsvarstyti, pasiruošti ir apginti savo nuomonę dėl nario pašalinimo. Atsakovas nurodė, kad valdyba savo iniciatyva R. B. pašalinimo klausimą perdavė svarstyti visuotiniam narių susirinkimui tikslu gauti daugumos pritarimą, tačiau teismas vertino, kad tokia procedūra atėmė galimybę R. B. valdybos sprendimą apskųsti visuotiniam narių susirinkimui, kaip numatyta Įstatų 16.2 p. Pagal šį punktą, valdybos sprendimas gali būti skundžiamas visuotiniame narių susirinkime. Todėl visuotiniame narių susirinkime šis klausimas galėjo būti svarstomas tik R. B. iniciatyva, jam pateikiant nesutikimo su valdybos sprendimu motyvus. Teismas vertino, kad tokia galimybė ieškovui buvo apribota ir dėl to, jog visuotinis susirinkimas vyko praėjus labai trumpam laiko tarpui po valdybos posėdžio ir dėl to objektyviai negalėjo užtekti laiko pasiruošti nesutikimo su valdybos nutarimu argumentams pateikti. G. B. pašalinimo klausimas apskritai nebuvo įtrauktas į jokią darbotvarkę, o posėdyje apklausti visuotiniame būrelio narių susirinkime dalyvavę asmenys P. D., V. B., V. S., R. B., A. G., A. Kazernavičius nurodė, kad būtinybė svarstyti G. B. pašalinimo iš būrelio narių klausimą atsirado ieškovui G. B. pačiam pasiūlius jį pašalinti. Teismo posėdžio metu išklausęs visuotinio būrelio susirinkimo garso įrašą teismas nenustatė, kad G. B. aiškiai būtų suformulavęs ir pateikęs svarstyti susirinkimui jo pašalinimo iš būrelio narių klausimą. Teismas vertino, kad G. B. pašalinimo klausimas negalėjo būti skubos tvarka, neįtraukus jo darbotvarkę, apskritai svarstomas tame pačiame susirinkime. Šis klausimas pirmiausia turėjo būti perduotas svarstyti kitame valdybos posėdyje, suteikiant visiems nariams pasiruošti šio klausimo svarstymui. Teismas laikė, kad buvo užkirsta galimybė G. B. apskųsti valdybos priimtą sprendimą pagal 16.2 punktą, nustatantį, kad valdybos sprendimas dėl pašalinimo gali būti apskundžiamas visuotiniame narių susirinkime, nes būrelio valdyba G. B. pašalinimo iš būrelio narių klausimo nesvarstė ir jokio nutarimo G. B. atžvilgiu nepriėmė. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, darė išvadą, kad ieškovas R. B. galėjo tik numanyti, kad būrelio valdybos posėdyje bus svarstomas jo pašalinimo iš narių klausimas, tuo tarpu G. B. negalėjo net numanyti, kad toks klausimas gali būti skubos tvarka nagrinėjamas visuotiniame narių susirinkime. Ieškovų pašalinimo iš būrelio narių klausimas buvo iškeltas be išankstinio informavimo ir išspręstas tame pačiame jau vykstančiame susirinkime, taip iš esmės nesuteikiant ieškovams galimybių tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan., bei nesudarant galimybės tinkamai apsispręsti kitiems atsakovo nariams. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus ir ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių procedūra nėra tinkama. Sprendime nurodoma, kad R. B. elgesys ne kartą buvo svarstytas medžiotojų būrelio valdyboje (t. 1, b. l. 66-67, 69-70), tačiau nėra konkretizuota, koks konkrečiai R. B. elgesys pažeidė etiką ir Įstatus ir todėl nėra galimybės nustatyti, ar R. B. pritaikyta sankcija atitinka proporcingumo principą. Atitinkamai dėl G. B. pašalinimo iš būrelio narių apskritai nėra jokių duomenų, jog buvo pagrindas jį pašalinti, nes byloje nebuvo pateikta ir įrodinėjama, jog jo poelgiai neatitiko būrelio keliamų tikslų.
Šalies argumentai
Ieškovai ginčijo susirinkimo teisėtumą, nurodydami ir argumentą, jog jie ir kiti nariai Įstatuose numatyta tvarka nebuvo laiku informuoti apie susirinkimą, tačiau teismas šių pažeidimų nevertino esminiais, kurie leistų konstatuoti visuotinio susirinkimo neteisėtumą, kadangi tarp būrelio narių yra susitarimas dėl informacijos perteikimo vieni kitiems, dėl kurio tarp narių ginčo nekilo. Teismas laikė, jog, nesant ginčo dėl informacijos perdavimo tarp būrelio narių, jeigu tokia tvarka yra priimtina didesnei daliai narių, tai yra būrelio narių susitarimo dalykas. Teismas ieškovų pateiktą valdybos ir visuotinio narių susirinkimo garso įrašą vertino leistinu įrodymu, gautu ieškovų iniciatyva siekiant apginti pažeistą teisę ir įrodyti jiems svarbias bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad ieškovai neturėjo įspėti ir gauti kitų asmenų sutikimo daryti garso įrašą, nes pokalbyje buvo įrašomi vieši renginiai, kuriuose dalyvavo daug asmenų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Teismas laikė, kad ieškinį R. B. dėl jo pašalinimo iš medžiotojų būrelio pateikė nepraleidęs ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 107-111) atsakovas prašo panaikinti 2015 m. birželio 11 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo R. B. ieškinį dėl 2014 04 25 valdybos posėdžio protokolo Nr. 1, 4, 6 punktais priimtų nutarimų, 2014 04 25 visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 9, 3 punktu priimto nutarimo, pripažinimo neteisėtais palikti nenagrinėtu, o ieškovo G. B. ieškinį dėl 2014 04 25 visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 9, 3 punktu priimto nutarimo pripažinimo neteisėtu atmesti. Nurodo, kad sprendimas dalyje, kuria ieškinys patenkintas, naikintinas, kadangi priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidžiant bylos esmės. Nurodo šiuos argumentus:
Nepagrįsta teismo išvada, kad R. B. pašalinimo procedūra atėmė galimybę jam valdybos sprendimą apskųsti visuotiniam narių susirinkimui, kaip numatyta Įstatų 16.2 punkte. Įstatų 16.2. punkte įtvirtinta privaloma išankstinė valdybos nutarimo apskundimo ne teisme tvarka, todėl ieškovo R. B. ieškinys, nesant jo rašytinio skundo visuotiniam narių susirinkimui, apskritai negalėjo būti nagrinėjamas teisme. Rašytinio skundo visuotiniam būrelio narių susirinkimui nepateikimas laikomas objektyviu pagrindu pripažinti ieškovą pažeidus išankstinę ginčo dėl nario pašalinimo iš būrelio narių sprendimo ne teisme tvarką ir pareikštą ieškinį teisme palikti nenagrinėtą.Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovų pašalinimo klausimas nebuvo iš anksto numatytas visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje. Be to, ši aplinkybė jokios teisinės reikšmės, spendžiant dėl būrelio narių pašalinimo, neturi. Pranešimai dėl narių susirinkimo ieškovų teisių nepažeidė, todėl nors susirinkimo darbotvarkėje ir nebuvo iš anksto numatyta spręsti ieškovų pašalinimo klausimo, tačiau šio klausimo būtinybė iškilo vėliau susirinkimo metu, kuomet ieškovai ėmė elgtis nepagarbiai su kitais būrelio nariais. Susirinkime ieškovams buvo leista pasisakyti nagrinėjamais klausimais, būrelio nariai ilgai diskutavo apie ieškovų nederamą elgesį ir jų tarpusavio santykius su kitais būrelio nariais ir paties ieškovo G. B. iniciatyva buvo pasiūlyta balsuoti už jo pašalinimą, kartu buvo sprendžiamas ir R. B. pašalinimo klausimas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino byloje esančių aplinkybių viseto, nuodugniai neanalizavo visos faktinės bylos medžiagos, ko pasėkoje paneigė atsakovo, kaip asociacijos teisę savarankiškai reguliuoti būrelio veiklą bei jo vidaus tvarką pagal Įstatus ir nusistovėjusias elgesio taisykles tarp būrelio narių.
Šalies argumentai
3. Nepagrįsti teismo argumentai, kad nėra aiškūs ieškovų pašalinimo pagrindai. Tai, kad visuotinio narių susirinkimo protokole Nr. 9 nėra nurodomi ieškovų pašalinimo pagrindai, negali būti laikoma esminiu ieškovų teisių pažeidimu, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovams buvo nurodomi Įstatų punktai, kuriuos ieškovai pažeidė, posėdžio metu buvo išsamiai aptarti ieškovų veiksmai ir elgesys (neigiamas požiūris į būrelio narius, priešiškas nusistatymas prieš juos, užgauliojimai, provokacijos, narių persekiojimas, nepagrįstų pareiškimų policijai rašymas nesiekiant kilusio konflikto išspręsti taikiai ir pan.). Valdybos posėdžio protokole Nr. 1 nurodyta, kad R. B. siūloma pašalinti kaip nesilaikantį būrelio veiklos Įstatų, pažeidžiantį medžioklės tradiciją, kultūrą bei medžiotojų etiką, numatytą Įstatų II skirsnyje. Todėl būrelio narių visuotinis susirinkimas, įvertinęs ieškovų neigiamą požiūrį į medžiotojų būrelį ir jų narius, turėjo pagrįstą pagrindą spręsti, kad ieškovų pasisakymai ir užgaulus elgesys kitų būrelio narių atžvilgiu nesiderina nei su Įstatų keliamais tikslais, nei su būrelio narių priimtomis etikos taisyklėmis, todėl atitinkamai turėjo teisę daryti išvadą, kad ieškovai, nepritariantys būrelio tikslams, remiantis Įstatų 10 punktu, negali priklausyti būrelio narių kolektyvui. Tačiau pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nuodugniai neanalizuojant ir nevertinant pačių ieškovų elgesio bei atsakovo priimto sprendimo priežasčių, negalima spręsti, jog nebuvo pagrindo ieškovus pašalinti iš būrelio narių.
4. Nepagrįsta teismo išvada, kad G. B. pašalinimo klausimas negalėjo būti svarstomas visuotiniame narių susirinkime. Įstatų 15.1. punktas numato, kad narystė būrelyje pasibaigia išstojus iš būrelio. Kadangi pats G. B. visuotinio narių susirinkimo metu pasisiūlė, kad būtų pašalintas iš būrelio ir jo pašalinimo klausimas buvo sprendžiamas būtent jo prašymu, todėl laikytina, kad ieškovas savo noru pasitraukė iš būrelio veiklos. Aplinkybė, kad šio ieškovo narystės medžiotojų būrelyje klausimą tiesiogiai išsprendė visuotinis susirinkimas nesuponuoja jo teisių pažeidimo, kadangi sprendimo plačiąja prasme dėl narystės būrelyje klausimas priklauso ir visuotinio susirinkimo kompetencijai.
5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas R. B. senaties termino nepažeidė, kadangi jis dalyvavo tiek valdybos posėdyje, tiek visuotiniame narių susirinkime. Nėra pagrįsta teismo išvada, kad R. B. nėra praleidęs ieškinio pateikimo dėl 2014 04 25 valdybos susirinkimo protokolo Nr. 1, 4, 6 punktais priimtų nutarimų panaikinimo, senaties termino, kadangi ieškinys pateiktas nesilaikant išankstinės valdybos nutarimo apskundimo tvarkos. Ieškovas, neapskųsdamas valdybos susirinkimo protokolo visuotiniam narių susirinkimui, yra praleidęs 30 dienų ieškinio senaties terminą, todėl teismas turėjo taikyti šio ieškovo keliamų reikalavimų atžvilgiu ieškinio senaties terminą ir ieškinio dalį dėl nutarimų panaikinimo R. B. atžvilgiu palikti nenagrinėtu.
6. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas neišsprendė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nors byloje yra pateiktas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Kadangi ieškinio patenkinta dalis yra 50 proc., tai atitinkamai 50 proc. reikalavimų atmetant, teismas turėjo atsakovui iš ieškovų priteisti 50 proc. atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 116-123) ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priėmė motyvuotą, argumentuotą, įrodymais pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Atsakovas nenurodė, kuo pasireiškė ieškovų veiksmai priešingi būrelio tikslams, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis grindė teiginius apie neetišką ieškovų elgesį, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai iš būrelio pašalinti nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
Byloje nustatyta, jog atsakovas Gerdžiūnų medžiotojų būrelis yra ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Ieškovai iš būrelio narių pašalinti atsakovui vadovaujantis 2007 01 23 juridinių asmenų registre įregistruotais Įstatais (t. 1, b. l. 15-21). Būrelio valdyba 2014 04 25 priėmė sprendimą pašalinti ieškovą R. B. iš būrelio narių. Tą pačią dieną po dviejų valandų įvykęs visuotinis būrelio narių susirinkimas priėmė sprendimą iš būrelio narių pašalinti antrą kartą R. B.. Iš būrelio narių buvo pašalintas ir G. B.. Teismas sprendė, jog ieškovai iš būrelio narių pašalinti nepagrįstai, kadangi atsakovas neįrodė, kad ieškovai vykdo veiklą, nesuderinamą su būrelio veiklos tikslais, taip pat ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant jų priėmimo procedūrą. Apeliantas skunde teigia, kad šios teismo išvados nepagrįstos, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus vertina nepagrįstais.
Gerdžiūnų medžiotojų būrelio Įstatų, galiojusių ieškovų pašalinimo iš būrelio narių metu, 15 punkte nustatyta, kad narystė būrelyje pasibaigia šiais atvejais: išstojus iš būrelio (15.1 p.); nariui nesilaikius būrelio įstatų (15.2 p.). 16 punkte nustatyta narystės būrelyje pasibaigimo tvarka: nariai, norintys išstoti iš būrelio, raštu informuoja apie tai būrelio valdybą (16.1 p.); dėl tolesnės narių, nesilaikančių būrelio įstatų, narystės būrelyje, sprendžia būrelio valdyba priimdama sprendimą paprasta balsų dauguma. Valdybos sprendimas gali būti apskundžiamas visuotiniame narių susirinkime (16.2 p.). Pagal Įstatų 27 punktą, susirinkimas yra teisėtas, jei būrelio nariai apie jo vietą, laiką bei darbotvarkės projektą buvo informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę pasirašytinai arba registruotu laišku arba skelbimu laikraštyje ,,Valsčius“, ir jei susirinkime dalyvauja daugiau kaip ½ būrelio narių. Pagal Įstatų 21.12 punktą susirinkimas svarsto kitus klausimus, kurie neprieštarauja būrelio Įstatams.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymint klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją narių nuomonei susiformuoti, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šias garantijas, nors ir tiesiogiai neįtvirtintas norminiuose teisės aktuose, lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais turi būti įgyvendinamos atitiinkamų asociacijos organų konkrečiais veiksmais; pavyzdžiui, iš anksto, per protingą terminą iki visuotinio narių susirinkimo iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, ir kitiems nariams pasirengti nagrinėti šį klausimą ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Atsižvelgiant į tai, apeliantas, teigdamas, kad ieškovų pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turėjo įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą. Kaip matyti, apeliantas 2014 04 21 išsiųstame ieškovui R. B. pranešime (t. 1, b. l. 13, 14) nurodė, kad 2014 04 25 17 val. įvyks būrelio valdybos posėdis ir ieškovas kviečiamas jame dalyvauti nuo 18 val., o nuo 19 val. vyks visuotinis medžiotojų būrelio susirinkimas. Ieškovui G. B. 2014 04 21 išsiųstame pranešime (t. 1., b. l. 11, 12) nurodyta, kad 2014 04 25 įvyks būrelio narių susirinkimas kuriame yra kviečiamas dalyvauti. Pranešimuose jokios informacijos apie valdyboje ir visuotiniame susirinkime numatomus nagrinėti klausimus nėra pateikta. Aplinkybę, jog nei į valdybos, nei į susirinkimo darbotvarkes nebuvo įtrauktas ieškovų iš būrelio narių pašalinimo klausimo svarstymas patvirtina ir atsakovas atsiliepimuose į ieškinį teigdamas, kad nors tiek valdybos posėdyje, tiek visuotiniame narių susirinkime ir nebuvo iš anksto numatyta spręsti ieškovų pašalinimo iš būrelio klausimo, tačiau dėl nepagarbaus ieškovų elgesio šiam klausimui iškilus susirinkimo metu, susirinkimas turėjo teisę priimti sprendimą dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių, o ieškovai turėjo galimybę išsakyti nuomonę šiuo klausimu (t. 1, b. l. 37-43, 126-135). Šiuo argumentu atsakovas remiasi ir apeliaciniame skunde. Kaip nustatyta, atsakovas būrelio valdybos kompetencijai priskyrė funkciją priimti sprendimą dėl tolesnės narių, nesilaikančių būrelio įstatų, narystės būrelyje. Sprendimo dėl pašalinimo iš būrelio narių teisėtumas gali būti patikrintas pagal būrelio nario skundą visuotinio narių susirinkimo sprendimu (Įstatų 16.2 punktas). Todėl šio Įstatuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo turėjo būti laikomasi sprendžiant dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių. Tačiau atsakovės skundo argumentai tik patvirtina tai, kad ieškovų iš būrelio narių pašalinimo klausimas, priimant skundžiamus nutarimus, nebuvo sprendžiamas būrelio Įstatuose nustatyta tvarka. Atsakovo Įstatai nenustato būrelio valdybai ar visuotiniam susirinkimui teisės iš karto spręsti būrelio nario pašalinimo klausimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovai buvo tinkamai informuoti apie klausimo dėl jų pašalinimo iš narių nagrinėjimą ir kad buvo užtikrinta jų galimybė pateikti paaiškinimus, įrodymus, nurodyti kitas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į šiai bylai aktualius kasacinio teismo išaiškinimus sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo iš asociacijos, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad aplinkybė, jog iš anksto, iki atsakovo organų susirinkimo neįtraukus į darbotvarkę ieškovų pašalinimo iš būrelio klausimo ir iš anksto aiškiai nesuformulavus pašalinimo pagrindo neturi teisinės reikšmės, nes šį klausimą, iškėlus susirinkimo metu, ieškovams buvo sudarytos tinkamos ir priimtinos sąlygos pasirengti šio klausimo nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustačius, kad ieškovai nežinojo, jog 2014 04 25 visuotiniame susirinkime bus svarstomas ir juos asmeniškai liečiantis ir jiems labai svarbus klausimas, daroma išvada, jog taip ieškovams buvo apribota galimybė tinkamai pasirengti tokio svarbaus, kaip pašalinimo iš asociacijos narių, klausimo nagrinėjimui visuotiniame susirinkime, pasirūpinti atstovu ir pan.; t. y. ieškovų garantijų tinkamai pasirengti pašalinimo iš būrelio narių klausimo svarstymui neužtikrinimas nelaikytinas formaliu pažeidimu ir sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo sprendimai dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių yra neteisėti jau vien dėl procedūrinių pažeidimų, nepriklausomai nuo materialiųjų pašalinimo pagrindų buvimo. Atsakovės Įstatuose numatyta, kad nariai, norintys išstoti iš būrelio, raštu informoja apie tai būrelio valdybą (16.1 p.). Byloje duomenų, kad ieškovas G. B. raštu išreiškė valią dėl išstojimo iš būrelio nėra, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad buvo pagrindas susirinkimui priimti nutarimą pašalinti G. B. iš būrelio narių atsakovui motyvuojant paties G. B. išreikšta valia. Dėl anksčiau nurodyto apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių procedūrinių pažeidimų, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 str.).
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nevertinęs ieškovų elgesio bei priežasčių, nulėmusių atsakovo sprendimų priėmimą, neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija tokiai apelianto pozicijai nepritaria, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus tyrė išsamiai ir objektyviai – išklausė šalis, apklausė liudytojus, sprendime nurodė, kaip vertina liudytojų parodymus, įvertino pateiktus rašytinius įrodymus, garso įrašą. Apeliantas skunde teigia, kad R. B. siūloma pašalinti kaip nesilaikantį būrelio veiklos Įstatų, pažeidžiantį medžioklės tradiciją, kultūrą bei medžiotojų etiką, numatytą įstatų II skirsnyje, nurodo, jog jo elgesys ne kartą buvo svarstytas medžiotojų būrelio valdyboje. Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus vertino kaip neįrodytus, nes nenurodyta, koks konkrečiai R. B. elgesys pažeidė etiką ir Įstatus. Dėl G. B. pašalinimo apskritai byloje nėra jokių duomenų, jog buvo pagrindas jį pašalinti iš būrelio narių, nes byloje nebuvo pateikta ir įrodinėjama, jog jo poelgiai neatitiko būrelio keliamų tikslų. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, šių taisyklių nepažeidė, kadangi teismas įvertino ieškovų pašalinimo iš būrelio narių teisėtumą ne tik procedūriniu, bet ir materialiuoju aspektais, atitikimą protingumo, sąžiningumo principams.
Apibendrindama, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Dėl ieškinio senaties termino
Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas R. B. nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl 2014 04 25 valdybos nutarimo panaikinimo pareikšti. Šį reikalavimą ieškovas pareiškė 2014 09 16, tačiau ieškovas dalyvavo ir valdybos posėdyje, ir visuotiniame narių susirinkime, be to, ieškinys pateiktas nesilaikant išankstinės valdybos nutarimo apskundimo susirinkimui tvarkos. Atsakovo vertinimu, ieškovas, neapskųsdamas valdybos susirinkimo nutarimo visuotiniam narių susirinkimui, yra praleidęs 30 dienų ieškinio senaties terminą, todėl teismas turėjo taikyti šio ieškovo keliamų reikalavimų atžvilgiu ieškinio senaties terminą ir ieškinio dalį dėl nutarimų panaikinimo R. B. atžvilgiu palikti nenagrinėta. Vertinant šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, todėl atmestini skundo argumentai, kad šiuo atveju turi būti taikomas 30 dienų ieškinio senaties terminas. Patikslintame ieškinyje, kuris teisme gautas 2014 09 16, prašoma pripažinti negaliojančiais atsakovo valdybos 2014 04 25 posėdžio nutarimus. 2014 04 25 valdybos susirinkimo protokolo 4 punktu valdyba nutarė dėl tolimesnės R. B. veiklos balsuoti visuotiniame medžiotojų būrelio susirinkime, protokolo 6 punktu nutarta R. B. pašalinti iš būrelio narių (t. 1, b. l. 37-43, 54-55). Susirinkimo protokolo 3 punktu nutarta, kad R. B. pašalintas iš būrelio narių 51-52). Darytina išvada, kad visuotinis narių susirinkimas patvirtino valdybos sprendimą, tačiau tokia valdybos sprendimo patvirtinimo tvarka atsakovo Įstatuose nėra numatyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl ieškininio senaties termino netaikymo ir atmeta atsakovo skundo argumentus. Spręstina, kad ieškovui R. B. laiku pateikus reikalavimą pripažinti negaliojančiu susirinkimo nutarimą 3-uoju punktu, t. y. apskritai ginčijant jo pašalinimo iš būrelio narių teisėtumą bei esant pakankamam pagrindui šį atsakovo nutarimą pripažinti neteisėtu, ieškinio sentaties termino taikymas reikalavimui dėl valdybos nutarimo panaikinimo pareikšti negali būti pagrindas atmesti pagrįstą ieškinio reikalavimą. Kita vertus, kolegija pripažįsta, jog atsakovui nesielgiant pagal Įstatus, ieškovui R. B. buvo užkirstas kelias ginčyti valdybos nutarimą paduodant pareiškimą visuotiniam susirinkimui, kadangi susirinkimas nedelsiant po valdybos nutarimo pašalinti R. B. iš būrelio narių priėmimo, šį nutarimą patvirtino pats priimdamas tokį patį nutarimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
Atsakovas skunde teigia, kad teismas neišsprendė atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nors byloje yra pateiktas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Kadangi ieškinio patenkinta 50 proc., tai atitinkamai 50 proc. reikalavimų atmetant, teismas turėjo atsakovui iš ieškovų priteisti 50 proc. atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Šie argumentai pagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 1 860,73 Eur už advokato teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 73-74). Tačiau byloje pateikti įrodymai, pagrindžia atsakovo turėtas tik 1 618,73 Eur atsotvavimo išlaidas (t. 2, b. l. 3-23, 75-77). Kadangi ieškinio patenkinta 50 proc., tai atitinkamai 50 proc. reikalavimų atmetant, atsakovui priteistina pusė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 809,36 Eur, iš kiekvieno ieškovo po 404,68 Eur (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau, vertinant skundo argumentus dėl procesinės teisės normų pažeidimų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, šie argumentai pripažintini pagrįstais, todėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir atsakovei iš kiekvieno ieškovo priteistina po 404,68 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Kolegijos vertinimu, kadangi bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš keikvienos šalies, tai atliekamas priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymas. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui G. B. iš atsakovo 41,71 Eur žyminį mokestį ir 144,81 Eur atstovavimo išlaidų, viso 186,52Eur. Kolegija sprendė, kad iš ieškovo atsakovui turėjo būti priteista 404,68 Eur atstovavimo išlaidų, todėl, atlikus įskaitymą (404,68 – 186,52), iš ieškovo atsakovui priteistina 218,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui R. B. iš atsakovo 144,81 Eur atstovavimo išlaidų. Kolegija sprendė, kad iš ieškovo atsakovui turėjo būti priteista 404,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl, atlikus įskaitymą (404,68 – 144,81), iš ieškovo atsakovui pritesitina 259,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovai atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 116-123) prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui įrodymai, patvirtinantys jas ir jų dydį, nėra pateikti, todėl išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir ją išdėstyti taip: priteisti iš ieškovo R. B. (fizinio asmens kodas duomenys neskelbtini ) atsakovui Gerdžiūnų medžiotojų būreliui (juridinio asmens kodas 293329910) 218,16 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisti iš ieškovo G. B. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Gerdžiūnų medžiotojų būreliui (juridinio asmens kodas 293329910) 259,87 Eur atstovavimo išlaidų.
Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.