Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad Gerdžiūnų medžiotojų būrelio valdyba 2014 m. balandžio 25 d. protokolu Nr. 1 nutarė R. B. pašalinti iš Gerdžiūnų medžiotojų būrelio. Tą pačią dieną po 2 valandų Gerdžiūnų medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo 2014 m. protokolo Nr. 9 3 punktu buvo įformintas nutarimas, kad R. B. ir G. B. pašalinti iš Gerdžiūnų medžiotojų būrelio. Toks nutarimas yra neteisėtas.

Ieškovai 2014 m. balandžio 23 d. gavo analogiškus pranešimus, kad 2014 m. balandžio 25 d. 19 val. vyks Gerdžiūnų medžiotojų būrelio narių susirinkimas ir kvietė dalyvauti. Prieš visuotinį narių susirinkimą, tą pačią dieną Gerdžiūnų medžiotojų būrelio valdyba 2014 m. balandžio 25 d. protokolu Nr. 1 nutarė R. B. pašalinti iš Gerdžiūnų medžiotojų būrelio. Klubo pirmininkas visiškai nesilaikė darbotvarkės ir susirinkimą pradėjo nuo G. B. prašymo pakeisti Klubo įstatus. Po įvykusių debatų, pirmininkas pasiūlė slaptu balsavimu balsuoti už G. B. ir R. B. pašalinimą iš Klubo narių. Ieškovai net nesuprasdami tokio pašalinimo priežasčių iš susirinkimo išvyko jam nesibaigus, teigdami, kad tokie sprendimai pažeidžia jų teisėtus interesus. Toks nutarimas yra neteisėtas, priimtas vadovaujantis asmeniniais nesutarimais bei nesivadovaujant Klubo įstatais, todėl turi būti naikinamas.

Ieškinyje nurodoma, kad kaip numatyta įstatų 27 p. susirinkimas yra teisėtas, jei būrelio nariai apie jo vietą, laiką bei darbotvarkės projektą buvo informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę pasirašytinai arba registruotu laišku arba skelbimu laikraštyje „Valsčius“, ir jei susirinkime dalyvauja daugiau kaip 1/2 būrelio narių. Kaip matyti vien iš pranešimų, kurie buvo įteikti likus 2 dienoms iki susirinkimo, susirinkimas buvo neteisėtas, kadangi apie jį nebuvo pranešta laiku, nebuvo nurodyta darbotvarkė. Įstatų 16 punktas nustato narystės pasibaigimo būrelyje tvarką, kur nustatyta, kad tolesnės narių, nesilaikančių būrelio įstatų, narystės būrelyje, sprendžia būrelio valdyba priimdama paprasta balsų dauguma. Valdybos sprendimas gali būti apskundžiamas visuotiniame narių susirinkime. Visuotiniame narių susirinkime, kuriame buvo nuspręsta iš Klubo narių pašalinti ieškovus yra neteisėtas dar ir tuo, kad tokį sprendimą galėjo priimti klubo valdyba, o ne klubo visuotinis narių susirinkimas, be to, ieškovus nebuvo pagrindo šalinti, nes nebuvo nustatyta kokių nors pažeidimų, o tokio sprendimo nebeliko kam skųsti ikiteismine tvarka. Tai reiškia, kad klubo nariai gali būti šalinami tik esant tam tikriems pažeidimams, numatytiems įstatuose. Iš protokolo netgi nėra galimybės nustatyti dėl ko ieškovai buvo pašalinti iš Klubo narių sąrašo. Įstatų 16.2 punktas nustato, kad dėl tolesnės narių, nesilaikančių būrelio įstatų, narystės būrelyje, sprendžia būrelio valdyba priimdama sprendimą paprasta balsų dauguma. Valdybos sprendimas gali būti apskundžiamas visuotiniame narių susirinkime. Kadangi Gerdžiūnų medžiotojų būrelio valdyba 2014 m. balandžio 25 d. posėdžiavo 2 valandas iki visuotinio narių susirinkimo, todėl visuotiniame narių susirinkime negalėjo būti į dienotvarkę įtrauktas klausimas dėl R. B. pašalinimo iš Klubo. Be to, kaip numato įstatai, 27 p. susirinkimas yra teisėtas kaip prieš savaitę pasirašytinai arba registruotu laišku arba skelbimu laikraštyje „Valsčius“, ir jei susirinkime dalyvauja daugiau kaip ½ būrelio narių. Šiuo atveju laikytina, kad tiek klubo valdybos, tiek klubo visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimti pažeidžiant įstatų 16.2 ir 27 punktus.

Ieškinyje nurodoma, kad klubas yra nepolitinė pelno nesiekianti organizacija kuri sprendžia savo narių medžioklės poreikių tenkinimo uždavinius. Klubas yra ribotos civilinės atsakomybės viešas juridinis asmuo, kurio forma – asociacija. Klubo nariai yra pilnamečiai asmenys priimti į klubą visuotinio klubo narių susirinkimo metu. Klubo nariai moka vienkartinį stojamąjį ir kasmetinį nario mokestį. Klubo nariai iš jo gali būti pašalinti dėl nesilaikančių būrelio įstatų, narystės būrelyje. Aukščiausio klubo organas yra klubo narių visuotinis susirinkimas be kita ko nustato nario mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką. Apie visuotinį klubo narių susirinkimą, jo laiką, vietą ir darbotvarkę klubo pirmininkas turi pranešto ne vėliau kaip 7 dienas iki susirinkimo kiekvienam klubo nariui asmeniškai. Klubas veikia per savo organus. Klubo organų valia išreiškiama jo sprendimuose, nutarimuose, įsakymuose ar kt. Kolegialūs klubo organais sprendimus priima posėdžiuose, posėdžiai protokoluojami. Pasisakymo protokolavimas reikšmingas kadangi patvirtina, jog vyko svarstymas, kad visi norėję galėjo pareikšti nuomones, kad visos, net ir skirtingos nuomonės, yra užrašytos. Teisines pasekmes sukelia priimti sprendimai. Iš esamų protokolų negalima suprasti, kodėl ieškovai buvo pašalinti, nenurodytos ieškovų pašalinimo iš klubo priežastys ir motyvai.

Klubas yra asociacija, tai yra „narystės pagrindu“ veikianti juridinis asmuo. Klubas yra viešasis juridinis asmuo. Manytinas kad klubas priskirtinas prie grupinės naudos subjektų ir grupinės naudos organizacijomis laikomos tos, kurių tikslas yra tenkinti savo narių poreikius – pagal Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 85. Pagrindiniai klubo tikslai yra organizuoti savo nariams įvairius su medžiokle susijusius renginius, glaudžiai bendradarbiauti su aplinkos, miškų žinybomis, sprendžiant faunos globos problemas, rūpintis medžioklės kultūros ir medžiotojų kvalifikacijos kėlimu, racionaliu medžioklės ūkio tvarkymu, ugdyti tarp savo narių ir visuomenėje pagarbą ir meilę gamtai, bei atsakomybę už jos išsaugojimą, puoselėti medžioklės kultūrą ir tradicijas. Klubas sprendžia savo narių medžioklės poreikių tenkinimo uždavinius, veikdamas savo iniciatyva ir laisvai. Klubas, kaip ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kiti klubai ir būreliai, yra organizacija, sudaryta bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle. Medžioklės yra veikla, kuri vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas. Ieškinyje nurodoma, kad iš susirinkimo matyti, kad ieškovas pažeidė tiek etikos normos, tiek klubo papročius, tiek tradicijas, kurių klubas privalo laikytis. Konkrečių nuorodų klubo valdybos ir visuotinių susirinkimų protokoluose nėra. Ginčas yra ne dėl ieškovų teisės medžioti varžymo, bet dėl teisės medžioti klube. Klubinė veikla suponuoja ne tik narių interesų derinimą, bet ir poilsio, laisvalaikio praleidimo forma, todėl svarbūs ir emociniai narių tarpusavio santykiai, jų suderinamumas, nes konfliktuojantys asmenys negali kartu pozityviai veikti. Manytina, kad teismas turi atsižvelgti ir į tai, kad klube yra keli asmenys, kuriems nepatinka G. B. teisėti pasiūlymai, todėl ėmėsi neteisėtų represinių priemonių su juo susidoroti. Toks susidorojimas praktiškai kilo klubo pirmininko B. K. iniciatyva, kadangi tam tikri teisėti siūlymai jam yra neparankūs valdyti klubą taip kaip jis nori. Nurodoma, kad klubas negali toleruoti vieno ar kelių klubo narių intereso, kuriuo siekiama ne bendrų narių poreikių ir tikslų, susijusių su medžiokle, o naudos saugo nepriklausomai nuo to, kad nauda susijusi su medžiokle. Šiuo atveju yra eliminuojami iš klubo tie asmenys, kurie neparankūs klubo pirmininkui.

Ieškinyje nurodoma, kad teisines pasekmes sukelia priimti sprendimai. Iš esamų protokolų galima suprasti, kad ieškovai buvo pašalinti, tačiau nenurodytos ieškovų pašalinimo iš klubo priežastys ir motyvai. Sprendimo turinio įrodinėjimas yra labai komplikuotas. Klubo visuotiniame narių susirinkime visiškai nėra aišku dėl ko buvo pašalinti ieškovai, tai yra negalima nustatyti materialiojo ieškovo pašalinimo iš klubo narių pagrindo. Valdyba pasirėmė tik formaliu pasisakymu, kad R. B. pašalinamas neva pažeidė klubo įstatus, tradicijas kultūra ir medžiotojų etiką. Taigi – negalima nustatyti konkrečių veiksmų, kurių pagrindu galima R. B. šalinti iš klubo.

Ieškinyje teigiama, kad ieškinys dėl klubo visuotinio narių susirinkimo paduotas laiku. Ginčai dėl juridinio asmens organų priimtų sprendimų teismingi bendrosios kompetencijos teismams, o ne administraciniams teismams, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymas ir jame nustatyti kreipimosi į teismą terminai (1 mėnuo) nagrinėjamoje byloje netaikomi. Gavus atsakovo atsiliepimą, buvo pateiktas 2014 m. balandžio 25 d. klubo valdybos susirinkimo protokolas, kurio 4 punktas nustatė, kad valdyba nutarė susirinkus visuotiniam medžiotojų būrelio nariams balsuoti dėl tolimesnės R. B. veiklos ir likimo Gerdžiūnų medžiotojų būrelyje. Tuo pačiu protokolu 6 punktu nutarta R. B. pašalinti iš Gerdžiūnų medžiotojų būrelio. Šiame kontekste pažymima, kad tapo neaišku ar R. B. valdybos nutarimu jau buvo pašalintas iš klubo, ar jis pašalintas buvo visuotinio narių susirinkimo nutarimu. 2014 m. balandžio 25 d. klubo valdybos nutarimas pašalinti R. B. iš klubo narių nebuvo apskųstas laiku, tačiau nutarimas R. B. nebuvo pateiktas. Apie savo pažeistus interesus R. B. sužinojo tik 2014 m. rugsėjo 12 d. R. B. nuomone 1 mėnesio terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią jis sužinojo apie savo pažeistas teises. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, yra svarbios priežastys, dėl kurių asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo asmens nurodytas aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Kadangi įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeisto ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės. Be to, sprendžiant klausimą ar termino praleidimo priežasčių svarbumą, būtina atsižvelgti ir į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju nurodoma, kad R. B. teisė pateikti ieškinį yra vienintelis būdas išspręsti ginčą, nes kitokiu būdu šios teisės įgyvendinti jau nebegalės. Termino praleidimo priežastys buvo objektyvios nepriklausančios nuo ieškovo, todėl neturi sukelti neigiamų padarinių pareiškėjo atžvilgiu.

Ieškinyje nurodoma, kad dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų G. B. patyrė ir neturtinę žala, kurią vertina 16 000 Lt, kadangi klube medžioja nuo 1995 m. Tuo tarpu R. B. neturtinę žalą vertina 6 000 Lt. neturtinė žala pasireiškia tuo, kad buvo nesilaikyta teisės aktų taip, kad savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos, nepiktnaudžiauti savo teisėmis ir pan., todėl neabejotina, kad dėl būsimų neteisėtų veiksmų atsakomybę turi prisiimti atsakovas. Dėl priimtų neteisėtų sprendimų, žeminimo visuotiniame narių susirinkime ieškovai patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, turėjo nepatogumų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas. (t. 1, b.l. 73-82).