Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Dailisa“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Dailisa“ (toliau – ir ieškovė), atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, ieškinį atsakovui D. K. (toliau – ir atsakovas) dėl žalos atlyginimo, 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovo 16 020,81 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (16 020,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė valstybei iš atsakovo 398 Eur žyminį mokestį. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 23 d., ieškovei 2022 m. gegužės 13 d. išduotas vykdomasis raštas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas išduoti Europos vykdomąjį dokumentą ir Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 54 ir 58 straipsniuose nurodytą pažymėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių ieškovei BIĮ „Dailisa“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, iš atsakovo D. K. priteisė 16 020,81 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (16 020,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei iš atsakovo D. K. – 398 Eur žyminį mokestį. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 23 d., ieškovei 2022 m. gegužės 13 d. išduotas vykdomasis raštas. BIĮ „Dailisa“ ir M. M. 2022 m. gegužės 12 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. RNV-SD/RN-0512-1, kuria BIĮ „Dailisa“ perleido M. M. reikalavimo teisę į skolininką D. K. dėl 16 020,81 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 16 020,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teise (2021 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą už akių. Pareiškėjas M. M. 2022 m. gegužės 13 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį raštą, Europos vykdomąjį raštą, 2007 m. Lugano kovencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo V priede nurodytą standartinės formos pažymėjimą dėl 16 020,81 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 16 020,81 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo pareiškėjo naudai.

11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą skundžiama nutartimi atmetė, nurodė, kad: CPK 48 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Jeigu pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, tai antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Taigi, (duomenys neskelbtini) straipsnis taikomas tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Kokiu teisiniu pagrindu ir kurioje proceso stadijoje turėtų būti atliekamas procesinių teisių perėmimo įteisinimas teisinio kvalifikavimo požiūriu sprendžia teismas, kuriam pareiškiamas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-943/2016).

12. Taigi, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą išduoti vykdomuosius dokumentus (Europos vykdomąjį raštą ir Lugano konvencijos V priede nurodytą pažymėjimą) atmetė, byloje nesant duomenų dėl pakeisto ieškovo (išieškotojo). Be kita ko, pirmosios instancijos teismas paaiškino pareiškėjui, kad jis turi kreiptis dėl ieškovės (išieškotojos) pakeitimo į naująjį ieškovą (išieškotoją) pagal bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas arba pagal proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. Pareiškėjas atskirajame skunde jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais ir (ar) jų pagrindu padaryta išvada, nenurodė. Todėl dėl to apeliacinis teismas plačiau nepasisako.

13. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad skundžiama nutartis yra priimta netinkamai aiškinant ir taikant CPK 647 straipsnio nuostatas ir nukrypstant nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos (Nr. 2S-1435-864/2020). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl negalimumo išduoti kelis vykdomuosius raštus pagal vieną sprendimą, o pareiškėjo prašymą, kaip minėta anksčiau, atmetė kitu pagrindu, t. y. nesant byloje duomenų dėl pakeisto ieškovo (išieškotojo). Iš skundžiamoje nutartyje nurodytų pareiškėjo prašymo atmetimo motyvų akivaizdu tai, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, nesant teisės aktų nustatyta tvarka įforminto procesinio teisų perėmimo (teismo nutarties ar antstolio patvarkymo), automatiškai neįgijo reikalavimo teisės ir jam neprivalo būti išduoti jo prašomi vykdomieji dokumentai. Jau minėta, kad pareiškėjas jokių nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais ir (ar) jų pagrindu padaryta išvada atskirajame skunde nenurodė.

14. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, priešingai nei teigia apeliantas, niekaip neapribojo jo teisių į sprendimo įvykdymą, neužkirto kelio sprendimą vykdyti Europos Sąjungos valstybėje narėje, o tik išaiškino, kad nagrinėjamu atveju, visų pirma, turi būti išspręstas klausimas dėl ieškovo (išieškotojo) pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pareiškėjui išaiškina, kad tuo atveju, jeigu yra pradėtas vykdymo procesas dėl išieškotojo pakeitimo jis turi kreiptis į antstolį, kaip tai numato (duomenys neskelbtini) straipsnis. Antstoliui pakeitus išieškotoją vykdymo procese, pareiškėjas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su pakartotiniu prašymu dėl vykdomųjų raštų išdavimo, kartu pateikiant priimtą antstolio patvarkymą. Tuo atveju, jeigu nėra pradėtas vykdymo procesas dėl skolos pagal išduotą vykdomąjį raštą išieškojimo, apeliantas gali pirmosios instancijos teismui pateikti vieną prašymą dėl ieškovo pakeitimo CPK 48 straipsnyje nustatyta tvarka ir dėl vykdomųjų raštų išdavimo.

15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.