Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės V. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2025 m. kovo 6 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Prokurorė, įvertinusi medžiagoje esančius J. P. ir R. L. paaiškinimus, kitus rašytinius įrodymus bei vaizdo įrašus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutraukta (nepradėta) nepagrįstai, kadangi egzistuoja administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Prokurorė skunde vadovaujasi iš J. P. apklausos gautais duomenimis. Taip pat pareiškimo patikslinimo metu buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, gautas ir apžiūrėtas vaizdo stebėjimo kameros, esančios adresu (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas, kuriame matosi kaip iš automobilio išlipęs vyras (R. L.) prieina prie nuo dešinės pusės atėjusio vyro (J. P.) ir griebia jam ranka krūtinės-kaklo srityje. Atėjęs vyras (J. P.) atstumia nuo savęs iš automobilio išlipusį vyrą link važiuojamosios kelio dalies. Pareigūnė skundžiamame nutarime nurodo, kad aplink vaikštantys asmenys nekreipė dėmesio į dviejų vyrų konfliktą, tad jos vertinimu, viešoji tvarka ir žmonių rimtis nebuvo pažeista. Tačiau iš patikslinimo medžiagos matyti, jog Policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas ROIK: (duomenys neskelbtini), kur 2025 m. sausio 22 d., 21.58 val. pranešėja A. B. nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, prieš 5 min. nuo parduotuvės link stoties (duomenys neskelbtini) gatve nuvažiavo automobilis „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) pranešėja teigia, jog vairuotojas galimai neblaivus, kas, prokurorės vertinimu, nepaneigia prielaidos, kad nagrinėjamą konfliktą matė ir į jį reagavo pašaliniai asmenys. Administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama tam, kad būtų galima tinkamai įvertinti R. L. veiksmus dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir konstatuoti jo kaltę padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Prokurorės skunde atkartojami J. P. paaiškinimai, aptariami apžiūrėti vaizdo įrašai, tačiau nenurodoma kokią reikšmę šie duomenys turi skundo kontekste. Apie įvykį pranešusi A. B. yra A. B., kuri, kaip nurodė J. P., yra jo draugė, su kuria jis kartu automobiliu atvyko į parduotuvę, todėl akivaizdu, jog ji nelaikytina pašaliniu asmeniu sureagavusiu į konfliktą. A. B. pranešdama apie įvykį policijai nurodė, jog R. L. galimai neblaivus, puolė pranešėją. Tačiau tokių duomenų nepatvirtina jokie administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, priešingai, įvykio vietoje padarytas vaizdo įrašas paneigia tariamą A. B. „puolimą“, o ir pats apklausiamas J. P. nurodė, kad A. B. nebuvo užpulta. A. B. pateikė melagingą pranešimą.

Tarp asmenų įvyko abipusis konfliktas, kurį inicijavo bei fizinį kontaktą pirmasis panaudojo J. P., o R. L. jokia prasme nesiekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Surinkti duomenys yra pakankamai prieštaringi. Todėl kaip nurodoma nutarime, vadovaujantis in dubio pro reo principu, kaltinimo pagrįstumą lemia visų aplinkybių įvertinimas ir atsisakymas tų, kurios nėra visiškai aiškios ir tikslios, o visi neaiškumai ar netikslumai vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl nurodytoje situacijoje nėra pakankamai pagristų duomenų leidžiančių teigti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnyje.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

I. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Prokuratūros skundas tenkinamas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ar jos nebuvimu. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 565¹ straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.

ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Institucija skundžiamame nutarime konstatavo, kad nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, jog R. L. aiškiai suvokdamas ir tyčiniais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimti, todėl R. L. veikoje nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Institucija nutarime nurodė, jog nors tarp asmenų įvyko konfliktas, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą, matosi, kad aplink vaikštantys asmenys nekreipė dėmesio į dvejų vyrų konfliktą, viešoji tvarka ir žmonių rimtis nebuvo pažeista.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas platus tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, sąrašas.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs skundžiamą Nutarimą, pateiktą bylos medžiagą, proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Nutarimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo ir yra formalus.

Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Taigi minėtas straipsnis ne tik įtvirtina du iš anksto įstatymo leidėjo nustatytus veiksmus – necenzūrinių žodžių/gestų vartojimą viešoje vietoje ir įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kurie traktuotini kaip viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimas, bet nustato ir kitą neapibrėžtą veiksmų skaičių, kuriais gali būti padaromas šis nusižengimas, palikdamas dėl tokių veiksmų turinio, pavojingumo ir atitikimo ANK 481 straipsnio 1 dalies sudėčiai vertinti pareigūnui ir teismui. Teismų praktikoje tokie atlikti veiksmai, kuriais ne sąmoningai siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį, bet sprendžiami tarpusavio nesutarimai, tačiau kurie peržengia normalaus moralės ir teisės normomis apibrėžto bendravimo ribas, yra nepriimtini, vertinami kaip atitinkantys ANK 481 straipsnio 1 dalies požymius (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-285-312/2022).

Teismui susipažinus su bylos medžiaga ir skundžiamo nutarimo turiniu, matyti, kad neabejotinai nustatyta, jog 2025 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje tarp asmenų – R. L. ir J. P. įvyko konfliktas. Abu konflikto dalyviai nurodė priešingas konflikto priežastis ir eigą, pateikė skirtingą situacijos ir kitos šalies veiksmų vertinimą. Esant prieštaringiems šalių parodymams ypatingą reikšmę turi trečiųjų asmenų – galimų liudininkų parodymai, vaizdo ar garso dokumentai, netiesioginiai įrodymai – kitų asmenų užfiksuoti konflikto dalyvių parodymai, iš kurių būtų galima spręsti apie konflikto šalių aiškinimų nuoseklumą. Taigi, nepaisant byloje esančių neaiškumų ir prieštaravimų, Institucija neatliko jokių tyrimo veiksmų, siekdama pašalinti kylančias abejones.

Institucijos nutarime akcentuojama, kad ištirtame vaizdo įraše nesimato, kad asmenų kivirčo metu aplink vaikštantys asmenys atkreipė į tai dėmesį. Visgi, visiškai ignoruota aplinkybė, kad visą įvykį matė kartu su J. P. buvusi jo draugė A. B.. Šios aplinkybės matyti teismo posėdyje peržiūrėtame vaizdo įraše. Nors byloje yra pateiktas A. B. 2025 m. sausio 22 d. liudytojo teikiančio pranešimą apie įvykį parodymų protokolas (b. l. 28), tačiau Institucija priimdama nutarimą visiškai nevertino jo turinio. Institucija tyrimo metu A. B. kaip liudytojos neapklausė, jos parodymų dėl aplinkybių, kurias galimai galėjo matyti, netyrė ir nevertino.

ANK 581 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. ANK nuostatos ir bendrieji įrodinėjimo standartai nenumato sąlygos, jog įvykį mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų parodymai yra neobjektyvus ar mažiau reikšmingi tais atvejais, kai juos su viena iš proceso šalių sieja artimas ryšys. Asmenų santykiai su proceso dalyviu negali būti kliūtis juos apklausti liudytojais, jeigu jiems žinomos kokios nors byloje nustatinėjamos aplinkybės. Būtent dėl to, ANK 581 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą, o ANK 582 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė asmeniui atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu, tačiau pranešėjos telefoninio pokalbio su bendrojo pagalbos centro darbuotoju įrašas byloje nebuvo pateiktas ir nebuvo ištirtas. Minėtame A. B. 2025 m. sausio 22 d. liudytojo teikiančio pranešimą apie įvykį parodymų protokole nurodyta, kad yra pateikiami protokolo priedai, 4 nuotraukos, tačiau bylos medžiagoje jų nėra. Šiuos nuotraukos nebuvo tirtos ir analizuotos.

Teisenos nutraukimą Institucija grindė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių R. L. kaltę nebuvimu, tačiau iš esmės šių įrodymų ir nerinko, nors tokią galimybę turėjo. Taip pat priimdama ginčijamą nutarimą ji rėmėsi in dubio pro reo principu, tačiau teismas pažymi, kad šiuo principu priimant procesinius sprendimus galima vadovautis tik tuomet, kai abejonės ir neaiškumai objektyviai negali būti pašalinti. O nagrinėjamu atveju taip nėra.

Išvada, kad nėra padarytas administracinis nusižengimas, padaryta skubotai ir neatlikus papildomo tyrimo. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Prokuratūros skunde prašoma vadovautis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir panaikinti Institucijos nutarimą bei paskirti administracinę nuobaudą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros prašymas nepagrįstas ir neatitinka įstatyminio reguliavimo. ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatytos konkrečios sąlygos, kada tokio pobūdžio sprendimas gali būti priimtas – tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo fakto nėra panaikintos visos abejonės, veika nėra įrodyta ir nebuvo nustatyta, kad Institucija priimdama nutarimą būtų netinkamai pritaikiusi įstatymą (sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo). Nesant šių sąlygų teismas negali spręsti dėl Institucijos nutarimo panaikinimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo. Taigi priimamas sprendimas nurodytas ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

prokurorės V. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2025 m. kovo 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 2(duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.