- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2-49-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00172-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- J. B., A. M., V. J., E. T.
- Ieškovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė ,,Senoji Baltija“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Jūros garsai“, M. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. B., A. M., V. J. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-504-123/2014 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams J. B., V. J., A. M., E. T. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje akcinė bendrovė ,,Senoji Baltija“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Jūros garsai“, M. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: priteisti trečiajam asmeniui AB „Senoji Baltija“ solidariai iš atsakovų J. B., A. M., V. J., E. T. 2 188 788,42 Lt; perkelti atsakovams J. B., A. M., V. J., E. T. apmokėjimo už įsigytas UAB „Jūros garsai“ akcijas prievolę; priteisti trečiajam asmeniui AB „Senoji Baltija“ iš atsakovų 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas A. G. taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovams M. T., V. J., J. B. ir A. M. priklausantį nekilnojamąjį, o jo nesant – kilnojamąjį turtą, šio turto nepakankant – areštuoti atsakovams priklausančias AB „Senoji Baltija“ akcijas, turtines teises ir grynuosius pinigus bei bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, bendrai 2 310 868,80 Lt sumai, iš areštuotų lėšų leisti atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ieškovas nurodė, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į aplinkybes, jog atsakovai yra fiziniai asmenys, o reikalavimo suma yra labai didelė, t. y. 2 310 868,80 Lt, ieškinys yra pagrįstas aiškiais ir objektyviais įrodymais dėl prikimo-pardavimo sandoriams taikomos nesąžiningumo prezumpcijos. Ieškovas naudojasi teise pasirinkti kurių atsakovų atžvilgiu turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies: atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui M. T., areštavo atsakovams V. J., J. B. ir A. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant – kilnojamąjį turtą, šio turto nepakankant – areštavo atsakovams priklausančias AB „Senoji Baltija“ akcijas, turtines teises ir grynuosius pinigus bei bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti – bendrai 2 310 868,80 Lt sumai. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovams pareikštų ieškinio reikalavimų dydį, į tai, jog ieškovas pateikė duomenis, tikėtinai pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl taikytinos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams V. J., J. B., A. M. (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.).
III. Atskirųjų skundų argumentai
Atsakovai J. B., A. M., V. J. kreipėsi į teismą su atskiraisiais skundais, prašydami panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundus grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nutartis nemotyvuota.
2. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo interesams kylančią tam tikrą grėsmę, dėl kurios būtina jas taikyti. Nesant jokių įrodymų, kad gali kilti tam tikra grėsmė ieškovo turtiniams interesams, teismui nebuvo jokio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismas turėjo atsižvelgti, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1750-460/2011, kurioje kitas AB ,,Senoji Baltija“ akcininkas M. R. teikė analogiškus ieškinio reikalavimus dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir dėl tų pačių faktinių aplinkybių. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas A. G., žinodamas šias aplinkybes, norėdamas pasipelnyti, reikšdamas nepagrįstus reikalavimus atsakovams, sąmoningai trukdo AB ,,Senoji Baltija“ verslui, geram įmonės ir jos vadovų vardui, reputacijai. Pabrėžtina, kad 2013 m. kovo 20 d. V. J., J. B., A. M., M. T. sudarė ketinimų protokolą su UAB ,,Subarė“ dėl jiems priklausančios AB ,,Senoji Baltija“ akcijų dalies pardavimo už 9 700 000 Lt. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo AB ,,Senoji Baltija“ akcijoms, atsakovai gali patirti nurodyto dydžio žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkinami.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Apeliantai skunduose nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1750-460/2011, kurioje kitas AB ,,Senoji Baltija“ akcininkas M. R. teikė analogiškus ieškinio reikalavimus dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir dėl tų pačių faktinių aplinkybių, tačiau teismų procesiniais sprendimasis ieškinys buvo atmestas.
Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Teisingumas vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, vertina konkrečias faktines bylos aplinkybes. Todėl apeliantų nurodyta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje analogiškas ieškinys buvo atmestas, nėra pagrindas išvadai, kad pagal nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškovo ieškinį negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Ieškovas nurodė ieškinyje savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad šioje stadijoje ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas.
Įsitikinęs, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, ieškovui pateikus įrodymus, kurie suponuoja nurodytos prezumpcijos taikymo pagrindą, būtent atsakovui perkeliama pareiga įrodyti, kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas jam nėra didelis, t. y. paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją (CPK 12, 178 str.). Kaip matyti iš atskirųjų skundų argumentų, apeliantai nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo bei nepateikė jokių duomenų, kad apeliantų turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
Atmestinas apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodytas argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą bei ieškiniu pareikštų reikalavimų dydį atsakovams, sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones apeliantams. Nors skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nėra išsamiai motyvuota, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad yra sudarę ketinimų protokolą dėl jiems priklausančios AB ,,Senoji Baltija“ akcijų dalies pardavimo, tačiau dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo AB ,,Senoji Baltija“ akcijoms, negalintys parduoti akcijų atsakovai gali patirti žalą. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis paprastai susijęs su asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio teisių ir interesų suvaržymu (CPK 145 str. 1 d.), tačiau įstatymas numato teisę šalims, kurioms taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str. 1 d.) ar prašyti užtikrinti nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą (CPK 146 str.). Dėl to nurodytas apeliantų argumentas nėra pagrindas naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį.
Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovų atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarties, nenustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei CPK 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskiruosiuose skunduose išdėstytais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atsakovų atskirieji skundai netenkinami, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.