Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-928-798/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-13
Bylos Nr.
2A-928-798/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-13987-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
A. D.
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybė, SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Civilinė byla Nr. 2A-928-798/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13987-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. D. dėl įsiskolinimo už šildymą ir karštą vandenį priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, SĮ „Vilniaus miesto būstas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus energija" ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. D. 988,28 Lt įsiskolinimą, 153,55 Lt palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Įsiskolinimas susidarė už laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. pateiktą šilumos energiją namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kurio 84 buto 26/100 dalys neprivatizuotos, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, buvo nuomojamos atsakovo. Tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir atsakovo buvo sudaryta Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už pateiktą šilumos energiją. Ieškovui reikalavimo teisės iš SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ perėjo 2002 m. vasario 1 d. turto nuomos sutarties pagrindu, nuo 2002 m. balandžio 1 d. šilumos energiją tiekė pats ieškovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo sudaryta su atsakovu, yra šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, todėl atsakovui, kaip šios sutarties šaliai tenka prievolė vykdyti sutartį ir apmokėti už tiektą šilumos energiją atsakovo nuomojamai gyvenamajai patalpai (CK 6.388 str.). Atsakovas pripažino nurodytą sutartį ir ją vykdė, t.y. mokėjo ieškovui mokesčius už šilumos energiją , paskutinį kartą - 2005 m. gruodžio 8 d.

Teismas sprendė, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių, kai jis negalėjęs naudotis nuomojama patalpa, išnyko jo prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją minėtos sutarties pagrindu. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Anot teismo, atsakovas tinkamai negynė savo pažeistos teisės į gyvenamąją patalpą (nereiškė reikalavimo dėl įkeldinimo), nesilaikė nuomos sutarties 2.5 p. reikalavimų įpareigojančių perduoti nuomotojui gyvenamąsias patalpas pagal aktą, neįspėjo nuomotojo prieš tris mėnesius apie nuomos sutarties nutraukimą ir tuo pažeidė CK 6.609 str. reikalavimus.

Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu buvo sudaryta raštu. Atsakovas teigė, kad jis žodžiu pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą, tačiau teismas pabrėžė, jog kilus ginčui, atsakovas neįrodė, kad buvo išreikšta jo valia dėl Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo (CPK 178 str.). Ši sutartis buvo ieškovo vienašališkai nutraukta 2008 m. lapkričio 30 d.

Nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki sutarties nutraukimo 2008 m. lapkričio 30 d. įsiskolinimo suma 988,28 Lt už ieškovo tiektą šilumos energiją 26/100 dalims buto, esančio (duomenys neskelbtini) apskaičiuotas teisingai, taikant nustatytus tarifus, patvirtintus LR Šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka. Teismas sprendė, jog esant tokioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad šioje byloje atsakovas įrodinėja, kad ne jis, o nuomotojas 2004 m. nurodė atsakovui išsikelti, t.y. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, todėl šioje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.609 str. 1 d.

Atsakovas nuo 2004 m. gegužės 24 d. išvis nebegalėjo patekti į patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi apie šias aplinkybes raštu buvo informuota patalpą administruojanti UAB „Karoliniškių būstas“, todėl nei šiai bendrovei, nei Vilniaus miesto savivaldybei nebereikėjo imtis priemonių iškeldinti atsakovą po pareikštų įspėjimų, kurie aiškiai išreiškė nuomotojo valią sutartį su nuomininku nutraukti.

CK 6.609 str. 3 d. yra specialioji norma CK 6.609 str. 1 d. atžvilgiu. Taigi atsakovui nuo 2004 m. gegužės 24 d. faktiškai nebegyvenant nuomojamoje patalpoje, nuomos santykiai nuo nurodyto momento laikytini pasibaigusiais. Be to, faktas, kad atsakovas faktiškai nebegyvena nuomojamoje patalpoje be visų kitų aplinkybių dar buvo išviešintas teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. 2005 m. gruodžio 6 d. atsakovui deklaravus gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarčiai pasibaigus Vilniaus miesto savivaldybė, kaip patalpos adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, privalo mokėti už šiai patalpai tiekiamą šilumos energiją.

Atsakovas 2005 m. gruodžio mėnesį buvo nuvykęs į ieškovo klientų aptarnavimo skyrių ir teiravosi, ar privalo parašyti prašymą dėl Šilumos tiekimo sutarties nutraukimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad Šilumos tiekimo sutartis nutrūks savaime atsakovui deklaravus gyvenamąją vietą kitur. Teismas savo sprendime iš viso nenurodė jokių aplinkybių ir motyvų dėl Šilumos tiekimo sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą. Paaiškina, kad esant sudarytai atsiskaitymo už šilumos energiją ir karštą vandenį sutarčiai, už patiektą šilumos energiją privalo atsiskaityti A. D. kaip sutartinis kontrahentas. Įsiskolinimo laikotarpiu buto savininkė Vilniaus miesto savivaldybė nuomos sutarties su atsakovu pagrindu nuomojo dalį buto adresu (duomenys neskelbtini).

Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, kad skolos susidarymo laikotarpiu, t.y. nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d., tiek gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, tiek šilumos – pirkimo pardavimo sutartis buvo galiojančios, atsakovas privalėjo mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad pagal CK 6.584 str. mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė, tiekė šilumos energiją ginčo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Šilumos pirkimo – pardavimo sutartis galiojo iki 2008 m. lapkričio 30 d., o Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis iki 2010 m. lapkričio 16 d. Pagal minėtus sutartinius įsipareigojimus atsakovas turėjo reguliariai mokėti, sutartu ar nustatytu laiku mokėti mokesčius, tačiau minėtų pareigų nevykdė. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis tiek į šilumos tiekėją, tiek ir į Vilniaus miesto savivaldybę dėl minėtų sutarčių nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei vertino aplinkybes, susijusias su apelianto faktiniu naudojimusi patalpa, esančia adresu (duomenys neskelbtini), bei vienašaliu šilumos tiekimo sutarties nutraukimu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantui 2001 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 1 buvo išnuomotos 19,29 kv. m. bendro ploto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-35). Šios patalpos nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 36-38). Tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir apelianto buvo sudaryta Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) pateiktą šildymą ir karštą vandenį (b. l. 11).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt.), Šilumos ūkio įstatymą, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4–260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, ne kartą yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalimis yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas; įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia, jog nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad, civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Tai reiškia, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas nekliudomai gali susitarti dėl to, jog būtent nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Tačiau nesant tokio susitarimo, šilumos energijos sutarties šalimi (pirkėju) išlieka patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-549/2009; 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-432/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008.). Esant tarp apelianto ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudarytai Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) formaliai apeliantas laikytinas tiesioginiu šilumos ir karšto vandens pateiktų nuomotai patalpai pirkėju nuomos laikotarpiu.

Vadovaudamasis CPK 185 str., teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tai reiškia teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad juridinis pagrindas atleisti apeliantą nuo pareigos atsiskaityti už pateiktą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d., yra fakto klausimas, o tiksliau pagrindimas, jog minėtu laikotarpiu 2001 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 1 ir Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus 2004 m. balandžio 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) 13,95 kv. m. gyvenamojo ploto kambario Karoliniškių seniūnijos duomenimis nuomininkas A. D. šiame kambaryje negyvena (b. l. 74). Prašė UAB „Karoliniškių būstą“ kreiptis į apeliantą dėl nuomos sutarties nutraukimo. UAB „Karoliniškių būstas“ 2004 m. balandžio 29 d. Įspėjimu prašė apelianto iki 2004 m. gegužės 15 d. atlaisvinti kambarį bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 75). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyrius 2004 m. gegužės 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apelianto šeima nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų tarnybinių pranešimų (b. l. 83-85) matyti, kad 2004 m. gegužės 14 d. buvo pakeistos buto, adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo durys, atlaisvintas apelianto nuomotas kambarys UAB „Karoliniškių būstas“ darbuotojų nurodymu. Iš 2004 m. birželio 17 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad apeliantas pareiškė, jog iš nuomoto kambario buvo iškraustyti jo daiktai UAB „Karoliniškių būstas“ darbuotojų nurodymu. Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM 2007 m. birželio 6 d. pažyma Nr. 29/3V-4238-4 patvirtina, kad apeliantas gyvenamąją vietą 2005 m. gruodžio 6 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 79). Iš UAB „Karoliniškių būstas“ 2007 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. 362 matyti, kad 2007 m. rugsėjo 27 d. 19,31 kv. m. patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomininkas buvo A. D. (b. l. 53-54).

CK 6.189 str. 1 d. nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Civilinė sutarčių teisė prioritetą teisiniuose santykiuose suteikia sutarčių stabilumo ir sutarties šalių teisinio apibrėžtumo principams. Tai reiškia, kad ne bet kada, o tik šalių sutartyje ar įstatyme numatytomis aplinkybėmis šalys gali nutraukti sutartį. Vis dėlto atskirais atvejais, nesant tarp šalių ginčo, sutartiniai tarpusavio santykiai gali nutrūkti ir nesilaikant įstatyme ar sutartyje numatytos tvarkos. Priešingas aiškinimas pernelyg ribotų sutarties šalių laisvės susitarti principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu bylos medžiaga, o būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus raštai, UAB „Karoliniškių būstas“ įspėjimas, tarnybiniai pranešimai, surašyti UAB „Karoliniškių būstas“ meistrės ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), vienos iš savininkių, suponuoja išvadą, jog apelianto faktiniai kambario nuomos teisiniai santykiai su Vilniaus miesto savivaldybe nutrūko 2004 metais. Tą paremia ir apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimas. Tai, jog UAB „Karoliniškių būstas“ 2007 m. rugsėjo 27 d. rašte nurodyta, kad apeliantas vis dar yra ginčo patalpos nuomininkas, nustatytų aplinkybių viseto kontekste laikytinas UAB „Karoliniškių būstas“ netinkamai atliktos sutarčių apskaitos klaida. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos teisinių santykių su apeliantu nutrūkimas de facto įvyko 2004 m. gegužės – birželio mėn. (CPK 178, 185 str.). Vien Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nenutraukimas laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos, negali būti pagrindas, kuriuo remiantis turėtų būti kildinama apelianto pareiga atsiskaityti su ieškovu už ginčo patalpoms, pateiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgiant į šilumos energijos tiekimo gyvenamosioms patalpoms specifiką, pažymėtina, kad nepaisant Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo, esant de facto nutrūkusiems nuomos teisiniams santykiams tarp apelianto ir ginčo patalpų savininko, aptariamu atveju ieškinys buvo pareikštas netinkamam teisiniam subjektui, kadangi praktiškai šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. buvo ginčo patalpų savininkas.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir juos įvertinęs (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius, pažeidė įrodymų vertinimo bei tyrimo procedūrą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.

Patenkinus apeliacinį skundą, apelianto už skundą sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ (CPK 88, 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsakovui A. D. 68 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjas Antanas Rudzinskas