Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.1.3

2025 m. rugpjūčio 25 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius kartus iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį galutine 30 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 30 parų arešto bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 parų arešto bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine 28 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu suimtas, iki tol faktiškai gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius kartus iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 40 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 28 parų arešto bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje (trys nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2025 m. kovo 14 d.)

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2025 m. vasario 25 d.)

Dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2025 m. kovo 8 d.)

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir K. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kaip atvirą vagystę), neturi reikšmės kokios vertės svetimą turtą jis pagrobė.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2025 m. kovo 14 d.)

Kaltinamieji D. P. ir K. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino padarę inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. kad bylai reikšmingu laiku iš parduotuvės „Sportland“ pagrobė dvi liemenes. Tokius kaltinamųjų veiksmus patvirtina liudytojos S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojos parodymais bei abejoti jos objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: 2025 m. kovo 14 d. UAB „Sportland LT“ pareiškime, policijos įvykių registro įraše, 2025 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešime, 2025 m. kovo 14 d. apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje, 2025 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti prekių vagystė iš parduotuvės. Šio vaizdo įrašo apžiūra užfiksuota 2025 m. kovo 26 d. kitų objektų apžiūros protokole. Pavogtų prekių vertę įrodo 2025 m. kovo 14 d. apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuotos liemenių kainos. Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobtų daiktų vertėmis.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o turto vertė sudaro 249,98 Eur, t. y. viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad D. P. ir K. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o turto vertė sudaro 514,93 Eur, t. y. viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad K. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2025 m. vasario 25 d.)

Kaltinamasis K. S. teisiamojo posėdžio metu, pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. kad bylai reikšmingu laiku pagrobė drabužius iš parduotuvės „Sportland“. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojos S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojos parodymais ir abejoti jos objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2025 m. vasario 25 d. UAB „Sportland LT“ pareiškime, 2025 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime, 2025 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje nurodytos aplinkybės. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip K. S. vaikšto po parduotuvės salę, paima nenustatytą kiekį prekių, paskui kelias pakabina atgal ir išeina iš parduotuvės. Pavogtų prekių vertę įrodo 2025 m. vasario 25 d. UAB „Sportland LT“ pareiškime nurodyti duomenys. Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobtų daiktų verte.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o turto vertė sudaro 154,99 Eur, t. y. viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, K. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2025 m. kovo 8 d.)

Kaltinamasis K. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. kad bylai reikšmingu laiku iš parduotuvės „Topo centras“ pagrobė du „JBL“ radijo imtuvus. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojos J. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojos parodymais bei abejoti jos objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai 2025 m. kovo 10 d. UAB „Topo grupė“ pareiškime, policijos įvykių registro įraše, 2025 m. balandžio 1 d. tarnybiniame pranešime, 2025 m. kovo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje nurodytos aplinkybės. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose matyti „JBL“ radijo imtuvų vagystė iš parduotuvės. Šių vaizdo įrašų apžiūra užfiksuota 2025 m. kovo 24 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje. Pavogtų prekių vertę įrodo 2025 m. kovo 10 d. UAB „Topo grupė“ pareiškime nurodyti duomenys. Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobtų daiktų verte.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o turto vertė sudaro 278 Eur, t. y. viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, K. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas D. P. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. P. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis nusikalto iš savanaudiškų paskatų. Teismas taip pat atsižvelgia į pagrobto turto vertę – 249,98 Eur.

D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis baudžiamojo proceso metu (ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme) iš tiesų prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kita vertus, sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020).???

Nagrinėjamu atveju teismas nevertina, kad D. P. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra nuoširdus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), daugumą kartų už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą (3 t., b. l. 43–69). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šiuo metu dėl kaltinamojo yra gauta dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-2693-369/2025, kaltinant jį padarius (pasikėsinus padaryti) nedidelės vertės vagystes. Pripažintina, kad D. P. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis linkęs daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad jis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes (3 t., b. l. 21–42). Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir smerkia jį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Nenustačius privalomos aplinkybės – nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamą veiką, pripažinti D. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra pagrindo. D. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 45 parų arešto bausmę.

D. P. gynėjas baigiamojoje kalboje prašė skirti ginamajam švelnesnę nei areštas bausmę dėl to, nes kaltinamasis pradėjo gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, neoficialiai dirba, pradės atlyginti padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad D. P. anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), ankstesnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas) jam teigiamos įtakos nepadarė. D. P. taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos. Vadinasi, D. P. nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas teigiamai vertina, kad D. P. dalyvauja metadono programoje, kita vertus, byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Nors kaltinamasis nurodo, kad ketina įsidarbinti, tačiau šiuo metu jis oficialiai niekur nedirba. Pažymėtina, kad D. P. gyvena socialiniame būste, turi skolų antstoliams, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis keičiasi ir siekia pagerinti savo gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į D. P. byloje charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, švelnesnės bausmės skyrimas būtų per švelni valstybės reakcija į padarytą nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto bausmę.

D. P. šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką padarė po to, kai buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo skirtos bausmės D. P. nėra atlikęs. Todėl yra teisinis pagrindas paskirtas bausmes bendrinti pagal BK 64 straipsnio taisykles. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos – 30 parų arešto – bausmės pridėjus dalį (15 parų) neatliktos arešto bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir D. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 parų arešto bausmę. Neatliktos bausmės dalis nustatyta atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad šiuo atveju D. P. yra teisinis pagrindas atidėti arešto bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), daugumą kartų už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą. Jam daug kartų taikytos realios arešto bausmės, tačiau jos neužkerta kelio kaltinamąjį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo ateityje. Kaltinamasis paskutinių vienerių metų laikotarpiu taip pat itin daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos. D. P. nevedęs, neturi nepilnamečių vaikų. Nors kaltinamasis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, dalyvauja metadono programoje, ketina oficialiai pradėti dirbti, kita vertus, šios nurodytos aplinkybės nėra pakankamos atidėti arešto bausmės vykdymą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vien kaltinamojo ar jo gynėjo kitoks manymas teismo neįpareigoja.

Teismas, skirdamas K. S. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. S. tiesiogine tyčia padarė keturias baigtas nusikalstamas veikas ir pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 1 dalis), kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), o trys – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis nusikalto iš savanaudiškų paskatų. Teismas taip pat atsižvelgia į K. S. pagrobto ir pasikėsinto pagrobti svetimo turto vertes.

K. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme iš tiesų prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Kita vertus, sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020).???

Nagrinėjamu atveju teismas nevertina, kad K. S. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas yra nuoširdus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau ne mažai kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), daugumą kartų už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą, taip pat baudžiamojon atsakomybėn trauktas užsienyje (4 t., b. l. 66–110). Nagrinėjamu atveju K. S. per dviejų mėnesių laikotarpį padarė net penkias nusikalstas veikas. Be to, kaltinamasis 2025 m. sausio 17 d. atliko arešto bausmę, paskirtą pagal ankstesnius teismų procesinius sprendimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi subendrinta 45 arešto bausmė). Kita vertus, jis nepraėjus nė dviem mėnesiams pradėjo daryti šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas. Pripažintina, kad K. S. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis linkęs daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad jis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes (3 t., b l. 56–63). Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir smerkia jį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Nenustačius privalomos aplinkybės – nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamas veikas, pripažinti K. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra pagrindo.

K. S. gynėja baigiamojoje kalboje prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties.

BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės– veikos padarymo dėl labai sunkios turtinės padėties– buvimas teismų praktikoje pripažįstamas tada, kai kaltininko elgesį nulemia susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.). Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2011). Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K 60/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes– objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015).

Teismas pažymi, kad K. S. gynėja nenurodė konkrečių aplinkybių ir nemotyvavo prašymo pripažinti kaltinamajam minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tik nurodė, kad K. S. materialinė padėtis yra sunki. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindų pripažinti K. S. prašomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad K. S. turi mažą oficialią darbo patirtį Lietuvos Respublikoje (4 t., b. l. 64–65), Užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo 2024 m. lapkričio 16 d. iki 2025 m. vasario 3 d. (4 t., b. l. 111), taigi jis nusikalstamų veikų darymo metu oficialiai nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaip pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jis buvo išregistruotas iš Užimtumo tarnybos, nes nenuėjo į paskirtą darbo pokalbį, kadangi buvo reabilitacijos centre. K. S. taip pat teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turi skolų antstoliams, t. y. apie 20 000 Eur, kita vertus, šiai aplinkybei patvirtinti nepateikiama jokių objektyvių duomenų. Be to, nėra abejonių, kad kaltinamojo įsiskolinimas atsirado būtent dėl jo paties veiksmų, o ne nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. K. S. nevedęs, turi vieną sūnų, taigi jis neturi didelės šeimos, kuria reikėtų pasirūpinti ir išlaikyti. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų, kad K. S. dėl sveikatos problemų ar kitų priežasčių negalėtų dirbti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nusikalstamų veikų metu buvo fiziškai pajėgus dirbti vyras, nėra pagrindo išvadai, kad jis neturėjo kitos išeities kaip tik daryti savanaudiškas nusikalstamas veikas. K. S. anksčiau ne kartą teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už nusikalstamas veikas nuosavybei (4 t., b. l. 66–110), taip pat nemažai kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. S. yra priimtinesnis būdas pinigus užsidirbti nusikalstamu būdu. Be to, pats K. S. baudžiamojo proceso metu nenurodė, kad vagystėms pasiryžo dėl ypatingų turtinio pobūdžio sunkumų ir būtent kritiškai sunki turtinė padėtis privertė jį nusikalsti, nes jis neturėjo kitokio pasirinkimo. Nenustačius privalomos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarytos dėl labai sunkios turtinės padėties, pripažinti K. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra pagrindo.

K. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (202 m. kovo 14 d.), padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

K. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. S. anksčiau ne mažai kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), baudžiamojon atsakomybėn taip pat trauktas (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (4 t., b. l. 66–110). Nagrinėjamu atveju K. S. per dviejų mėnesių laikotarpį padarė net penkias nusikalstas veikas. Be to, kaltinamasis 2025 m. sausio 17 d. atliko arešto bausmę, paskirtą pagal ankstesnius teismų procesinius sprendimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi subendrinta 45 arešto bausmė). Kita vertus, jis nepraėjus nė dviem mėnesiams pradėjo daryti šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas. Paskutinių vienerių metų laikotarpiu jis nemažai kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (3 t., b. l. 56–63). „Sodros“ duomenimis, nusikalstamų veikų darymo metu K. S. nedirbo (4 t., b. l. 64–65), kaltinamasis neregistruotas Užimtumo tarnyboje (4 t., b. l. 111). Kaltinamojo teigimu, jis, išėjęs iš laisvės atėmimų vietos įstaigos, ateityje planuoja įsidarbinti. Taigi jis nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis darė nusikalstamas veikas, nes neturėjo pinigų pragyvenimui, vagystės buvo jo pragyvenimo šaltinis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kita vertus, kaltinamasis nurodė, kad kartais vartoja narkotines medžiagas, tačiau priklausomybę neigia. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad K. S. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad K. S. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam jokios teigiamos įtakos nepadarė.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. S. už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus arešto bausmes, kiekvienos bausmės dydžiai nurodyti rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1dalyje, paskyrus 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti K. S. skiriant mažesnius bausmių dydžius ar parenkant švelnesnes bausmės rūšis.

K. S. gynėja baigiamojoje kalboje prašė už visas nusikalstamas veikas ginamajam skirti arešto bausmes, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas pažymi, kad K. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (detalūs motyvai, kuriais atsisakyta pripažinti kokią nors kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pateikti prieš tai nuosprendyje ir jie nebekartojami), nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl vienos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (202 m. kovo 14 d.), taip pat nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo. K. S. anksčiau nemažai kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), trauktas baudžiamojon atsakomybėn ir užsienyje, ankstesnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas) jam teigiamos įtakos nepadarė. K. S. taip pat nemažai kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos. Vadinasi, K. S. nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Kaltinamasis iki suėmimo nedirbo, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, prieš kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimą gyveno pas pažįstamus, reabilitacijos centre, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu turi skolų antstoliams. Atsižvelgiant į K. S. byloje charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, švelnesnių bausmių skyrimas būtų per švelni valstybės reakcija į padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnes – arešto – bausmes, ir K. S. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, K. S. subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios – 1 metų laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, ir K. S. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 mėnesių laisves atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad šiuo atveju K. S. yra teisinis pagrindas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau nemažai kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), daugumą kartų už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą, baudžiamojon atsakomybėn trauktas ir užsienyje. Jam daug kartų taikytos realios arešto bausmės, tačiau jos neužkirto kelio kaltinamąjį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų padarymo ateityje. Nagrinėjamu atveju K. S. per dviejų mėnesių laikotarpį padarė net penkias nusikalstas veikas. Be to, kaltinamasis 2025 m. sausio 17 d. atliko arešto bausmę, paskirtą pagal ankstesnius teismų procesinius sprendimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi subendrinta 45 arešto bausmė). Kita vertus, jis nepraėjus nė dviem mėnesiams pradėjo daryti šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis paskutinių vienerių metų laikotarpiu taip pat nemažai kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos. Kaltinamasis iki suėmimo nedirbo, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, iki kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo gyveno pas pažįstamus, reabilitacijos centre. Nors kaltinamasis nurodo, kad yra motyvuotas keistis, susirasti darbą, susimokėti skolas, nori bendrauti su sūnumi, anūkais ir seserimi, kita vertus, iki šiol noras bendrauti su šeimos nariais nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. K. S. noras susirasti darbą, susimokėti skolas neleidžia daryti priešingos išvados. Vien kaltinamojo kitoks manymas teismo neįpareigoja.

V. Civiliniai ieškiniai

1) UAB „Norfos mažmena“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 125,93 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 4);

2) UAB „Sportland LT“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 249,98 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 115);

3) UAB „Sportland LT“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 154,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 76);

4) UAB „Topo grupė“ padaryta pareiškė civilinį ieškinį dėl 278 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 154) .

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Civilinė ieškovė UAB „Norfos mažmena“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 125,93 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Norfos mažmena“ ikiteisminio tyrimo metu pateiktas pareiškimas patvirtina prekių vertę, t. y. 125,93 Eur (1 t., b. l. 4). Teismas nenustatė pagrindo abejoti pagrobtų daiktų vertėmis. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp K. S. veiksmų ir civilinės ieškovės UAB „Norfos mažmena“ patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis pripažino šį civilinį ieškinį, todėl UAB „Norfos mažmena“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš K. S..

Civilinė ieškovė UAB „Sportland LT“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 249,98 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Sportland LT“ prekių vertę, t. y. 249,98 Eur, patvirtina 2025 m. kovo 14 d. apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuoti ir UAB „Sportland LT“ pareiškime nurodyti duomenys (1 t., b. l. 73–80, 98–100, 101–106). Teismas nenustatė pagrindo abejoti pagrobtų daiktų vertėmis. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp D. P. ir K. S. veiksmų ir civilinės ieškovės UAB „Sportland LT“ patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamieji pripažino šį civilinį ieškinį, todėl UAB „Sportland LT“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas solidariai iš D. P. ir K. S..

Civilinė ieškovė UAB „Sportland LT“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 154,99 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Sportland LT“ prekių vertę, t. y. 154,99 Eur patvirtina UAB „Sportland LT“ pareiškime nurodyti duomenys (2 t., b. l. 25–31). Teismas nenustatė pagrindo abejoti pagrobtų daiktų vertėmis. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp K. S. veiksmų ir civilinės ieškovės UAB „Sportland LT“ patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis pripažino šį civilinį ieškinį, todėl UAB „Sportland LT“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš K. S..

Civilinė ieškovė UAB „Topo grupė“ padaryta pareiškė civilinį ieškinį dėl 278 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Topo grupė“ prekių vertę, t. y. 278 Eur patvirtina UAB „Topo grupė“ pareiškime nurodyti duomenys (2 t., b. l. 104–105). Teismas nenustatė pagrindo abejoti pagrobtų daiktų vertėmis. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp K. S. veiksmų ir civilinės ieškovės UAB „Topo grupė“ patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis pripažino šį civilinį ieškinį, todėl UAB „Topo grupė“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš K. S..

VI. Kiti klausimai

D. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 12–15, 16– 19). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio nuosprendžio vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintinos.

K. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 144–145, 146–147). Šios kardomosios priemonės naikintinos, nes kaltinamajam šiuo metu yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kuri nekeistina (nėra išnykę kardomosios priemonės – suėmimo – pagrindai, nustatyti BPK 122 straipsnio 1 ir 3 punktuose) ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

K. S. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. kovo 14 d. 15.20 val. iki 2025 m. kovo 15 d. 8.30 val. (viena diena) (3 t., b. l. 85–86, 87–88), jis taip pat laikinai sulaikytas ir jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2025 m. kovo 30 d. (4 t., b. l. 11–16, 27–32, 198–200). Šis taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie ketvirtojo bylos tomo viršelio prisegtus vokus (2 vnt.) su kompaktiniais diskais (3 vnt.) palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 17 d. ir 2025 m. liepos 23 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-08208 ir Nr. APD-2025-08379 dėl 408,33 Eur už K. S. gynusios advokatės L. Ulbienės ir 245,83 Eur D. P. gynusio advokato R. Vanago darbo užmokestį (4 t., b. l. 176–179, 193–197). Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamiesiems gynėjai paskirti nepriklausomai nuo jų valios, todėl išieškoti iš jų antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos – 30 parų arešto – bausmės pridėjus dalį (15 parų) neatliktos arešto bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir D. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

D. P. taikomas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Iš D. P. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

K. S. (K. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2025 m. kovo 14 d. nusikalstama veika), ir jam paskirti 35 parų arešto bausmę.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2025 m. vasario 25 d. nusikalstama veika), ir jam paskirti 25 parų arešto bausmę.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2025 m. kovo 8 d. nusikalstama veika), ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnes – arešto – bausmes, ir K. S. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, K. S. subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios – 1 metų laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, ir K. S. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisves atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į K. S. laisvės atėmimo bausmę įskaityti:

1) laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. kovo 14 d. 15.20 val. iki 2025 m. kovo 15 d. 8.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai;

2) laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2025 m. kovo 30 d.) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

K. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti. K. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš K. S. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Iš K. S. ir D. P. solidariai priteisti civilinei ieškovei UAB „Sportland LT“ 249,98 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimo.

1) civilinei ieškovei UAB „Norfos mažmena“ 125,93 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus ir devyniasdešimt tris centus) turtinės žalos atlyginimo;

2) civilinei ieškovei UAB „Sportland LT“ 154,99 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus ir devyniasdešimt devynis centus) turtinės žalos atlyginimo;

3) civilinei ieškovei UAB „Topo grupė“ 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie ketvirtojo bylos tomo viršelio prisegtus vokus (2 vnt.) su kompaktiniais diskais (3 vnt.) palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) D. P. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Kaišiadorių r., Pravieniškių g. 10) atlikti arešto bausmės. Nuteistasis areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +37034656442;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (kaltinamajam K. S. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.