- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-09
- Bylos Nr.
- 1-1253-1007/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23274-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- L. S.
- Nukentėjusysis
- S. D.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus (teistumas neišnykęs):
1) 2017 m. gruodžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėn. laisvės apribojimo bausme. 2018 m. liepos 2 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikęs bausmę;
2) 2017 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio galutine bausme 10 MGL bauda;
3) 2018 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. 2020 m. gegužės 29 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikęs bausmę.
4) 2020 m. vasario 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2022 m. gruodžio 15 d. iš Marijampolės pataisos namų paleistas lygtinai, 2023 m. gegužės 19 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikęs bausmę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei S. D., o būtent: 2023 m. birželio 24 d., apie 22.05 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia trenkė vieną kartą delnu nukentėjusiajai S. D. į veido sritį, tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad kaltinime nurodyta data ir laiku jis miegojo, o S. su kaimyne vartojo alkoholį, kurio dar po išgertuvių parsinešė į namus. Kažkas S. paskambino, o jis, imdamas iš S. D. telefoną, ją užgavo, t. y. tyčia nukentėjusiajai trenkė į veido sritį. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę grįžo pas S. D., su kuria ir pradėjo kartu gyventi. Apie pusę metų gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o kaip sugyventiniai yra jau 4 metai. Gyvendami kartu vedė bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi. Įvykio metu nukentėjusioji laukėsi, tačiau vaikas ne jo. Kaltinamasis turi nepilnametį vaiką. Už vaiko išlaikymą jam priteisti alimentai, kurių išieškojimą vykdo antstoliai. Įvykio metu jis buvo blaivus. Kartu su S. alkoholio nevartojo. Tą dieną su 22 metų amžiaus sūnėnu buvo išvažiavęs į parką, o grįžęs nuėjo miegoti. Kaltinamasis tą dieną alkoholio iš viso nevartojo. Po įvykio buvo nustatytas jo neblaivumas. Nustatytas neblaivumas buvo dėl išgertų širdies lašų, kuriuos išgėrė iš karto po įvykio. Negali pasakyti kaip sureagavo nukentėjusioji į iš jos paimtą telefoną. Įvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi. Bėgdama pas kaimynę pasakė, „dabar tau bus“. Negali pasakyti, ar nukentėjusiajai sukėlė skausmą, ar tyčia jai sutrenkė, tačiau pripažįsta, kad tyčia sudavė delnu. Galėjo netiesti rankos ir iš jos rankų neimti telefono. Kaltinamasis labai gailisi dėl savo veiksmų. Kadangi jis miegojo tai ir negali pasakyti ką nukentėjusioji veikė - ar rašė žinutes, ar miegojo. Nukentėjusiosios prašė atiduoti jam telefoną. Prašė, nes norėjo, jog ji eitų miegoti. Jam atrodo, kad prašė atiduoti jam telefoną dar prieš iš nukentėjusios paimant telefoną. Nemano, kad kaimynė, laikantį pyktį ant kaltinamojo, galėjo girdėti jų konfliktą. Viskas įvyko labai greitai. Iki šio įvykio kaltinamasis su nukentėjusiąja sutarė gerai. Tuo laikotarpiu alkoholio jis nevartojo, kadangi buvo prižiūrimas probacijos. Konfliktai kildavo dėl nukentėjusiosios vartojamo alkoholio. Jis žinojo, kad ji laukėsi. Jie ir pykdavosi dėl alkoholio, kurį nukentėjusioji vartojo būdama nėščia. Anksčiau smurto jos atžvilgiu nėra buvę. Policijos pareigūnams pasakė viską kaip buvo. Pasakė, kad sudavė, kad užgavo, tačiau negali pasakyti, ar tyčia sudavė, ar ne tyčia. Dabar jie gyvena atskirai. Mano, kad nukentėjusioji, kurios teismo posėdžių salėje atsiprašė, jam atleido. Nežino, ar bus priimtas gyventi atgal į namus. Šiuo metu nukentėjusioji yra pagimdžiusi vaiką, kurį augina. Pirmas jos vaikas iš jos yra atimtas. Nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę, kurioje ji buvo stebima. Sutinka su civiliniu ieškiniu, kurį atlyginti galėtų iš karto. Pajamų turi, nes dirba. Savo elgesį vertina blogai. Labai dėl to gailisi. Po įvykio nebandė pabėgti, jis tik ėjo parūkyti. Sulaikytas buvo prie kambario. Tą dieną buvo blaivus.
3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. D. nurodė, jog su kaltinamuoju nebendrauja, susitaikę nėra. Ji jam atleidžia, bet kartu nebeplanuoja gyventi. Ji tikėjosi, kad žmogus pasikeis, bet nepasikeitė. Jam neturėtų būti taikoma griežta bausmė.
4. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
5. Nukentėjusioji S. D. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nurodė, jog 2023 m. birželio 24 d., apie 22.05 val. ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo neblaiviu sugyventiniu L. S.. Sugyventinis miegojo, o ji žiūrėjo televizorių. Kai jai paskambino pažįstamas draugas, jos sugyventinis prabudo ir paėmė jos mobilųjį telefoną. Jai paprašius telefoną atiduoti, šis dešinės rankos delnu vieną kartą jai trenkė į veido sritį. Tuo metu ji patyrė fizinį skausmą. Norėdama išvengti didesnio konflikto nuėjo pas kaimynę I. Z. į (duomenys neskelbtini) butą, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Patirtą fizinį skausmą (skausmo skalėje nuo 1-10 balų) ji vertina 5 balais. Konflikto metu ji buvo neblaivi, tačiau įvykio aplinkybes atsimena. Įvykio vietoje nepilnamečių vaikų nebuvo. Bute kitų asmenų, mačiusių įvykį, taip pat nebuvo. Anksčiau policija buvo kviesta šiuo adresu dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kartu su sugyventiniu jie gyvena ir bendrą ūkį veda 5 metus (1 tomas, b. l. 61–62).
6. Liudytoja I. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena S. D., o prieš įvykį kartu gyveno šios sugyventinis L. S., kuriam dabar yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo S. D.. Kiek ji žino, jis lyg ir yra išvykęs į Vilnių. Maždaug prieš savaitę ar dvi, jai būnant namuose, S. bute išgirdo garsą, panašų į pliaukštelėjimą, ir (duomenys neskelbtini) žodžius: „eik, „necenzūrinė raiška“, miegoti“. Po šių žodžių S. atėjo pas ją ir, kadangi (duomenys neskelbtini) šiai trenkė per veidą, paprašė iškviesti policiją. Paaiškino, kad ji pati neturi galimybės išsikviesti policijos, kadangi (duomenys neskelbtini) jai neatiduoda telefono, kurį iš jos paėmė. S. buvo akivaizdžiai neblaivi, bet tai nuolatinė jos būsena, nes šie gana dažnai abu vartoja alkoholį ir triukšmauja, neleidžia kaimynams miegoti, yra konfliktiški, ne kartą buvo kviesta policija. Ji iškvietė policiją, kadangi pagailėjo S.. Pagailėjo, nes S. laukiasi. S. policijos pareigūnų laukė pas ją bute. Belaukiant policijos pareigūnų koridoriuje ji išgirdo bildesį. Suprato, kad (duomenys neskelbtini) ketina pabėgti. Ji išėjo į koridorių, tačiau (duomenys neskelbtini) ją pastūmė ir ėmė laiptais lipti žemyn, bet laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl to, kad ją pastūmė, ji fizinio skausmo nepajuto, pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako, nukentėjusiąja būti pripažinta nepageidauja. S. jai pasisakė, kad tai ne pirmas kartas kuomet prieš ją (duomenys neskelbtini) smurtauja, tačiau anksčiau ši niekam nesisakė. S. greitosios medicinos pagalbos ekipažu buvo išvežta į ligoninę apžiūrai, nors tam labai prieštaravo. Įvykio metu (duomenys neskelbtini) taip pat buvo neblaivus, nes, kiek ji žino, šie visą dieną abu vartojo alkoholį (1 tomas, b. l. 96–99).
7. Liudytojas G. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis dirbo Šiaulių miesto ir rajono PK, kai maždaug prieš tris savaites laiko, datos jis nepamena, jiems dirbant su specialistu S. P., iš Šiaulių OVS budėtojo gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, vykstantį adresu (duomenys neskelbtini), o kambario numerio nebepamena. Nuvykus nurodytu adresu, pas pranešėją kambaryje buvo nėščia moteris, kuri nurodė, kad sugyventinis, kurio anketinių duomenų jis nepamena, žodinio konflikto metu sudavė vieną kartą delnu per veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Taip pat ši nurodė, kad sugyventinis atėmė telefoną, todėl ji atėjo pas kaimynę paprašyti pagalbos, kad ši iškviestų policiją. Nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi. Kiek jis pamena, jai buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Bendraujant su nukentėjusiąja, ji buvo labai išsigandusi, susijaudinusi ir pokalbio metu verkė. Apžiūros metu jai sužalojimų nustatyta nebuvo, bet kadangi ji buvo nėščia, tai buvo iškviesti medikai ir moteris išvežta į VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Moters ir vaiko kliniką. Apžiūros metu gydytojas nurodė, kad vaisiui nepakenkta, tai nukentėjusioji greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyta į ligoninės priėmimo skyrių, kur jai išorinių sužalojimų nustatyta nebuvo, po ko moteris buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Jo kolega su nukentėjusiąja nebendravo, o šis bendravo su jos sugyventiniu, kuris neigė smurtavęs prieš sugyventinę. Nukentėjusioji dėl neblaivumo apklausta nebuvo, o vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę (1 tomas, b. l. 102–105).
8. 2023 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtas butas bei miegamasis kambarys, kuriame buvo smurtauta. Apžiūros metu fotografuota, tyrimui reikšmingų daiktų nepaimta (1 tomas, b. l. 9–15).
9. 2023 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie smurtą artimoje aplinkoje pranešė kaimynė I. Z., nes smurtą patyrusios S. D. apklausti nebuvo galimybės dėl jos fizinės būklės. Nustatyta, jog buvo smūgiuota S. D. į veidą. S. D. buvo labai susijaudinusi, akivaizdžiai bijanti bei akivaizdžiai neblaivi. Smurtu įtariamas S. D. sugyventinis L. S. buvo ramus. Nepilnamečių vaikų šeimoje nėra. Įvykio aplinkybes gali paliudyti G. S.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2023 m. birželio 24 d., apie 22.05 val. buitinio konflikto metu, kilusio adresu (duomenys neskelbtini), L. S. fiziškai smurtavo prieš S. D.. S. D. paaiškino, kad žodinio konflikto metu, kilusio dėl to, kad sugyventinis L. S. norėjo patikrinti jos telefoną, o ji jam to neleido daryti, trenkė jai vieną kartą ranka į veidą, taip sukeldamas S. D. fizinį skausmą. Gavusi smūgį į galvą, ji labai išsigando, todėl nuėjo pas kaimynę paprašyti, kad iškviestų policiją. S. D. skausmą vertino 5 balais. L. S. paaiškino, kad prieš moterį nesmurtavo, o tik žodžiu konfliktavo dėl telefono, nes įtarė, kad S. D. galimai susirašinėja su kitais vyrais. S. D. alkoholio matuokliu nustatytas 2,28 promilių girtumas. Atvykusi greitoji medicinos pagalba S. D. išsivežė į priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai, nes S. D. yra aštuntą mėnesį nėščia. L. S. buvo sulaikytas 23.00 val. ir pristatytas į Šiaulių AVPK laikino sulaikymo patalpas, kur jam nustatytas 0,39 promilių girtumas. Įvykio vietoje buvo matyti girtavimo pėdsakai, įvykio vieta netvarkinga. Įvykio vietoje filmuota policijos pareigūnų kūno kameromis (1 tomas, b. l. 16–19).
10. 2023 m. birželio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra. Protokole nurodoma, jog pokalbis vyko 2023 m. birželio 24 d. 22.41.36 val. tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir I. Z.. Moteris nurodo, jog pas ją, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivi kaimynė, kuri prašo pagalbos. Pranešėja nurodo, jog kaimynė reikalavo savo sugyventinio atiduoti jai telefoną, bet šis sudavęs jai per veidą. Pranešėja taip pat nurodo, jog pati per sieną girdėjo, kaip sugyventinis kaimynei sudavė. Į operatorės klausimą, ar reikalinga GMP, ar yra nepilnamečių vaikų, atsako, jog nepilnamečių vaikų nėra, GMP nereikia. Taip pat nurodo, jog kaimynės sugyventinis liko namuose, o ji su kaimyne pareigūnų lauks jos namuose (1 tomas, b. l. 27–30).
11. 2023 m. birželio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota vaizdo ir garso įrašo, daryto BODY kamera, apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 2023 m. birželio 24 d. 22:57:33 val. į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai. Į vidų juos įleidusi moteris paaiškina, kad pareigūnus kvietė kaimynė. Lipant laiptais girdimas triukšmas, o laiptinėje sutinkamas vyras, kuriam policijos pareigūnas nurodo lipti į viršų. Policijos pareigūnus pasitinka moteris, kuri paaiškina, kad vyras norėjo pabėgti. Policijos pareigūnas paklausia: „kur yra moteris?“. Pasitikusi moteris paaiškina, kad pas ją, ir vieną policijos pareigūną nusiveda pas save į butą, o kitas pareigūnas eina su vyru į šalia esantį butą. Bute sutikta moteris paaiškina, kad sugyventinis ją mušė už tai, kad jo paprašė nelįsti į jos telefoną. Policijos pareigūnas paprašo moters parodyti žandą, į kurį buvo jai trenka. Pareigūnus pasitikusi moteris nukentėjusiajai nurodo sakyti viską taip, kaip buvo, išeina iš buto pasakiusi, kad ji daugiau nebesikiš. Policijos pareigūnui paklausus, ar jis jos vyras, moteris nurodo, kad sugyventinis. Ši nurodo, kad su juo turi vieną dukrą, kad dabar nėščia, tačiau vaikas ne nuo sugyventinio. Moteris pripažįsta, kad yra neblaivi. Policijos pareigūnas paaiškina, kad sužalojimų nesimato bei paklausia: „ar buvo sukeltas fizinis skausmas?“. Moteris pasako: „taip“. Skausmą įvertina 5 balais. Policijos pareigūnas pasitikslina, ar buvo vienas smūgis delnu į veidą. Moteris patvirtina ir parodo į dešinį skruostą bei toliau aiškina, kad ji tik paprašė jo nelįsti į jos telefoną. Jis jai sudavė smūgį, o ji jo nemušė. Paklausus, ar nori, kad medikai apžiūrėtų, moteris nurodo, kad nereikia. Policijos pareigūnas tam prieštarauja ir paaiškina, kad ji nėščia, neblaivi ir gavo smūgį į veidą, todėl turi medikai apžiūrėti. Paklausus kelintą mėnesį nėščia, moteris atsako: „aštuntą“. Policijos pareigūnas išeina į koridorių, kuriame matyti vyras, neigęs trenkęs moteriai. Policijos pareigūnas grįžta ir paklausia, kur moters kitas vaikas. Moteris pasako, kad pas globėjus. Policijos pareigūnas per raciją paaiškina apie įvykį ir prašo iškviesti medikus. Toliau vaizdas fiksuojamas koridoriuje, kur pasitikusi moteris paaiškina, kad kaimynė, atėjusi pagalbos pas ją, paprašė iškviesti policiją. Moters paprašoma, kad nukentėjusiajai leistų pabūti pas ją, o vyrui nurodo pasiimti piniginę, dokumentus. Koridoriumi vedamas vyras. Kviečiamas kitas ekipažas, kad atvyktų ir nuvežtų vyrą į sulaikymo patalpas. Policijos pareigūnas teiraujasi vyro: „kur jie susiginčijo?“. Vyras nurodo, kad namuose. Vyras išvedamas į lauką. Lauke su vyru lieka vienas policijos pareigūnas, o kitas pareigūnas grįžta atgal. Nukentėjusiosios paklausiama: „ar namuose trenkė?“. Nurodoma jai eiti į savo butą. Jiems einant į butą policijos pareigūnas paklausia: „kas nutiko kojai?“. Moteris paaiškina, kad susižeidė anksčiau. Bute policijos pareigūnas klausia: „ar kartu gėrė?“. Nukentėjusioji atsako, kad taip. Kambaryje matyti miegantis jaunuolis. Nukentėjusioji paaiškina, kad tai sugyventinio pilnametis sūnėnas. Pabudęs jaunuolis nurodo, kad jam 22 metai. Nukentėjusioji paaiškina, kad jaunuolis miegojo ir nieko nematė. Alkotesteriu nukentėjusiajai nustatomas 2,28 promilių girtumas. Moteris pasako, kad gėrė alų, kurio dar likę ant stalo, ir pasako, kad tik tiek gėrė. Policijos pareigūnas užpildo žurnalą ir duoda moteriai pasirašyti. Policijos pareigūnė atlieka nukentėjusiosios apžiūrą, fotografuoja, o kitas policijos pareigūnas apžiūri įvykio vietą, fotografuoja. Policijos pareigūnas nurodo, kad medikai vešis ją apžiūrėti, nes ji yra nėščia. Kitame vaizdo ir garso įraše, darytame 2023 m. birželio 24 d. 23:15:27 val., matyti, kad vaizdas fiksuojamas kambaryje. Matyti ta pati nėščia nukentėjusioji, kuri sėdasi ant lovos, o kitoje lovoje guli jaunuolis. Atvyksta greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Policijos pareigūnas informuoja, kad moteris yra 8 mėnesį nėščia, kad įpūtė 2,28 promiles bei, kad gavo į galvą. Policijos pareigūnas moteriai liepia pasakyti kaip viskas buvo, o moteris paaiškina, kad sugyventinis trenkė ranka. Moteris prieštarauja, kad būtų vežama į gydymo įstaigą, o policijos pareigūnas paaiškina, kad jis ją parveš. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nusprendžia moterį vežti į Moters ir Vaiko kliniką. Jos paklausus: „kur antra dukra?“, moteris pasako: „pas globėjus“. Moteris policijos pareigūnams liepia pasiimti jos sugyventinį ir skirti jam kardomąją priemonę nesiartinti prie jos 100 metrų atstumu. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja pildo dokumentus. Policijos pareigūnai paaiškina, kad jie jau važiuoja ir atsisveikinę su kita moterimi, stovinčia koridoriuje prie durų, išeina. Einant koridoriumi paaiškėja, kad moteris nesutinka važiuoti į gydymo įstaigą (1 tomas, b. l. 33–36).
12. Iš 2023 m. birželio 24 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog 2023 m. birželio 24 d. 23.06 val. buvo gautas pranešimas apie greitosios medicinos pagalbos poreikį adresu (duomenys neskelbtini), kadangi policijos pareigūnai kviečia apžiūrėti nėščią ir neblaivią moterį. Apžiūrėję S. D. medikai nustatė, jog ji 8 mėnesį nėščia. Buvo nustatytas smurtas šeimoje. Vyras nestipriai trenkė moteriai per veidą. Moteris įpūtė 2,5 promiles. Nustatyta preliminari diagnozė: nepatikslinto alkoholio toksinis poveikis. Pacientė išvežta į specializuotą ligoninę (1 tomas, b. l. 50–51).
13. 2023 m. birželio 24 d. asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota nukentėjusiosios S. D. kūno apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtos rankos, kojos, veidas. Protokole nurodoma, kad akivaizdžių kūno sužalojimų nėra. Daugiau kūno sužalojimų nestebima. Apžiūros metu fotografuota (1 tomas, b. l. 63–68).
14. 2023 m. liepos 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog S. D. kūne objektyvių išorinių sužalojimo žymių nekonstatuota (1 tomas, b. l. 76).
Motyvuojamoji dalis
15. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Pagal teismų praktiką, veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019).
16. Be objektyviosios nusikalstamos veikos pusės, padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika subjektyviai pasireiškia - tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra aptariamos nusikalstamos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.
17. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama L. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę 2023 m. birželio 24 d., apie 22.05 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia trenkęs vieną kartą delnu nukentėjusiajai S. D. į veido sritį taip sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus padarinius, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, asmens apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kiti. Pažymėtina, jog kaltinamasis L. S. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, kad bandydamas iš sugyventinės S. D. atimti telefoną ir jį griebdamas, netyčia užkliudė jai galvą ar veidą (1 tomas, b. l. 117–120). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. S. esminių aplinkybių nekeitė, tačiau jas papildė, atsižvelgdamas į jo atžvilgiu atliekamą procesinį veiksmą, užduodamus klausimus, t. y. nurodė, kad nukentėjusiajai S. D. tyčia sudavė delnu bei, kad dėl tokių savo veiksmų labai gailisi (2 tomas, b. l. 119–123). Teismas, įvertinęs kaltinamojo L. S. parodymus, nukentėjusiosios S. D. parodymus, liudytojos I. Z. parodymus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad L. S. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, o kaltinamojo L. S. poziciją dėl tyčios vertina kaip tyčios apibrėžties nesuvokimą teisine prasme.
18. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
19. Kaltinamasis L. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje esančio Nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis nusikalto anksčiau teistas keturis kartus, iš kurių vieną – už analogišką šioje byloje inkriminuojamai, nusikalstamą veiką – smurtą šeimos narių atžvilgiu. Pastaruoju – 2020 m. vasario 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą galutinę subendrintą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikęs, iš pataisos namų lygtinai paleistas 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. gegužės 19 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (1 tomas, b. l. 146–159). L. S. per pastaruosius ketverius metus administracine tvarka nebaustas (1 tomas, b. l. 178–187), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 tomas b. l. 188–189, 191). Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Baigiamosiose kalbose prokuroras teismo prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas b. l. 117–118), tiek teisiamojo posėdžio metu (2 tomas, b. l. 119–123) nurodė, jog įvykio metu alkoholio nevartojo, kad asmens neblaivumas jam buvo nustatytas dėl širdies lašų, kuriuos išgėrė prieš atvykstant policijos pareigūnams, ir ši aplinkybė neturėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo parodymus, jog jis visiškai nevartojo alkoholio, teismas vertina kritiškai, tačiau, atsižvelgiant į nustatyto asmens neblaivumo laipsnį (0,39 promiles), kaltinamojo parodymus, jog ši aplinkybė neturėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, spręstina, jog nėra pagrindo kaltinamojo L. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau kaltinamojo sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė nėščiai moteriai, kai akivaizdu kad ji nėščia (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
20. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, akcentuojant tai, jog kaltinamasis L. S., nors ir teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba, tačiau byloje nesant oficialių duomenų apie jo darbo vietą, gaunamas pajamas, laikytina, jog jis yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas (bedarbis), nusikalto neužilgo po to, kai 2023 m. gegužės 19 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, sutinka su byloje pareikštu ieškiniu, kurį žada atlyginti, spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą arešto bausmę, jos dydį nustačius artimą šios bausmės vidurkiui. Teismo nuomone, toks bausmės dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes – tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek jį padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimalus bausmės tikslams pasiekti.
21. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam prisipažinus kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinta vienu trečdaliu.
22. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo arba arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
23. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę (ne kartą teistas, taip pat ir realia laisvės atėmimo bausme, naują nusikalstamą veiką padarė neužilgo po to, kai buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nedirbantis), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (sukėlė fizinį skausmą akivaizdžiai nėščiai sugyventinei, anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką), sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti kaltinamajam atidedant skirtinos arešto bausmės vykdymą.
24. Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 134,54 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 30–32). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo L. S..
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, L. S. į šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 24 d. 23.00 val. iki 2023 m. birželio 25 d. 10.55 val. (viena para) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – 1 arešto parą (1 tomas, b. l. 107-111, 129–131).
26. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
27. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (1 tomas, b. l. 132–134).
28. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: – 2 skaitmeninės laikmenos, pridėtos prie baudžiamosios bylos medžiagos (1 tomo galinio viršelio), paliktinos saugoti su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir L. S. skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, L. S. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 24 d. 23.00 val. iki 2023 m. birželio 25 d. 10.55 val. (vieną parą) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 1 arešto parą.
Kaltinamajam L. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo L. S. priteisti 134,54 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 54 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. CD laikmenas, esančias voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti L. S., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti pats atlikti arešto bausmę į (duomenys neskelbtini) kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.