- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- e2A-993-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00569-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“
- Atsakovas
- G. V.
- Trečiasis asmuo
- Varėnos rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-215-445/2019 pagal ieškovės UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (buvęs pavadinimas – AB „Energijos skirstymo operatorius“) patikslintą ieškinį atsakovui G. V., trečiajam asmeniui Varėnos rajono savivaldybei dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (iki procesinių teisių perėmimo – AB „Energijos skirstymo operatorius“) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo G. V. 674,71 Eur skolą už elektros energiją, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji tiekė elektros energiją socialinės paskirties objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) (vartotojo kodas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas). Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtą objektą nuo 1996 m. iki šiol nuosavybės teise valdo Varėnos rajono savivaldybė.
3. Ieškovė su atsakovu 2013 m. liepos 18 d. sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 66209337-52424/230331 (toliau – Sutartis) dėl elektros energijos į Objektą tiekimo. Skola už patiektą nurodytam objektui elektros energiją yra 674,71 Eur, o skolos susidarymo laikotarpis – nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. Ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą dėl skolos apmokėjimo, tačiau pastarasis skolos geranoriškai nesumokėjo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas nurodė, kad ieškovės nurodytu socialiniu būstu jis naudojosi iki 2015 m. balandžio mėn. pabaigos, t. y. iki sveikatos būklės pablogėjimo. Vadovaujantis 2015 m. balandžio 27 d. Varėnos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus sprendimu Nr. Sk 89 „Dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo“, atsakovui buvo paskirtos socialinės paslaugos Varėnos globos namuose ir jis perkeltas gyventi į Varėnos globos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Išsikėlęs iš socialinio būsto, atsakovas buvo pilnai apmokėjęs už butui patiektą elektros energiją. Skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas negyveno nurodytu adresu ir negalėjo naudotis ieškovės suteiktomis paslaugomis. Ieškovė yra sudariusi sutartį dėl elektros energijos tiekimo ir su trečiuoju asmeniu – Varėnos rajono savivaldybe, kuri ir privalo apmokėti susidariusį įsiskolinimą.
5. Trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybė su pareikštu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 208 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atsakovo advokato pagalbai apmokėti ir 6,90 Eur pašto išlaidų valstybei.
7. Teismas nurodė, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimas nepateiktas ir Elektros energetikos įstatyme, todėl taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 96 punktas numato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Nagrinėjamu atveju nurodytų patalpų savininkas yra Varėnos rajono savivaldybė.
8. Teismas pažymėjo, kad gyvenamosioms patalpoms tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui Varėnos rajono savivaldybei priklausančio buto nuomininkas G. V. 2013 m. liepos 18 d. yra sudaręs su ieškove rašytinę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau su atsakovu nebuvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir tokias aplinkybes patvirtina 2013 m. liepos 9 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr.DV-655, kuriame buvo numatyta iki 2014 m. liepos 1 d. sudaryti su G. V. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Teismas sprendė, kad byloje neįrodytos ir nepagrįstos aplinkybės, jog atsakovas G. V. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu teisėtai naudojosi patalpa – (duomenys neskelbtini) arba galima jį laikyti prilygintam patalpos nuomininkui.
9. Pagal Taisyklių 20 punktą (redakcija, galiojusi sutarties sudarymo metu), sutartys gali būti sudarytos ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Į bylą nepateikta įrodymų, kad elektros tiekėjui (tuo metu - LESTO) buvo pateikti atsakovo G. V. teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai.
10. Teismas nustatė, kad ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta su dviem nuomininkais – 2015 m. vasario 10 d. su atsakovu G. V. ir 2015 m. liepos 1 d. – su N. D.. Prašomos priteisti skolos už elektros energiją laikotarpis nurodomas nuo 2015 m. balandžio 16 d. Tai reiškia, kad už elektros energiją nebuvo mokama jau esant sudarytai gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai su dviem patalpų nuomininkams. Į bylą pateiktas Merkinės palaikomojo gydymo ir medicininės slaugos ligoninės 2015 m. balandžio 29 d. išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad G. V. buvo diagnozuotas išeminis galvos smegenų insultas, o socialinės globos paslaugos atsakovui pradėtos teikti nuo 2015 m. balandžio 29 d. Varėnos globos namuose adresu (duomenys neskelbtini).
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo sveikata smarkiai sušlubavo jau nuo 2014 m. rugsėjo 20 d., dėl ko jis buvo ilgai gydomas ligoninėje, o vėliau perkeltas į slaugos skyrių, iš kurio 2015 m. balandžio 27 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos sprendimu perkeltas į BĮ „Varėnos globos namai“. Taigi, skolos už elektros energiją susidarymo laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. atsakovas dėl savo sveikatos būklės (diagnozuotos ligos) negyveno nuomojamame (socialiniame) būste ir negalėjo vartoti ieškovo tiekiamos elektros energijos. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų subnuomojęs jam suteiktą gyvenamąją patalpą kitiems asmenims, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti susidariusią skolą iš atsakovo.
12. Teismas nurodė, kad 2015 m. balandžio 27 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. GP-555 (gyvenamųjų patalpų adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 40,85 m2 ), sudaryta su I. K. ir N. D., patvirtina, kad trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybė jau nuo 2015 m. balandžio 27 d. buvo sudariusi naują tų pačių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su kitais nuomininkais, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis NR. GP-545, 2015 m. vasario 10 d. sudaryta su atsakovu G. V., jau nebegaliojo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą, priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Byloje kilo ginčas, kas yra atsakingas už suvartotą elektros energiją, o konkrečiai – objekto savininkas ar nuomininkas, sudaręs sutartį. Byloje nekyla ginčas, kad atsakovas 2013 m. liepos 18 d. sudarė rašytinę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį dėl elektros energijos į Objektą, kurio savininkas yra Varėnos rajono savivaldybė.
1.2. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.
1.3. Atsakovas kreipėsi į ieškovę prašydamas sudaryti sutartį ir pateikė dokumentus, jog turi teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu. Ieškovė su atsakovu 2013 m. liepos 18 d. sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartis nebuvo nutraukta.
1.4. Byloje nustatyta, kad savivaldybei priklausančio buto nuomininkas yra sudaręs sutartį su ieškove. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, aiškinant Taisyklių 100 punktą kartu su 20 punktu, darytina išvada, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku būtų sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju esant sudarytai ir nenutrauktai elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai, Taisyklių 100 p. (arba Teismo sprendime Taisyklių 96 p.) nuostata netaikytina.
1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog turto savininkas privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju ir neįvertino, kad atsakovas su ieškove yra sudaręs rašytinę sutartį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
2.1. Teismas, spręsdamas ginčą, taikė specialiąsias elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančias normas, įtvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-10 įsakymu Nr. 1-38 (toliau - Taisyklės), ir vadovavosi Taisyklių 96 punktu, kuris numato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas, šiuo atveju nurodomų patalpų savininkas – Varėnos rajono savivaldybė. Teismas nustatė, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti.
2.2. Prašoma priteisti skola už elektros energijos tiekimą yra nurodoma laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d. Būtent šiuo laikotarpiu atsakovas nesinaudojo suteiktu socialiniu būstu (duomenys neskelbtini), šiomis patalpomis turėjo naudotis kiti gyventojai, nes savivaldybė atsakovą apgyvendino globos namuose. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas naudojausi socialiniu būstu tik keletą mėnesių, t. y. iki 2015 m. balandžio vidurio, ir buvo visiškai atsiskaitęs už tiektą elektros energiją iki tol, kol dėl pablogėjusios sveikatos buvo patalpintas į ligoninę, o vėliau į globos namus. Taigi sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis su atsakovu G. V. dėl patalpos nuomos santykių nebuvo vykdoma.
2.3. Pažymi, kad šio ieškinio atmetimas neužkerta kelio ieškovei reikalauti skolos priteisimo iš trečiojo asmens šioje byloje. Tuo labiau, kad pati ieškovė kaip pradinį atsakovą ir buvo nurodžiusi būtent pastatų savininką – Varėnos rajono savivaldybę. Pažymi, kad ieškovė neatsakingai administravo susidariusią skolą, nes gan ilgą laikotarpį po skolos susidarymo nesiėmė jokių veiksmų dėl jos išieškojimo ir nesiaiškino, kas yra tikrasis patalpų nuomininkas ar naudotojas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Byloje kilo ginčas dėl to, kas turi apmokėti skolą už patiektą elektros energiją būstui, kurio savininkas yra savivaldybė, išnuomojusi jį kitiems asmenims.
17. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Elektros energijos pirkimą ir pardavimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 patvirtintas Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas ir kt.
18. CK 6.383 straipsnio, apibrėžiančio energijos pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties viešumas aiškinamas taip, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo tiekti elektros energiją kiekvienam vartotojui, kuris turi teisėtu pagrindu valdomus elektros energiją naudojančius įrenginius ar teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius elektros vidaus tinklus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų elektros tinklų, ir kai įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017).
19. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Varėnos rajono savivaldybės 674,71 Eur skolą už suvartotą elektros energiją, susidariusią laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. Nurodė, kad skola susidarė už ieškovės tiekiamą elektros energiją objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) (vartotojo kodas – (duomenys neskelbtini)), kurios savininkė yra savivaldybė.
20. Varėnos rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė neteisingą adresą, nes tokio adreso – (duomenys neskelbtini), nėra. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad patalpa 6-7 yra išnuomota G. V., todėl jis ir turi mokėti už suvartotą elektros energiją. Remdamasi savivaldybės pozicija, ieškovė patikslino savo ieškinį ir atsakovu savo ieškinyje nurodė patalpų nuomininką G. V., su kuriuo ieškovė buvo pasirašiusi elektros energijos tiekimo sutartį.
21. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė tiekė elektros energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Varėnos rajono savivaldybei ir kuriame yra įrengti socialiniai butai (1 t., b. l. 76–78).
22. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad objekte suvartotai elektros energijai apskaityti ji yra įrengusi atskirą vienkainį elektros apskaitos prietaisą. 2013 m. liepos 18 d. su atsakovu G. V. ieškovė sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, vartotojo kodas – (duomenys neskelbtini), objekto adresas – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 95).
23. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, minėtas objektas, kuriam ieškovė tiekia elektros energiją, susideda iš 5 socialinių būstų, pažymėtų indeksais: 6-4 (40,79 kv. m), 6-5 (41,03 kv. m), 6-6 (40,64 kv. m), 6-7 (40,85 kv. m), 6-8 (17,15 kv. m).
24. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. DV-655 UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ direktorius įpareigotas iki 2014 m. liepos 1 d. sudaryti su G. V. Gyvenamųjų patalpų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtų indeksu 6-7, 40,85 kv. m ploto, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (1 t., b. l. 100).
25. Byloje nėra duomenų, kad iki savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodyto laikotarpio su atsakovu tokia sutartis buvo sudaryta, tačiau, galimai šios nutarties 24 punkte minėto įsakymo pagrindu, atsakovas 2013 m. liepos 18 d. sudarė su ieškove elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 66209337-52424/230331 (1 t., b. l. 95).
26. Bylos duomenimis, Varėnos rajono savivaldybės administracija, atstovaujama UAB „Varėnos komunalinis ūkis“, veikianti pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. DV-120, 2015 m. vasario 10 d. su atsakovu G. V. ir N. D. sudarė patalpų 6-7 (40,85 kv. m. ploto), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį laikotarpiui iki 2015 m. liepos 1 d. (1 t., b. l. 28–31). Patalpų nuomos sutarties 12 punkte nurodyta, kad nuomininkas privalo sudaryti sutartis su vandens, energijos, komunalinių paslaugų tiekėjais, gyvenamąjį namą eksploatuojančiomis organizacijomis. Minėta, kad atsakovas G. V. elektros energijos tiekimo sutartį jau buvo sudaręs. Kitas tų pačių patalpų nuomininkas N. D. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove nesudarė.
27. Byloje esantys atsakovo sveikatos medicininiai išrašai patvirtina, kad jį dar 2014 m. rugsėjo 20 d. ištiko insultas, atsakovas buvo nuvežtas į ligoninę, kurioje buvo gydomas iki 2014 m. gruodžio 10 d., o nuo paminėtos datos iki 2015 m. balandžio 29 d. jis gyveno Merkinės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje (1 t., b. l. 193). Atsakovui nuo 2015 m. balandžio 27 d. buvo suteikta socialinė globa ir jis apgyvendintas BĮ Varėnos globos namuose (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152). BĮ Varėnos globos namų 2018 m. gruodžio 3 d. pažyma patvirtina, kad socialinės globos paslaugos atsakovui G. V. yra teikiamos iki šiol (1 t., b. l. 151).
28. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad prieš tai minėtame socialiniame būste Nr. 6-7 atsakovas G. V. negyvena, 2015 m. balandžio 23 d. priėmė įsakymą Nr. DV-431, kuriuo pripažino netekusiu galios Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. DV-120 „Dėl gyvenamųjų patalpų nuomos“ 1 punktą, ir įpareigojo UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ direktorių iki 2015 m. liepos 1 d. sudaryti su I. K. ir N. D. socialinio būsto patalpų, pažymėtų indeksu 6-7 (40,85 kv. m. naudingo ploto), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (1 t., b. l. 36). Šio įsakymo pagrindu 2015 m. liepos 10 d. socialinio būsto patalpų 6-7 nuomos sutartis buvo sudaryta su I. K. ir N. D. (1 t., b. l. 37–40). Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. DV-670 tų pačių patalpų nuomos sutartis su I. K. buvo pratęsta iki 2016 m. liepos 1 d. (1 t., b. l. 41).
29. Taigi, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu, kuriuo susidarė skola už ieškovės tiektą elektros energiją, patalpa 6-7, esančia (duomenys neskelbtini), atsakovas G. V. realiai nesinaudojo, ten negyveno, nuomos sutartis su juo buvo nutraukta. Kiti socialinio būsto patalpų 6-7 nuomininkai su ieškove elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių taip pat nesudarė.
30. Nagrinėjamo ginčo išsprendimui yra aktualios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 14 d., t. y. nuo skolos susidarymo pradžios). Šių taisyklių 17 p. nurodyta, kad vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti sutartį. Taisyklių 20 punkte įtvirtinta, kad Taisyklių 17 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (nebuitinių vartotojų atveju – esant rašytiniam trišaliam operatoriaus ar tiekėjo, savininko ir nuomininko susitarimui, nustatančiam, kad už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako nuomininkas ir savininkas). Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai, esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį.
31. Vadovaujantis sutarties sudarymo metu galiojusių Taisyklių 18 punkto nuostata, bet kokiu atveju, tiesiogiai su nuomininku sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti terminuota, nors iš pateiktos į bylą 2013 m. liepos 18 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkto matyti, kad ši sutartis yra neterminuota, arba, kitaip tariant, neatitinka teisės aktų reikalavimų.
32. Minėta, kad 2015 m. sausio 10 d. su atsakovu pasirašyta patalpų nuomos sutartis Nr. GR-545 galiojo iki 2015 m. liepos 1 d.. Taip pat minėta, kad dėl atsakovo ligos ir dėl to sekusio jo apgyvendinimo globos įstaigoje, savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu anksčiau priimtas administracinis aktas (įsakymas), kuriuo leista atsakovui išnuomoti patalpas 6-7, esančias (duomenys neskelbtini), neteko galios. Todėl, vadovaujantis aptartomis Taisyklių nuostatomis, 2015 m. balandžio 23 d. pasibaigus patalpų savininkės ir nuomininko teisiniams santykiams, pasibaigė ir elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo G. V..
33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad kiti tų pačių patalpų nuomininkai elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su ieškove nebuvo sudarę, tačiau visose nuomos sutartyse yra numatyta nuomininkų pareiga sudaryti sutartis ir su elektros tiekėju. Skolos susidarymo laikotarpiu galiojančių Taisyklių 100 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši nuostata skirta reglamentuoti situacijoms, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Tokiu atveju už patiektą elektros energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014).
35. Vadovaujantis CK 6.584 straipsnio 1 dalimi, mokestis už elektros energiją, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių ir yra mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Analogiškos nuostatos yra nurodytos ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos su nuomininkais pasirašytose nuomos sutartyse.
36. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp elektros energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuomos sutartis, įtvirtindama sąlygą dėl nuomininko pareigos atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai. Pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalį sutartis trečiojo asmens naudai yra tokia sutartis, kuri nustato skolininko pareigą įvykdyti sutartį (prievolę) ne kitos sutarties šalies, bet trečiojo asmens naudai. Šiai sutarčiai būdinga tai, kad trečiasis asmuo, kurio naudai turi būti įvykdyta sutartis, turi teisę kartu su kitu sutartį sudariusiu asmeniu reikalauti įvykdyti sutartį, t. y. tokia sutartis sukuria trečiajam asmeniui reikalavimo teisę. Pažymėtina, kad ginčo atveju sudaryta nuomos sutartis, turėdama sutarties trečiojo asmens naudai požymių, gali lemti, kad elektros energijos tiekėjui atsiranda teisė reikalauti atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją iš nuomininko. Ši teisė, visų pirma, yra galimybė, kuria elektros energijos tiekėjas savo nuožiūra gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Be to, ši aplinkybė nepanaikina abonento prievolių pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą ir paskirstytą elektros energiją, ir neperkelia šių prievolių nuomininkui. Elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui. Nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įrašytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrą elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).
37. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė tiekė elektros energiją patalpoms, kurios savininkė yra Varėnos rajono savivaldybė ir kuri su nuomininkais yra sudariusi nuomos sutartis. Pasibaigus savivaldybės ir atsakovo nuomos santykiams, elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, kurią ieškovė buvo sudariusi su atsakovu, taip pat pasibaigė. Be to, kaip nustatyta byloje, prašomos priteisti skolos laikotarpiu atsakovas savivaldybei priklausančiose patalpose negyveno. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ne tik nėra teisinio pagrindo ieškovės prašomai skolai iš atsakovo priteisti, bet ir tai, kad toks teismo sprendimas neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
38. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas jų pakankamumo ir sąsajumo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), ginčo teisiniam santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti 2019 m. vasario 18 d. teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, valstybei iš apelianto priteistinos išlaidos už atsakovui suteiktą apeliacinės instancijos teisme valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
40. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. (2.15) NTP-7-3057 patvirtina, kad atsakovui suteikta paslaugų už 169 Eur, todėl ši suma valstybei priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ 169 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus) už atsakovui G. V. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Luminor“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.