Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Reon“ atstovui vadovui Aurimui Kvederiui, atstovėms J. K. ir I. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Reon“ ieškinį atsakovei L. Š. dėl nuostolių priteisimo, dalyvaujant Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai kaip išvadą teikiančiai institucijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė L. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė teismui Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą dėl išvados civilinėje byloje patvirtinimo ir teikimo. Minėto nutarimo išvadose nurodyta, kad sutarties 3.6, punkto dalis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Sutarties 3.8. punktas atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą (b.l. 99-103).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Į teismo posėdį neatvyko Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kaip išvadą teikiančios institucijos atstovas. Apie teismo posėdį tarnyba informuota tinkamai (b.l. 107), išvadoje pareikštas prašymas bylą nagrinėti tarnybos atstovui nedalyvaujant, išvadoje išdėstytą poziciją palaiko (b.l. 103). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-06-12 atsakovė ir ieškovas sudarė atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė pavedė ieškovui surasti, o ieškovas įsipareigojo ieškoti trečiųjų asmenų (pirkėjų) atsakovės nuosavybės teise priklausančiam trijų kambarių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius, pirkti (b.l. 9). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2012-10-08 atsakovės iniciatyva atstovavimo paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta (b.l. 78). 2012-11-30 atsakovė pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė minėtą turtą I. G. ir D. G. (b.l. 10).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti netesybas už sutarties pažeidimą.

Šalių pasirašyta 2012-06-12 atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) atitinka atlygintinų paslaugų sutarties (toliau – sutartis) sampratą (CK 6.716 str. 1d.), todėl ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CK XXXV skyriaus, reglamentuojančio atlygintinų paslaugų teikimą, nuostatomis, būtent – CK 6.717 straipsnio 3, 4 dalimis.

Kadangi sprendžiamas ginčas, kilęs iš vartojimo sutarties sutartinės atsakomybės, teismas ex officio patikrins, ar sutarties sąlygos dėl atsakomybės taikymo atitinka sąžiningumo kriterijus pagal CK 6.188 straipsnio nuostatas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, byla Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. UAB „Omnitel“, bylos Nr. 3K-3-480/2009).

Sutarties 3.8 punkte numatyta, kad už Sutarties 3.4.2,3.4.3,3.7 punktų pažeidimą užsakovas įsipareigoja mokėti atstovui 4000 Lt (keturių tūkstančių Lt) dydžio kompensaciją“. T.y. šiuo Sutarties punktu šalys susitarė dėl atsakovės, kuri pagal Sutartį buvo užsakovė, civilinės atsakomybės netesybų forma.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybų paskirtis yra dvejopa: jos skatina skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat yra laikomos viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Jeigu skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti patirtus nuostolius ir (ar) sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Atsakovė laisva valia pasirašė ginčo sutartį, kurioje buvo numatytos netesybos už sutarties nuostatų pažeidimus, kaip aiškino šalys teisminio nagrinėjimo metu, Sutartis pas atsakovę buvo kelis mėnesius, todėl ji turėjo galimybę įvertinti Sutarties nuostatas, tame tarpe ir dėl netesybų dydžio. Tačiau pažymėtina tai, kad sutartinės netesybos buvo nustatytos tik vienos iš šalių – atsakovės, atžvilgiu. Ieškovas neprisiėmė atsakomybės nei delspinigių, nei baudos forma, kas leidžia daryti išvadą, jog šalių galimybė ginti savo teises yra ne vienoda – ieškovas gali vadovautis Sutarties nuostatomis, o atsakovė (vartotoja) privalo įrodyti patirtos žalos dydį. Tokia sutarties nuostata prieštarauja ir kliento interesų prioriteto principui (CK 6.718 str.). CK 6.718 str. 1-3 d. įtvirtinta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus, ko šiuo atveju nebuvo.

CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal Kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Sprendžiant dėl netesybų dydžio kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į sutarties pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolius. Teismas, atsižvelgdamas į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2013-12-30 nutarimą Nr.10-1165, daro išvadą, jog Sutarties 3.8 punktas yra nesąžininga, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principams sutarties sąlyga, suteikia ieškovui nepagrįstą pranašumą ir galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis bei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, tuo pažeidžiant atsakovės, kaip vartotojos interesus ir silpnesniosios sandorio šalies teises bei interesus, todėl, teismui pripažinus ieškinį pagrįstu, netesybos turėtų būti mažinamos.

Tiek šalių paaiškinimais, tiek rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-10-08 atsakovės iniciatyva atstovavimo paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta (b.l. 78). 2012-11-30 atsakovė pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė minėtą turtą I. G. ir D. G. (b.l. 10). Nors Sutartis buvo nutraukta, tačiau atsakovė turėjo įsipareigojimų pagal Sutarties nuostatas, kadangi šalys buvo susitarę, jog tuo atveju, jei užsakovas per 12 mėnesių nuo Sutarties galiojimo pabaigos arba nutraukimo sudaro su atstovo rekomenduotu pirkėju sandorį užsakovas įsipareigoja mokėti atstovui atlygį, t.y. 2 proc. nuo turto pardavimo kainos (4.1 punktas). Tą aplinkybė, kad pirkėjas I. G. Sutarties galiojimo laikotarpiu buvo atkvykęs apžiūrėti buto yra neginčijama, tačiau yra svarbu tai, kad kaip aiškino liudytoju apklaustas I. G., Sutarties galiojimo laikotarpiu jis nebuvo priėmęs apsisprendimo pirkti atsakovei nuosavybės teise priklausiusį butą. Šis butas buvo vienas iš nekilnojamojo turto objektų, kuris buvo apžiūrėtas, vertinant rinkoje esančią pasiūlą. Jokių konkrečių susitarimų nei su brokere I. T., nei su atsakove nebuvo, to neneigė ir butą rodžiusi brokerė I. T.. Priešingai, kaip teigė minėtas liudytojas, apžiūrint butą buvo iškilusių abejonių dėl buto interjero, kurių brokerė negalėjo išsklaidyti, ir apsisprendimas sudaryti sandorį nebuvo priimtas. Kad po Sutarties nutraukimo iniciatyva sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį priklausė liudytojui I. G. nuosekliai laikėsi pozicijos atsakovė, tą patvirtino ir liudytojas, aiškindamas, jog atsakovę sutiko bendrose garažo patalpose ir pasiūlė nupirkti jos butą. Išdėstytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo teigti, kad butas buvo parduotas ieškovo surastam ir rekomenduotam pirkėjui, kadangi, nors brokerė ir atvedė pirkėją butui apžiūrėti, tačiau valios pirkti jis nebuvo išreiškęs išorine forma, net neturėjo tokio apsisprendimo ir ketinimo, t.y. nebuvo ir vidinės valios išraiškos. Apsisprendimas sudaryti sandorį subrendo po Sutarties nutraukimo, kaip teigė liudytojas, jo žmonos iniciatyva. Taigi, laikyti brokerės rekomenduotu pirkėju asmenį, kuris Sutarties galiojimo laikotarpiu neketino pirkti siūlomo buto, yra nepagrįsta. Pažymėtina tai, kad brokerė atsakovei I. G. net ir nenurodė kaip jos rekomenduoto pirkėjo, kas tik patvirtina, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu I. G. brokeriai nebuvo išreiškęs valios pirkti ir nebuvo realus pirkėjas.

Įvertinus nurodytus argumentus, konstatuotina, jog atsakovė sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, atsakovės kaltė nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė įrodymų, patvirtinančių atstovavimo išlaidas nepateikė (CPK 98 str. 1 d.).

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-15 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę atsakovei priklausančio turto areštą (CPK 149 str. 1d.).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš ieškovo priteistina 30,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-15 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovei L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausiusio turto areštą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Reon“, j.a.k. 302554325, valstybės naudai 30,00 Lt (trisdešimt Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.