Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29466-807/2025 pagal ieškovės L. I. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovui M. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. I. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo atsakovui M. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.

2. Dėl minėtos nutarties ieškovė kartu su prašymu atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti 2025 m. liepos 7 d. teismui pateikė atskirąjį skundą. Teismas 2025 m. liepos 9 d. nutarė atmesti ieškovės prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė ieškovės L. I. prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą grąžino jį padavusiam asmeniui.

4. Teismas nurodė, kad 2025 m. birželio 25 d. teismo nutartis išsiųsta ieškovės atstovui advokatui ir laikoma įteikta 2025 m. birželio 27 d., taigi 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti suėjo 2025 m. liepos 4 d. Konstatavo, kad ieškovė nustatytu terminu 2025 m. birželio 25 d. nutarties neapskundė.

5. Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas priežastis dėl praleisto apeliaciniam skundui pateikti termino, bei kartu su juo pateiktus įrodymus, sprendė, kad įrodymų apie ieškovės pastangas per nustatytą terminą pakartotinai pateikti atskirąjį skundą nepateikta, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovė bandė atskirąjį skundą pateikti pakartotinai. Kartu atkreipė dėmesį, kad ieškovė atskirąjį skundą teikė paskutinę termino dieną prieš pat vidurnaktį, nors skundui pateikti turėjo septynias dienas, taigi pati pasirinko rizikingą veikimo būdą. Pažymėjo, kad ieškovė nedėjo pakankamai pastangų skundą pateikti anksčiau, tokiu būdu užsitikrinant galimybę jį išsiųsti ir kitais būdais, pavyzdžiui, paštu (registruotu laišku), elektroniniu paštu. Pažymėjo, kad ieškovė, matydama, jog negali pateikti skundo per EPP sistemą, jo net nebandė teismui siųsti elektroniniu paštu, kas iš esmės rodo, jog ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga tokioje situacijoje, kaip būtų pasielgęs vidutiniškai rūpestingas ir atidus asmuo. Taip pat neaišku, kiek laiko truko ieškovės nurodyti galimi techniniai sutrikimai, ieškovė nepagrindė, kad negalėjo skundo pateikti nedelsdama, pavyzdžiui, po kelių minučių, valandos ar kito operatyviai trumpiausio termino. Dėl to vien epizodinis klaidos pranešimas, užfiksuotas tik vieną kartą konkrečiu metu negali būti laikomas pateisinama aplinkybe ieškovei neteikti ar nebandyti teikti atskirojo skundo iš karto pakartotinai.

6. Nurodė, jog ieškovė atskirąjį skundą, kurio pateikti neva negalėjo 2025 m. liepos 4 d., pateikė ne nedelsdama atsiradus tokiai galimybei, pavyzdžiui po valandos, kai skundo galimai nepavyko pateikti pirmąjį kartą, ne kitą kalendorinę dieną, ar bent jau artimiausios darbo dienos rytą. Prašymą atnaujinti terminą su atskiruoju skundu ieškovė pateikė tik kitos darbo dienos vidurdienį 2025 m. liepos 7 d. 10:50:14 val. (nors elektroninė EPP sistema veikia ir nedarbo dienomis bei nedarbo valandomis), o priedus prie atskirojo skundo pateikė ne kartu su atskiruoju skundu, o tik tos pačios dienos vakarą po darbo valandų, t. y. 2025 m. liepos 7 d. 17:38:42 val. Šių aplinkybių visetas ir tai, kad atskirojo skundo su priedais net ir esant techniškai tvarkingai veikiančiai sistemai ieškovė nepateikė kartu ar bent jau minimaliu laiko skirtumu, teismui leido manyti, kad ieškovė neveikė kaip atidus ir rūpestingas proceso dalyvis, galimai ir 2025 m. liepos 4 d., kai dar nebuvo suėjęs terminas pateikti atskirąjį skundą, nebuvo jo galutinai paruošusi ir sukomplektavusi tinkamam pateikimui. Taigi, nagrinėjamu atveju procesinis ieškovės elgesys teismui sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovė nesirūpino savalaikiu, greitu, operatyviu ir tinkamu atskirojo skundu pateikimu, žinodama, jog šiam procesiniam veiksmui atlikti yra nustatytas konkretus terminas.

7. Teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, taip pat ieškovės procesinis elgesys nededant protingų pastangų per įmanomai trumpiausią laiką tinkamai pateikti atskirąjį skundą kartu su jo priedais šioje konkrečioje situacijoje nelaikyti termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė L. I. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį atmesti prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė atskirąjį skundą ruošė pati, skundo pateikti ankščiau negalėjo, nes yra labai užimta (dirba, dalyvauja mediacijos procese, rūpinasi keturmečiu vaiku). Nors teikiant atskirąjį skundą, sistema du kartus nurodė esant sistemos klaidai, tačiau ieškovė padarė tik vieną ekranvaizdžio nuotrauką, kurią kartu su prašymu pateikė teismui. Tik artimiausią darbo diena, susisiekus su atstovu, sužinojo, kad turi teikti prašymą atnaujinti terminą praleistam atskirajam skundui pateikti. Taigi prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti grindžiamas ne tik tuo, kad laiku prašymo nepavyko pateikti dėl sistemos klaidos bet ir dėl nežinojimo bei didelio užimtumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Kita vertus, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ją (teisę) riboja laikas. Įstatymo leidėjas, siekdamas skatinti dalyvaujančius byloje asmenis rūpintis proceso eiga, užkirsti kelią nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1 d.).

12. CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams paduoti, tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Taigi šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302 str., 338 str.), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-191/2009).

13. Praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Be to, jeigu apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – neturėtų prarasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007).

15. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis ieškovės atstovui advokatui buvo išsiųsta 2025 m. birželio 26 d. per elektroninių paslaugų portalą, laikoma įteikta 2025 m. birželio 27 d. (CPK 175¹ str. 10 d.). Taigi ieškovė iki 2025 m. liepos 4 d. (įskaitytinai) turėjo teisę teikti atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Iš ieškovės pirmosios instancijos teismui, kartu su prašymu atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, pateiktos ekranvaizdžio nuotraukos matyti, kad ieškovė mėgino atskirąjį skundą pateikti 2025 m. liepos 4 d., tačiau dėl sistemos sutrikimų nepavyko to padaryti. Ieškovė kartu su prašymu atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti 2025 m. liepos 7 d. teismui pateikė atskirąjį skundą.

16. Taigi, byloje ginčo, kad ieškovės atskirasis skundas buvo paduotas praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą 7 dienų terminą, nėra. Kaip minėta, ieškovė prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, kadangi terminas buvo praleistas dėl sistemos klaidos dėl ko nepavyko įkelti atskirojo skundo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl termino atnaujinimo pagrįstumą, nurodė, kad ieškovės nagrinėjamu atveju procesinis elgesys teismui sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovė nesirūpino savalaikiu, greitu, operatyviu ir tinkamu atskirojo skundu pateikimu, žinodama, jog šiam procesiniam veiksmui atlikti yra nustatytas konkretus terminas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga ir faktinių aplinkybių seka, laikosi kitos nuostatos, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti ieškovei praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

17. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė teikdama atskiruosius skundus tiek dėl 2025 m. birželio 25 d., tiek dėl 2025 m. liepos 9 d. nutarčių, nesinaudojo profesionalaus teisininko, t. y. advokato ar advokato padėjėjo teikiamomis paslaugomis. Nagrinėjamu atveju bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė siekė įgyvendinti teisę į apeliaciją ir, nepraleisdama 7 dienų termino pateikti atskirąjį skundą, teise realiai mėgino pasinaudoti, tačiau dėl ne nuo jos priklausančių objektyvių priežasčių, atskirojo skundo į sistemą įkelti nepavyko. Svarbu ir tai, kad atskirajam skundui pateikti paskutinė termino diena buvo penktadienis, ir nepaisant aplinkybės, kad teismų sistema dirba ir ne darbo ir švenčių dienomis (šiuo atveju savaitgalį), ieškovė atskirąjį skundą pateikė artimiausią darbo dieną, t. y. pirmadienį kartu su prašymu atnaujinti terminą dėl svarbių priežasčių ir įrodymus pagrindžiančius aplinkybes, kad atskirojo skundo nepavyko pateikti laiku. Taigi kaip matyti terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas nežymiai ir buvo pateiktas trečiąją dieną, kuomet dvi iš jų buvo nedarbo dienos. Kaip pati nurodo apeliantė, supratusi, kad terminas yra praleistas, šiuo atveju nežinojo kaip elgtis ir tik artimiausią darbo dieną pasikonsultavusi su atstovu, pateikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui pateikti kartu su atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos bylos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovė siekė realizuoti savo teisę į apeliaciją. Priešingos išvados nesuponuoja ir tolimesnis ieškovės elgesys, kai pirmosios instancijos teismui atsisakius atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti, ieškovė skundžia tokius teismo veiksmus. Duomenų, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nenustatyta. Vien tik ta aplinkybė, kad ieškovė atskirąjį skundą teikė paskutinę atskirajam skundui pateikti skirtą dieną ar net valandą, o nepavykus to padaryti, laukė iki artimiausios darbo dienos, neieškodama kitų atskirojo skundo pateikimo būdų, savaime nesuponuoja išvados, kad ieškovė nesirūpino savalaikiu, greitu, operatyviu ir tinkamu atskirojo skundu pateikimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent šiame kontekste turi būti vertinamas ieškovės atskirojo skundo pateikimo termino praleidimas, sąlygotas sistemos sutrikimo. Tokiame kontekste pažymėtina, kad nežymiai praleidus terminą, kuomet buvo siekiama realizuoti teisę į apeliaciją laiku, neturėtų lemti teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka praradimą.

18. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad atskirojo skundo praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, nes šioje situacijoje prioritetas turi būti teikiamas ieškovės teisei pasinaudoti įstatymo suteikta teise į apeliaciją, dėl ko yra pagrindas visas abejones dėl praleisto termino vertinti ieškovės naudai, bei atnaujinti ieškovei terminą atskirajam skundui dėl 2025 m. birželio 25 d. nutarties paduoti. Neatnaujinus termino ir užkirtus kelią ieškovei į apeliaciją, būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Ieškovė netektų galimybės išdėstyti savo argumentus ir įrodinėti aplinkybes, dėl kurių ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu; patikrinti priimtą pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Priešingas ginčo situacijos vertinimas reikštų itin formalų civilinio proceso įstatymo nuostatų taikymą, neracionalų ir neefektyvų valstybės lėšų panaudojimą, o svarbiausia – neprotingą ir nepagrįstą asmens teisės į teisminę gynybą ir jos prieinamumą paneigimą.

19. Išnagrinėjęs šios civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas nežymiai (tik dvi (nedarbo) dienas), todėl apeliacinės instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – atnaujina ieškovei praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties paduoti ir šio skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 335 str. 1 d., 78 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti ieškovei L. I. praleistą įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties pateikti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.