Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad kai kurie atsakovo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 nurodyti teiginiai neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti, kad nenagrinėjant teisme esančių administracinių ginčų, neatitinka demokratinės valstybės esmės; 3) pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos elgesį neteisėtu neveikimu, piktybišku savavaldžiavimu; 4) įpareigoti Konstitucinį Teismą klausyti įstatymų, moralės / etikos principų, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės ir privalomai vykdyti teisingumą; 5) neversti pareiškėjo dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo vykdyme, nustoti jam kenkti, užtikrinti visų lygybę prieš įstatymą, sudaryti, tinkamas sąlygas pareiškėjui apginti neteisėtai atsakovo pažeistas teises, įstatymų saugomus interesus; 6) pripažinti ir priimti – Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių bei 26 straipsnio 1 dalies nuostatas ir faktą, kad net antrus metus nesugebama pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdytų sistemingų ir daugybinių įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimų.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ir už piktnaudžiavimą procesu skyrė jam 300 Eur dydžio baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Teismas pažymėjo, kad teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo (pareiškimo) motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas. Kadangi administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti teismų, Konstitucinio Teismo veiklos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 str. 2 d.), teismas nurodė, kad pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas teikia teismui daugybinius kartotinius skundus (pareiškimus), nors teismas analogišką jo klausimą jau yra išsprendęs, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų nustatyta, jog Regionų administraciniame teisme pagal analogiškus pareiškėjo skundus (pareiškimus) buvo užvestos bylos (Nr. eI2-21283-1102/2025, Nr. eI2-21271-920/2025, Nr. eI2-20803-505/2025, Nr. eI2-20705-1029/2025, Nr. eI2-21570-1064/2025 ir daugybė kitų). Teismas vertino, kad pareiškėjas tiek nesulaukęs prašymo priėmimo klausimo išsprendimo, tiek jį išsprendus ir prašymą atsisakius priimti, toliau dideliais kiekiais į Elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą kelią tapačius skundus (pareiškimus), o vien 2025 m. Liteko duomenimis, pareiškėjas Regionų administraciniam teismui yra pateikęs 784 skundus (pareiškimus). Teismas sprendė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesine teise kreiptis į teismą, o atsižvelgęs į pareiškėjo teikiamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, taip pat į tai, kad pareiškėjui jau buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas už pakartotinį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui skyrė 300 Eur dydžio baudą.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės ir priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjo teigimu, jam sąmoninga tyčia suvaržoma teisė teisėtu, įstatyminiu būdu apginti neteisėtai pažeistas teises / interesus, be to, teismas, užuot privalomai įvykdęs teisingumą, neapgina pareiškėjo pažeistų teisių ir interesų, o palaiko Mažeikių rajono savivaldybės administracijos netiesą. Pasak pareiškėjo, teismas vilkina bylos nagrinėjimą, nes sprendžia bylą neteisingai ir ne pagal įstatymus. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neteisėta elgsena ne tik atėmė / suvaržė jo teisę į pažeistų teisių / interesų gynybą, bet ir neteisėtai baudžia jį baudomis.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam neteisėtai užkirsta galimybė teisėtu, įstatyminiu būdu – teismine tvarka – apsiginti, o tai yra akivaizdžiai šiurkštus, neteisėtas jo teisių ir laisvių suvaržymas bei apribojimas, taip pat mano, jog teismas / teisėjas taikė ne tas įstatymų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nuostatas, kurias turėjo taikyti (ABTĮ 5–6 str.), iškreiptai vykdo teisingumą (ABTĮ 6 str.). Pasak pareiškėjo, teisėjas veikia prieš teisingą, objektyviai sąžiningą, protingą ir ekonomišką bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas / teisėjas ne tik neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) nutartyje nurodytą įstatymo normą, bet ją taiko neproporcingai, tokiu būdu tenkindamas savo asmenines ambicijas (ABTĮ 6 str.), nes žino ir supranta, jog tikrieji faktai / aplinkybės paneigia neteisingą, tendencingą ir deklaratyvią išvadą (skirti baudą).

Pareiškėjo vertinimu, skundo (pareiškimo) padavimo terminas yra nepraleistas, bet tik dėl teismo / teisėjo „antiįstatymiškų“ veiksmų dirbtinai yra sukurta force majeure (nenugalimos jėgos) situacija. Pareiškėjas nurodo, kad teismas iš esmės ne tik neadekvačiai ir nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus bei įstatymo normas (ABTĮ 10–11 str.), bet ir deklaratyviai, iškraipydamas faktus, kuria chaosą bei vykdo anarchiją, nes teisėjui yra pasiekiami Liteko duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5 ir 10 str.) gautus / vertinamus dokumentus, todėl nutartyje esantys teiginiai neatitinka faktinės tikrovės. Pareiškėjo įsitikinimu, tas pats asmuo, spręsdamas tą patį pareiškimo priėmimo klausimą, elgiasi dviprasmiškai, t. y. sąmoninga tyčia, tikslingai ir klaidingai taiko įstatymo normą. Pareiškėjo nuomone, teisėjai tikslingai ir nepagrįstai skiria jam baudas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ir pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu skirta 300 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; ir kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, daro išvadą, kad pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas) nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų veikla, taip pat pareiškėjo siekiu pripažinti tam tikras faktines aplinkybes. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde (pareiškime) suformuotus reikalavimus yra neteismingas administraciniam teismui.

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė. Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-88-629/2026; 2026 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-160-1047/2026 ir kt.).

Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025; kt.).

Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu paskirta 300 Eur bauda, atsižvelgiant į jo teikiamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, taip pat į tai, kad pareiškėjui jau buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo nurodytas faktines aplinkybes dėl pareiškėjo teikiamų tapačių skundų (pareiškimų), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas teikia daugelį skundų (pareiškimų) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nauji skundai (pareiškimai) teikiami nesulaukiant anksčiau teiktų tapačių skundų (pareiškimų) išnagrinėjimo klausimo išsprendimo ir nepaisant, kad išnagrinėjus skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tokie skundai (pareiškimai) pripažįstami, kaip nenagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą (pareiškimą) piktnaudžiauja procesu, todėl buvo pagrindas skirti jam baudą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 .). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui pagrįstai paskirta 300 Eur bauda, ji atitinka protingumo ir proporcingumo principus.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (šiuo aspektu žr., pvz., 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-520/2026; 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-520/2026 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėtas prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.