- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-13
- Bylos Nr.
- 2S-809-340/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03475-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- J. T., P. J.
- Ieškovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. T. atskiruosius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir 2010 m. sausio 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams P. J., J. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Vilniaus miesto 5 notarų biuro notarė V. T., išvadą teikia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko J. J. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto – gyvenamojo namo, žemės sklypo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. Taip pat prašė areštuoti šį nekilnojamąjį turtą, kitą atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bei sąskaitas ieškovės nurodytuose bankuose, kur gali būti gautos lėšos, jei jis pardavė namus ar kitą turtą. Be to, kadangi ieškovė dėl susiklosčiusių aplinkybių yra priversta nuomotis būstą, kad užtikrintų nepilnamečio sūnaus normalias gyvenimo sąlygas, prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui po 1 000 Lt.
Vilniaus r. apylinkės teismas 2010-01-18 nutartimi prašymą tenkino iš dalies; ieškovės S. J. reikalavimų užtikrinimui:
1) areštavo atsakovui P. J., ar kito asmens vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą:
gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1503 ha bendro ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);
butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį L(duomenys neskelbtini);uždraudžiant parduoti ar kitaip perleisti, registruoti sandorius dėl jų ar kitaip keisti įrašus turto registre; naudotis šiuo turtu ir jį tvarkyti ir kam nors jį saugoti, išskyrus ieškovę bei jos vaikus P. J. ir J. J., leidžiant ieškovei ir vaikams įeiti į namą, pakeisti bet kokius užraktus, kliudančius įeiti į namų valdos teritoriją ir namą, jeigu šis butas nėra išnuomotas ar parduotas;
sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0677 ha bendro ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius SB (duomenys neskelbtini);
kitą atsakovo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą;
atsakovo P. J. pinigines lėšas, esančias bankuose: AB banke Snoras, AB Parex banke, UAB Sampo banke, AB Ūkio banke, DnB Nord banke, UAB Medicinos banke, AB Šiaulių banke, AB banke Swedbank, AB SEB banke;
2) priteisė iš atsakovo P. J. nepilnamečio vaiko J. J. išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį nuo 2009-12-09 iki bus priimtas teismo sprendimas. Vaiko lėšų tvarkytoja paskyrė jo motiną S. J..
Šalies argumentai
2010-01-27 ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ginčija 2009-11-30 gyvenamojo namo, nebaigto ūkinio pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas P. J. pardavė šį turtą atsakovei J. T.. Sutarties 6.11 punkte numatyta, kad P. J. iki 2010-01-30 privalo atlaisvinti namo, ūkinio pastato patalpas ir teritoriją; todėl ieškovė prašė uždrausti P. J. ir J. T. vykdyti 2009-11-30 pirkimo-pardavimo sutarties 6.11 p. ir leisti ieškovei prižiūrėti, tvarkyti ir saugoti paminėtą turtą.
Vilniaus r. apylinkės teismas 2010-01-29 nutartimi prašymą tenkino; ieškovės S. J. reikalavimų užtikrinimui uždraudė P. J., J. T. vykdyti 2009-11-30 pirkimo-pardavimo sutarties 6.11 p., t. y. P. J. atlaisvinti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o J. T. įsikelti į šias patalpas ir teritoriją ir leidžiant S. J. prižiūrėti, tvarkyti ir saugoti paminėtą turtą. Atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir pagrindą bei ieškovės išdėstytus motyvus, į tai, kad ieškovė ginčija paminėtą pirkimo-pardavimo sutartį, J. T. įtraukta į bylą kaip atsakovė, teismas laikė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas, todėl prašymas tenkintas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu dėl Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-01-18 nutarties atsakovė J. T. prašo panaikinti Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-01-18 nutartį toje dalyje, kurioje areštuotas atsakovei priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1503 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) ir išnagrinėti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gyvenamojo namo bei žemės sklypo atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad nutartis dalyje yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant CPK nuostatas, todėl naikintina.
Atskiruoju skundu dėl Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-01-29 nutarties atsakovė J. T. prašo panaikinti Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-01-29 nutartį ir išnagrinėti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantės nuomone, nutartis neteisėta, nepagrįsta, pažeidžianti jos, kaip sąžiningos nekilnojamojo turto savininkės teises, todėl naikintina. Pažymi, kad įsigytu nekilnojamuoju turtu pradėjo faktiškai naudotis. Gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta notarine tvarka ir notaras, patikrinęs visus su gyvenamuoju namu susijusius dokumentus, nematė priežasčių, trukdančių atsakovui P. J. parduoti turtą. Pažymi, kad P. J. jau yra įvykdęs sutartinius įsipareigojimus ir atlaisvintas nekilnojamasis turtas perduotas apeliantei, todėl teismas nepagrįstai uždraudė atlaisvinti nekilnojamąjį turtą ir atsakovei įsikelti į šias patalpas. Nurodo, kad tai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti uždrausti jau atlikti veiksmai patvirtina ir Lietuvos apeliacinis teismas 2007-04-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-210/2007. Pažymi, kad apeliantės teisės suvaržytos ir 2010-01-18 nutartimi. Nurodo, kad leidimas ieškovei prižiūrėti, tvarkyti ir saugoti atsakovei priklausantį turtą nėra būtinas siekiant užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimą ir visiškai nesuderinamas su asmens nuosavybės teisės apsauga ir pažeidžia apeliantės, kaip nekilnojamojo turto savininkės teises. Be to, tuo atveju, jei sutartis būtų pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija, turtas būtų grąžintas atsakovui P. J., todėl laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su pareikštu ieškiniu. Laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjos turtui buvo pritaikytos jos apie tai neinformuojant, taip pažeidžiant apeliantės teises. Taip pat nurodė, jog nutartis naikintina, kadangi priimta civilinėje byloje, kuri neteisminga Vilniaus r. apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atskiruosius skundus ieškovė S. J. prašo atsakovės atskiruosius skundus atmesti.
Atsakovas P. J. atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo juos patenkinti. Nurodo, jog 2010-01-20 patikslintas ieškinys, kuriuo į bylą įtraukta J. T. teismo buvo priimtas tik 2010-01-28; skundžiama nutartis buvo priimta 2010-01-18, taigi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pareiškėjos J. T. turtui jai nesant byloje dalyvaujančiu asmeniu. Skundžiamoje 2010-01-18 nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad gyvenamasis namas yra šeimos turtas, kadangi ieškovė su atsakovu nėra šeiminiuose santykiuose nuo 1991 m., kai buvo patvirtinta ištuoka. Ginčo namą ir žemės sklypą atsakovas įsigijo jau po santuokos nutraukimo. Mano, kad atsakovo P. J. turto bei sąskaitų areštas yra pakankamas ir užtikrina ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą, tuo tarpu J. T. turto areštas nepagrįstai suvaržo jos, kaip sąžiningos pirkėjos teises, pažeidžia, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, todėl turi būti panaikintas. Atsakovo nuomone, 2010-01-29 nutartis nepagrįsta ir neįgyvendinama. Skundžiamos nutartys naikintinos ir dėl to, jog priimant ieškinį buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas dėl Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-01-18 nutarties nutrauktinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių patikrinimas (CPK 301 str.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-789-623/2010 Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-01-18 nutartis palikta nepakeista, išnagrinėjus pareiškėjos J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, jog ginčas dėl Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-01-18 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo jau išspręstas, apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje pagal atsakovės J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-01-18 nutarties nutrauktinas; nepaisant to, kad civilinėje byloje Nr. 2S-789-623/2010 J. T. skundas nagrinėtas kaip neįtraukto į bylą asmens, o nagrinėjamoje byloje jos procesinė padėtis – atsakovės.
Atskirasis skundas dėl Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-01-29 nutarties tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo dėl 2010-01-29 nutarties medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neteisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą 2010-01-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Kolegija sutinka, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti P. J. ir J. T. vykdyti 2009-11-30 pirkimo-pardavimo sutarties 6.11 p. ir leisti ieškovei prižiūrėti, tvarkyti ir saugoti ginčo turtą – perteklinės, atsižvelgiant į tai, kad 2010-01-18 nutartimi gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1503 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) areštuoti. Be to, kolegija konstatuoja, jog įvertinus ieškinio dalyką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netikslingas, nes nėra pagrindo teigti, jog jų nepritaikius būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas patenkinus tokio turinio ieškinio reikalavimus – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei turto padalinimo. Kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus; todėl sutiktina, kad leidimas ieškovei prižiūrėti, tvarkyti ir saugoti atsakovei priklausantį turtą nėra būtinas siekiant užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.
Kolegija plačiau nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos teismingumu, kadangi šis klausimas išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2010-03-22 nutartimi nustačius, jog nagrinėjama byla neteisminga Vilniaus apygardos teismui, kadangi ginčas pagal ieškovės S. J. ieškinį yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o turto padalinimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu reikalavimai yra tik ginčo dėl šeimos teisinių santykių pasekmė, todėl nagrinėjama byla teisminga apylinkės teismui.
Remiantis išdėstytu, kolegija panaikina skundžiamą nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės (CPK 337 str. 2 p.) – netenkinant ieškovės S. J. 2010-01-27 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliacinį procesą dėl vienos iš skundžiamų nutarčių nutraukus, kitą atskirąjį skundą tenkinus, iš šalių priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos 20,40 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.) proporcingai patenkintai reikalavimų daliai –po 10,20 Lt iš apeliantės atsakovės J. T. ir iš ieškovės S. J..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
apeliacinį procesą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje ieškovės S. J. ieškinį atsakovams P. J., J. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Vilniaus miesto 5 notarų biuro notarė V. T., išvadą teikia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, nutraukti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti.
Netenkinti ieškovės S. J. prašymo reikalavimų užtikrinimui uždrausti P. J., J. T. vykdyti 2009-11-30 pirkimo-pardavimo sutarties 6.11 p., t. y. P. J. atlaisvinti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o J. T. įsikelti į šias patalpas ir teritoriją ir leidžiant S. J. prižiūrėti, tvarkyti ir saugoti paminėtą turtą.
Priteisti iš atsakovės J. T. 10,20 Lt (dešimt litų, 20 centų), iš ieškovės S. J. 10,20 Lt (dešimt litų, 20 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).