- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-12
- Bylos Nr.
- 2-210/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- BAB „Ekranas“, UAB „Banga Electronics“
- Trečiasis asmuo
- AB SEB Vilniaus banko, Nordea Bank Finland Plc
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Snoras“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo BAB „Ekranas“ ir trečiųjų asmenų AB SEB Vilniaus banko, Nordea Bank Finland Plc atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-201-30/2007 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Snoras“ ieškinį atsakovams BAB „Ekranas“, UAB „Banga Electronics“, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų AB SEB „Vilniaus bankas“, AB DnB NORD bankas, Nordea Bank Finland Plc., veikiantis per Nordea Bank Finland Plc, Lietuvos skyrių, AB „Hansabankas“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Snoras“ kreipėsi ieškiniu į teismą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia BAB „Ekranas“ ir UAB „Banga Electronics“ 2006-08-10 sudarytą kineskopų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.20060810 taikant dvišalę restituciją. Ieškinio užtikrinimui ieškovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y.:
1. uždrausti atsakovams BAB „Ekranas“ ir UAB „Banga Electronics“ vykdyti 2006-08-10 sudarytą kineskopų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.20060810
2. uždrausti UAB „Banga Electronics“ parduoti ir/ar kitaip perleisti ar suvaržyti teises į kineskopus, kuriuos ši įmonė yra/gavo pagal 2006-08-10 sudarytą kineskopų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.20060810
3. areštuoti pas UAB „Banga Electronics“ ir /ar kitus asmenis esančius kineskopus, kuriuos BAB „Ekranas“, vykdydamas 2006-08-10 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr.20060810, perdavė UAB „Banga Elekronics“ ir/ar kitiems asmenims.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovams ir nurodė, kad kineskopai gali būti perduoti tretiesiems asmenims, kurie galimai taptų sąžiningais įgijėjais.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Teismas nurodė, jog yra pagrindas manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas BAB „Ekranas“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį, o ją palikus galioti prašo ieškovui taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemones. Atsakovas nurodo, kad:
1. Ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka ieškiniams keliamų reikalavimų. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas ieškinyje, todėl skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas argumentuodamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą rėmėsi vieninteliu argumentu, jog ieškovas turi pagrindą manyti, kad gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, jeigu ieškinys būtų patenkintas, o tai nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
3. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones privalo įsitikinti ieškinio pagrįstumu, tačiau teismas to nepadarė.
4. Ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai, vertintini kaip skundas dėl BAB „Ekranas“ bankroto administratoriaus veiksmų, o ne kaip sutarties negaliojimo pagrindas. Be to, ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad kineskopai yra įkeisti šiam kreditoriui. Ieškovui įkeistos tik žaliavos, komplektuojančios detalės ir nebaigtos gamybos atsargos.
5. Nesutinka su ieškovo argumentu, jog kineskopai, kaip įkeistas turtas turi būti parduodami iš varžytinių. Atsakovas nurodo, jog kineskopų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas ir skubi išeinančių iš galiojimo terminų kineskopų realizacija atitinka Įmonių bankroto įstatymo nuostatas bei BAB „Ekranas“ ir visų jos kreditorių interesus.
6. Pirkimo – pardavimo sutartis yra teisėta, nes produktai, kitas greitai gendantis bei trumpalaikis turtas, kuris ilgiau saugomas gali prarasti prekinę vertę, gali būti parduodamas komiso pagrindu per prekybos įmones, tuoj pat iškėlus bankroto bylą. Šiuo atveju turto pardavimas organizuojamas ne varžytinių tvarka. Kineskopų galiojimo terminas yra ribotas. Jie yra pagaminti 2004 – 2006 metais, o jų galiojimo terminas yra 12 mėnesių, t.y. 15 proc. parduotų kineskopų terminai buvo pasibaigę, o 50 proc. parduodant buvo besibaigiantys, nes būtų pasibaigę 2006 m. rugsėjo – spalio mėnesį. Vėliausias likusių kineskopų galiojimo terminas pasibaigia 2007 m. balandžio 11 d. Uždelsus parduoti kineskopus, juos būtų tekę utilizuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų AB SEB Vilniaus bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį. Jis nurodo, kad:
1. Sandoris atitinka BAB „Ekranas“ ir daugumos jos kreditorių interesus.
2. Kineskopai yra gendanti prekė, nes galioja tik 12 mėnesių, todėl juos buvo būtina skubiai realizuoti. Šią aplinkybę pripažino ir Panevėžio apygardos teismas 2006 m. liepos 17 d. nutartimi leisdamas BAB „Ekranas“ administratoriui parduoti įmonės turtą – nepanaudotus kineskopus.
3. Nesutinka su ieškovo argumentu, jog kineskopai yra įkeisti šiam kreditoriui. Ieškovui įkeistos tik žaliavos, komplektuojančios detalės ir nebaigtos gamybos atsargos.
4. Nesutinka, jog kineskopus reikėjo parduoti iš varžytinių, nes jie yra gendanti prekė ir skubiai jų nepardavus, tektų juos utilizuoti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių pusiausvyros principą, nes nepritaikė ieškovui BAB „Ekranas“ nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių.
Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų Nordea Bank Finland Plc atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį. Jis nurodo, kad:
1. Kineskopų, kaip ribotą galiojimo laiką ir ribotą privalomų lydinčių dokumentų galiojimo laikotarpį turinčios ir greitai gendančios prekės, pardavimas skubos tvarka yra visapusiškai ekonomiškai pagrįstas ir atitinkantis bankrutuojančios įmonės interesus.
2. Ieškovo teisės ir teisėti interesai nėra ir negali būti pažeisti dėl įkeisto turto, t.y. kineskopų, pardavimo ginčijama Pirkimo – pardavimo sutartimi, kadangi jis neturi jokių teisių į lėšas, gautas iš įkeisto turto pardavimo, o tik nesąžiningai ir nepagrįstai naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis vilkindamas BAB „Ekranas“ bankroto procedūras.
Trečiasis asmuo AB bankas „Hansabankas“ prisideda prie atskirųjų skundų.
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato teismui galimybę dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, bet atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat būtinumą užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį. Teismas turi įvertinti, ar ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja jos atsiradimo tikimybė.
Atskiruosiuose skunduose apeliantai nurodo, jog ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis yra teisėta, nes išeinančių iš galiojimo terminų kineskopų realizacija buvo būtina ir ekonomiškai naudinga bankrutuojančiai įmonei, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones įmonė patirs labai didelius nuostolius. Apeliantai taip pat teigia, kad sandoris atitinka BAB „Ekranas“ ir daugumos jos kreditorių interesus, jog kineskopai nėra įkeisti ieškovui, o taikius restituciją juos tektų utilizuoti, nes didžiosios jų daugumos galiojimo laikas yra pasibaigęs.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neišsiaiškino ar taikant laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeidžiamas ekonomiškumo principas. Taigi teismas turi išsiaiškinti ar ekonomiškai tikslinga stabdyti BAB „Ekranas“ ir UAB „Banga Electronics“ 2006-08-10 sudarytą kineskopų pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebus labiau nuostolingas, negu jų netaikymas. Esant galimybei nuostoliams atsirasti, teismas turi spręsti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą (CPK 147 str. 1 d.).
Teismo nutartis atgal negalioja, todėl teismo nustatytas draudimas vykdyti sutartį, kuri jau yra įvykdyta, asmenų nesaisto ir jokių teisinių pasekmių jiems nesukelia. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas turi įsitikinti ar jas pritaikius bus įmanoma tokią nutartį realiai įvykdyti. Jei paaiškėtų, kad veiksmas, kurį atlikti teismas uždraudė, jau yra atliktas, laikinoji apsaugos priemonė – draudimas vykdyti sutartį, nėra realiai įvykdomas, todėl toks prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti atmestinas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad sutartis ar jos dalis gali būti jau įvykdyta. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, be aukščiau minėtų aplinkybių, turi nustatyti ar sutartis yra įvykdyta ar ne, t.y. ar nutartis taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones yra įvykdoma.
Teisėjų kolegija, remdamasi paminėtomis aplinkybėmis, skundžiamą teismo nutartį panaikina ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.