Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-07 · Civilinė byla Nr. 2S-789-623/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-07
Bylos Nr.
2S-789-623/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis, Marijonas Greičius (pran.)
Pareiškėjas
J. T.
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
P. J., J. T.
Trečiasis asmuo
Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Danske Bank A
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-789-623/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1.;122.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Marijono Greičiaus,teisėjų Danutės Kutrienės, Petro Jaržemskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. patikslintą ieškinį atsakovams P. J., J. T., tretieji asmenys Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Vilniaus miesto 5 notarų biuro notarė V. T., dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė S. J. kreipėsi su ieškiniu (b.l. 1-8) į teismą prašydama nustatyti sūnaus J. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo P. J. sūnaus J. J. išlaikymui 1000 Lt periodinių išmokų per mėnesį, taip pat priteisti atsakovo P. J. įsiskolinimą - 18.000 Lt už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki ieškinio padavimo dienos, paskirti ją sūnaus J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, pripažinti jai nuosavybės teisę į gyvenamąją namą, žemės sklypą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, pripažinti P. J. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir prievolę grąžinti pinigus pagal kredito paskolos 2005-12-20 sutartį AB ,,Sampo bankas“.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti P. J. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žėmės sklypą 0,1503 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, taip pat butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą 1000 Lt per mėnesį sūnaus J. J. išlaikymui; uždrausti P. J. lankytis, gyventi ir būti gyvenamajame name, žemės sklype ir ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi (b.l. 8-9) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Ieškovės S. J. reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo P. J. ar kito asmens vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1503 ha bendro ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r; butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini),Vilnius; uždraudė parduoti ar kitaip perleisti, registruoti sandorius dėl jų ar kitaip keisti įrašus turto registre; naudotis šiuo turtu ir jį tvarkyti ir kam nors jį saugoti, išskyrus ieškovę bei jos vaikus P. J. ir J. J., leidžiant ieškovei ir vaikams įeiti į namą, pakeisti bet kokius užraktus, kliudančius įeiti į namų valdos teritoriją ir namą, jeigu šis butas nėra išnuomotas ar parduotas; sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0677 ha bendro ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje; kitą atsakovo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą; atsakovo P. J. pinigines lėšas, esančias bankuose: AB banke ,,Snoras“, AB ,,Parex bankas“, UAB ,,Sampo bankas“, AB ,,Ūkio bankas“, DnB Nord banke, UAB ,,Medicinos bankas“, AB ,,Šiaulių bankas“, AB ,,Swedbank“, AB SEB banke. Taip pat priteisė iš atsakovo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį nuo 2009-12-09 iki bus priimtas teismo sprendimas. Vaiko lėšų tvarkytoja paskyrė jo motiną S. J.

Teismas atsižvelgdamas į ieškinio pobūdį bei ieškovės išdėstytus motyvus, į pateiktą 2010-01-15 antstolio Mindaugo Dabkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-3-2010, patvirtinantį ieškovės nurodytas aplinkybes, jog į namą (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Ekskomisarų biuro darbuotojai nieko neįleidžia; į ieškovės bei nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus, į tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, nukentėtų vaiko ir sutuoktinės teisės, prašymą dėl turto arešto tenkino. Dalyje dėl išlaikymo priteisimo teismas prašymą tenkino iš dalies – priteisė 800 Lt laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį nuo 2009-12-09 iki bus priimtas teismo sprendimas.

Šalies argumentai

Neįtrauktas į bylą asmuo pareiškėja J. T. atskiruoju skundu (b.l. 19-23) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartį toje dalyje, kurioje areštuotas pareiškėjai priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1503 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone ir išnagrinėti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gyvenamojo namo bei žemės sklypo atžvilgiu atmesti. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo toje dalyje, kurioje areštuotas pareiškėjai priklausantis paminėtas gyvenamasis namas bei žemės sklypas yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant CPK nuostatas, todėl naikintina. Pareiškėja teigia, jog 2009-11-30 įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1503 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Už įsigytą turtą atsiskaitė sutartyje numatyta tvarka, gyvenamasis namas ir žemės sklypas registruoti pareiškėjos vardu. Nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tik atsakovo turtui ir negali būti taikomos į bylą neįtrauktų asmenų atžvilgiu. Areštuotas pareiškėjos turtas priklauso jai asmenine nuosavybė ir negali būti laikomas bendrąja nuosavybe su atsakovo ar kito asmens turtu, taigi nėra jokių teisinių prielaidų, leidžiančių areštuoti pareiškėjai priklausantį turtą. Skundžiama nutartis naikintina dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kadangi teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ir taip pažeidė CPK 329 str. 2 d. 2 p.

Nors nutartyje nurodyta, jog pareiškėjos įsigytas gyvenamasis namas buvo šeimos turtu, tačiau pažymi, kad gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta notarine tvarka ir notaras prieš tvirtindamas pirkimo – pardavimo sutartį, patikrino visus su gyvenamuoju namu susijusius dokumentus. Notaras nustatė, kad parduodamas namas, ūkinis pastatas bei žemės sklypas priklauso pardavėjui P. J. asmeninės nuosavybės teise ir nėra šeimos turtu.

Kadangi pareiškėja neįtraukta į bylą, mano, kad jos atžvilgiu nėra reiškiami jokie reikalavimai, todėl nesupranta, kaip jos turto areštas gali užtikrinti ieškovės interesą užtikrinti galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjos turtui buvo pritaikytos jos apie tai neinformuojant.

Atsiliepimas

Atsakovas P. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 47-50) prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsakovas nurodo, jog 2010-01-20 patikslintas ieškinys, kuriuo į bylą įtraukta J. T. teismo buvo priimtas tik 2010-01-28. O skundžiama nutartis buvo priimta 2010-01-18, taigi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pareiškėjos J. T. turtui jai nesant byloje dalyvaujančiu asmeniu.

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad gyvenamasis namas yra šeimos turtas, kadangi ieškovė su atsakovu nėra šeiminiuose santykiuose nuo 1991 metų, kai buvo patvirtinta ištuoka. Ginčo namą ir žemės sklypą atsakovas įsigijo jau po santuokos nutraukimo.

Mano, kad atsakovo P. J. turto bei sąskaitų areštas yra pakankamas ir užtikrina ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą, tuo tarpu J. T. turto areštas nepagrįstai suvaržo jos, kaip sąžiningos pirkėjos teises, pažeidžia, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, todėl turi būti panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama nutartis naikintina ir dėl to, jog priimant ieškinį buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas turėjo perduoti pagal teismingumą ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kadangi ieškinio suma žymiai viršija 100.000 Lt, tarp ieškovės ir atsakovo nėra šeiminių santykių, ieškovė prašo ne padalinti turtą, o pripažinti jai nuosavybės teises į atsakovo turtą, be to, ginčija nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

Nagrinėjimu atveju sprendžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutarties dalies, kuria ieškovės S. J. reikalavimų užtikrinimui areštuotas atsakovo P. J. ar kito asmens vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1503 ha bendro ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Paminėtą turtą ieškovė S. J. ieškiniu prašo pripažinti jos nuosavybe, taigi šis turtas yra ginčo objektas. Atsižvelgiant į tai, kol bus išnagrinėtas ginčas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą gyvenamajam namui ir žemės sklypui, nors ir nebuvo žinoma, kad ginčo objektai pagal pradinį ieškinį nuosavybės teise priklauso nedalyvaujančiam byloje asmeniui - apeliantei. Kolegija konstatuoja, kad nesiėmus tokių laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo turto savininkas turi galimybę juos perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Apeliantės teiginys, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos jai nuosavybės teise priklausančiam turtui, nors ji į bylą neįtraukta, atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme 2010-01-28 priimtas ieškovės S. J. patikslintas ieškinys, kuriuo atsakove patraukta ir apeliantė J. T. bei kuriuo be kitų reikalavimų prašoma pripažinti neteisėta ir niekine 2009-11-30 sudarytą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigto statyti ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo 0,1503 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, pirkimo – pardavimo sutartį tarp P. J. ir J. T. bei taikyti restituciją, grąžinant šalis į padėtį iki sutarties sudarymo. Taigi apeliantė jau yra patraukta šioje byloje atsakove bei siekiama pripažinti niekine ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartį, taigi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo objektui, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Pagal CPK 146 ir 150 str. nuostatas apeliantė, esant pagrindui, turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, arba prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, pavyzdžiui, įkeičiant ieškovui turimą turtą, įmokant atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikiant banko garantiją ar laidavimo raštą. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas pagrįstu atsakovo prašymu taip pat gali imtis priemonių, numatytų CPK 147 str. pirmojoje dalyje. Tokiu būdu garantuojama šalių interesų ir procesinių teisių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, užtikrinamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas ir protingumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias aplinkybes, neatsižvelgiant į vėliau pareikštus nušalinimus Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjams, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, o apeliantės skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti arba pakeisti (CPK 329, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės J. T. 22 (dvidešimt du litus) 15 centų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Kolegijos pirmininkas Marijonas GreičiusTeisėjai Danutė KutrienėPetras Jaržemskis