- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-1211-232/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12265-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Muliena“
- Atsakovas
- UAB „Royal Group“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto UAB „Muliena“ apeliacinį skundą dėl 2011 m. gruodžio 20 d, Vilniaus miesto sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Muliena“ ieškinį atsakovui UAB „Royal Group“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 8 103, 83 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2009 m. lapkričio 16 d. su atsakovu UAB „Royal Group“ buvo pasirašyta Negyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuria atsakovui buvo išnuomotos patalpos Lukiškių g. 5, Vilniuje. Atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį už išnuomotą plotą mokėti 4 133, 00 Lt plius PVM nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas. Už patalpų nuomą atsakovas nevisiškai atsiskaitė ir liko skolingas:
pagal 2011 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MLN0003687 - 5 253, 82 Lt, iš kurių sumokėta 253, 82 Lt),
pagal 2011 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MLN0003801 -1 815, 00 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė atmesti ieškinį dalyje dėl 5 000, 00 Lt priteisimo. Pripažino, kad liko neatsiskaitęs su ieškovu pagal 2011 m. kovo 9 d. ir 2011 m. kovo 14 d. PVM sąskaitas-faktūras, bet nesutiko dėl skolos pagal 2011 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Nurodė, kad šalys 2011 m. vasario 15 d. pasirašė susitarimą prie 2009 m. lapkričio 16 d. sutarties Nr. EH0001 (toliau – susitarimas), pagal kurį atsakovo įsiskolinimas, susidaręs iki 2011 m. vasario 15 d., buvo 14 558, 44 Lt. 2011 m. sausio 10 d. PVM sąskaita-faktūra išrašyta už patalpų nuomą 2011 m. sausio mėn. Atsakovas, vykdydamas Susitarimą, 2011 m. vasario 15 d. grynaisiais pinigais perdavė ieškovui 6 000, 00 Lt ir bankiniu pavedimu pervedė 8 558, 44 Lt, t. y. sumokėjo 14 558, 44 Lt, tokiu būdu visiškai padengdamas skolą ieškovui.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Susitarimas iš dalies neatitinka faktinių aplinkybių, nes jo 2 punkte nurodyta, kad depozitas įskaitomas į paskutinį nuomos mėnesį, tačiau jis buvo įskaitytas vasario mėnesį ir dėl neteisingai pavartotų žodžių įsivėlė klaida. Nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2011 m. kovo 14 d. atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaitų-faktūrų 84 641, 73 Lt sumai. Kitas įrodymas, patvirtinantis kiek atsakovas sumokėjo ieškovui – tai žyma, kad yra sumokėta 6 885, 98 Lt, į kurią įtrauktas ir depozitas. Iš išrašytų sumų atėmus sumas, kurias atsakovas apmokėjo, atitinkamai paaiškėtų prašoma priteisti suma. Nesusipratimas dėl 5 000, 00 Lt kilo todėl, kad Susitarimas buvo pasirašytas nesilaikant faktinių aplinkybių. Susitarimo 1 punkte nurodyta skola, t. y. 14 558, 44 Lt, buvo nurodyta mažesne suma, nes atsakovo direktorė įmokėjo dalį pinigų į kasą, o Susitarimas pasirašytas po pinigų įmokėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodė, kad Susitarimas nebuvo nuginčytas, jame užfiksuotas atitinkamas skolos dydis. Ieškovas, nurodydamas skolos dydį patvirtino, kiek nuomininkas turi sumokėti, kad nuomos teisiniai santykiai tęstųsi ir nuomininkas su nuomotoju būtų atsiskaitęs. Atsakovas sumokėjo visą skolą, todėl su ieškovu visiškai atsiskaitė. Atsakovo atstovas nesutiko su ieškovo prašomomis priteisti išlaidomis už teisinę pagalbą, nes jas patvirtinantis dokumentas yra netinkamai įformintas, nėra detalizacijos, nėra kliento parašo, o išrašas iš banko nepatvirtintas.
II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO MOTYVAI.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 12 20 sprendimu ieškinį tenkino dalinai, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 3 103, 83 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 08 09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 284, 57 Lt. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2011 02 15 susitarimo 1 punktu šalys susitarė, jog atsakovui iki 2011 02 16 padengus susidariusį įsiskolinimą, kuris 2011 02 15 sudarė 14 558, 44 Lt, nuomos sutartis bus pratęsta iki 2011 02 28. Į bylą pateiktas 2011 02 15 kasos pajamų orderio kvitas, iš kurio matyti, kad atsakovas 2011 02 15 įmokėjo į ieškovo kasą 6 000, 00 Lt (b. l. 61) bei pervedė 8 558, 44 Lt banko pavedimu (b. l. 62). Ieškovo teigimu, 6 000, 00 Lt atsakovo į ieškovo kasą buvo įmokėti prieš susitarimo pasirašymą, todėl ieškovas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, sumažino skolą ir susitarime nurodė 14 558, 44 Lt. Minėtas ieškovo teiginys pripažintinas neįrodytu. 2011 02 15 susitarimu ieškovas patvirtino atitinkamą atsakovo skolos dydį - 14 558, 44 Lt, susidariusį iki susitarimo pasirašymo dienos. Susitarime nėra jokių nuostatų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovo tą pačią dieną įmokėta 6 000, 00 Lt pinigų suma negalėtų būti laikoma daliniu skolos (14 558, 44 Lt) padengimu. Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, jame nustatomos teisės ir pareigos. Konstatavo, kad teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad 2011 02 15 susitarimas nebuvo nuginčytas, todėl šalims yra privalomas, atsakovas, laikydamasis susitarimo 1 punkto, 2011 02 15 sumokėjo ieškovui 14 558, 44 Lt, tokiu būdu padengdamas už patalpų nuomą susidariusią skolą. 2011 01 10. PVM sąskaita-faktūra Nr. MLN0003687, 5 253, 82 Lt sumai buvo išrašyta atsakovui už patalpų nuomą 2011 sausio mėn., todėl laikytina, kad ši suma buvo įtraukta į bendrą atsakovo skolą, nurodytą 2011 02 15 susitarime, ir pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 000, 00 Lt laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Atsakovui pripažinus skolą ieškovui 3 103, 83 Lt pagal 2011 03 09 ir 2011 03 14 PVM sąskaitas-faktūras, šią sumą priteisė ieškovo naudai kartu su 6 proc. palūkanomis pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, nuo bylos iškėlimo teisme 2011 08 09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO ARGUMENTAI.
Ieškovas UAB „Muliena“ apeliaciniu skundu prašo 2011 12 20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, dalyje, kurioje ieškinys atmestas pakeisti ir priteisti 5000 Lt skolos dalį, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantas nurodė, kad 2009 11 24 atsakovas buvo įmokėjęs 5000 Lt depozitą, kuris nebuvo liečiamas iki 2011 02 11, taip pat atsakovui buvo padarytos užskaitos 7 651 Lt skaičiuojant mokesčius už komunalines paslaugas. Atsakovas netvarkingai mokėjo nuomą visą sutarties galiojimo laiką. Ieškovui 2011 02 07 pranešus apie sutarties termino pasibaigimą nuo 2011 02 16 ir paraginus padengti įsiskolinimą, atsakovas 2011 02 08 raštu paprašė sutartį pratęsti. Ieškovas atsakė, kad sutartis gali būti pratęsta tik sumokėjus įsiskolinimą kurį sudaro 14 558,44 Lt plius 5000 Lt depozitas. 2011 02 11 ieškovas užskaitė 5000Lt depozitą į 2011 metų vasario mėn. nuomą pagal sąskaitą – faktūrą Nr. MLN0003749. 2011 02 15 atsakovo į ieškovo kasą įmokėtus 6000 Lt atsakovas įkaitė įsiskolinimus pagal sąskaitas – faktūras:
Atsakovo sumokėta suma buvo sumažintas atsakovo įsiskolinimas ir tą pačią dieną – 2011 02 15 pasirašytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad įsiskolinimas sudaro 14 558, 44 Lt, o įmokėtas 5000 Lt depozitas remiantis šalių nuomos sutarties 4.2.1, punktu bus įskaitytas už paskutinį nuomos mėnesį, pagal 2011 01 10 sąskaitą – faktūrą, Nr. MLN0003749, o atsakovas turės sumokėti likusią 55,02 Lt nuomos mokesčio dalį iki 2011 02 20. Minėtoje 2011 01 10 sąskaitoje – faktūroje, Nr. MLN0003749 nurodyta 5 253, 82Lt, suma, ieškovas atlikęs perskaičiavimus užskaitė 253, 82 Lt, liko neapmokėta 5000 Lt, Susitarimo 3 punktas numatė, kad atsakovas papildomai sumokės 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio depozitą į ieškovo sąskaitą ir iki 2011 03 01 bus parengta nauja nuomos sutartis. Atsakovas 2011 02 15 bankiniu pavedimu pervedė ieškovui 8 558, 44 Lt ir papildomai 52,02 Lt. Ieškovas 2011 03 04 pranešimu pareikalavo gražinti patalpas, o 2011 03 14 įteikė raginimą sumokėti 5000 Lt įsiskolinimą. Po to ieškovas gavo atsakovo direktorės raštą, kuriuo atsakovas įsipareigojo įsiskolinimą padengti iki 2011 07 01. Tokiu garantiniu raštu, kuriame nors ir nebuvo nurodyta įsiskolinimo suma atsakovas pripažino įsiskolinimą , nes tai buvo atsakymas į raginimą sumokėti būtent 5000 Lt įsiskolinimą. Papildomai buvo išrašytos sąskaitos – faktūros, kurių atsakovas neginčija :
Per visą nuomos laikotarpį nuo 2009 11 16 iki 2011 kovo mėn. atsakovui išrašyta sąskaitų už 84 641, 73 Lt , atsakovas yra apmokėjęs į įmonės kasą 24 943, 10 Lt , pavedimu per banką 38 942,88 Lt, Atėmus sumokėtas sumas, bei sumokėtą depozitą ir užskaitymų sumas, skola yra 8 103,83 Lt. Kas ieškovo nuomone reiškia, kad 2011 01 10 sąskaitą - faktūrą Nr. MLN0003687 - 5 253, 82 Lt sumai atsakovas apmokėjo iš dalies, padengdamas 253,82 Lt, o įsiskolinimą pagal šią sąskaitą sudaro 5000Lt. Teismas nepagrįstai konstatavo jog 2011 02 15 susitarimu šalys konstatavo bendrą įsiskolinimo dydį 14 558, 44 Lt, kurį atsakovas yra padengęs įnešdamas 6000 Lt grynais į kasą ir pervesdamas 8 558,44 Lt banko pavedimu, suteikė prioritetą atsakovo aiškinimams, kad pinigai į ieškovo kasą buvo įnešti jau po susitarimo ir neįvertino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų bei liudytojos R. O. parodymų, kad skola iki susitarimo pasirašymo buvo 19 613, 46 Lt, todėl klaidingai konstatavo jog atsakovas padengė susidariusią skolą. Teismas motyvuodamas, kad 2011 01 10 sąskaitą-faktūrą Nr. MLN0003687 - 5 253, 82 Lt sumai buvo išrašyta iki susitarimo pasirašymo padarė išvadą kad ji yra įtraukta į bendrą įsiskolinimo sumą ir apmokėta. Ieškovas pažymėjo jog atsakovo atstovai teismo posėdyje neneigė įsiskolinimo tačiau įrodinėjo, kad ieškovas susitarimu neva atleido atsakovą nuo dalies skolos mokėjimo. Teismas nepasisakė dėl 2011 02 15 susitarimo 2 punkto dėl sumokėto 5000 Lt depozito įskaitymo už paskutinįjį nuomos mėnesį pagal sąskaitą – faktūrą Nr. MLN0003749- 5055,02 Lt ir atsakovas turės sumokėti likusią sumos dalį 55,02 Lt iki 2011 02 20. Ieškovas depozitą užskaitė 2011 02 11, o tai reiškia, kad depozitas buvo užskaitytas iki susitarimo pasirašymo. Teismas taip pat nepasisakė ir dėl to jog atsakovas neįvykdė susitarimo 3 punkto reikalavimų įnešti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio depozitą, iš kurių vieno ieškovas būtų galėjęs padengti įsiskolinimą, o kitas remiantis sutarties 4.2.1. būtų įskaitytas į paskutiniojo mėnesio nuomą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą su šiuo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, o šalių 2011 02 15 susitarime nėra jokių nuostatų, įrodančių, kad atsakovo, susitarimo pasirašymo dieną – 2011 02 15, į apelianto sąskaitą įnešti 6000 Lt nebuvo skolos pagal susitarimą gražinimas. Atsakovas nurodė jog 2011 11 24 po 2009 11 16 nuomos sutarties pasirašymo, vykdydamas minėtą sutartį, jis įnešė 5000 Lt depozitą, kuris turėjo būti įskaitomas į paskutinįjį nuomos sutarties termino mėnesį (2011 m. vasarį). 2011 02 08 atsakovas įteikė apeliantui pranešimą su prašymu nuomos sutartį pratęsti. Apeliantas 2011 02 10 pranešimu sutiko sutartį pratęsti su sąlyga, kad atsakovas sumokės įsiskolinimą, kuris 2011 02 10 sudaro 14 558,44Lt . Atsakovas neigė apelianto teiginius, jog prie šiame pranešime nurodytos įsiskolinimo sumos turėtų būti pridėtas 5000 Lt depozitas, nurodė jog apeliantas tokiu reikalavimu pats sau prieštarauja, nes apeliaciniame skunde yra nurodęs jog atsakovo sumokėtas depozitas buvo neliečiamas iki 2011 02 11. Atsakovas pažymėjo, kad sąskaita MLN0003749 yra išrašyta būtent 2011 02 11 už paskutinį nuomos mėnesį –vasarį. Apeliantas savo 2011 02 10 atsakyme atsakovui nurodė 14 558,44 Lt įsiskolinimo sumą, po to 2011 02 11 išrašė minėtą sąskaitą - faktūra 5055,02 Lt. Atsakovas 2011 02 15 pavedimu pervedė apeliantui 8 558,44 Lt ir 6000Lt sumokėjo grynaisiais į kasą, apeliantas pratęsė nuomos sutartį iki 2011 02 28 bei remiantis susitarimo 2 punktu užskaitė depozitą, o atsakovas 2011 02 19 bankiniu pavedimu sumokėjo likusią sąskaitoje MLN0003749 nurodytos sumos dalį -55,02 Lt. Atsakovas neigė apelianto tvirtinimus, kad ieškovas 2011 02 11 parengė ir įteikė atsakovui susitarimą, kuriame buvo nurodytas įsiskolinimas 19 558,44 Lt sumai, o vėliau susitarimas buvo pakeistas atsakovui įmokėjus 6000 Lt grynaisiais į kasą. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai tokius savo teiginius grindė savo finansininkės R. O. parodymais jog depozito užskaitymas buvo atliktas 2011 02 11 kas neva įrodo jog depozitas buvęs užskaitytas anksčiau. Depozito užskaitymas yra vidinis apelianto aktas ir niekaip neįrodo jog tarp šalių egzistavo ankstesnis 2011 02 11 susitarimas. Atsakovas nurodė, jog tuo atveju jei susitarimas būtų sudarytas ir įsiskolinimas fiksuotas po to kai buvo pasirašytas šalių susitarimas, tai ieškinio suma turėtų būti 9 103,83 Lt. Apeliantas taip pat pateikė AB „Swedbank“ išduotą pažymą, iš kurios matyti, kad bankinis pavedimas, kuriuo atsakovas pervedė apeliantui 8 558, 44 Lt buvo padarytas 2011 02 15, 11 val. 51 min. ryšium su tuo nurodė, kad apeliantas neneigė jog minėtas pavedimas atliktas po susitarimo pasirašymo, nes liudytoja R. O. nurodė, kad grynieji į kasą buvo sumokėti 2011 02 15 apie 13-14 val. kas įrodo, kad ši suma buvo skirta įsiskolinimui fiksuotam 2011 02 15 susitarime padengti.
Motyvuojamoji dalis
IV APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IŠVADOS.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.)
Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Iš byloje pateikto 2009 11 16 terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. EH0001 (toliau – nuomos sutartis) kopijos (b.l.4-8), matyti, kad šia sutartimi ieškovas atsakovui iki 2010 02 16 išnuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias adresu Lukiškių g. 5, Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokestį - 4 133, 00 Lt plius PVM, sudarantį 867,93 Lt, viso 5000, 93Lt taip pat mokėti komunalinius mokesčius.
2010 02 17 ieškovas ir atsakovas pasirašė susitarimą prie nuomos sutarties, (b. l. 17), kuriuo nuomos sutartis pratęsta dar vieneriems metams iki 2011 02 16 (b.l. 17).
2010 10 01 priedu prie nuomos sutarties (b.l.14), šalių susitarimu, nuomos mokesčio kaina numatyta nuomos sutarties 4.1. punkte sumažinta iki 2892,56 Lt plius 21 proc. PVM, sudarančio 607,44, viso 3500 Lt. ši kaina turėjo galioti iki sutarties pabaigos.
2011 02 15 šalys pasirašė susitarimą prie nuomos sutarties (b.l.18), kuriuo nustatė, kad jei nuomininkas iki 2011 02 16 padengs įsiskolinimą susitarimo dienai sudarantį 14 558,44 Lt, nuomos sutartis bus pratęsta iki 2011 02 28 (susitarimo 1 punktas). Pagal nuomos sutarties 4.2.1. punktą nuomininko sumokėtas 1 mėnesio nuomos mokesčio dydžio (5000 Lt) depozitas bus įskaitytas už paskutinįjį nuomos termino mėnesį pagal PVM sąskaitą faktūrą MLN0003749-5055,02 Lt sumai, nuomininkas turės sumokėti likusią sumos dalį 55,02 Lt iki 2011 02 20. Susitarimo 3 punktas numatė, kad nuomininkui iki 2011 m. kovo mėn. sumokėjus dviejų nuomos mokesčių dydžio nuomos depozitą, nuo 2011 03 01 būtų pasirašyta nauja nuomos sutartis.
Ieškovo teigimu, atsakovo įsiskolinimas už patalpų nuomą yra 8 103, 83 Lt. Atsakovas ieškinį pripažįsta iš dalies, pripažįsta 3 103, 83 Lt skolą pagal 2011 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MLN0003800 ir 2011 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MLN0003801. Šalys nesusitarė dėl 5 000, 00 Lt sumos apmokėjimo.
Į bylą pateiktas 2011 m. vasario 15 d. kasos pajamų orderio kvitas, iš kurio matyti, kad atsakovas 2011 m. vasario 15 d. įmokėjo į ieškovo kasą 6 000 Lt (b. l. 61) bei pervedė 8 558, 44 Lt banko pavedimu (b. l. 62). Ieškovo teigimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo teiginiai jog 6 000 Lt atsakovo į ieškovo kasą buvo įmokėti prieš susitarimo pasirašymą dėl ko ieškovas neva sumažinęs skolą ir susitarime nurodęs 14 558, 44 Lt neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad 2011 02 15 susitarimu ieškovas patvirtino atitinkamą atsakovo skolos dydį, 14 558, 44 Lt, susidariusį iki susitarimo pasirašymo dienos, nes susitarime nėra jokių nuostatų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovo tą pačią dieną įmokėta 6000 Lt pinigų suma negalėtų būti laikoma daliniu skolos (14 558, 44 Lt) padengimu bei pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso CK 1.5, 6.156, 6.157 straipsnių nuostatomis, kad šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, jame nustatomos teisės ir pareigos, kad sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas teisingai konstatavo, kad 2011 02 15 susitarimas nebuvo nuginčytas, todėl šalims yra privalomas. Atsakovas, laikydamasis susitarimo 1 punkto, 2011 02 15 15 sumokėjo ieškovui 14 558, 44 Lt, tokiu būdu padengdamas už patalpų nuomą susidariusią skolą. 2011 01 10 PVM sąskaita-faktūra Nr. MLN0003687 5 253, 82 Lt sumai buvo išrašyta prieš pasirašant susitarimą, todėl laikytina, kad ši suma buvo įtraukta į bendrą atsakovo skolą, nurodytą 2011 m. vasario 15 d. susitarime, ir pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs. Remdamasis šiais argumentais teismas pagrįstai ieškinį tenkino atsakovo pripažįstama sumai (3 103, 83 Lt), pagal 2011 03 09 ir 2011 03 14 PVM sąskaitas-faktūras ir nuo šios sumos priteisė 6 proc. procesines palūkanas, numatytas, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 2 dalyje.
Šalys neginčija, kad 2011 02 11 ieškovas užskaitė 5000 Lt depozitą į 2011 metų vasario mėn. nuomą pagal sąskaitą – faktūrą Nr. MLN0003749. Atsakovas teigia, kad 2011 02 15 atsakovo į ieškovo kasą įmokėtus 6000 Lt atsakovas įskaitė įsiskolinimus pagal sąskaitas – faktūras: 2010 06 10, Nr. MLN0003400 - 838,16 Lt, 2010 07 01, Nr. MLN 0003403 - 2422,54 Lt, 2010 07 28, Nr. MLN 0003441 – 1949,07 Lt, 2010 09 09, Nr. MLN 000 3519 – 790,23 Lt, kad atsakovo sumokėta suma buvo sumažinta, o tą pačią dieną - 2011 02 15, pasirašytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad įsiskolinimas sudaro 14 558, 44 Lt sumą atmetus sumokėtuosius, 6000 Lt. Tačiau apeliantas neįvardija pagal kokias sąskaitas faktūras ir už kokius mėnesius ši skola yra susidarius. Be to, liudytoja apklausta ieškovo finansininkė R. O. teisme parodė, kad skola iki susitarimo pasirašymo buvo 19 613, 46 Lt, tačiau tokiu atveju nesutampa sumos, nes iš liudytojos nurodytos sumos atėmę 6000 Lt, kuriais turėtų būti sumažinta įsiskolinimo suma, jei tikėti ieškovo versija, kad ši suma buvo įskaityta prieš pasirašant susitarimą, gaunasi 13 613,46 Lt. Tuo tarpu atsakovas 2011 02 15 bankiniu pavedimu pervesta 8 558, 44 Lt sumą sudėjus su grynaisiais sumokėta 6000 Lt suma kaip tik ir gaunasi susitarime numatyta suma, kurią atsakovas turėjo pervesti per vieną dieną iki 2011 02 16, atsakovas prie apeliacinio skundo yra pridėjęs apelianto 2011 02 10 atsakymą atsakovui, kuriame taip pat nurodyta 14 558,44 Lt įsiskolinimo suma, kuri rodo jog toks įsiskolinimas apelianto užfiksuotas dar likus kelioms dienoms iki 2011 02 15 susitarimo pasirašymo.
Tai, kad į ieškovo 2011 03 14 raginimą sumokėti 5000 Lt įsiskolinimą, atsakovas garantiniu raštu (b.l.19) įsipareigojo įsiskolinimą padengti iki 2011 07 01, neįrodo apelianto nurodyto įsiskolinimo dydžio pagrįstumo, nes minėtame rašte, pavadintame garantiniu raštu, nebuvo nurodyta įsiskolinimo suma.
Depozito užskaitymo laikas neturi reikšmės, nes tiek pagal sutartį, tiek pagal susitarimą jis turėjo būti įskaitytas į paskutinio (2011 02 mėn.) nuomos mokestį ir susitarimo tekste jis yra įvardintas atskirai nuo įsiskolinimo, sąskaita MLN0003749 yra išrašyta būtent 2011 02 11 už paskutinį nuomos mėnesį –vasarį 5055,02 Lt, užskaitant depozitą, o likusią 55,02 Lt sumą atsakovas yra sumokėjęs. Apelianto argumentas jog teismas nepasisakė ir dėl to jog atsakovas neįvykdė susitarimo 3 punkto reikalavimų įnešti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio depozitą, iš kurių viena ieškovas būtų galėjęs padengti įsiskolinimą, o kitas remiantis sutarties 4.2.1. būtų įskaitytas į paskutiniojo mėnesio nuomą. Atmestinas, nes kaip matyti iš minėto susitarimo punkto turinio dviejų nuomos mokesčių depozito paskirtis ir tikslas buvo naujos nuomos sutarties pasirašymas.
Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl plačiau neaptariami.
Remiantis išvardintais motyvais apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
NUTARIA:
Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.