Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-56-390/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-07
Bylos Nr.
2A-56-390/2017
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00839-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
I. R.
Trečiasis asmuo
L. R.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Prienų vandenys“
Advokatai
Beata Vilienė
Kategorijos
  • 2.5.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
  • 2.5.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-56-390/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00839-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.10; 2.5.10.5.1; 2.5.11.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Neringai Pažeraitei, dalyvaujant ieškovės atstovams V. M., advokatei Beatai Vilienei, atsakovei I. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. R. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-939/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Prienų vandenys“ ieškinį atsakovei I. R., trečiajam asmeniui advokatei L. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 842,91 Eur skolos, 5 procentų dydžio palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teikė vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas atsakovei priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2010-12-10 Geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutarties 8.6 p. atsakovė įsipareigojo kas mėnesį deklaruoti geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir apmokėti už paslaugą ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio pabaigos, o laiku nesumokėjus – išieškoma skola ir delspinigiai. Paskutiniai atsakovės deklaruoti šalto vandens skaitiklio parodymai buvo 00016 m³, tačiau atlikus 2014-07-07 skaitiklio patikrinimą akte užfiksuota – 00244 m³. Atsakovė nesutiko su tokiais užfiksuotais parodymais ir dėl to buvo atlikta skaitiklio ekspertizė. UAB ,,Kauno vandenys“ Tinklų skyriaus vandens apskaitos prietaisų tarnyba 2014-07-17 surašė vandens skaitiklio atitikimo standarto reikalavimui nustatymo aktą, kuriame nurodė, kad vandens skaitiklis Nr. 253197 netinkamas. 2014-07-15 skaitiklio pateikimo akte užfiksuotas parodymas – 00245 m³. Skirtumas – 229 m³, dėl to susidariusi skola pagal skolos susidarymo metu galiojusias Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas kainas yra 2 910,38 Lt (842,91 Eur) (1 m³ vandens – 4,68 Lt, nuotekos – 8,01 Lt, (229 kubinių metrų x 12,69 Lt ) 2 906,01 Lt+8,74 Lt (abonentinio mokesčio už du mėnesius)). Skaitiklio patikrą atliko Lietuvos energetikos instituto šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija. Pateikta išvada patvirtina, kad skaitiklio rodmenys fiksavo su neigiama paklaida, tai reiškia, kad skaitiklis visuomet parodydavo mažesnį vandens kiekį nei per skaitiklį pratekėjo, todėl nuostolius patyrė tik vandens tiekėjas ir susidariusi skola apskaičiuota teisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, priteisė iš atsakovės I. R. ieškovei UAB ,,Prienų vandenys“ 842,91 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2015-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 25,00 Eur žyminio mokesčio ir 600,00 Eur advokato paslaugoms apmokėti, priteisė iš atsakovės I. R. valstybei 16,49 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl šalto vandens skaitiklio gautų duomenų įrodomosios galios dėl šalto vandens vartotojo skolos už suvartotą šaltą vandenį dydžio. Teismas pripažino leistinais įrodymais atsakovei priklausančiame bute šalto vandens skaitiklio rodmenis, ginčo skaitiklio užfiksuotus duomenis vertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir laikė pilnai patvirtinančius ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Teismas nustatė, kad vandens skaitiklis netinkamas naudotis, nes vandens suvartojimą fiksavo su minusine paklaida ir dėl to nuotolius patyrė tik ieškovė. Vandens skaitiklis parodė mažesnį vandens kiekį nei per skaitiklį vandens pratekėjo, todėl atsakovė (vartotojas) nepatyrė žalos. Ginčo skaitiklis, kurio patikra buvo galiojanti, ginčui aktualiu laikotarpiu, nepaneigė jo kaip matavimo priemonės, funkcijos, užfiksuoti suvartoto šalto vandens kiekį. Duomenų, kad ginčo skaitiklis buvo sugedęs į bylą nebuvo pateikta. Atsakovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad klozeto bakelis negalėjo praleisti tokio kiekio vandens, kad jeigu būtų bėgęs vanduo atsakovei būtų pranešę buto kaimynai bei tai, kad trečiasis asmuo L. R. išeidama iš buto visada užsukdavo vandens kranus, teismas nelaikė teisiškai reikšmingomis.Teismas sprendė, kad savo veiksmais atsakovė pažeidė sutarčių vykdymo principus ir CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsnių, 6.245 straipsnio 3 dalies, 6.256 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovei 842,91 Eur už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą. Teismas atmetė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, L. R. prašymą pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir jos naudai priteisti 700 Eur už sugaištą darbo laiką, laiką sugaištą kelyje, procesinių dokumentų ruošimą, sugaištą darbo laiką dalyvaujant teismo posėdžiuose, viso priteisti 2 950,00 Eur, kadangi ieškovės kreipimąsi į teismą dėl skolos priteisimo nelaikė piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo L. R. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilnai, pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis pateikiant ieškinį, paskirti ieškovei 5 795,00 Eur baudą, 50 proc. baudos priteisiant trečiajam asmeniui kaip nuostolius, priteisti 2 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, daiktinio įrodymo – vandens skaitiklio Nr. 253197 negrąžinti ieškovei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teisėja po pareikšto nušalinimo nebuvo nušalinta. Teismo posėdžiuose girdimos įvairios replikos advokatės atžvilgiu. Teismas sprendime vadovavosi liudytojos, kuri patikros akte klastojusi savo parašą kaip komisijos narė, dalyvavusi patikroje, parodymais.

13.2. Teismas netinkamai įvertino bylos duomenis bei nesivadovavo Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu.

13.3. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pateikdama nepagrįstą ieškinį. Ieškovės direktorius P. M. teismo posėdyje, šališkam teismui darant aiškų atsakovei ir trečiajam asmeniui psichologinį spaudimą bylą baigti takiai, aiškiai pasisakė, kad jau sutiktų ir su 300 Eur skolos suma, nes jau yra sumokėti mokesčiai valstybei, padaryti buhalteriniai skaičiavimai. Jau vien toks ieškovo pasisakymas bylos nagrinėjimo pradžios patvirtina ieškovės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą savo teise, nes tikėtina, kad jeigu nebūtų mokesčiai sumokėti valstybei ir nebūtų duota ataskaita steigėjui Prienų rajono savivaldybės administracijai, tai užtektų ir trečdalio netinkamo naudojimui skaitiklio duomenų, nors skaitiklis ir mažiau rodęs, negu pratekėję vandens.

Atsakovė I. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės L. R. apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-20-939/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nevisapusiškai, neobjektyviai ir neišsamiai ištyrė bei netinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovės bute buvęs vandens skaitiklis yra netinkamas naudoti, todėl ieškovė privalėjo suvartoto vandens kiekį suskaičiuoti pagal paskutinių dviejų mėnesių vidurkį. Po skaitiklio pakeitimo, suvartoto vandens kiekio vidurkis yra toks pat, koks vidutiniškai ir buvo iki skaitiklio pakeitimo (gedimo). Pateikti papildomi duomenys apie suvartoto vandens kiekius pakeitus skaitiklį, tik patvirtina, kad smarkiai padidėjęs vandens sunaudojimas nebuvo susijęs su trečiojo asmens vykdoma advokato praktika. Teisme buvo nustatyta, kad visada laiku buvo mokama už tiekiamą vandenį į atsakovės butą. Ieškovė nesąžiningai veikė atsakovės atžvilgiu, reikalaudama sumokėti didžiulę skolos sumą, nesant jokių įrodymų, kad būtent tiek vandens ištekėjo, nes vandens skaitliuko gedimas galėjo įtakoti rodmenų netikslumą.

14.2. 2014 m. lapkričio 20 d. Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymo laboratorijoje atlikta vandens skaitiklio ekspertizė, kurios išvados taip pat patvirtina, kad skaitiklis naudojimui netinkamas. Jokių išorinių vandens skaitiklio pažeidimų, galinčių turėti įtakos skaitiklio veikimui, nenustatyta. Atsakovė savo veiksmais niekaip neįtakojo vandens skaitiklio gedimo. Esant neginčijamai nustatytam faktui, kad vandens skaitiklis buvo netinkamas naudojimui, nebuvo jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės skolą, kadangi tokio kiekio vandens išnaudoti buvo tiesiog neįmanoma, o skaitiklio rodmenys yra iškreipti dėl skaitiklio netinkamumo naudoti. Ekspertizės išvada, kad esant neigiamai matavimo paklaidai, skaitiklis visuomet parodo mažesnį vandens kiekį nei per skaitiklį pratekėjo, todėl nuostolius patiria tik vandens tiekėjas, yra niekuo nepagrįsta, nėra aišku pagal kokią metodiką apskritai yra tvirtinamas toks faktas. Be to, iš ekspertizės išvadų nėra aišku, nuo kada konkrečiai skaitiklis, t. y. kokį laikotarpį jis buvo netinkamas naudoti, kas lėmė jo netinkamumą ir t.t.

14.3. Atsakovės bute įrengtas atsiskaitymui geriamojo vandens apskaitos prietaisas priklauso ieškovei (Sutarties 5.5 punktas). Paskutinė vandens skaitiklio patikra buvo atlikta 2011 m. liepos 25 d., vandens skaitiklis VS30-1,5V Nr.05.253197, buvo tinkamas. Atsakovei priklausančiame bute nebuvo jokios avarijos vidaus vandentiekio tinkluose. Ieškovės prielaidos, kad vandens skaitiklio didesni parodymai galėjo atsirasti sugedus ar esant netvarkingai buto vandens ėmimo prietaiso uždaromajai armatūrai, yra visiškai nepagrįstos, nes bute esantis klozeto bakelis bei kriauklės kranai yra visiškai tvarkingi, bute nėra įrengtos virtuvės įrangos. Po vandens skaitiklio pakeitimo suvartotino vandens kiekio vidurkis vėl tapo toks, koks ir iki skaitiklio gedimo, kas akivaizdžiai įrodo ieškovės nesąžiningumą, norą pasipelnyti, pasinaudojant sugedusiu vandens skaitikliu.

14.4. 2011 m. liepos 13 d. atsakovė sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią jai priklausantį butą perdavė laikinai naudotis L. R., advokato paslaugų teikimo veiklai vykdyti. Kadangi bute buvo vykdoma tik advokato veikla, yra akivaizdu, kad vanduo buičiai (skalbinių skalbimui, maudymuisi, maisto gaminimui) nebuvo naudojamas, ką ir patvirtina ankstesni skaitiklio rodmenys. Taigi, smarkiai padidėjęs vandens sunaudojimas tikrai nebuvo susijęs su nuomininkės vykdoma veikla.

Ieškovė UAB „Prienų vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:. Byloje nėra įrodymų, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo subjektyviai šališka. Apeliantė neįrodė aplinkybių, nurodytų CPK 65 straipsnyje, kurioms esant būtų galima preziumuoti, kad teismas buvo šališkas (objektyviąja prasme). Apeliaciniame skunde bylą nagrinėjusios teisėjos tariamas šališkumas įrodinėjamas tariamu teisėjos nenoru kviesti liudyti UAB „Prienų vandenys“ direktorių P. M., kurio procesinė padėtis byloje apeliantei likusi neaiški. Bylos nagrinėjimo metu P. M. buvo ieškovės, kaip juridinio asmens, atstovas pagal įstatymą, jis davė paaiškinimus kaip ieškovės atstovas, o ne teikė parodymus kaip liudytojas. Apeliaciniame skunde pateikta teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika, iš kurios apeliantė daro išvadas apie tariamą teismo šališkumą, laikytina tik apeliantės samprotavimu ir prielaidomis, kurios nerodo teismo šališkumo.. Atsakovės bute ieškovė įrengė vandens skaitiklį Nr. 253197. Šis skaitiklis buvo ieškovės užplombuotas, plombos Nr. 0013397, pradiniai skaitiklio rodmenys jo įrengimo atsakovės bute metu 00009 m3. Paminėtus faktus patvirtina byloje esantis 2011-08-25 šalto vandens skaitiklio pakeitimo aktas Nr. 43. Ginčo skaitiklio metrologinė patikra atlikta 2011 m. liepą. Metrologinės patikros atlikimo faktą patvirtina metrologinės patikros lipdukas Nr. LMC ant skaitiklio, UAB „Sanotech“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandens skaitiklių patikros sąrašas. Vadovaujantis Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų, patvirtintų Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2013-08-29 įsakymu Nr. V-130, 6.6.2 punktu, karšto ir šalto vandens skaitikliams butuose ir individualiuose namuose nustatytas laiko intervalas tarp patikrų, ne rečiau kaip 6 metai. Atsižvelgiant į paminėtą teisės normą, ginčo skaitiklis 2014-07-15 galėjo būti eksploatuojamas. Ieškovės atstovui 2014-07-15 patikrinus atsakovės bute vandens skaitiklį, nustatyta, kad vandens skaitiklis užfiksavo rodmenis 00245 m³. 2014-07-15 atsakovės bute vandens skaitiklis Nr. 253197 buvo nuimtas, vietoj jo pastatytas naujas skaitiklis Nr. 33912154. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės paskutiniai deklaruoti ir apmokėti vandens skaitiklio Nr. 253197 rodmenys buvo 00016 m³, pagrįstai pripažinta, kad atsakovė nesumokėjo už 229 m³ (t. y. 00245 m³- 00016 m³ = 229 m³).. Į atsakovės butą patiekto geriamojo vandens kiekis ginčo laikotarpiu nustatomas pagal vandens skaitiklį Nr. 253197, o pašalintų nuotekų kiekis prilyginamas patiekto vandens kiekiui (GVTNTĮ 23 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, pagrįstai vadovavosi ginčo skaitiklio rodmenimis, kadangi šio skaitiklio rodmenys patvirtina, jog atsakovės bute buvo sunaudotas ne mažesnis vandens kiekis, negu 2014-07-15 buvo užfiksavęs nuimtas ginčo skaitiklis. Šią teismo išvadą pagrindžia Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos 2014-11-20 bandymų protokolas ir 2014-12-11 raštas, kuriame pateiktos išvados, kad: 1) prietaiso išorinių pažeidimų, galinčių turėti įtakos skaitiklio veikimui, nenustatyta; 2) paklaidą skaitiklis fiksavo su neigiama paklaida (-56,7 %), esant neigiamai paklaidai, skaitiklis parodo mažesnį vandens kiekį nei per skaitiklį pratekėjo, todėl nuostolius patiria tik vandens tiekėjas. Paminėtas išvadas byloje patvirtino liudytojais apklausti V. S. ir G. Z.. Pagal 2010-12-10 sudarytos geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), 5.6 punktą neeilinės patikros atveju vartotojas atsiskaito už vandens (nuotekų) kiekį iki nuimto skaitiklio parodymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės bute buvo sunaudotas ne mažesnis vandens kiekis, negu 2014-07-15 buvo užfiksavęs nuimtas ginčo skaitiklis, iš atsakovės pagrįstai priteista už 229 m³ geriamojo vandens ir nuotekų bei pardavimo kaina už 2 mėn., viso 842,91 Eur.. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimas Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“, kurio 1.4 punktas, galiojęs iki 2014-11-01, nustatė, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą geriamąjį vandenį nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal šalto geriamojo vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimą Nr. 1507, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas visgi manytų, jog ginčo skaitiklio rodmenimis vadovautis negalima, atsakovės bute suvartotas geriamojo vandens kiekis apskaičiuotinas pagal Prienų rajono savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas (taikytina 3,5 m³ vandens norma vienam asmeniui) ir priteistinas nesumokėtas likutis 376,62 Eur (UAB „Prienų vandenys“ suvestinė „Priskaitymai pagal normas“).. Ieškinys pareikštas sąžiningai naudojantis teise į teismą, kadangi į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą tiekiamas geriamasis vanduo ir iš jo šalinamos nuotekos, o atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi už suteiktas paslaugas. UAB „Prienų vandenys“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, viešasis geriamojo vandens tiekėjas GVTNTĮ prasme, todėl ji negali abonentams (vartotojams) taikyti jokių įstatymais nenumatytų nuolaidų. . Apeliantės prašymas priteisti jai 2 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas, nes byloje nepateikti įrodymai apie patirtas tokio dydžio išlaidas. Šiai sumai apeliantė yra į bylą pateikusi savo skaičiavimus apie savo negautas pajamas. Apeliantės negautos pajamos nelaikytinos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos išlaidos, todėl prašymas turėtų būti atmestas.. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimas yra ribojamas, be to, byloje nesprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo už karštą vandenį ir (ar) elektros energiją, todėl nepriimtini apeliantės naujai pateikti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

16. Byloje ( t.1., b. l. 153-156) yra pateikti trečiojo asmens (apeliantės) pasirašyti suvartotos elektros, karšto vandens ir šalto vandens duomenys už 2011m. metų liepos-gruodžio mėn. bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

17.Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į bylą pateikti apeliantės pasirašyti duomenys apie suvartotą elektrą, karštą ir šaltą vandenį butą, esančiame (duomenys neskelbtini) už 2011 metų liepos-gruodžio mėn. galėjo būti patekti pirmosios instancijos teisme ir ištirti nagrinėjant ieškovės ieškinį, tačiau trečiasis asmuo šių įrodymų neteikė, jais savo atsikirtimų negrindė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės teikiami įrodymai taip pat ir nepatvirtina reikšmingų bylai spręsti aplinkybių, todėl aptarti įrodymai neprijungtini prie bylos ( CPK 180, 314 straipsniai).

19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Byloje apeliacinį skundą padavė trečiasis asmuo. Skunde apeliantė kelia netinkamo įrodymų įvertinimo, neteisingo materialinės teisės normų taikymo, teismo šališkumo bei nepagrįsto ieškovės ieškinio pateikimo teismui problemas.

21. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu ir atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentą dėl teismo šališkumo. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. B. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. Molėtų pradinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

22. Byloje nustatyta, kad teisėjai nagrinėjančiai bylą trečiojo asmens buvo pareikštas nušalinimas. 2016 m. vasario 18d. Prienų rajono apylinkės teismo teisėjos, laikinai einančios teismo pirmininkės pareigas, nutartimi toks nušalinimas buvo pripažintas nepagrįstu ir netenkintas. Akcentuotina, kad asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t.y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Byloje apeliantei pareiškus nušalinimą bylai nagrinėjančiai teisėjai nušalinimo klausimas buvo išspręstas įstatymo nustatyta tvarka ir netenkintas nenustačius pagrindų teisėjai nušalinti. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantei buvo leista ir neribota pasinaudoti visomis jai suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismui apeliantės apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl teismo šališkumo, nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu.

23. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 842,91 Eur skolos už patiektą vandenį ir nuotekų šalinimo paslaugas bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad atlikus patikrinimą buvo fiksuotas 229 m 3 skirtumas tarp skaitiklio parodymų, todėl atsakovė privalo padengti susidariusį įsiskolinimą.

24. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2010 m. gruodžio 10d. sudarė geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovės butui, esančiam (duomenys neskelbtini) buvo tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos. Kaip rodo bylos duomenys, kad atsakovė deklaravo šalto vandens skaitiklio parodymus 2014m. liepos mėn., kurio rodmenys buvo 00016 m 3, o 2014m. liepos 7d. atlikus patikrinimą buvo nustatyti 00244 m 3 skaitiklio parodymai. Atsakovė nesutiko su tokiais fiksuotais skaitiklio parodymais, todėl buvo atlikta vandens skaitiklio patikra. Lietuvos energetikos Instituto Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratorija, 2014m. lapkričio 20d. bandymų protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad jokių išorinių vandens skaitiklių pažeidimų, galinčių turėti įtakos skaitiklio veikimui, nenustatyta. Šiuo protokolu buvo duota išvada, kad skaitiklis yra netinkamas naudoti – tūrio matavimo paklaidos viršija leidžiamas paklaidų normas.

25. Ieškovė reikalauja, kad atsakovė apmokėtų už patiektą vandenį pagal skaitiklio duomenis, kuris yra pripažintas netinkamu eksploatacijai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatyti skaitiklio neveikimo atsiradimo momentą nėra galimybės, todėl ir nustatyti tikslaus vandens išnaudoto kiekio negalima. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje vadovautis netinkamo naudotis skaitiklio rodmenimis negalima. Dėl to spręstina, kad ieškovės neįrodytas prašomos priteisti skolos dydis ( CPK 178 straipsnis).

26. Šalių sudarytos geriamo vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties 5 skyriuje vandens tiekėjas įsipareigojo tiekti vartotojui geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, įrengti savo lėšomis atsiskaitymui geriamo vandens apskaitos prietaisus, atlikti neeilinę atsiskaitomojo geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisų metrologinę patikrą ( Sutarties 5. 1, 5. 5, 5. 6 punktai). Remiantis šios sutarties punktų sąlygomis darytina išvada, kad ieškovei yra nustatyta pareiga periodiškai tikrinti, kaip yra eksploatuojamas vandentiekis, jo įrenginiai, ar įranga veikia tinkamai. Kaip rodo bylos medžiaga ir bylos aplinkybės tirtos tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, kad vandens tiekėjas tokios pareigos tinkamai nevykdė ir periodiškai netikrino vandens įrenginių tinkamo veikimo. Pažymėtina, kad tokios pareigos neatlikus ieškovei atsakovė negali būti įpareigojama mokėti nepagrįstas sumas, kurios atsirado dėl ieškovės prietaiso gedimo ir jo netinkamos priežiūros. Ieškovės atstovas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme netgi pripažino, kad faktiškai vandens apskaitos prietaisų patikra vyksta atsižvelgiant į vandens vartotojo pateiktus duomenis, kurie kelia įtarimus. Teigė, kad įtarimų, jog atsakovė netinkamai apskaitė vandens išnaudotą kiekį nebuvo. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė nepažeidė jokių šalių sudarytos sutarties sąlygų.

27. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu geriamojo vandens nuostoliai daugiabučiuose namuose susidaro perkant geriamojo vandens tiekimo paslaugas butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais tinklais, jie pagal Civilinio kodekso 4. 76 ir 4.82 straipsnius turi apmokėti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui šio vandens kainą. Tokia butų savininkų pareiga atsirastų tuo atveju, jeigu geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas įrodytų, kad geriamojo vandens nuostoliai susidaro dėl butų savininkų kaltės.

28. Remiantis sprendimo 24-27 punkte nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas savo pareigos neįvykdė ir nepateikė patikimų įrodymų savo ieškinio reikalavimams nurodytiems šios nutarties 23 punkte pagrįsti. Neįvykdžius tokios pareigos nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovei susidarę nuostoliai yra dėl atsakovės kaltės ( CPK 178 straipsnis).

29. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pripažinus, jog skaitiklio rodmenimis vadovautis negalima ir nesant galimybės nustatyti, kada ginčo skaitiklis pradėjo fiksuoti vandens suvartojimą su neigiama paklaida, ieškovei reiktų skolą priteisti vadovaujantis teisės aktais ir apskaičiuoti vandens suvartojimą, kai bute nėra įrengto apskaitos prietaiso. Apeliacinės instancijos teismas tokį argumentą laiko nepagrįstu ir atmeta. Kaip jau buvo nustatyta, kad atsakovės bute vandens apskaitos prietaisas buvo įrengtas ir atsakovė atsiskaitė kiekvieną mėnesį pagal suvartotą vandens kiekį, todėl nustatyti mokestį pagal šalto geriamojo vandens suvartojimo normas ir taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. gruodžio 31d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šilumos energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ galiojusio ginčo laikotarpiu nuostatas nėra teisinio pagrindo.

30. Apibendrinus išdėstytą argumentaciją apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus pažeidė procesinės teisės normas bei neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).

Dėl apeliantės prašymo skirti ieškovei baudą pagal CPK 95 straipsnį

31. Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė pareiškė ieškinį piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis ir prašo ieškovei pareiškusiai nepagrįstą ieškinį vadovaujantis CPK 95 straipsniu skirti baudą.

32. CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t.y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 str. 2 d. įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos medžiaga, nesuteikia pagrindo spręsti jog ieškovė pareikšdami ieškinį atsakovei veikė sąmoningai ir taip gindama savo teises piktnaudžiavo procesu. Ieškovės veiksmai, kad pastaroji veikė prieš teisingą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą nenustatyti, todėl apeliantės aptartas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti jai 2950 Eur bylinėjimosi išlaidas bei sumokėtą žyminį mokestį. Apeliantė nurodo, kad 2950 Eur bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu ir buvo būtinos bei pagrįstos ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

35. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu gali būti priskirtos kitos būtinos, protingos, neperteklinės ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Teismų praktika rodo, kad tokių išlaidų esminiai požymiai yra jų būtinumas ir racionalumas, be to, jos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ar išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, nustato teismas konkrečioje byloje spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą CPK 93 straipsnio nustatyta tvarka.

36. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų ( CPK 47 straipsnis) ir jos dalyvavimas procese nebuvo pripažintas būtinu, spręstina, kad apeliantės prašomos priteisti 2950 Eur bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos, todėl negali būti atlyginamos.

37. Patenkinus apeliantės apeliacinį skundą, 44 Eur žyminis mokestis už pateiktą apeliacinį skundą priteistinas iš ieškovės ( CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės UAB „Prienų vandenys“ ieškinį atmesti.

Iš ieškovės UAB „Prienų vandenys“ į/k 170639781 priteisti 44 Eur žyminį mokestį trečiajam asmeniui L. R. a/k (duomenys neskelbtini)

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis