Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų M. J., J. A. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti M. J., J. A. Š. ir A. Š. ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Atskirasis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).

11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu byla yra neteisminga bendrosios kompetencijos teismams ir turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme.

12. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

13. Rūšinis teismingumas reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t.y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Proceso teisės normų, nustatančių rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, pažeidimas, yra vienas absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliantų teigimu ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškinio pareiškimas nagrinėtinas administraciniame teisme ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu bei teismingumu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

15. Apelianto minima Panevėžio apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4747-452/2015, kuria ieškovo J. A. Š. ieškinys dėl iš esmės analogiško reikalavimo, paliktas nenagrinėtu, kuriame be kita ko nurodoma, kad toks procesinis spendimas neužkerta kelio ieškovui vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka, nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai naikinti ir spręsti, kad ginčo klausimo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

16. Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad ieškovas J. A. Š. Panevėžio apylinkės teismui buvo pateikęs ieškinį su analogišku reikalavimu, kurį 2015 m. gruodžio 15 d nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10918-828/2015 teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti nurodydamas, kad ieškovas su atitinkamu pareiškimu turi kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-239-227/2016 šį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą ir detaliai išaiškino ieškovui kreipimosi į administracinį teismą tvarką. Kaip ieškinio priedas teismui pateikta Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1076-283/2015 taip pat patvirtina, kad ieškovai dar 2015 m. balandžio 23 d. administraciniam teismui pateikė skundą, kurio vienas iš reikalavimų ir buvo pripažinti galiojančiais R. K. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) parengtus ribų atstatymo, paženklinimo - parodymo aktus ir žemės sklypų planus. Panevėžio apygardos administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjų J.A. Š. ir A. Š. skundas dėl viešojo administravimo subjektų individualių administracinių aktų paduotas, praleidus įstatymo nustatytą terminą, ir nesant prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą reikalavimą dėl Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 20 d. sprendimų Nr. 21-76815-20483, Nr. 21-76800-20468 ir Nr. 21-76799-20467, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Š. valdytą žemę, panaikinimo, atsisakė jį priimti. Atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą dėl sprendimų atkurti nuosavybės į išlikusį buvusio savininko turtą panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinius reikalavimus pripažinti galiojančiais R. K. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) parengtus ribų atstatymo – paženklinimo – parodymo aktus ir žemės sklypų planus bei nustatyti terminą užbaigti rengti nekilnojamojo turto objektų bylas.

17. Administracinis teismas šia nutartimi išaiškino pareiškėjams, kad jie turi teisę iš naujo paduoti skundą dėl administracinių aktų panaikinimo kartu su motyvuotu ir nustatytais įrodymais pagrįstu prašymu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. 2015 m. gegužės 5 d. pareiškėjas J.A. Š. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo vėl gi prašė pripažinti galiojančiais ir teisingais, atitinkančiais prieškarinių planų ribas R. K. IĮ (duomenys neskelbtini) parengtus ribų atstatymo-paženklinimo –parodymo aktus ir žemės sklypų planus; nustatyti terminą parengti dokumentus: užbaigti rengti Nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo) bylas ir baigti rengti Žemės ribų atstatymo-paženklinimo- parodymo aktus, sudarytus 2013 m. balandžio 18 d., kadastrų duomenis, vertės apskaičiavimus, vidutinės rinkos vertės apskaičiavimus ir aiškinamuosius raštus. Teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Tačiau 2015 m. gegužės 11 d. teisme gautas pareiškėjo įgaliotos atstovės pareiškimas, kuriuo pareiškėjas atsisako savo skundo, todėl teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.I-1086-320/2015 grąžino skundą pareiškėjui.

18. Ginčo klausimu ieškovai inicijavo ne vieną teisminį procesą ką patvirtina informacinės teismų sistemos Liteko duomenys. Teismų procesiniuose sprendimuose ieškovams ne kartą detaliai buvo išaiškinta galimybė ir teisė kreiptis į teismą, kurio kompetencijoje yra spręsti ginčo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio reikalavimais atsižvelgęs į ginčo teisinę prigimtį ir pobūdį sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų reikalavimai yra kilę iš administracinių teisinių santykių, todėl ieškinys neteismingas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.