Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-239-227/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. A. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10918-828/2015 pagal ieškovo J. A. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. įmonei „Matas“ dėl dokumentų pripažinimo galiojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas pripažino, kad reikalavimai dėl valstybinio administravimo subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus nagrinėjami administraciniuose teismuose Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., CPK 1 str. 1 d., 22 str.), todėl ieškinyje nurodyti reikalavimai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka ir yra teismingi administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui.

Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p.,293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kokį asmens pareikštą reikalavimą. Teismas neturi teisės formuluoti reikalavimus už ieškovą. Ieškovas, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui ieškinį, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, kad jis pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra neteismingas tam teismui, išaiškino ieškovui jo teisę kreiptis į administracinį teismą. Apeliacinė instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad reikalavimai dėl valstybinio administravimo subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus nagrinėjami administraciniuose teismuose Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., CPK 1 str. 1 d., 22 str.).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvadai dėl teismingumo prieštarauja Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr.1-1076-283/2015 ir Nr. 1086-320/2015 priimtos nutartys. Tačiau toks teiginys nepagrįstas.

Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr.1-1076-283/2015, 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi nepriėmė pareiškėjų J. A. Š. ir A. Š. 2015-04-23 skundo, kuriuo buvo prašoma: 1) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 20 d. priimtus sprendimus Nr. 21-76815-20483, Nr. 21-76800-20468 ir Nr. 21-76799-20467, kuriais L. I., J. Š. ir M. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Š. valdytą žemę; 2) pripažinti galiojančiais R. K. individualiosios įmonės „Matas“ parengtus ribų atstatymo, paženklinimo-parodymo aktus ir žemės sklypų planus; 3) nustatyti terminą užbaigti rengti nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), bylas. Atsisakymą priimti skundą motyvavo tuo, kad pareiškėjai skundą, kuriuo ginčija Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 20 d. priimtus sprendimus Nr. 21-76815-20483, Nr. 21-76800-20468 ir Nr. 21-76799-20467 dėl nuosavybės teisių L. I., J. Š. ir M. J. atkūrimo į buvusio savininko J. Š. valdytą žemę, padavė praleidę ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o motyvuoto ir tinkamais įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nepateikė. Atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą dėl sprendimų atkurti nuosavybės į išlikusį buvusio savininko turtą panaikinimo, teismas taip pat atsisakė priimti ir išvestinius reikalavimus pripažinti galiojančiais R. K. individualiosios įmonės „Matas“ parengtus ribų atstatymo-paženklinimo-parodymo aktus ir žemės sklypų planus bei nustatyti terminą užbaigti rengti nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose, bylas. Taip pat šia nutartimi išaiškinta pareiškėjams, kad jie turi teisę iš naujo paduoti skundą dėl administracinių aktų panaikinimo kartu su motyvuotu ir nustatytais įrodymais pagrįstu prašymu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Todėl apelianto teiginys, kad minėta nutartimi yra patvirtinama, jog ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme, nepagrįstas. Priešingai, iš nutarties motyvų matyti, kad ginčas kilęs iš administracinių santykių ir pareiškimas galėtų būti nagrinėjamas tuo atveju, jeigu teismas atnaujintų praleistą terminą pareiškimui paduoti.

Antroje apelianto nurodytoje byloje- Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1086-320/2015, pareiškėjas J. A. Š. prašė pripažinti galiojančiais ir teisingais, atitinkančiais prieškarinių planų ribas R. K. IĮ „Matas“ parengtus ribų atstatymo-paženklinimo –parodymo aktus ir žemės sklypų planus (52329 kv.m + 10823 kv.m + 212503 kv.m + 347498 kv.m +175433 kv.m); nustatyti terminą parengti dokumentus: užbaigti rengti Nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų plotai: 21,2503 ha, 1,0823 ha, 34,7498 ha, 5,2329 ha) ir (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas 17,5433 ha) kaimuose, (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo) bylas ir baigti rengti Žemės ribų atstatymo-paženklinimo- parodymo aktus, sudarytus 2013-04-18, kadastrų duomenis, vertės apskaičiavimus, vidutinės rinkos vertės apskaičiavimus ir aiškinamuosius raštus. 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi grąžino J. A. Š. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma pripažinti galiojančiais ir teisingais, atitinkančiais prieškarinių planų ribas R. K. IĮ „Matas“ parengtus ribų atstatymo-paženklinimo –parodymo aktus ir žemės sklypų planus (52329 kv.m + 10823 kv.m + 212503 kv.m + 347498 kv.m +175433 kv.m); nustatyti terminą parengti dokumentus: užbaigti rengti Nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų plotai: 21,2503 ha, 1,0823 ha, 34,7498 ha, 5,2329 ha) ir (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas 17,5433 ha) kaimuose, (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo) bylas ir baigti rengti Žemės ribų atstatymo-paženklinimo- parodymo aktus, sudarytus 2013-04-18, kadastrų duomenis, vertės apskaičiavimus, vidutinės rinkos vertės apskaičiavimus ir aiškinamuosius raštus. Teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi skundą grąžino tuo pagrindu, kad pareiškėjas atsisakė skundo ir teismas jo atsisakymą nuo skundo priėmė. Pastebėtina, kad šioje byloje teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, nurodyta, kad reikalavimas konstatuoti tam tikras aplinkybes (šiuo atveju- pripažinti galiojančiais ir teisingais parengtus žemės sklypų aktus ir planus) negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu ir šis reikalavimas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, o likusi pareiškėjo paduoto skundo dalis neatitinka ABTĮ 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų: nesuformuluotas tikslus reikalavimas teismui, o J.A. Š. antrasis pareiškime suformuluotas reikalavimas yra neaiškus, nekonkretus ir neapibrėžtas, iš pateikto pareiškimo neaiški keliamo ginčo esmė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo pareiškime atsakovu nurodo Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių, tačiau savo prašymo rezoliucinėje dalyje neprašo nei panaikinti kokius nors šios institucijos priimtus aktus, nei įpareigoti šią instituciją atlikti kokius nors veiksmus, nors pareiškėjas savo skundą sieja su nuosavybės teisių atkūrimu, nurodo, kad jam nuosavybės teisės į žemę atkurtos 2001 metais, su pareiškimu pateikia R. K. įmonės „Matas“ parengtas Nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypų) bylas, tačiau iš pareiškimo neaišku, kokiu tikslu šios bylos buvo parengtos, ar pareiškėjo nurodomas atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius yra priėmęs kokius nors aktus ar atlikęs veiksmus, susijusius su minėtomis bylomis. Pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti savo pareiškimo reikalavimą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriui, nurodant, koks ginčas tarp jo ir minėtos institucijos yra kilęs: kada ir kokiu klausimu į šią instituciją jis kreipėsi, kokius aktus, pareiškėjo nuomone pažeidžiančius jo teises, atsakovas dėl jo kreipimosi yra priėmęs ar atsisakęs atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, suformuluojant tikslų, aiškų ir konkretų reikalavimą šio atsakovo atžvilgiu ir tik patikslinus pareiškimą (nurodžius keliamo ginčo esmę), teismas galės spręsti, ar toks ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas trūkumų nebandė šalinti ir skundo atsisakė, tačiau tai nepaneigia fakto, jog patikslinus reikalavimus, kylančius iš administracinių santykių, byla galėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Esant nurodyto turinio minėtoms Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartims, apelianto teiginys, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, atmestinas. Iš šioje byloje pareiškimo turinio matyti, jog yra reiškiamas reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrių atlikti atitinkamus veiksmus dėl nuosavybės atkūrimo pripažįstant prieškarinių planų ribas, kas reikšminga sprendžiant dėl žemės sklypų suformavimo. Nors ieškovo reikalavimai administraciniams teismui buvo suformuoti netinkamai, pareiškėjui buvo nustatytas terminas trūkumų šalinimui įpareigojant jį tikslinti savo reikalavimus, iš administracinio teismo nutarčių matyti, kad suformulavus reikalavimą dėl Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 20 d. priimtų sprendimų Nr. 21-76815-20483, Nr. 21-76800-20468 ir Nr. 21-76799-20467 dėl nuosavybės teisių panaikinimo bei pateikus prašymą atnaujinti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą būtų galima administracine tvarka spręsti ir dėl išvestinių reikalavimų, kurie pareiškiami pirmosios instancijos teismui ieškiniu. Taip pat iš pareiškimo turinio matyti, kad ieškovas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos raštu, kuriame nurodoma, jog žemė paženklinta remiantis vadoklių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, todėl manytina, kad tikslindamas pareiškimo reikalavimus ieškovas kreipdamasis į administracinį teismą turėtų konkrečiai nurodyti, dėl kokių atsakovo veiksmų ar atsisakymo veiksmus atlikti jis teikia skundą.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeista.