Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-12-04 · Civilinė byla Nr. e2-8960-1115/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
e2-8960-1115/2019
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-02521-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Savkinienė
Ieškovas
ERGO Insurance Se
Atsakovas
G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8960-1115/2019Teisminio proceso Nr. 2-53-3-02521-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.2; 3.2.6.5 (S)
VILNAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 4 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance Se, veikiančio per ERGO Insurance Se Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei G. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas ERGO Insurance Se, veikiantis per ERGO Insurance Se Lietuvos filialą (toliau – Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės G. K. (toliau – Atsakovė) 252,54 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. kovo 29 d., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, vairuodama automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino stovintį automobilį SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešusi policijos pareigūnams. Buvo nustatyta, kad dėl eismo įvykio kilimo ir padarytos žalos yra atsakinga transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja, kuri pasišalino iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ERGO Insurance SE, draudimo sutarties Nr. 02-5125068. Žalą dėl apgadinto automobilio SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patyrė D. M., kuriam ieškovas atlygino žalą patirtą dėl eismo įvykio išmokėdamas 252,54 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, kelis kartus kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką - 252,54 Eur, tačiau iki ieškinio teismui pateikimo momento atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo. Pažymėjo, kad atsakovė taip pat draudikui laiku ir tinkamai nepranešė apie eismo įvykį ir jo aplinkybes, nepateikė draudikui turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nejautė sąlyčio su kitu automobiliu. Tik 2019 m. balandžio 18 d., kai buvo iškviesta į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą apklausai, ji sužinojo galimai įvykdžiusi eismo įvykį, t. y. nestipriai apgadinusi kitą automobilį. Apklausos metu ji neneigė buvusi nurodytoje vietoje, kad parkavo automobilį, tačiau jokio kontakto su kita transporto priemone nejuto ir negirdėjo. Duomenų, kad ji žinojo apie jos padarytą eismo įvykį ir apgadintą kitą transporto priemonę, dėl ko buvo atsiradusi prievolė sustoti ir pildyti eismo įvykio deklaraciją arba apie įvykį pranešti policijai, nėra. Po susidūrimo ji nuvažiavo toliau, apie įvykį tiesiogiai įspėta nebuvo. Automobilių kontaktas nebuvo pakankamai stiprus, kad ji būtų galėjusi jį pajusti ar išgirsti, nes nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, pažeisti viršutiniai dažų sluoksniai. Teigė, kad nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl nedelsiant atlikti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnyje nurodytų veiksmų negalėjo, tačiau jos elgesys po eismo įvykio atitiko rūpestingo ir apdairaus asmens matą, todėl priteisti iš atsakovės ieškovui dėl eismo įvykio kilusiai žalai atlyginti išmokėtą draudimo išmoką, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog atsakovės G. K. kaltė dėl transporto priemonės SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo yra konstatuota 2019 m. gegužės 8 d. Vilniaus AVPK pažymoje dėl eismo įvykio. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad minėto eismo įvykio aplinkybės buvo konstatuotos bei patvirtintos ir visoje pateiktoje administracinio nusižengimo medžiagoje. Pažymėjo, jog atsakovė sutiko su jai paskirta administracinio poveikio priemone - sumokėjo paskirtą baudą dėl sukelto eismo įvykio. Taigi iš minėtų atsakovės atliktų veiksmų daroma išvada, jog ji pripažino savo kaltę dėl minėto eismo įvykio sukėlimo ir sutiko su nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis, įvykdė jai paskirtą įpareigojimą. Pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. kovo 29 d., tačiau policija tik 2019 m. gegužės 6 d. išsiaiškino ir nustatė eismo įvykio kaltininką, t. y. atsakovę. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip apsunkindama nukentėjusiojo galimybę gauti žalos atlyginimą iš kaltininko draudimo bendrovės. Ieškovas nurodė, kad atsakovė, net gavusi duomenis iš policijos apie eismo įvykį ir nubausta administracine tvarka, vis tiek neatliko TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos per tris darbo dienas raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį, todėl jos elgesys ne tik eismo įvykio metu, tačiau ir po eismo įvykio, neatitiko rūpestingo, atidaus asmens standartų ir reikalavimų.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad vien tai, kad nukentėjusysis nerado kaltininko eismo įvykio vietoje nereiškia, kad asmuo sąmoningai neteisėtai pasišalino iš įvykio vietos. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 6 d. administracinio nusižengimo protokole nustatyta, kad nėra duomenų, kad ji žinojo apie jos padarytą eismo įvykį ir apgadintą kitą transporto priemonę, dėl ko pastarajai buvo atsiradusi prievolė sustoti ir pildyti eismo įvykio deklaraciją arba apie įvykį pranešti policijai. Nurodė, kad atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnį (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) nebuvo patraukta. Teigė, kad nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), todėl negalima konstatuoti, kad iš įvykio vietos su transporto priemone pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta D. M. priklausanti transporto priemonė SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Buvo nustatyta, kad dėl eismo įvykio kilimo ir padarytos žalos yra atsakinga transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja G. K..

7. Atsakovė, po eismo įvykio sukėlimo, transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesustabdė ir nuvažiavo. Atsakovė (draudėja) ir ieškovas (draudikas) buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-5125068, kuria nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. buvo apdrausta transporto priemonės VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Ieškovas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 252,54 Eur draudimo išmoką D. M., kurią vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, prašo priteisti iš atsakovės.

8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodymu atsakovei pasiūlyta sumokėti 5 Eur baudą už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, o būtent už tai, kad ji 2019 m. kovo 29 d. 16.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodama pro stovintį automobilį SKODA OCTAVIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir nežymiai apgadino.

9. Administracinio nusižengimo byloje buvo padaryta išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, nes administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnį nebuvo taikyta. Minėtoje byloje buvo vadovautasi principu, kad visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

10. Nors ieškovas pagrįstai nurodė, kad civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudikui padidinto pavojaus šaltinio valdytojo – draudėjo – yra civilinės teisės institutas ir tai lemia, kad, sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDĮ, jo veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę teisę, tačiau siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovas, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Be to, kasacinis teismas nurodė, kad vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas pareikšti regresinį reikalavimą.

11. Civilinę bylą dėl atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nagrinėjantis teismas vertina atsakingo už žalą asmens veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl šiuo atveju aplinkybė, ar atsakovės darbuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, nustatoma vertinant įrodymus pagal civilinio proceso taisykles. Vykdant administracinį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas, o civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-79-345/2018).

12. Iš administracinio nusižengimo 2019 m. gegužės 6 d. protokolo matyti, jog 2019 m. kovo 29 d. 16.15 val. (duomenys neskelbtini), atsakovė, vairuodama automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama pro stovintį automobilį SKODA OKTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir nežymiai jį apgadino. Pažymėta, kad byloje nėra duomenų, jog G. K. žinojo apie jos padarytą eismo įvykį ir apgadintą kitą transporto priemonę, dėl ko jai būtų atsiradusi prievolė sustoti ir pildyti eismo įvykio deklaraciją arba apie įvykį pranešti policijai. Po susidūrimo G. K. nesustodama nuvažiavo toliau, apie įvykį tiesiogiai įspėta nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose civilinėje byloje, tiek administracinio nusižengimo byloje nuosekliai tvirtino, kad jokio kontakto į kitą transporto priemonę nejuto ir negirdėjo. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių G. K. parodymus, taip pat nėra. Šiame protokole Vilniaus apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistas nustatė, kad ant automobilio SKODA OKTAVIA likę nežymūs pašalinių baltos spalvos dažų likučiai, nubrozdinimai nedideli, pažeisti dažų dangos sluoksniai.

13. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog minėtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje atsakovė buvo nubausta bauda už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje – KET pažeidimas, už tai, kad buvo neatidi, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir nežymiai apgadino, pati savaime niekaip nepagrindžia, jog atsakovė suvokė apie jos padarytą eismo įvykį ir apgadintą kitą transporto priemonę. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, nuotraukas, atkurtą galimą eismo įvykį, protokolą bei kitus pateiktus įrodymus nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė galėjo ar turėjo suvokti, jog padarė eismo įvykį. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė, kliudžiusi D. M. automobilį, iš stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), neišvažiavo, o, pastačiusi automobilį, toje vietoje stovėjo apie 1,5 val. Taigi padariusi KET pažeidimą iš karto nepasišalino. Įrodymų, paneigiančių šiuos atsakovės argumentus, nėra.

14. Ieškovo argumentai, kad kaltininkės eismo įvykio vietoje nebuvo, kad sukėlė papildomų rūpesčių nukentėjusiosios transporto priemonės savininkui, kad 2019 m. gegužės 8 d. eismo įvykio informacijos grafoje „Pasišalino iš eismo įvykio“ nurodyta „Taip“, kad atsakovė, gavusi duomenis iš policijos apie eismo įvykį ir nubausta administracine tvarka, nepranešė draudikui apie eismo įvykį, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė 2019 m. kovo 29 d. suvokė apie jos padarytą eismo įvykį ir apgadintą kitą transporto priemonę.

15. Ieškovo teiginys, kad atsakovė pažeidė Kelių eismo taisykles, nes kaltininkės eismo įvykio vietoje nebuvo, ji neiškvietė policijos, nepranešė draudikui, o tai suponuoja atsakovės civilinę atsakomybę, atmestinas kaip nepagrįstas. Akivaizdu, jog atsakovė negalėjo būti eismo įvykio vietoje, iškviesti policijos ar pranešti draudikui, nes, kaip nustatyta, nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis. Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir mastą (liko tik dažai ir nežymūs įbrėžimai), į tai, kad atsakovė įspėta nebuvo, į tai, kad atsakovės automobilis liko apie 1,5 val. stovėjimo aikštelėje, nuoseklius atsakovės paaiškinimus (CPK 177, 186 straipsniai), taip pat į tai, kad ieškovas nenurodė liudytojų bei nepateikė kitų įrodymų, galinčių paneigti atsakovės argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė suvokė, galėjo ar turėjo suvokti padariusi KET pažeidimą (CPK 185 straipsnis).

16. Pažymėtina, kad pagrindinės įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklės yra išdėstytos CPK 185 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovė suvokė, jog pasišalino iš įvykio vietos, o vien tai, kad atsakovė pripažino savo kaltę dėl minėto eismo įvykio sukėlimo ir sutiko su nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis (t. y. kad kliudė kitą automobilį ir nežymiai apgadino), įvykdė jai paskirtą įpareigojimą, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė suvokė padariusi eismo įvykį ar turėjo tai suvokti, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė nevengė administracinės atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Kaip minėta, vien eismo įvykio padarymas ir žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas pareikšti regresinį reikalavimą.

17. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog byloje nėra pakankamai ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima labiau tikėti, jog G. K. suvokė ar galėjo suvokti apie padarytą eismo įvykį ir atitinkamai nepagrįstai pasišalino iš įvykio vietos, t. y. atsakovės veiksmų negalima vertinti kaip pasišalinimo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, net ir dėl neatsargumo. O ieškovo nurodyta teismų praktika dėl didelio neatsargumo, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, netaikytina.

18. Taigi, nenustačius TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo būtinosios sąlygos – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos fakto, ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atmestinas.

19. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje duomenų nėra.

20. Teismas patyrė byloje 5,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance Se, veikiančio per ERGO Insurance Se Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 5,46 Eur (penkis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Indrė Savkinienė