Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. V. ir G. V. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (anksčiau – G. V. komanditinė ūkinė bendrija).

Pareiškėjas prašė panaikinti 2024 m. vasario 1 d. antstolės nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-33-3431. Pareiškėja prašė panaikinti 2024 m. vasario 1 d. antstolės nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-24-33-3430. Anot pareiškėjų, skundžiami nurodymai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes pareiškėjai nėra skolininkai ir neturi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai, be to, pareiškėja niekaip nesusijusi su jos sutuoktinio G. V. įmonės veikla. Pareiškėjų teigimu, po įmonės pertvarkymo mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, o bendrijos nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles.

Suinteresuotas asmuo antstolė N. Šiugždaitė-Stakeliūnė 2024 m. vasario 15 d. ir 2024 m. vasario 20 d. patvarkymais pareiškėjų skundų netenkino (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalis). Antstolė nurodė, kad skolininko G. V. KŪB turto ir lėšų nebuvo surasta, todėl skolos išieškojimas buvo nukreiptas į tikrojo nario G. V. turtą, o šio nesuradus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, areštas pagrįstai buvo nukreiptas į turtą (pinigines lėšas), kuris yra bendras su kitais asmenimis, t. y. su sutuoktine K. V.

Suinteresuotas asmuo išieškotoja BĮ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo G. V. komanditinė ūkinė bendrija nurodė, kad yra pertvarkyta į mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, kuri turi vieną narį – G. V.

Vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00885 antstolė N. Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo 2768,62 Eur skolos išieškojimą iš skolininkų G. V. KŪB ir G. V. išieškotojai BĮ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šie vykdymo veiksmai atliekami pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-38482. Antstolė 2024 m. vasario 1 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-33-3431, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas už 3231,69 Eur sumą iš visų G. V. KŪB ir G. V. banko sąskaitų, taip pat nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-24-33-3430, kuriuo nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą už 3231,69 Eur sumą iš visų K. V. banko sąskaitų.

Šiuos antstolės nurodymus pareiškėjai ginčija teigdami, kad jie neturi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kad pareiškėja niekaip nesusijusi su jos sutuoktinio G. V. įmonės veikla. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, G. V. nuo 2000 m. gruodžio 22 d. yra G. V. KŪB (vienintelis) tikrasis narys. Pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu. Nagrinėjamu atveju skolininkės G. V. KŪB turto ir lėšų rasta nebuvo, todėl antstolė pagrįstai ir teisėtai (priešingai nei teigia pareiškėjas) pradėjo skolos išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo, kaip G. V. KŪB tikrojo nario. Kadangi pareiškėjo turto taip pat nebuvo rasta, tai skolos išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo sutuoktinės K. V. turtą – antstolė areštavo jos banko sąskaitas (CK 3.88 straipsnis, CPK 667 straipsnis). Nagrinėjant pareiškėjų argumentus, kad G. V. KŪB yra pertvarkyta į MB „(duomenys neskelbtini)“, o bendrijos nariai (t. y. pareiškėjas) savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles, pažymėtina, kad G. V. KŪB į MB „(duomenys neskelbtini)“ pertvarkyta tik 2024 m. kovo 13 d. Kadangi skola susidarė dar iki įmonės reorganizavimo, tai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kuriais apeliuojama į pareiškėjo atsakomybės dėl G. V. KŪB skolų nebuvimą.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjų prašymų panaikinti antstolės 2024 m. vasario 1 d. nurodymus, todėl nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių vykdymo procesą. Taigi skundai atmetami kaip nepagrįsti. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Skundai dėl antstolių veiksmų neapmokestinami žyminiu mokesčiu (CPK 510 straipsnio 6 dalis), tačiau tai neatleidžia dalyvaujančių byloje asmenų nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Šia prasme atkreiptinas dėmesys ir į kasacinio teismo praktiką, kai, išnagrinėjus tokio pobūdžio civilines bylas, sprendžiama dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; kt.). Taigi, priimant nutartį, kuria skundai atmetami, valstybei iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisiama 40,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 20,31 Eur iš kiekvieno pareiškėjo (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Šios sumos įmokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Suinteresuoti asmenys, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas arba jų interesai buvo priešingi negu pareiškėjų (CPK 443 straipsnio 6 dalis), nepateikė įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos jiems nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundus atmesti.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš pareiškėjų K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 40,61 Eur (keturiasdešimt eurų 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 20,31 Eur (dvidešimt eurų 31 ct) iš kiekvieno.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.