Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-549-544/2019

teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00531-2018-1

2019 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės R. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-8202-434/2018 pagal pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimą išieškotojai G. S., skolininkei R. D. dėl sprendimo nevykdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. e2S-549-544/2019 Panevėžio apygardos teisme užvesta dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties, kuria paskirta bauda skolininkei R. D., teismas atskirąjį skundą nagrinėja tik šiose ribose. Pažymėtina, jog dėl skolininko G. D. atskirojo skundo argumentų teismas pasisakys kitoje civilinėje byloje Nr. e2S-676-278/2019.

Dėl naujų įrodymų

14. Apeliantė pateikė prie atskirojo skundo papildomus dokumentus – antstolės patvarkymo kopiją, 2018 m. liepos 13 d. nutarčių kopijas, el. laiško kopiją ir kt. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi dalis šių papildomų dokumentų teismui yra žinomi (skundžiama nutartis, esanti byloje, taip pat nutartis iš Liteko sistemos duomenų), o kiti neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui dėl teismo nutarties teisėtumo, juos atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės prašymas dėl sankcijos paskyrimo skolininkei R. D. nevykdant teismo sprendimo už akių, įpareigojančio skolininkę sulyginti jai (kartu su skolininku G. D.) priklausančio žemės sklypo aukštį su ieškovei priklausančio žemės sklypo. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jai tinkamai nepranešė apie vykusį teismo posėdį, kuriame buvo priimta skundžiama teismo nutartis.

16. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

17. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

18. Taigi, įstatymas numato, kad klausimas dėl sprendimo neįvykdymo turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas šį klausimą tokia tvarka ir nagrinėjo, tačiau į teismo posėdį šalys neatvyko. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad buvo neužtikrintos skolininkės teisės ir teisėti interesai dalyvauti žodiniame procese ir teikti paaiškinimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodymu, jog R. D. viso tiek teisminio, tiek vykdymo proceso metu nebuvo rūpestinga ir sąžininga, t. y. nors gyvena ir gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), o viso proceso metu teismo procesiniai dokumentai, vykdymo procese antstolės vykdymo dokumentai bei reikalavimai buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau skolininkė teismo sprendimo nevykdė, siunčiamos korespondencijos niekada nepasiimdavo. Atkreiptinas dėmesys, jog ir skundžiama 2018 m. liepos 13 d. teismo nutartis jai buvo siųsta tuo pačiu adresu, tačiau taip pat grįžo neįteikta. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolė I. B. dėjo visas prieinamas ir protingas pastangas surasti skolininkę R. D. ir jai įteikti dokumentus, įskaitant ir paieškos paskelbimą per policiją.

19. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, apeliacijos instancijos teismas sprendžia, kad buvo pagrindas skolininkės atžvilgiu taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmes – skirti baudą. Tuo pačiu kritiškai vertintinas skundo argumentas, jog skolininkai nežinojo apie jiems nustatytus įpareigojimus, be to, jiems apskritai nebuvo žinoma apie priimtą sprendimą už akių. Kaip matyti iš Liteko duomenų, Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų G. D. ir R. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų pareiškimas dėl 2017 m. lapkričio 15 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir ją palikdamas nepakeistą, 2019 m. liepos 10 d. nutartyje konstatavo, jog procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikinėjami tinkamai, tik jie jų nenorėjo priimti.

20. Pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 15 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, jame aiškiai nurodyta, kad atsakovai įpareigojami sulyginti jiems priklausančio žemės sklypo aukštį su ieškovei priklausančio žemės sklypo aukščiu, tai atlikdami per 30 dienų nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo, priešingu atveju, t. y. už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jiems bus skiriama 50 Eur bauda. Taigi teismas apeliantės skundžiamą nutartį priėmė ir skolininkei R. D. 25 Eur baudą už kiekvieną Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių nevykdymo dieną išieškotojos G. S. naudai nustatė taikydamas minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime už akių nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes. Dėl šių argumentų, įsiteisėjusiu ankstesniu teismo sprendimu skolininkei nustatytas paskirtas baudos dydis šioje byloje nėra kvestionuojamas (CPK 18 straipsnis), dėl ko atmestini apeliantės teiginiai, susiję su tuo, kad paskirtos baudos dydis neatitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų.

21. Apeliantė taip pat teigia, kad antstolė iki šiol nėra tinkamai įteikusi raginimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog CPK 651 straipsnis reglamentuoja vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Todėl raginimas teismo sprendimą įvykdyti geruoju per antstolio nustatytą terminą skolininkei R. D. nebuvo ir neturėjo būti siunčiamas. Vykdomieji dokumentai pateikti vykdymui pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, todėl iš karto pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Be to, kaip matyti, 2018 m. balandžio 13 d. R. D. buvo išsiųstas reikalavimas pateikti duomenis dėl teismo įpareigojimo įvykdymo. Laiškas vėlgi grįžo neįteiktas. Antstolė, patikrinusi LR Gyventojų registro duomenis, nustatė, kad nuo 2005 m. rugpjūčio 31 d. R. D. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 25 d. vykdomojoje byloje Nr. 0115/18/00849 buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai teigia apie skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat apie nutarties nemotyvavimą, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsakė į pagrindinius pareiškimo dėl sprendimo nevykdymo klausimus, todėl priėmė procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.