Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. C. (M. C.) prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio jo teisinę padėtį, taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-506-1130/2022 M. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. C. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką nuspręsta įskaityti nuteistojo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. 20.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. 17.32 val. (viena para), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną vienai laisvės atėmimo dienai.

2. Vilniaus apygardos teisme gautas pagal teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų persiųstas nuteistojo M. C. prašymas, kuriuo prašoma, vadovaujantis BK 199 straipsniu 1 dalimi, pakeista 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

4. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

5. Nuosprendžio vykdymo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija (BPK 362¹ straipsnio 1 dalis). Kadangi M. C. atžvilgiu sprendimų yra priėmęs Vilniaus apygardos teismas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 9 d. nutartimi, vadovaujantis Teisėjų tarybos raštu „Dėl 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1925 įgyvendinimo“, nuteistojo M. C. prašymas dėl bausmės švelninimo buvo perduotas Vilniaus apygardos teismui.

6. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. C., atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistojo prašymu kreipiamasi išimtinai dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelninimo, tačiau atsižvelgdamas į išreikštą nuteistojo valią dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų taikymo jo atžvilgiu teismas vertina šių pakeitimų (ne)taikymo klausimą ir kitų nuteistojo M. C. atžvilgiu priimtų sprendimų kontekste.

7. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų ir prašymo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. e1-221-908/2020 medžiagos, nuteistojo M. C. atžvilgiu po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo M. C. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę subendrintą bausmę 116 MGL (5 800 Eur) baudą, buvo priimti dar šie sprendimai:

7.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu M. C. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (nuteistajam paskirta arešto bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, nustatant, kad galutinė subendrinta bausmė – aštuoniolika parų arešto ir 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda);

7.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 5 d. baudžiamasis įsakymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo metu pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždrausta įgyti, turėti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 120 MGL dydžio baudą nustatyta vykdyti atskirai);

7.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-506-1130/2022, kuriuo M. C. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (galutinė paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams keturiems mėnesiams);

7.4. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. baudžiamasis įsakymas byloje Nr. e1-203-817/2023, kuriuo M. C. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (paskirta galutinė 296 MGL (14 800 Eur) dydžio bauda);

8. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1925 (TAR, 2023 m. gegužės 4 d., Nr. 8475) (toliau – BK pakeitimų įstatymas) nebuvo pakeistos BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies normos, o BK 199 straipsnio ir BK 199² straipsnio pakeitimai, atsižvelgiant į M. C. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, nešvelnina nuteistojo teisinės padėties, todėl šiems teismų procesiniams sprendimams (7.1–7.4 punktai) baudžiamojo įstatymo pakeitimai netaikytini ir dėl jų plačiau nepasisakoma.

9. BK pakeitimų įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Nagrinėjamu atveju baudžiamojo įstatymo pakeitimai aktualūs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. baudžiamojo įsakymo atžvilgiu. Iš LITEKO sistemoje esančios Antstolių informacinės sistemos matyti, kad vykdomoji byla dėl minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos išieškojimo nėra užbaigta, vadinasi, nuteistajam M. C. paskirta bausmė nėra įvykdyta.

10. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu M. C. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį dėl to, kad iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengdamas muitinės kontrolės ne per muitinės postą gabeno Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus iš viso 8 000 pakelių cigarečių, kurių bendra vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 27 706 Eur (BK 199 straipsnio 3 dalis) bei taip atgabentas cigaretes, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintais specialiais ženklais – banderolėmis, nešdamas rankomis dalimis gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje iki kol jį su bendravykdytoju sulaikė pareigūnai (BK 199² straipsnio 2 dalis). Nuteistajam už abi nusikalstamas veikas atitinkamai paskirtos 160 MGL ir 150 MGL dydžio baudos, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrintos tarpusavyje, paskiriant M. C. 180 MGL dydžio baudą, kuri BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, ir nuteistajam paskirta 120 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas M. C. laikiname sulaikyme išbūtas laikas, prilyginant jį 2 MGL dydžio baudai ir laikyta, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 116 MGL (5 800 Eur).

11. BK 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, sankcijoje numatant baudos ir laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmes.

12. Šiuo metu galiojančioje BK 199 straipsnio 3 dalies redakcijoje nustatyta, kad pagal šį straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, o sankcijoje numatytos bausmės – bauda ir laisvės atėmimas iki šešerių metų.

13. Kaip jau buvo minėta bendra kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabentų cigarečių vertė buvo 27 706 Eur. Pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusį baudžiamąjį įstatymą ši suma viršija 400 MGL (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Vadinasi, M. C. veika perkvalifikuotina pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.

14. BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šios redakcijos sankcijoje buvo numatytos baudos ir laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje aptariamo straipsnio redakcijoje numatoma baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Pagal šį straipsnį kaltu pripažintas asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

15. Kaip matyti nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija laikytina švelnesne, nes pasikeitė maksimali laisvės atėmimo bausmės riba. Dėl to, nuteistojo M. C. veika perkvalifikuotina pagal naujos redakcijos BK 199² straipsnio 2 dalį.

16. Abu perkvalifikuoti M. C. nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už juos numatytos bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio.

17. Nuteistojo prašymą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad, perkvalifikavus nuteistojo veiką pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) skirti nuteistajam švelnesnę bausmę nei buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu, nėra pagrindo, nes Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d baudžiamuoju įsakymu nuteistajam už sunkų nusikaltimą buvo skirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nustatant minimalų jos dydį, kuris artimas ir minimaliai švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – baudos, numatytos ir už apysunkį nusikaltimą (BK 199² straipsnio 2 dalies (galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) redakcija) ribai.

18. Perkvalifikavęs M. C. veiką pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d baudžiamuoju įsakymu jam buvo skirta 160 MGL bauda, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodyta ne 8 000 Eur dydis, o 7 500 Eur dydis, skiria nuteistajam 150 MGL (7 500 Eur) baudą, konstatuodamas, kad skirti nuteistajam švelnesnę bausmę nėra pagrindo, nes Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam už apysunkį nusikaltimą buvo skirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nustatant jos dydį, žymiai mažesnį už sankcijoje numatytą baudos bausmės vidurkį, artimą minimaliam šios bausmės dydžiui (BK 199 straipsnio 2 dalies (galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

tenkinti iš dalies nuteistojo M. C. (M. C.) prašymą.

Nuteistojo M. C. (M. C.) nusikalstamas veikas, dėl kurių jis pripažintas kaltu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje e1-221-908/2020 perkvalifikuoti:

iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir skirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą

iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalies ((2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam skirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir M. C. (M. C.) skirti 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. C. (M. C.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. C. (M. C.) laikiname sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 11 d. 14.10 val. iki 2019 m. lapkričio 12 d. 12.10 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikant, kad likusi nesumokėta baudos dalis sudaro 116 MGL (5 800 Eur).

Nuteistojo M. C. (M. C.) prašymą sušvelninti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-506-1130/2022 paskirtą bausmę atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.