Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų I. S. ir A. Š. pareiškimą, suinteresuotasis asmuo byloje – Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai I. S. ir A. Š. yra E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2016-05-20, ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (b.l. 7-10). Iš pateiktos santuokos liudijimo kopijos (b. l. 9) matyti, kad E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Trakų rajono CMS, įrašo Nr. 290. Kaip matyti iš pridedamo Trakų rajono 1-ojo notarų biuro 2016-08-17 liudijimo, po A. Š. mirties nei jo sutuoktinė E. Š., nei pareiškėjai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b.l. 5). Tačiau iš į bylą pateikto Trakų ra. 1-ojo notarų biuro 2016-07-18 liudijimo (b.l. 6) matyti, kad po E. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjai. Iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l. 16-17) matyti, jog A. Š. ir E. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2012-05-03 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį priklausė žemės sklypas, kurio kadastro Nr. 7950/0003:657, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai pareiškime teigė, kad po palikėjo A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sutuoktinė E. Š. priėmė ir valdė palikimą, t. y. valdė A. Š. turtą kaip savo, kadangi ji ir toliau gyveno jų bendrame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., valdė ir prižiūrėjo prie namų valdos esantį žemės sklypą, kurio kadastro Nr. 7950/0003:657, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi, teismo vertinimu po palikėjo A. Š. mirties jo sutuoktinė E. Š. per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pradėdama valdyti palikėjo A. Š. turtą kaip savo.

Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad palikėjo sutuoktinė E. Š. pradėjo palikėjo A. Š. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties; taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) nepareiškė prieštaravimų dėl palikėjo sutuoktinės teisės paveldėti palikėjo turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad po palikėjo A. Š. mirties (2012-05-12), jo sutuoktinė E. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjų I. S. ir A. Š. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėjai negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradedama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.