- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-192-739/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01176-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- M. R., G. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-179-1136/2024 pagal pareiškėjos R. M. prašymą suinteresuotiems asmenims M. R., G. M., antstoliui Mariui Alšauskui dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. M. (toliau – ir pareiškėja, ir apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko G. M. turto dalį bendrame G. M. ir pareiškėjos turte, remiantis antstolio Mariaus Alšausko 2020 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-89-16165, taip: 3434/10 000 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad skolininkas naudojasi gyvenamuoju namu taip: atskirai patalpa Nr. 1-7, 25,89 kv. m ploto, o bendrai naudosis patalpomis esančiomis antrame aukšte : 1-5, 19,68 kv. m ploto, 1-9, 4,11 kv. m ploto, 1-10, 5,09 kv. m ploto, 1-11, 4,91 kv. m ploto, G. M. į antro aukšto patalpas patenka per pirmo aukšto patalpą 1-5, 19,68 kv. m ploto, skolininkas naudosis 18 kv. m pirmo aukšto garažo, pažymėto G-l, 54,70 kv. m ploto. Nurodė, kad antstolis Marius Alšauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0089/14/00567, kurioje išieško iš skolininko G. M. 50 683,00 Eur skolą išieškotojo M. R. naudai, dėl ko pareiškėja, G. M. sutuoktinė, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
2. Pareiškėja aiškino, kad 2001 m. vasario 19 d. jos motina K. V. padovanojo namo statybai 45 000,00 Lt (13 033,00 Eur) sumą. Gyvenamasis namas pradėtas statyti 1999 m., visiškai įrengtas 2004 m. pabaigoje ir 2011 m. įregistruotas. Teigė, jog gyvenamojo namo statyba su įrengimu kainavo 41 608,00 Eur pagal parengtą sąmatą, todėl prie namo sukūrimo jai prisidėjus 13 033,00 Eur asmeninių lėšų suma, pareiškėjos dalis yra 31,32 procentų. Nurodė, kad likusi namo dalis buvo sukurta bendromis jos ir sutuoktinio G. M. lėšomis, todėl sutuoktinio G. M. dalis yra 34,34 procentų gyvenamojo namo, o jos – 65,66 procentų. Teigė, jog namas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms, todėl G. M. skirtina naudotis patalpų dalimis, kurios atitinka jo nuosavybės dalį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. R. su prašymu nesutiko ir teigė, kad gyvenamasis namas priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis. Nurodė, kad pareiškėja ir skolininkas išieškotojo atžvilgiu visada elgėsi nesąžiningai, siekdami išvengti skolos išieškojimo, savo turtą buvo padovanoję savo vaikams. Teigė, kad, pareiškėja siekdama nustatyti skolininko turto dalį nurodė, kad ji didesne dalimi prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, nes panaudojo 45 000,00 Lt (13 033,00 Eur) asmenių lėšų, tačiau nagrinėjant vekselio nuginčijimo bylą teisme pareiškėja nurodė, kad nuo pat 1992 metų niekur nedirbo, ją ir vaikus išlaikė vyras G. M., kuris vertėsi individualia veikla ir pareiškėjos tvirtinimu gaudavo gana dideles pajamas. Tvirtino, jog nustatant skolininko turto dalį nėra pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių. Nurodė, kad skolininko turto dalis turi būti nustatoma taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
4. Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepimu į pareiškėjos R. M. pareiškimą nurodė, kad prie namo statybos fiziškai dirbo jis, pareiškėja ir jos tėvai. Nuo 2004 metų jis dirbo Švedijoje, uždirbtus pinigus siuntė sutuoktinei, kad galėtų pasamdyti statybininkus namo statybai. Tvirtino, jog pareiškėjai priklauso didesnė dalis, nes ji prie namo statybos prisidėjo didesne asmeninių lėšų dalimi.
5. Antstolis Marius Alšauskas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 10 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – nustatė suinteresuoto asmens (skolininko) G. M. ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių G. M. ir R. M. nuosavybės teisėje į gyvenamąjį namą, nustatė, kad G. M. naudojasi gyvenamojo namo patalpa antrajame aukšte, plane pažymėta 1-7, 25,89 kv. m ploto, R. M. naudojasi patalpomis antrame aukšte, plane pažymėtomis 1-6, 11,23 kv. m ploto ir 1-8, 14,56 kv. m ploto. Likusiomis gyvenamojo namo patalpomis, antrame ir pirmame aukštuose, G. M. ir R. M. naudojasi bendrai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad ginčo gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 1999 metais ir įregistruotas viešajame registre 2011 metais, iš sutuoktinių paaiškinimų nustatė, kad 2004 metais gyvenamojo namo baigtumas buvo 70 procentų ir abu sutuoktiniai teigė, jog iki 2004 metų į gyvenamojo namo statybą buvo investuota 70 000,00 Lt (20 273,40 Eur). Tačiau teismas nesivadovavo pareiškėjos objektine sąmata, pagal kurią 2004 metais ginčo namo statybos kaina buvo 41 608,00 Eur, kadangi šioje sąmatoje nėra teisingai nurodytas gyvenamojo namo baigtumas.
8. Vertindamas sutuoktinių R. M., G. M. paaiškinimus dėl ginčo gyvenamojo namo statybos bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pastebėjo, kad statybinės medžiagos, reikalingos namo statymui, iš esmės buvo perkamos 1998 metais ir už jas buvo atsiskaitoma grynaisiais, todėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. M. teiginius, kad 2001 m. vasario 19 d. dovanojimo sutartimi gauti 45 000,00 Lt (13 032,90 Eur) buvo skirti statybinėms medžiagoms pirkti, teismas vertino kritiškai, nes dovanojimo sutartis buvo sudaryta daug vėliau nei pateiktais rašytiniais įrodymais įsigytos statybinės medžiagos.
9. Iš byloje esančios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopijos ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 22 d. ginčo gyvenamojo namo statybinė vertė buvo 418 000,00 Lt (121 061,17 Eur). Kadangi ginčo gyvenamasis namas buvo galutinai pastatytas ir įregistruotas 2011 metais, nesant kitokių pakankamų ir leistinų įrodymų, teismas sprendė, kad gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos vertė yra ta, kuri nurodyta viešajame registre, suformuojant Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą – 418 000,00 Lt (121 061,17 Eur). Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjos R. M. asmeninės lėšos (45 000,00 Lt (13 032,90 Eur)), įdėtos į gyvenamojo namo sukūrimą, nėra tokio dydžio, dėl ko būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
10. Įvertinęs gyvenamojo namo patalpų paskirtį, įsidėstymą ir patekimą į jas, teismas sprendė, kad ginčo namu naudojimosi tvarka galėtų būti tokia, kad pareiškėja R. M. naudojasi antro aukšto patalpomis, pažymėtomis 1-6 ir 1-8, suinteresuotas asmuo G. M. naudojasi antro aukšto patalpa, plane pažymėta 1-7. Likusiomis gyvenamojo namo abiejų aukštų patalpomis R. M. ir G. M. naudojasi bendrai. Teismo vertinimu tokia namo naudojimosi tvarka atitinka galimybes naudotis namu pagal jo išplanavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Pareiškėja prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad skolininkui G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. M. priklausančio gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso 3086/10000 dalys, naujai nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal pareiškėjos prašymą.
11.1. Apeliantė teigia, kad pareiškėja R. M. disponavo minėtomis pinigų sumomis (13,032,90+2896,20=15929,1 Eur). Todėl R. M. dovanotos ir gautos pinginės lėšos už parduotą nekilnojamąjį turtą, leido 2004 metais pastatyti namą ir jame apsigyventi. Pareiškėjos R. M. asmeninė dalis turte, tai yra jos asmeninis įnašas pinigais sudaro 15 929,1 Eur (13032,90 Eur+2,896,20 Eur), arba 38,28 proc. visų gyvenamojo namo statybai išleistų pinigų. Todėl pareiškėjos R. M. asmeninėmis lėšomis sukurta gyvenamojo namo dalis yra 38,28 proc. Kita gyvenamojo namo dalis, tai yra 61,72 proc. (100-38,28) laikytina sukurta iš bendrų lėšų, bendru pareiškėjos R. M. ir skolininko G. M. darbu ir lėšomis. Todėl pareiškėjos R. M. asmeninė dalis gyvenamajame name yra 69,14 procento (38,28+30,86), o skolininko G. M. 30,86 procento. Atsižvelgiant į nustatytas procentines dalis turte nustatytina idealioji dalis – pareiškėjos R. M. dalis gyvenamajame name yra 6914/10000 dalių, o skolininko G. M. – 3086/10000 dalių.
11.2. Mano, kad bylos duomenimis nėra paneigta, jog pareiškėjos R. M. indėlis į gyvenamojo namo statybą buvo didesnis, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo nustatant, kad R. M. dalis gyvenamajame name sudaro 6914/10 000 dalys.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) M. R. su atskiruoju skundu nesutinka, teigia, kad atskiruoju skundu tiesiog yra pakartojama pareiškėjos pozicija ir nepateikiama jokių naujų savarankiškų motyvų ir (ar) vertinimų, kodėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje formuluodamas aukščiau išvardintas išvadas (vertinumus), buvo neteisus. Išieškotojas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad pareiškėja yra išdėsčiusi mažiausiai tris versijas dėl to, kas ir iš kokių lėšų statė gyvenamąjį namą ir (ar) kokiomis proporcijomis jis priklauso pareiškėjai ar skolininkui. Teigia, kad gyvenamojo namo statybos vertė yra ta, kuri nurodyta viešajame registre, suformuojant Gyvenamojo namo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, t. y. – 418 000,00 Lt (121 061,17 Eur), o tariamas pareiškėjos asmeninių lėšų indėlis į gyvenamojo namo sukūrimą nėra tokio dydžio, dėl ko būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko G. M. (pareiškėjos sutuoktinio) turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pareiškėja, t. y. nustatyti, kad skolininkui priklauso 3434/10 000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taip pat nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Savo reikalavimą dėl turto dalies nustatymo pareiškėja grindė tuo, kad ji prie gyvenamojo namo statybos prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, todėl jos dalis turte yra didesnė. Pirmosios instancijos teismas, pareiškimą tenkindamas iš dalies, konstatavo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos, kadangi, pasak teismo, byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo indėlis į turtą yra toks ženklus, kad būtų galima konstatuoti pareiškėją iš esmės daugiau prisidėjus (asmeninėmis lėšomis) prie turto sukūrimo.
16. Pateikusi atskirąjį skundą, apeliantė su priimta skundžiama nutartimi nesutinka, tačiau, ką teisingai pažymi ir suinteresuotas asmuo atsiliepime, atskirajame skunde nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir pareiškime, nenurodant jokių argumentų dėl teismo padarytų procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacinio (atskirojo) skundo ribose. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą, bei suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
17. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimo našta paneigti šią prezumpciją tenka sutuoktiniams (CPK 178 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, materialinės teisės normose įtvirtinta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnis).
18. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Taigi, šiuo konkrečiu atveju, šioje byloje, tik nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (pvz., nesprendžiama dėl teisės į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnis ir kt.)).
19. Byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjos ir skolininko namas, priklausantis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo pradėtas statyti 1999 m. Bylos duomenys patvirtina, kad namas įregistruotas 2011 m., pareiškėja ir skolininkas teigė, kad į namą įsikėlė 2004 m., t. y. įrodinėjo, kad namas iš esmės buvo pastatytas jau 2004 m., o baigtas įrengti 2011 m. Apeliantė teigė, kad iki 2004 m. ji disponavo 15 929,10 Eur suma, kuri jai buvo ir padovanota, ir gauta už parduotą nekilnojamąjį turtą, kas leido 2004 m. pastatyti ginčo namą ir jame apsigyventi. Pareiškėja taip pat teigė, kad iki 2004 metų į gyvenamojo namo statybą buvo investuota 70 000,00 Lt (20 273,40 Eur), taip pat teikė objektinę sąmatą, pagal kurią 2004 metais ginčo namo statybos kaina buvo 41 608,00 Eur. Pareiškėjos teigimu, tie įrodymai ir paaiškinimai patvirtino, kad ji savo asmeninėmis lėšomis didžiąja dalimi prisidėjo prie namo sukūrimo, todėl skolininkui turi būti nustatyta mažesnė ginčo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
20. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos gauta 10 000 Lt (2 896,20 Eur) suma už parduotą sodo sklypą su nameliu galėjo būti skirta tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kadangi sodo sklypo pardavimas bei žemės sklypo įsigijimas nėra pernelyg nutolę laiko atžvilgiu. Šios teismo konstatuotos aplinkybės atskirajame skunde nėra ginčijamos, o apeliacinės instancijos teismas, nesant jokių apeliantės argumentų, neturi pagrindo konstatuoti priešingai.
21. Be to, iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas nesirėmė pareiškėjos teikta 2021 m. objektine sąmata, kadangi šioje sąmatoje nėra teisingai nurodytas gyvenamojo namo baigtumas. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka ir papildomai nurodo, kad pati pareiškėja bei skolininkas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog namo baigtumas 2004 m. buvo 70 procentų, kad 2004 m. jie į namą įsikėlė gyventi, todėl sąmatoje nurodomi duomenys, kad stogo baigtumas buvo 5 procentai, visų komunikacijų, įskaitant elektrą, šildymo baigtumas - 0, grindų – 20 procentų, pagrįstai leido teismui nesiremti šiuo pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2S-477-589/2023), kuria nutarta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine priklausančio gyvenamojo namo dalis yra 3434/10 000, taip pat nutarties dalį, kuria nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, panaikinti ir pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo šiose dalyse perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, buvo konstatuota, jog byloje nėra duomenų kiek lėšų pareiškėja ir skolininkas skyrė namo statybos darbų atlikimui ar kokia yra bendra gyvenamojo namo skaičiuojamoji statybos darbų kaina (vertė). Kadangi bylos dalį iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėja nepateikė teismui įrodymų kokia buvo bendra gyvenamojo namo statybos darbų kaina, kiek lėšų buvo į jį investuota, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir viešo registro duomenimis, iš kurių matyti, kad 2011 m. vasario 22 d., t. y. tuo metu, kai buvo atlikta namo teisinė registracija, ginčo gyvenamojo namo statybinė vertė buvo 418 000,00 Lt (121 061,17 Eur).
23. Nors, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja teikė teismui duomenis apie 1997-2002 metais įsigytas statybines medžiagas, paslaugas 55 381,82 Lt (16 039,68 Eur) sumai, o bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad iki 2004 m. namo pastatymui buvo panaudota 70 000 Lt (20 000 Eur), pareiškėjos į gyvenamojo namo statybas galimai įnešta 45 000,00 Lt (13 032,90 Eur) suma (dovanotos lėšos), atsižvelgus į pastatyto ginčo gyvenamojo namo statybinę vertę 2011 m. – 418 000,00 Lt, byloje nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie pareiškėjos ir skolininko namo statybai iki 2011 m. panaudotas pinigines lėšas, negali būti laikoma svarbia aplinkybe, leidžiančia nukrypti nuo įstatyme numatytos sutuoktinių santuokos metu įgyto bendro turto lygių dalių prezumpcijos ir skolininkui nustatyti mažesnę dalį į turtą, į kurį nukreiptas išieškojimas vykdymo procese. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog suinteresuotam asmeniui G. M. priklauso ½ dalis nuosavybės teisėje į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant ginčui taikytinų tiek procesinių, tiek materialiosios teisės normų.
24. Kadangi atskirajame skunde nėra argumentų dėl teismo nustatytos naudojimosi turtu tvarkos (ne)pagrįstumo, atmetus atskirojo skundo argumentus dėl pareiškėjos prašomos nustatyti skolininko turto dalies, apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas atskirojo skundo ribose, plačiau dėl teismo nustatytos naudojimosi turtu tvarkos nepasisako.
25. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių skolininko turto dalies nustatymą vykdymo procese, todėl naikinti ją remiantis apeliantės argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.