Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Maženai Lichtarovič, dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovui advokatui Nerijui Stukui, atsakovo antstolio Irmanto Gaidelio atstovei R. T., atsakovo A. B. atstovui advokatui Aleksander Višnevski, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams antstoliui Irmantui Gaideliui ir A. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, SEB bankas, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė draudimo bendrovė ,,Colemont draudimo brokeris“, dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

4. Įstatymo nustatyta, kad teismo priimta nutartis įsiteisėja per septynias dienas nuo nutarties priėmimo, o kai ji priimama rašytinio proceso tvarka – per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Tačiau jeigu per šį terminą paduodamas atskirasis skundas, tai ji įsiteisėja palikus pirmos instancijos nutartį galioti apeliacinės instancijos teismui (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Faktą apie teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimą patvirtina teismas, išduodamas suinteresuotam asmeniui tokį procesinį sprendimą su žyma apie sprendimo įsiteisėjimą arba apie tai paskelbiant specialiame internetiniame tinklalapyje elektroninėje bylos kortelėje.

5. Antstolis I. Gaidelis, nesulaukęs galutinės nutarties įsiteisėjimo aukščiau minėtoje civilinėje byloje, nes pirmos instancijos teismo nutartis A. B. buvo apskųsta įstatymų nustatyta tvarka ir terminais (CPK 335 straipsnio 1 dalis), 2018 m. gruodžio 31 d. patvarkymu Nr. S-18-8-27534, galiojant teismo nustatytiems imperatyviems draudimams dėl vykdymo veiksmų atlikimo, atnaujino vykdymo veiksmus jo vykdytoje vykdomojoje byloje ir ją užbaigė vykdyti 2019 m. sausio 10 d. pasirašydamas Turto pardavimo iš varžytinių aktą, tokiu būdu sudarydamas su A. B. neteisėtą, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį sandorį, kuris buvo sudarytas tebegaliojant teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo. Tokiais veiksmais antstolis pažeidė antstolių teisės aktus, todėl šių veiksmų pasekoje sudarytas sandoris (turto pardavimo iš varžytinių / perdavimo išieškotojui aktas pripažintinas negaliojančiu ab initio ir taikant natūra vienašalę restituciją, grąžinti ieškovui nuosavybės teises į turtą.

II. Atsiliepimų esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdė išieškojimą pagal Vilniaus miesto 19 - ojo notarų biuro notaro Mindaugo Kačergio 2016 m. sausio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 63 084,18 Eur skolos ir 5 proc. dydžio palūkanų išieškojimo iš skolininko (ieškovo) A. B. išieškotojo AB SEB bankas naudai (vykdomoji byla Nr. 0008/17/00588). Prievolės užtikrinimui pagal sutartinės hipotekos sandorį buvo įkeistas turtas - 800/5184 dalys žemės sklypo iš 0,5184 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – įkeistas turtas), kuris buvo areštuotas, ir ekspertui V. S. atlikus turto vertės nustatymo ekspertizę, įkeistas turtas buvo įvertintas 115 000 Eur. Parduodant įkeistą turtą buvo paskelbtos šešios varžytynės, tačiau nei vienos neįvyko, nes būtent nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Pagal antstolio I. Gaidelio pateiktus pasiūlymus išieškotojas atsisakė perimti įkeistą turtą natūra ir išreiškė pageidavimą tęsti vykdymo veiksmus. Dėl šios priežasties antstolis I. Gaidelis 2018 m. gegužės 22 d. patvarkymu nutarė skirti įkeisto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti ekspertei I. K.. Ekspertė I. K. 2018 m. gegužės 25 d. ekspertizės akte įkeisto turto kainą nustatė 105 000 Eur. 2018 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S1-44713 skolininkas ir išieškotojas buvo informuoti apie atliktos ekspertizės išvadas ir išaiškinta jų teisė teikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. 2018 m. liepos 24 d. buvo gautas skolininko A. B. prieštaravimas dėl ekspertizės išvados, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma skirti naują ekspertizę. 2018 m. liepos 30 d. antstolio patvarkymu Nr. S1-45745 skolininko prieštaravimai nebuvo tenkinti ir pakartotinė ekspertizė nebuvo paskirta.

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad nesutikdamas su antstolio Irmanto Gaidelio 2018 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S1-44713, kuriuo nustatyta skolininkui priklausančio įkeisto turto – 800/5184 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 105 000 Eur, ir 2018 m. liepos 30 d. patvarkymu Nr. S1-45745, kuriuo buvo netenkintas skolininko prieštaravimas dėl UAB ,,Krivita” 2018-05-25 parengto nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 18-E-007 ir atsisakyta grąžinti turto vertinimo ekspertizės aktą rengėjui taisyti / pakartotinai jį atlikti, skolininkas A. B. pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, o būtent dėl anksčiau paminėtų patvarkymų panaikinimo (civilinė byla Nr. e2YT-33788-918/2018). Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino skolininko A. B. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo ir jo įsiteisėjimo sustabdyti visas priverstinio išieškojimo (vykdymo) procedūras antstolio I. Gaidelio kontoroje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00588.

10. Minėtos civilinės bylos Nr. e2YT-33788-918/2018 nagrinėjimo teisme metu 2018 m. spalio 11 d. įvyko antrosios varžytynės ir skolininko A. B. įkeistas turtas buvo parduotas atsakovui A. B. už 63 000 Eur, ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi panaikino ankstesnę 2018 m. spalio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo bei taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė antstoliui pasirašyti A. B. parduoto turto A. B. pardavimo iš varžytynių aktą iki teismo sprendimo dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo dienos. Dėl to antstolis Irmantas Gaidelis 2018 m. lapkričio 5 d. patvarkymu Nr. S-18-8-22130 „Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo“ sustabdė vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00588 turto pardavimo iš varžytynių akto dėl parduodamo turto - 800/5184 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasirašymą iki įsiteisės galutinė nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-33788-918/2018. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi A. B. skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi minėtą teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė bylos Nr. e2S-362-585/2019).

11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovas A. B. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-33788-918/2018, pateikė atskirąjį skundą, kuris teisme gautas 2018 m. gruodžio 27 d. (registracijos Nr. DOK-302802). Pažymėtina, kad prie atskirojo skundo yra pridėtas Invicte, UAB siuntos važtaraštis Nr. 000087, kuriame nurodytas siuntos (atskirojo skundo) išsiuntimo data – 2018 m. gruodžio 21 d.

12. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, įstatymo nustatyta, kad teismo priimta nutartis įsiteisėja per septynias dienas nuo nutarties priėmimo, o kai ji priimama rašytinio proceso tvarka – per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Tačiau jeigu per šį terminą paduodamas atskirasis skundas, tai ji įsiteisėja palikus pirmos instancijos nutartį galioti apeliacinės instancijos teismui (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. B. 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė prašymą teismui pavesti už EPP skelbiamų duomenų teisingumą atsakingiems asmenims panaikinti įrašą EPP ties byla Nr. e2YT-33788-918/2018 apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties įsiteisėjimą, nurodydamas, jog prisijungęs 2018 m. gruodžio 26 d. prie EPP tarp gautų dokumentų ties byla Nr. e2YT-33788-918/2018 pastebėjo įrašą, paskelbtą 2018 m. gruodžio 21 d. 14:07, kad nutartis įsiteisėjo, kas neatitinka tikrovės, todėl įrašas yra neteisingas ir naikintinas.

13. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje buvo neįsiteisėjusi ir galiojo teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, būtent draudžiančios antstoliui I. Gaideliui pasirašyti Turto pardavimo iš varžytinių aktą, antstolis 2018 m. gruodžio 31 d. patvarkymu Nr. S-18-8-27534 atnaujino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00588 ir 2019 m. sausio 10 d. pasirašė ginčijamą turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-19-9-8-810, kuriuo už 63 000 Eur sumą atsakovui A. B. buvo parduotas įkeistas turtas. Kaip minėta, tik 2019 m. kovo 13 d. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2S-362-585/2019 buvo išnagrinėtas ieškovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-33788-918/2018 pagrįstumo ir jis buvo netenkintas.

14. Gi, kaip nurodo atsakovas antstolis I. Gaidelis, jis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) skiltyje „dokumento tikrinimas“ patikrino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-33788-918/2018 įsiteisėjimą ir nustatė, jog ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 21 d., ir šiai aplinkybei pagrįsti į bylą pateikė EPP kortelės išrašą, kuriame yra nurodyta žyma ,,Įsiteisėjęs“. Taip pat teigia, kad esant įsiteisėjusiai nutarčiai, antstolis 2018 m. gruodžio 31 d. patvarkymu Nr. S-18-8-27534 atnaujino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00588, bei pagrįstai įsitikinęs, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis įsiteisėjo ir neteko galios 2018 m. spalio 30 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, surašė ieškovo ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą. Atkreipia dėmesį, kad antstolis neturėjo jokio pagrindo, o ir negalėjo abejoti atsiradusio įrašo tikrumu bei teisėtumu.

15. CPK 602 straipsnio 1 dalis nustato, kad suinteresuoti asmenys, gindami savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali reikalauti pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais dėl šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų įstatymo pažeidimų bei 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu: jeigu turto pardavimas iš varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Pažymėtina, kad pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

16. Nagrinėjamoje byloje, visų pirma, ieškovas, remdamasis CPK 626 straipsnio 2 dalies 3 punktu, prašė pripažinti negaliojančiu antstolio Irmanto Gaidelio 2019 m. sausio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, teigdamas, kad buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos, nes tuo metu galiojo teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. buvo sustabdyti vykdymo veiksmai.

17. Kaip teisingai nurodo ieškovas, privalomuosius vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindus reglamentuoja CPK 626 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kuomet antstolis privalo turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą sustabdyti. Viena iš tokių sąlygų, - kai teismas savo nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones sustabdo areštuoto turto realizavimą (CPK 626 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal savo paskirtį laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kuriomis siekiama status quo situacijos byloje išsaugojimo, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), t. y. bet kokių vykdymo veiksmų draudimas ir vykdymo proceso, kuris, be kita ko, apima ir areštuoto turto realizavimo baigiamąją stadiją – turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymą, turto pardavimo iš varžytinių perdavimą išieškotojui.

18. Teismo vertinimu, antstolis Irmantas Gaidelis, patikrinimo veiksmą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties įsiteisėjimo atliko praėjus pakankamam laiko tarpui įvertinti šios nutarties įsiteisėjimo galimybei, t. y. praėjus 14 dienų nuo jos priėmimo; be to, kaip matyti, antstolis duomenis patikrino 2018 m. gruodžio 27 d. ryte 09:55:02, ir tuo labiau esant žymai apie nutarties įsiteisėjimą, o informacijos įvedimas apie atskirojo skundo gavimą teisme buvo atliktas 2018 m. gruodžio 27 d. po pietų 16:24:56. Sutiktina su ieškovu, kad žyma apie nutarties įsiteisėjimą buvo atlikta per anksti, t. y. net nepraėjus visiškai po nutarties paskelbimo septynių dienų terminui, nes tokiu atveju įsiteisėjimo laikotarpis tęsiasi iki tos dienos 00:00 valandų, tačiau teismas pastebi, kad šiuo konkrečiu atveju šios žymos atsiradimas nurodytu metu neturi esminės reikšmės, kai byloje nustatyta, kad antstolis duomenis tikrino 2018 m. gruodžio 27 d. ryte, o atskirasis skundas gautas tik tos dienos popietiniu laiku. Nagrinėjamu atveju svarbu, teismo vertinimu, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-362-585/2019, kaip minėta, A. B. atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį; tai, kad realiai jokios neigiamos pasekmės ar žala ieškovui A. B. neatsirado, patvirtino teismas, instancine tvarka išnagrinėję žemesnės instancijos teismo priimtą sprendimą. Pabrėžtina dar ir tai, kad skolininkui įstatymas suteikia ne tik teises, bet numato ir pareigas, pvz., skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą. Gi, pateikti duomenys patvirtina, kad antstolis I. Gaidelis 2018 m. gruodžio 31 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atnaujino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00588; be kita ko, patvarkyme nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi skolininko A. B. skundą atmetė, nutartis įsiteisėjusi ir antstolis gali atnaujinti vykdymo veiksmus arba vykdomąją bylą CPK 628 straipsnio nustatyta tvarka. Galiausiai šis patvarkymas buvo išsiųstas pačiam skolininkui A. B., nurodant šio patvarkymo apskundimo galimybę, tačiau byloje nėra duomenų apie patvarkymo apskundimą CPK 510 ir 512 straipsnių numatyta tvarka ar paprasčiausiai informacijos antstoliui pateikimą apie pateiktą atskirąjį skundą civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties, tuo labiau žinant aplinkybę apie neteisingai atliktą žymą dėl priimtos teismo nutarties įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad ieškovui A. B., kaip minėta, buvo žinoma apie priimtą patvarkymą atnaujinti vykdymo veiksmus ir, be kita ko, žinant galimus tolimesnius vykdymo veiksmus – turto iš varžytinių akto pasirašymą, tačiau pačiam skolininkui nesiimant jokių teisinių priemonių (teisės apskųsti ar pranešti antstoliui apie pateiktą atskirąjį skundą) sustabdyti vykdymo veiksmus, nėra pagrindo sutikti, kad buvo pažeistos skolininko (ieškovo) A. B. teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad išskyrus deklaratyvius teiginius apie tariamus teisių pažeidimus, ieškovas teismui nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo jo pažeistos ir (ar) apribotos jo teisės vykdymo procese (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas antstolio 2019 m. sausio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo priimtas neteisėtai, pažeidžiant A. B. teises ir teisėtus interesus bei CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

19. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje Vykdymo procesas nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas tokių atvejų yra turto pardavimas ar perdavimas išieškotojui už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

20. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Taip pat reikalinga atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimus, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą. Todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

21. Patvirtinančiais minėtą išimtinio atvejo taisyklę gali būti laikomi ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas bei varžytynių akto (ar, atitinkamai, turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012). Pažymėtina, kad būtent toks teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

22. Teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusias aplinkybes bei nurodytą teismų praktiką, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, jog ginčo turtas buvo įkainotas netinkamai ir parduotas už per mažą kainą.

23. Kaip minėta, vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00588 areštuotas turtas buvo įvertintas eksperto V. S. - 115 000 Eur. Parduodant įkeistą turtą buvo paskelbtos šešios varžytynės, tačiau nei vienos neįvyko, nes būtent nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Be to, pagal antstolio I. Gaidelio pateiktus pasiūlymus išieškotojas atsisakė perimti įkeistą turtą natūra ir išreiškė pageidavimą tęsti vykdymo veiksmus. Dėl šios priežasties antstolis I. Gaidelis 2018 m. gegužės 22 d. patvarkymu nutarė skirti įkeisto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti ekspertei I. K.. Ekspertė I. K. 2018 m. gegužės 25 d. ekspertizės akte įkeisto turto kainą nustatė 105 000 Eur, ir šiame ekspertizės akte ekspertė nurodė, jog ekspertize nustatomo turto pardavimo kaina gali skirtis nuo nustatytosios, kadangi tai priklauso nuo įvairių aplinkybių – nuo rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentų, nuo pirkėjo ir pardavėjo nustatytų mokėjimo sąlygų ir kitų ekspertui nežinomų aplinkybių. Galiausiai, ir teismo paskirtoje ekspertizėje nustatyta parduodamo objekto vertė 127 000 Eur, ir aktualu tai, kad žemės sklypas buvo parduotas tik iš aštuntųjų varžytinių, kas reiškia, jog jis nebuvo populiarus pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003 m.; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005). Taigi, ir šiuo atveju, teismo vertinimu, neįvykusios varžytynės savaime parodo, jog reali turto priverstinio pardavimo vertė yra mažesnė, nes siekiant turtą parduoti už įmanomai didžiausią kainą, nėra asmenų, norinčių šį turtą įsigyti, ir faktiškai reali varžytynėse parduodamo turto kaina yra ta kaina, už kurią pirkėjas nuperka turtą. Taigi, ieškovo argumentai dėl netinkamai nustatytos kainos yra deklaratyvūs ir nėra pagrindo laikyti, kad antstolis galėjo turtą iš varžytinių parduoti brangiau, kai būtent neatsirasdavo turto pirkėjas, kas eliminavo galimybę turtą parduoti maksimalia nustatyta kaina. Tuo atveju, jei ginčo turtas būtų paklausus ir galėtų būti įkainuotas brangiau, tai varžytynėse dalyvautų daugiau potencialių pirkėjų, siūlančių įsigyti ginčo turtą už didesnę kainą. Teismo vertinimu, taip pat tuo atveju, jei ieškovas manė, kad ginčo turtas yra didesnės vertės, jis turėjo teisę imtis aktyvių veiksmų, siekiant įrodyti, jog ginčo turto vertė yra žymiai didesnė, arba iki varžytynių pradžios surasti turto pirkėją, kuris pirktų kainą už skolininkui priimtiną kainą (CPK 704 straipsnis).

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys yra nepagrįstams ir atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos atsakovui A. B. atlyginamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Atsakovas A. B. pateikė teismui 1936 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus.

27. Bylinėjimosi išlaidos susidarė už procesinių dokumentų parengimą, taip pat atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose.

28. Kadangi ieškinys atmestas, atsakovas A. B. įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai bei ieškinio atmetimą, atsakovo A. B. naudai iš ieškovo priteistina 1936 Eur išlaidų advokato pagalbai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovo A. B. naudai 1936 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.