- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- e2S-362-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, antstolis Irmantas Gaidelis, A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Proceso esmė
1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas panaikinti antstolio I. Gaidelio 2018 m. liepos 4 d. patvarkymą Nr.Sl-44713, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00588, kuriuo nustatyta pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto - 800/5184 d. žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertė 105 000,00 Eur bei panaikinti antstolio I. Gaidelio 2018 m. liepos 30 d. patvarkymą Nr.Sl-45745, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/00588, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prieštaravimas dėl UAB „Krivita“ 2018-05-25 parengto nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr.l8-E-007 ir atsisakyta grąžinti turto vertinimo ekspertizės aktą rengėjui taisyti/pakartotinai jį atlikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Nutartyje nurodoma, jog antstolis Irmantas Gaidelis vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 19 notarų biuro 2016-01-22 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 63 084,18 Eur ir 5 proc. skolos išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojo AB SEB banko naudai. Prievolės užtikrinimui pagal sutartinės hipotekos sandorį buvo įkeistas turtas – 800/5184 dalys žemės sklypo iš 0,5184 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Vykdymo procese buvo atliktos dvi ekspertizės. Po eksperto Vitalijaus Stacevičiaus atliktos ekspertizės, kurios metu įkeistas turtas įvertintas 115 000 Eur, buvo paskelbtos šešios varžytynes ir nei vienos neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, išieškotojas nesutiko perimti įkeistą turtą natūrą ir išreiškė pageidavimą tęsti vykdymo veiksmus. Ekspertė Irmanta Krikščiūnienė 2018-05-25 ekspertizės akte įkeisto turto kainą nustatė 105 000 Eur, t.y. skirtumas tarp dviejų atliktų ekspertizių nustatytų turto verčių yra 8,7 proc. Teismo vertinimu, antstolis pagrindo abejoti ekspertės nustatyta įkeisto turto verte neturėjo. Be to, ekspertizės akte ekspertės nurodyta, jog faktiška ekspertizės pardavimo kaina gali skirtis nuo nustatytosios, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, t.y. nuo rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo nustatytų mokėjimo sąlygų ir kitų ekspertui nežinomų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, pateikdamas prieštaravimus, nepateikė objektyvių įrodymų, keliančių pagrįstų abejonių dėl ekspertės nustatytos turto vertės, todėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimas nagrinėjamu atveju nebuvo tikslingas, būtų užvilkinęs vykdymo procesą, Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, jog skundžiamais antstolio veiksmais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kurie keliami ekspertizės skyrimui, turto vertimui ir jo įkainojimui vykdymo procese, nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį tenkinant skundą visiškai. Apeliantė savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
3.1. I. Krikščiūnienės 2018-05-25 parengtoje Nekilnojamojo turto ekspertizės akte yra klaidų, o jis parengtas nesivadovaujant įstatymų normomis.
3.2. Antstolis I. Gaidelis turėjo atsisakyti priimti ekspertizės aktą, kaip parengtą nesilaikant Ekspertizės įstatymo nuostatų, tačiau to nepadarė.
3.3. Atliktame ekspertizės akte, netinkamai nurodoma privažiavimo kelio danga, jame remtasi sena informacija bei netinkamai atliktas lyginamasis metodas.
IV. Atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
4. Antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ekspertizė paskirta antstolio patvarkymo vykdymo procese, todėl jos atlikimas nėra reglamentuojamas Ekspertizės įstatymo normomis.
4.2. Tai, jog pirmosios instancijos tesimas atmetė apelianto skundą dėl antstolio veiksmų nereiškia, jog teismo priimta nutartie yra neteisinga.
4.3. Realią rinkos kainą apsprendžia varžytynių rezultatai, o apelianto turtas nebuvo realizuotas net per 7 paskelbtas varžytynes, tačiau nebuvo parduotas.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Dėl ekspertizės skyrimo.
6. Prieš pat 2019 m. vasario 21 d. rašytinį teismo posėdį apeliantas A. B. buvo pateikęs teismui prašymą skirti byloje turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimą atidėjo siekdamas išsiaiškinti suinteresuotų asmenų poziciją dėl ekspertizės byloje skyrimo ir sudarė sąlygas apeliantui atlikti būtinus ekspertizės prašymui galutinai suformuluoti ir pateikti reikalingus procesinius veiksmus. Nustatytu terminu antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą į prašymą skirti ekspertizę. Atsiliepime nurodoma, jog ekspertizę skirti byloje netikslinga. Vykdomojoje byloje buvo atliktos dvi ekspertizės, tarp nustatytų verčių yra tik 8,8 procentų skirtumas, todėl spręstina, jog ekspertizėse nustatyta reali rinkos vertė. Tuo pačiu nurodė, jog vykdomojoje byloje turtą buvo bandoma parduoti net 8 kartus, tačiau ekspertizės laikomos neįvykusiomis dėl neatsiradusio nei vieno pirkėjo. Antstolio vertinimu neįvykusios varžytynės pagrindžia tai, kad iš esmės turtas yra įkainotas per didele suma. Atlikus dar vieną ekspertizę bus tik vilkinamas vykdomosios bylos procesas. Apeliantas siekdamas įmanomai brangiausiai parduoti turtą turėjo galimybę susirasti turto pirkėją, tačiau šia teise nepasinaudojo.
7. Apeliantas taip pat pateikė įrodymus, jog yra sumokėjęs depozitą už ekspertizės atlikimą bei suformulavo užduotinus klausimus ekspertui.
8. Civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog siekiant išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu kylančius klausimus. Reikalaujančius specifinių mokslo, medicinos, meno, technikos žinių teismas gali skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi buvo įpareigojęs apeliantą pateikti duomenis apie numatomą ekspertizės atlikimo laiką, eksperto sutikimą ir preliminarią ekspertizės kainą, taip pat iki nurodytos dienos į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą sumokėti 1000 Eur užstato už ekspertizės atlikimą. Kartu teismas nurodė, kad preliminari ekspertizės kaina turi būti įmokėta į teismo sąskaitą iki prašymo dėl ekspertizės išsprendimo. Nustatytu terminu apeliantas įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 1000,00 Eur, suformulavo klausimus ekspertui.
9. Apeliantas pateikė duomenis – siūlomo eksperto atsakymą, kad ekspertizė kainuotų 1000,00 Eur, jeigu ekspertui būtų užduotas vienas klausimas. Apeliantas jau pradiniame prašyme dėl ekspertizės skyrimo buvo suformulavęs tris klausimus ekspertui, tačiau nesiaiškino kokia būtų ekspertizės kaina, ekspertui užduodant tris klausimus. Apelianto suformuluotas pirmasis klausimas yra iš dviejų dalių, siekiama išsiaiškinti turto kainą 2018 m. gegužės 25 dienai ir 2018 m. spalio 11 dienai. Apeliantas siekdamas gauti ekspertines išvadas šiais klausimais privalėjo pasidomėti ekspertizės kaina esant daugiau nei vienam klausimui ir įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą sumą, už kurią ekspertas atliktų ekspertizę esant dviem klausimams.
10. Dėl trečiojo apelianto suformuluoto klausimo ekspertui, apeliacinės instancijos tesimas pažymi, jog toks klausimas ekspertui neužduotinas. Pateiktu klausimu apeliantas siekia gauti kito turto vertintojo pateiktos išvados įvertinimą, o tai prieštarauja paties apelianto nurodytam ekspertizės atlikimo tikslui – turto rinkos kainos nustatymui.
11. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas tinkamai teismo įpareigojimo neįvykdė, tai yra nesuderino visų ekspertizės atlikimo sąlygų, neišsiaiškino ir nenurodė teismui kokia būtų ekspertizės atliko kaina užduodant ekspertui du klausimus bei neįmokėjo atitinkamos sumos į teismo depozitinę sąskaitą. Todėl apelianto prašymas skirti byloje turo rinkos vertės nustatymo ekspertizę netenkinamas.
12. Apeliacinės instancijos teismui atmetus prašymą dėl ekspertizės skyrimo, apeliantui grąžintinas jo sumokėtas užstatas už ekspertizės atlikimą.
Dėl bylos esmės.
13. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ekspertės I. Krikščiūnienės atliktas turto vertinimas yra teisingas. Savo nesutikimą su teismo išvadomis apeliantas remia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs skunde dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas visus apelianto nesutikimo su ekspertės išvada argumentus detaliai išanalizavo skundžiamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas siekdamas nuginčyti ekspertės pateiktas išvadas dėl turto vertės turėjo įrodyti, jog pateiktos išvados nėra teisingos, t.y. paremtos klaidingas duomenimis arba grindžiamos netinkama metodika. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
16. Apeliantas kaip įrodinėjimo priemonę apeliacinės instancijos teisme pasirinko naujos teismo ekspertizės atlikimą, tačiau teismas atsisakė atlikti naują ekspertizę. Kitų įrodymų apeliantas teismui nepateikė. Antstolis Irmantas Gaidelis nagrinėjamoje buvo nurodęs, jog vykdymo procese varžytynėse turtas buvo parduodamas jau 8 kartus, tačiau nei vienos varžytynės neįvyko, nes nebuvo varžytynių dalyvių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstoliu, jog neįvykusios varžytynės savaime parodo, jog reali turto priverstinio pardavimo vertė yra mažesnė, nes siekiant turtą parduoti už įmanomai didžiausią kainą, nėra asmenų norinčių šį turtą įsigyti. Reali varžytynėse parduodamo turto kaina yra ta kainą, už kurią pirkėjas turtą nuperka. Nesant galimybės turtą parduoti už įmanomai didžiausią kainą, pradinė turto pardavimo iš varžytynėse vis mažinama, tačiau kaip matyti iš vykdomosios bylos, galimas turto pirkėjas vis tiek neatsiranda. Vertindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus.
17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė įstatymo normas, o priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti apeliantui A. B. 1000,00 Eur užstatą sumokėtą už ekspertizės atlikimą.