- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-04
- Bylos Nr.
- 1S-185/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- V. R.
teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo V. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. R. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta dviems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. 2007 metais, laikotarpiu nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 1 d., telefoninių pokalbių metu gaudamas nurodymus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N., veikdamas bendrai su D. N. ir J. A., 2007 m. liepos 30 d. apie 10 val., turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, iš D. N. neteisėtai įsigijo narkotinių medžiagų – heroino, kurio bendroji masė milteliuose yra 25,196 gramų, bei televizorių „Gold Star“, minėtas narkotines medžiagas neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur A. N. nurodymu, padedant D. N. ir J. A., į du televizoriaus kondensatorius šias narkotines medžiagas supakavo ir pritvirtino televizoriaus „Gold Star“ viduje tarp kitų detalių, turėdamas tikslą, kad narkotinės medžiagos būtų neteisėtai nugabentos į (duomenys neskelbtini) platinimui.
V. R. 2008 m. rugpjūčio 4 d. prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi V. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą, nes pastarasis vengė dalyvauti teismo posėdžiuose, apie kurių laiką ir vietą buvo tinkamai informuotas. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartimi V. R. suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams.
Šalies argumentai
Kaltinamasis V. R. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti.
Jis skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 2 mėnesiams, nutartį surašė formaliai, nesigilindamas į konkrečias bylos aplinkybes.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie byloje surinkti faktiniai duomenys yra įvykio vietos, televizoriaus apžiūros protokolai, telefoninių pokalbių suvestinės, specialisto išvada, bei iš dalies ir V. R. parodymai. Šiame proceso etape, teismui svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, o įrodymai nėra vertinami.
Apygardos teismas, pratęsdamas V. R. suėmimo terminą, nutartyje nurodė pagrindus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), 2 punkte (trukdys procesui) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). Apygardos teismo išvados padarytos išvados dėl suėmimo termino pratęsimo pagrindų yra iš dalies pagrįstos.
Kardomąją priemonę - suėmimą galima skirti, esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 122 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. V. R. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, jeigu jo kaltė teisme būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti kardomąją priemonę - suėmimą, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasos gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė šioje byloje nėra vienintelė sąlyga, kuria remiantis buvo paskirta ši kardomoji priemonė. Byloje yra surinkta duomenų, jog V. R. neturi šeimos ar kitų tvirtų socialinių ryšių, ne kartą neatvyko į teismo posėdžius, o apie neatvykimo priežastis neinformuodavo teismo. Todėl šios aplinkybės leido Kauno apygardos teismui pagrįstai manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
V. R. inkriminuojama nusikalstama veika yra numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ji yra priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. Kaltinamasis nusikalstamą veiką galimai padarė turėdamas neišnykusių teistumų už kitus tyčinius nusikaltimus. Šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad apygardos teismo išvada, jog būdamas laisvėje V. R. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, pripažįstama pagrįsta ir teisėta.
Kauno apygardos teismas V. R. suėmimo terminą pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Apygardos teismas kaip motyvą nurodė tai, jog ankščiau kaltinamasis keletą kartų be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdžius. Tačiau, Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 3 dalis yra išaiškinta, jog manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagristas faktiniais duomenimis, iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Duomenų apie tokio pobūdžio galimus V. R. veiksmus baudžiamojoje byloje nėra, todėl nėra ir pagrindo, teigti, jog V. R., būdamas laisvėje, trukdys procesui. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą byloje 1S-13/2011 bei 1S-95/2011 jau yra pasisakęs dėl šio pagrindo nebuvimo, tačiau apygardos teismas nutartimis vėl kartojo, kad šis pagrindas V. R. tęsti suėmimo terminą nėra išnykęs, nors naujai paaiškėjusių duomenų pagrindžiančių šio suėmimo termino taikymo pagrindo buvimą nenurodė. Todėl konstatuojama, kad skundžiamoje nutartyje be pagrindo konstatuota, kad V. R., būdamas laisvėje, trukdys procesui.
Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatant jos terminą, pakanka bent vieno iš suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje, todėl suėmimas V. R. pratęstas pagrįstai. Šios kardomosios priemonės pratęsimo tvarka nepažeista. Nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiu, kad skundžiama nutartis neteisėta dėl to, kad ji labai panaši į ankstesnes nutartis dėl suėmimo termino pratęsimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje remiasi faktais ir motyvais, liečiančiais V. R. ir veiką, kuria jis kaltinamas iki suėmimo (jo asmenybė, teistumai, veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, sunkumas, gresiančios bausmės dydis), o tie duomenys nėra kintantys. Todėl motyvų pasikartojimas vėliau priimtoje nutartyje nedaro nutarties neteisėta ir nepagrįsta, ir skundžiama nutartis nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. R. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.