- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-12
- Bylos Nr.
- 1S-95/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- V. R.
teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo V. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. R. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. 2007 metais, laikotarpiu nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 1 d., telefoninių pokalbių metu gaudamas nurodymus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N., veikdamas bendrai su D. N. ir J. A., 2007 m. liepos 30 d. apie 10 val., turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, iš D. N. neteisėtai įsigijo narkotinių medžiagų – heroino, kurio bendroji masė milteliuose yra 25,196 gramų, bei televizorių „Gold Star“, minėtas narkotines medžiagas neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur A. N. nurodymu, padedant D. N. ir J. A., į du televizoriaus kondensatorius šias narkotines medžiagas supakavo ir pritvirtino televizoriaus „Gold Star“ viduje tarp kitų detalių, turėdamas tikslą, kad narkotinės medžiagos būtų neteisėtai nugabentos į (duomenys neskelbtini) platinimui.
V. R. 2008 m. rugpjūčio 4 d. prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi V. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą, nes pastarasis vengė dalyvauti teismo posėdžiuose, apie kurių laiką ir vietą buvo tinkamai informuotas. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartimi V. R. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Kaltinamasis V. R. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti.
Jis skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, nutartyje nurodė, kad nusikaltimas padarytas nuo 2007 m. liepos 30 d. iki 2007 m. liepos 1 d. Per nutartyje minėtą laikotarpį, kaltinamojo teigimu, nusikaltimo neįmanoma padaryti, o tokiais veiksmais vyksta bylos fabrikavimas.
V. R. nurodo, kad jis yra neįgalusis, netekęs 70% darbingumo dėl stuburo ligos, jam reikalingas gydymas, kurio tardymo izoliatoriuje negauna. Jis teigia, kad yra priverstas motinos prašyti pinigų, kad galėtų nusipirkti vaistų, arba prašyti, kad ji vaistus nupirktų ir atsiųstų į tardymo izoliatorių. Taip pat skunde nurodo, kad prieš pusę metų jam buvo atsiųsti vaistai, kurių jam lig šiol negrąžina, nes nesutinka tardymo izoliatoriaus direktorius.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra įvykio vietos, televizoriaus apžiūros protokolai, telefoninių pokalbių suvestinės, specialisto išvada, bei iš dalies ir V. R. parodymai. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, V. R. galimos kaltės klausimas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nesprendžiamas.
Pratęsdamas V. R. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), 2 punkte (trukdys procesui) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos iš dalies.
Griežčiausią kardomąją priemonę galima skirti, kai yra BPK 122 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos. BPK 122 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. V. R. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl, jeigu jis būtų pripažintas kaltu, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Šiuo atveju, be gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės byloje taip pat yra duomenų, kad kaltinamasis neturi šeimos ar kitų tvirtų socialinių ryšių, ne kartą neatvyko į teismo posėdžius, o apie neatvykimo priežastis neinformuodavo teismo. Todėl šios aplinkybės leidžia manyti, kad Kauno apygardos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Nusikalstama veika, inkriminuojama V. R. yra numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ji yra priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. Veika yra padaryta veikiant bendrai su kitais asmenimis. V. R. nusikalstamą veiką galimai padarė turėdamas neišnykusių teistumų už kitus tyčinius nusikaltimus. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje V. R. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, pripažįstama pagrįsta.
Pratęsdamas suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, Kauno apygardos teismas kaip motyvą nurodė tai, jog ankščiau kaltinamasis neatvykdavo į teismo posėdžius. Tačiau kaip tai išaiškina Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 3 dalis, manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Duomenų apie galimus tokius V. R. veiksmus baudžiamojoje byloje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad V. R., būdamas laisvėje, trukdys procesui. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą byloje 1S-13/2011 jau yra pasisakęs dėl šio pagrindo nepagrįstumo, todėl, nesant naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių dėl kaltinamojo galimo trukdymo procesui šis pagrindas laikomas nepagrįstu.
Kaltinamojo argumentas, kad byloje nurodytas negalimas nusikaltimo padarymo laikas (2007 m. liepos 30 iki 2007 m. liepos 1 d.) yra pagrįstas tik iš dalies. Skundžiamos nutarties pradžioje nurodyta, kad nusikaltimas padarytas nuo 2007 m. liepos 30 d. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d., tik vėliau, dėstant kaltinimą, vietoj rugpjūčio 1 d. nurodyta liepos 1 d. Tai vertintina kaip paprasta rašybos klaida, kuri nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.
Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatant jos terminą, pakanka nustatyti bent vieną iš suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje, todėl suėmimas V. R. paskirtas teisėtai ir pagrįstai. Kaltinamojo argumentai, kad jis negauna reikiamų vaistų nėra pagrįsti įrodymais. V. R. šiuo metu yra laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, todėl darytina išvada, kad jo sveikatos būklė nėra tokia bloga, kaip teigiama skunde. Priešingu atveju, jis būtų laikomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Tokią išvadą iš dalies patvirtina ir ankščiau teismui atsiųstas raštas iš Kauno tardymo izoliatoriaus, kuriame nurodoma, kad V. R. sveikatos būklė nėra tokia, kokią nurodo suimtasis.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. R. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.