Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-13/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-13
Bylos Nr.
1S-13/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-13/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo V. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. R. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs suimtojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. Tuo, kad vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. 2007 metais, laikotarpiu nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 1 d., telefoninių pokalbių metu gaudamas nurodymus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. , veikdamas bendrai su D. N. ir J. A. , 2007 m. liepos 30 d. apie 10 val., turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, iš D. N. neteisėtai įsigijo narkotinių medžiagų – heroino, kurio bendroji masė milteliuose yra 25,196 gramai, bei televizorių „Gold Star“, minėtas narkotines medžiagas neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur A. N. nurodymu, padedant D. N. ir J. A. , į du televizoriaus kondensatorius šias narkotines medžiagas supakavo ir pritvirtino televizoriaus „Gold Star“ viduje tarp kitų detalių, turėdamas tikslą, kad narkotinės medžiagos būtų neteisėtai nugabentos į Marijampolės pataisos namus platinimui.

V. R. 2008 m. rugpjūčio 4 d. prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi V. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą, kadangi jis vengė atvykti į teismo posėdžius, apie kuriuos buvo tinkamai informuotas. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi V. R. suėmimo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

Kaltinamasis V. R. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir leisti jam gydytis namuose.

Kaltinamasis nurodo, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar 3 mėnesiams, neatsižvelgė, kad jis yra silpnos sveikatos, o būdamas suimtas negauna būtinų vaistų. Suimtasis teigia, kad gydytoja Aleksonienė jam taip pat patvirtino, kad įkalinimo vietoje jam reikalingų vaistų nėra, ir jis be reikalo užsirašo į medicininę dalį. V. R. , vadindamas jam paskirtą suėmimą kankinimu, pažymi, kad negaudamas vaistų, jis kenčia didelius skausmus. Skunde kaltinamasis taip pat nurodo, kad būdamas laisvėje jis galėdavo nusipirkti vaistų ir gydytis namuose arba gulėdavo ligoninėje.

V. R. nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Kaltinamasis nurodo turintis II grupės neįgalumą, yra netekęs 70 procentų darbingumo, todėl dirbti negali. V. R. pažymi, kad ankščiau gaudavo pensiją, kuri jo nuomone, yra legalus pragyvenimo šaltinis.

Skunde taip pat nesutinkama, kad V. R. , būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus. Kaltinamasis pažymi, kad, būdamas silpnos sveikatos, jis negalėtų bėgti nuo teismo ar daryti naujų nusikaltimų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra įvykio vietos, televizoriaus apžiūros protokolai, specialisto išvada, telefoninių pokalbių suvestinės bei iš dalies ir paties V. R. parodymai. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar V. R. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nesprendžiama.

Pratęsdamas V. R. suėmimo terminą, teismas nutartyje neaiškiai nurodė tokio sprendimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad „kaltinamajam be pateisinamų priežasčių ankščiau neatvykstant į teismą yra pakankamas pagrindas ir šiuo metu manyti, kad jis trukdys procesui, gali slėptis nuo teismo, tuo apsunkindamas teisminį bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai)“. Toliau iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog V. R. slepiasi nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei darys naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios skundžiamoje nutartyje nurodytos dviprasmybės šalintinos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kokiais Lietuvos Respublikos BPK straipsniais vadovavosi teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, daroma išvada, kad V. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas nurodant pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), 2 punkte (trukdys procesui) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos iš dalies.

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. V. R. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šiuo atveju, be gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės byloje yra duomenų, kad kaltinamasis šeimos ar kitų tvirtų socialinių ryšių neturi, ne kartą neatvyko į teismo posėdžius ir apie neatvykimo priežastis neinformavo teismo. Todėl išvardintos aplinkybės rodo, kad Kauno apygardos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Nusikalstama veika, kurią galimai padarė V. R. , numatyta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ji priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, padaryta veikiant bendrai su kitais asmenimis. Be to, V. R. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusių teistumų už kitus tyčinius nusikaltimus. Dėl šių duomenų apygardos teismo išvada apie tai, kad būdamas laisvėje V. R. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, pripažįstama pagrįsta.

Pratęsdamas suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, Kauno apygardos teismas kaip motyvą nurodė tai, jog ankščiau kaltinamasis neatvykdavo į teismo posėdžius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Duomenų apie galimus tokius V. R. veiksmus baudžiamojoje byloje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad V. R. , būdamas laisvėje, trukdys procesui.

Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatant jos terminą, pakanka nustatyti bent vieną iš suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje, todėl net ir nesant pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad kaltinamasis trukdys teisminiam bylos nagrinėjimui, suėmimas V. R. paskirtas teisėtai ir pagrįstai. Kaltinamojo argumentai, kad jis kenčia didelius skausmus, negauna reikiamų vaistų nėra pagrįsti įrodymais. V. R. šiuo metu yra laikoma Kauno tardymo izoliatoriuje, todėl darytina išvada, kad jo sveikatos būklė nėra tokia bloga, kaip teigiama skunde. Priešingu atveju, jis būtų laikomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Tokią išvadą iš dalies patvirtina ir ankščiau teismui atsiųstas raštas iš Kauno tardymo izoliatoriaus, kuriame nurodoma, kad V. R. sveikatos būklė nėra tokia, kokią nurodo suimtasis – jam neįgaliojo vežimėlis nėra reikalingas, jis gali vykti į teismą.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

kaltinamojo V. R. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys