Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-19 · Civilinė byla Nr. e2A-267-560/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
e2A-267-560/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
Civilinės bylos numeris e2A-267-560/2019
Teisminio proceso numeris 268-3-26313-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.8.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AB „Žemaitijos pienas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį tikslinęs prašė priteisti iš atsakovės 35 986,30 Eur nuostolių atlyginimo, 1 467,99 Eur palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų skaičiuojant nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2016-04-02 iki 2017-07-28, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Lietuvos kariuomenė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2015-11-12 paskelbė bakalėjos produktų ir kruopų, cukraus, aliejaus, džiovintų vaisių ir riešutų, konservuotų produktų, džemų, uogienių ir sirupų, mėsos konservų, žuvies konservų, kitų maisto produktų, sulčių ir nektarų, mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų, prieskonių ir kitų produktų viešą atvirą pirkimo konkursą. 2016-02-08 atsakovas raštu paskelbė, jog ieškovas konkurso sąlygų 8 dalyje numatytų pirkimo prekių dalyje mineralinis vanduo, gaivieji gėrimai pripažintas laimėtoju. 2016-02-15 ieškovas su atsakovu pasirašė prekių pirkimo-pardavimo sutartį. 2016-02-01 įvesta užstato (depozito) sistema - nustatyta teisė ir pareiga kiekvienam pirkėjui grąžinti pakuotę/tarą ir tokiu būdu susigrąžinti piniginio užstato 0,10 Eur sumą. 2016-03-03 AB „Žemaitijos pienas“ raštu visiems gaiviųjų gėrimų pirkėjams pranešė, jog įgyvendinant Pakuočių įstatymo nuostatas, susijusias su užstato sistema, gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas. Ieškovas tiekė atsakovui prekes, tačiau atsakovas atsisakė grąžinti užstatinę tarą ar/ir sumokėti negrąžintos užstatinės taros vertę (0,10 Eur), tokiu būdu ieškovui padarė 35 986,30 Eur turtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad konkurso paskelbimo ir pasiūlymų pateikimo metu Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme taikoma užstato sistema negaliojo, tačiau kada ši sistema įsigalios buvo žinoma ir visi teisės aktai jau buvo priimti ir paskelbti. Ieškovas pasiūlymą pateikė 2015-12-23. Sutartis pasirašyta 2016-02-15, t. y. po Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme numatytos užstato sistemos įsigaliojimo. Konkurso sąlygų pirkimo dokumentų 25 punkte buvo nurodyta, jog į pasiūlytos prekės kainą turi įeiti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo, pakavimo, žymėjimo ir kitos), galinčios turėti įtakos kainai ir atsirandančios vykdant Sutartį. Ieškovas konkurso metu dėl sutarties projekto pakeitimo į perkančiąją organizaciją nesikreipė, nors, būdamas verslo subjektas, profesionalus viešųjų pirkimų procedūrų dalyvis, suvokė ar turėjo suvokti, kad dėl įsigaliosiančios pakuočių sistemos patirs išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-19 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Nurodė, kad užstato paskirtis – skatinti pakuočių vartotojus rūšiuoti atliekas, tokiu būdu užtikrinant jų (pakuočių ar jų atliekų) grąžinimą gamintojui ir (ar) importuotojui bei jų pakartotinį panaudojimą ir tvarkymą laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Nėra pagrindo tapatinti prekės kainą su užstatu, t. y. užstatas neįskaičiuojamas į prekės kainą. Užstatą sumokėjęs asmuo turi galimybę jį susigrąžinti. Pakuočių pardavėjai, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, įstatymo pagrindu privalo imti užstatą iš pakuočių vartotojų, o pastarieji, įsigydami gaminius, turi pareigą jį sumokėti. Atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog į pasiūlymo kainą buvo įskaičiuotas pakuotės užstatas. Užstatas už pakuotę nelaikytinas kainos sudėtine dalimi bei užstato sumokėjimas nelaikytinas kainos keitimu, t. y. atsakovui grąžinus depozitinę tarą, jis turi galimybę susigrąžinti užstatą. Tokiu būdu prekės kaina tampa lygi konkurso pasiūlymo kainai. Tuo atveju, jeigu atsakovo įsitikinimu į prekių pasiūlymo kainą turėjo būti įskaičiuotas užstatas už pakuotes, atsakovas turėjo galimybę aiškiai ir nedviprasmiškai tiek konkurso sąlygose, tiek sutartyje aptarti užstato už pakuotę apmokėjimo tvarką.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba 2016-04-07 rašte Nr. 4S-1064 nurodė, jog iki užstato sistemos įsigaliojimo sudarytose viešojo pirkimo-pardavimo sutartyse, jei į prekės kainą nebuvo įtrauktas vienkartinės pakuotės užstato dydis perkančioji organizacija sumoka prekės kainą ir papildomai sumoka užstato dydį taikomą pakuotei. Toks Viešųjų pirkimų tarnybos aiškinimas tik papildomai pagrindžia, jog prekės kaina negali būti tapatinama su mokėtinu užstatu, todėl užstatas už pakuotę mokamas papildomai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė Lietuvos kariuomenė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino pirkimo dokumentų ir sutarties nuostatas depozito sumos įtraukimo į pasiūlymą atžvilgiu, kadangi kaip pirkimo dokumentų 25 punkte buvo nurodyta, kad į pasiūlytos prekės kainą turi įeiti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo, pakavimo, žymėjimo ir kitos), galinčios turėti įtakos kainai ir atsirandančios vykdant sutartį, t. y. ieškiniu reikalaujama priteisti suma yra laikytina papildomomis išlaidomis, atsirandančiomis vykdant sutartį.

7. Pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino ieškovo, kaip pakuočių tiekėjo ir pardavėjo atsakomybę už jų sutvarkymą, kuri galiojo pasiūlymo pateikimo metu. Užstato sistemos įvedimas yra tik prievolių perskirstymas, tarp gamintojo, importuotojo, pardavėjo ir vartotojo. Tačiau lėšos, kurios ūkinės veiklos subjektų, tame tarpe ir ieškovo, privalėjo būti skiriamos sutvarkyti pakuotes, nepadidėjo. Ieškinio dalykas nėra susijęs su ieškovo papildomų išlaidų priteisimu, nes jis jų tiesiog nepatyrė jei sąžiningai vykdė iki tol galiojusias pakuočių tvarkymo ir surinkimo nuostatas, tiesiog šios išlaidos įgijo aiškiai išreikštą piniginę išraišką- užstato dydį. Šios išlaidos yra arba turėjo būti pasiūlymo sudėtinė dalis.

8. Lietuvos kariuomenė pirkimo dokumentuose aiškiai pateikė reikalavimą, jog prekių įkainiai turi būti pastovūs ir nekeičiami visą sutarties galiojimo laikotarpį, bei šie įkainiai pardavėjo turi būti nurodyti jau su visais mokesčiais, pristatymo ir kitomis išlaidomis, susijusiomis su prekėmis. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė turėjo galimybę aiškiai ir nedviprasmiškai tiek konkurso sąlygose, tiek sutartyje aptarti užstato už pakuotę apmokėjimo tvarką. Abejotinas toks teismo vertinimas, kai pirkimo dokumentai labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad įkainiai pardavėjo turi būti nurodyti jau su visais mokesčiais, pristatymo ir kitomis išlaidomis, susijusiomis su prekėmis. Teismas nepagrįstai nevertino, kad analogiškomis sąlygomis rinkoje veikę tiekėjai, skirtingai nei ieškovas, buvo apdairūs ir rūpestingi, domėjosi teisine aplinka ir besikeisiančiu reglamentavimu ir todėl suvokė, kad pagal konkurso sąlygas į pasiūlymo kainą turi būti įtrauktas užstato už pakuotes įkainis.

Atsiliepimas

9. Ieškovas AB „Žemaitijos pienas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad užstatas - tai prievolės užtikrinimo priemonė, skatinanti sutvarkyti pakuotę teisės aktų nustatyta tvarka. Užstato paskirtis užtikrinti tam tikrų veiksmų atlikimą, todėl tais atvejais kai veiksmai neatliekami, užstatas nėra grąžinamas, taigi tik tokiu atveju, įpareigotasis subjektas patiria tam tikras išlaidas sumokėto užstato apimtimi. Visais kitais atvejais užstatas yra grąžinamas įvykdžius prievolę, kuri buvo užstato pagrindu. Visiems Lietuvos vartotojams žinoma, jog bet kuris vartotojas, įsigydamas depozitinę pakuotę (tarą), sumoka 0,10 Eur, ši suma, pakuotę grąžinus, susigrąžinama, taigi atsakovui tokia sistema ir užstato paskirtis, taip pat turėtų būti gerai žinoma.

10. Lietuvos kariuomenė renka pakuotę bei ją grąžina teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tokiu būdu už kiekvieną grąžintą pakuotės vienetą gauna papildomas pajamas (0,10 Eur), taigi, taip patvirtinama, jog vykdomos tik tos užstato sistemos nuostatos, kurios naudingos pačiam atsakovui ir priešingai ignoruojamos tos sąlygos, kurios jam nenaudingos. Toks elgesys nesąžiningas ir vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise. UAB „Sanitex“ ar/ir UAB „Grūstė“ išaiškinimai dėl užstato įtraukimo/neįtraukimo į prekės kainą negali būti vertinami kaip patikimi, pagrįsti, be to abejotinas šių rašytinių įrodymų reikšmingumas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2016-02-15 sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atsakovui tiekti (parduoti) mineralinį vandenį ir gaiviuosius gėrimus trijų metų laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis apmokėti už prekes bei vykdyti kitas prievoles. 2016-03-03 ieškovas raštu Nr. SR-16-03-156 nealkoholinių gėrimų pirkėjams pranešė, jog įgyvendinant Pakuočių įstatymo nuostatas, susijusias su užstato sistema, gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos rinkai <...> ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį ir pan. Vykdant pirkimo-pardavimo sutartį laikotarpiu nuo 2016-03-03 iki 2017-07-28 perduota atsakovui užstatinės taros piniginė vertė sudaro 35 986,30 Eur sumą. Atsakovas prašomos priteisti sumos dydžio neginčijo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jo teigimu, pinigų suma, kurią ieškovas reikalauja priteisti iš ieškovo jau turėjo būti įtraukta į pasiūlytą ieškovo kainą. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka, kadangi, kaip teisingai skundžiamame spendime nurodė pirmosios instancijos teismas, užstatas nėra įskaičiuojamas į prekės kainą. Apeliantas aplinkybę, jog užstatas turėtų būti laikytinas kainos dalimi iš esmės grindžia tuo, jog pagal apelianto pirkimo dokumentus į pasiūlytos prekės kainą turi įeiti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo, pakavimo, žymėjimo ir kitos), galinčios turėti įtakos kainai ir atsirandančios vykdant sutartį. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog įstatymų nustatyta tvarka privalomai įvesta užstato sistema už gėrimų pakuotes negali būti laikoma mokesčiu ar tiekėjo išlaidomis, kadangi užstatas atlieka visai kitokią paskirtį.

15. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje numatyta, jog užstatas – pinigų suma, pateikta už gaminio pakuotę siekiant užtikrinti, kad pakuotės ar jų atliekos bus grąžintos gamintojui ir (ar) importuotojui ir naudojamos pakartotinai ar tvarkomos vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais pakuočių atliekų tvarkymo prioritetais. Pakuočių įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pakuočių pardavėjai, parduodami gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo imti užstatą iš pakuočių vartotojų. Užstato sistema – visuma organizacinių, administracinių, finansinių, informacinių ir kitų priemonių, įgyvendinamų užstato sistemos administratoriaus, siekiant, kad pakuočių vartotojams būtų grąžintas gaminių, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, pardavimo metu sumokėtas užstatas, gamintojams ir (ar) importuotojams grąžintos daugkartinės pakuotės būtų pakartotinai panaudotos, o vienkartinių pakuočių atliekos būtų sutvarkytos nustatytais pakuočių atliekų tvarkymo prioritetais. Taigi esamas teisinis reguliavimas įpareigoja visus pakuočių pardavėjus privalomai imti užstatą, kas reiškia, jog ieškovas ne savo vienašaliu sprendimu ėmė reikalauti iš atsakovo mokėti užstatą už pakuotes, tačiau tai daro įpareigotas teisės aktų reikalavimų.

16. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, jog gamintojai ir importuotojai, kurių gaminių pakuotėms taikoma užstato sistema, taip pat pakuočių platintojai ar pakuočių pardavėjai, platindami ar parduodami gaminius šiose pakuotėse, turi apskaitos dokumentuose atskirai nurodyti gaminio kainą ir pakuotės užstato dydį. Taigi tai, jog prekės kaina ir užstatas yra du savarankiški, tarpusavyje nesusiję dydžiai, kad į prekės kainą nėra ir neturi būti įtraukiamas užstatas, ir kad užstato dydis nėra laikytinas prekės kainos dalimi yra įtvirtinta įstatyme išskiriant šias sąvokas kaip dvi atskiras.

17. Teismas sutinka su pirmos instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog užstatą sumokėjęs asmuo turi galimybę jį susigrąžinti. Teisinis reguliavimas pagrindžia, jog ta aplinkybė, kad atsakovas turi prievolę mokėti ieškovui užstatą negali būti laikoma kainos padidinimu, kadangi užstatas tėra prievolės užtikrinimo priemonė. Ieškovas, parduodamas atsakovui prekes, privalo iš atsakovo imti užstatą už pakuotes įstatymų nustatyta tvarka, kurį atsakovas grąžindamas ieškovui pakuotes gali susigrąžinti. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog užstato sistema neprieštarauja atsakovo pirkimo dokumentų sąlygai dėl visų tiekėjo išlaidų įtraukimo į prekės kainą, kadangi atsakovui grąžinus pakuotes ir atgavus užstatą, prekės kaina lieka tokia, kokią šalys numatė pirkimo dokumentuose ir atitinka apelianto nurodomą reikalavimą, jog prekių įkainiai turi būti pastovūs. Tai, kad atsakovas, negrąžindamas taros, kurią pirko iš ieškovo ir tokiais savo veiksmais neatgaudamas užstato, yra laikytina ne prekių kainos padidėjimu, o atsakovo nenoru prisidėti prie pakuočių tvarkymo, ir privalomumo dėl tokio savo sprendimo prisiimti kylančias finansines pasekmes.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ta aplinkybė, kad ieškovas, dalyvaudamas konkurse, į prekės kainą neįtraukė užstato, o atsakovo minimi juridiniai asmenys įtraukė, nerodo ieškovo neapdairumo ir nerūpestingumo, kaip teigia apeliantas, priešingai, toks skirtingas konkurso sąlygų supratimas rodo nepakankamai aiškiai išdėstytas konkurso sąlygas, už ką buvo atsakingas ieškovas, kaip perkančioji organizacija. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas įpareigoja ieškovą imti užstatą iš atsakovo, todėl priteisti nuostolius už negrąžintas pakuotes ieškovas prašo pagrįstai.

19. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta BurdulienėDainius RinkevičiusNeringa Švedienė