- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2-24634-1089/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19733-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- K. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei K. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės K. G. 194,41 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais argumentais:
1.1. 2021 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ją apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įvykio dieną transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ieškovė pagal valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Nukentėjusiam asmeniui ieškovė išmokėjo 194,41 Eur draudimo išmoką.
1.2. Eismo įvykio dieną transporto priemonę (duomenys neskelbtini) buvo išsinuomojusi atsakovė K. G.. Dėl to jai kyla pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neigiamos pasekmės, t. y. atsakovė turi pareigą padengti ieškovės išmokėtą draudimo išmoką.
Atsiliepimas
2. Atsakovė K. G. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Savo nesutikimą su ieškiniu atsakovė grindžia tokiais atsikirtimais:
2.1. Ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovė buvo išsinuomojusi transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės vairavimo stažas yra mažas, todėl ji važiuoja labai atsargiai. Kelias buvo apledėjęs, todėl atsakovė kelis kartus išlipo iš automobilio, kad įsitikintų, ar atstumas iki kito automobilio yra saugus.
2.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad eismo įvykį padarė būtent atsakovė. Policijos pažyma dėl eismo įvykio surašyta tik 2022 m. vasario 3 d. Pažymoje eismo įvykio kaltininkas nenurodytas. Be to, pažymoje nurodoma, kad apgadintas transporto priemonės (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis. Pagal apgadinimų lokaciją automobilis (duomenys neskelbtini) turėjo važiuoti į įkalnę atbulai. Esant susidūrimui, turėjo suveikti automobilio (duomenys neskelbtini) signalizacija ir į garsinį signalą būtų sureagavę gyventojai bei pranešę apie įvykį policijai.
2.3. Ieškovė pateikė nežinomo automobilio žalos sąmatą, nes joje nenurodytas valstybinis numeris, sąmata parengta (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
3. Pareikštu ieškiniu ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ – draudikė, įrodinėja, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas įpareigoti atsakovę K. G. grąžinti ieškovės nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką.
4. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl draudimo išmokos grąžinimo yra pagrįstas.
5. Atsakovė K. G. atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad 2021 m. gruodžio 9 d. buvo išsinuomojusi transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Šią aplinkybę pagrindžia ir ieškovės pateikta informacija apie transporto priemonės valdytoją (b. l. 11). Į bylą pateikta draudimo sutartis patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 9 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudusi ieškovė (b. l. 10).
6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. vasario 3 d. pažymoje apie eismo įvykio informaciją nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu nenustatytas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas apgadino transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 5, 6). Pagrindo abejoti policijos pažymos duomenų apie eismo įvykį, jo aplinkybes teisingumu nėra. Pažyma yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją reikšmę. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tai, kad pažyma apie eismo įvykio informaciją surašyta 2022 m. vasario 3 d., neturi teisinės reikšmės, nes pažymoje aprašyti duomenys apie konkretų 2021 m. gruodžio 9 d. įvykusį eismo įvykį.
7. Policijos pažymoje fiksuota, kad įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) priekinės dešinės pusės durys. Iš į bylą pateiktų transporto priemonės (duomenys neskelbtini) nuotraukų matosi, kad buvo apgadintos policijos pažymoje nurodytos priekinės dešinės pusės durys (b. l. 12–14).
8. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) apgadinimų remonto kainą (194,41 Eur) ieškovė apskaičiavo 2021 m. gruodžio 20 d. žalos sąmatoje, parengtoje naudojantis „Audatex“ sistema (b. l. 7–9). Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad „Audatex“ yra viena plačiausiai naudojamų sistemų transporto priemonių remonto sąmatoms parengti, darbų kainoms nustatyti. Ieškovės pateikta sąmata parengta būtent dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tą patvirtina sąmatoje įrašytas transporto priemonės VIN kodas, taip pat remonto darbų apimtis, atitinkanti apgadinimų pobūdį (CPK 185 straipsnis). Nėra prielaidų spręsti, kad ieškovė būtų neteisingai apskaičiavusi remonto darbų kainą. Tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė. Faktą, kad ieškovė išmokėjo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkui 194,41 Eur draudimo išmoką, patvirtina 2021 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymas (b. l. 4).
9. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina šiuos teisiškai reikšmingus faktus : 1) 2021 m. gruodžio 9 d. atsakovė K. G. valdė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) tą pačią dieną (duomenys neskelbtini), dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta kita transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – apgadintos priekinės dešinės pusės durys; 3) transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš esmės įvykio vietos pasišalino; 4) transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkui įvykio metu buvo padaryta 194,41 Eur žala, kurią atlygino transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusi ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.
10. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.
11. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 23 punktas).
12. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
13. Visų pirma, byloje ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojas apgadino kitą transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino. Įvertinus transporto priemonei (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų pobūdį, mastą, spręstina, kad atidus ir rūpestingas vairuotojas analogiškoje situacijoje galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Nepaisant to, eismo įvykio kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį niekam nepranešė. Policijos pažymoje nurodyta, kad įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) stovėjo, o kontaktas tarp transporto priemonių įvyko, nes nebuvo laikytasi saugaus atstumo. Nėra tikėtina, kad rūpestingas ir atsargus asmuo analogiškoje situacijoje galėjo nesuprasti (nepajusti), jog atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę. Juolab, kad apgadinimas yra braukiamojo pobūdžio, t. y. apgadinimas turėjo būti padarytas tęstinio kontakto metu. Policijos pažymoje nurodyta, kad buvo apgadintas ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis. Taigi transporto priemonių tarpusavio kontakto metu tikėtinai buvo apgadintos abi transporto priemonės ir šis faktas papildomai suponuoja, kad eismo įvykio kaltininkas, veikdamas kaip rūpestingas ir atidus žmogus, turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis.
14. Policijos pažymoje nurodyta, kad eismo įvykio kaltininkas nebuvo nustatytas. Tačiau tai yra nereikšminga aplinkybė, neužkertanti kelio ieškovei reikalauti, kad draudimo išmoką grąžintų asmuo, eismo įvykio metu valdęs transporto priemonę, kurios valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ieškovė.
15. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką už apdrausta transporto priemone padarytą žalą ir tais atvejais, kai ją vairavusio asmens tapatybė yra nežinoma, tačiau žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti šios transporto priemonės savininko ar kito jos valdytojo atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnį.
16. Eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo atsakovės K. G. žinioje, t. y. ji buvo transporto priemonės valdytoja. Gindamasi nuo jai pareikšto reikalavimo, atsakovė nesiremia tuo, kad įvykio metu jos nuomotą transporto priemonę vairavo kitas asmuo, o jeigu transporto priemonę vairavo kitas asmuo, jo neatskleidžia. Sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalį ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, laikytina, kad ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui. Tai yra, kai transporto priemonę vairavusio asmens tapatybė nėra žinoma, atsakingu už žalos padarymą asmeniu pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą laikytinas transporto priemonės valdytojas, kurio žinioje transporto priemonė buvo eismo įvykio metu. Siekdamas išvengti draudiko atgręžtinio reikalavimo, transporto priemonės valdytojas turėtų nurodyti transporto priemonę vairavusį asmenį. Kitoks aiškinimas paneigtų TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygą tais atvejais, kai administracinio nusižengimo tyrimo metu nenustatomas eismo įvykio kaltininkas. Tačiau toks aiškinimo rezultatas būtų nesuderinamas su TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos tikslais.
17. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovė įrodė visas sąlygas, suteikiančias draudikui teisę reikalauti, jog atsakovė kaip už žalą atsakingas asmuo grąžintų išmokėtą draudimo išmoką: 1) neteisėtus veiksmus – eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš jo; 2) kaltę, pasireiškusią nerūpestingumu, t. y. eismo įvykio kaltininkas turėjo ir galėjo suvokti, kad įvykio eismo įvykis, tačiau iš jo vietos pasišalino; 3) draudimo išmokos išmokėjimo faktą bei dydį.
18. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 194,41 Eur draudimo išmoką tenkinamas. Pagrindų, dėl kurių iš atsakovės priteistina suma turėtų būti mažinama, atsakovė nenurodė.
19. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
20. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamas už ieškinį sumokėtas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,96 Eur. Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės K. G. 194,41 Eur (šimto devyniasdešimt keturių eurų ir 41 ct) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur (dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės K. G. 8,96 Eur (aštuonių eurų ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.