Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-20 · Civilinė byla Nr. 2A-227-653/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-20
Bylos Nr.
2A-227-653/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
G. A. S.
Atsakovas
G. P.
Trečiasis asmuo
C. S. P.
Kategorijos
  • 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-227-653/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13774-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. S. ieškinį atsakovei G. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo C. S. P..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės 12 000 Lt skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2003-10-14 su atsakove sudarė Projektavimo darbų sutartį, kuria šalys susitarė, kad vykdytojas pateiks užsakovui dviejų rekonstruojamų pastatų, architektūrinius ir interjero sprendimus ir atliks autorinę priežiūrą jų griovimo rekonstrukcijos metu, o užsakovas G. P. įsipareigojo sumokėti vykdytojui 15 000 Lt projektavimo darbų kainą, sumokant po sutarties pasirašymo 20 proc. avansą, t. y. 3000 Lt. Atsakovė sumokėjo 3000 Lt avanso sumą. Sutartimi šalys nustatė, kad projektavimo darbai atliekami nuo 2003-10-14 iki 2004-03-31.

Aplinkybes, kad vykdytojas pilnai įvykdė savo prievolę pagal sutartį, o atsakovas ją faktiškai priėmė, ieškovo teigimu patvirtina interjero detalių nuotraukos prieš įgyvendinant tam tikrus architektūros ir interjero sprendinius, vykdytojo parengtus, pateiktus, suderintus ir įgyvendintus atskirus architektūros ir interjero sprendinius bei vykdytojo parengtus lyginamuosius sprendinių pavyzdžius. Užsakovas yra faktiškai priėmęs visus vykdytojo darbų rezultatus, nes per visą laiką nėra pareiškęs jokių pretenzijų vykdytojui, tačiau atsiskaityti su ieškovu neketina.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas įvykdė tik dalį savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl nepagrįstai reikalauja sumokėti jam visos sutarties kainą. Ieškovas paruošė tik kamino, baro, pirties dalies nepilnus eskizus, kelių sienų spalvų sprendimą, tačiau neparuošė Gyvenamojo namo antro aukšto, virtuvės, Pirties rekonstrukcijos projektinių sprendimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovo 2211,6 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2003-10-14 šalys sudarė Projektavimo darbų sutartį, kurios objektas – „Pirčiupio karčemos“ dviejų rekonstruojamų pastatų architektūriniai – planiniai ir interjero sprendimai. Sutartyje nustatyta, kad Užsakovas moka kas mėnesį pagal pateiktus projektavimo darbų įvykdymo sprendimus. Ieškovas pateikė įvairius eskizus, fotonuotraukas. Iš daugelio brėžinių matyti, kad tai greičiausia yra juodraštiniai, preliminarūs interjero sprendimų variantai, jie nepasirašyti užsakovo. Teismo posėdyje tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo patvirtino, kad tokius eskizus jie pirmą kartą mato. Be to atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovo pateiktų idėjų statybininkai nemokėjo įgyvendinti, kai kurie pateikti eskizai buvo neinformatyvūs, neaišku kaip juos įgyvendinti, kokias medžiagas naudoti ir pan. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad jis pats aiškino statybininkams kaip dirbti ir kaip atlikti „Pirčiupio karčemos“ interjero darbus.

Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų pateikęs atsakovei atliktų darbų rezultatą, o atsakovė būtų jį priėmusi. Priešingai, iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis įsitikinęs, kad ginčo sumą atsakovė jam turi mokėti už jo idėjas, nes „Pirčiupio karčema“ įrengta pagal jo braižą, bet ne už atliktus darbus. Teismas darė išvadą, kad ieškovas gina ir įrodinėja savo autorystę, bet ne atliktus darbus pagal Projektavimo sutartį. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus – kelių žinomų architektų išvadas apie ginčo objekto įrengimą. Architektas ekspertas D. B. atliko ekspertizę, konstatuodamas, jog įrengta „Pirčiupio karčema“ yra ieškovo stiliaus ir braižo. Architektas A. K. taip pat pateikė teismui savo išvadas, jog „Pirčiupio karčema“ interjeras įrengtas pagal architekto G. S. eskizus. Vienok, šie rašytiniai įrodymai galėtų būti vertinami tik byloje dėl autorinių teisių gynimo, o tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad galimai atsakovė įgyvendino jo interjero architektūrinę idėją ir įrengė karčemą taip, kaip buvo sumanęs ją įrengti ieškovas. Tokios autorinės idėjos įkainojamos, tačiau šioje byloje kilęs šalių ginčas yra ne iš autorinių teisių, bet iš rangos Projektavimo sutarties. Teismo išvadas, kad ieškovas neteisingai interpretuoja šalių sutartį, patvirtina ir ieškovo raštu siųsta Pretenzija dėl sutarties nevykdymo atsakovei, kurioje ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad atsakovė pažeidė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą.

Byloje buvo paskirta ekspertizė tikslu išsiaiškinti, ar ieškovo sprendimai atitinka jų rengimo metu galiojusius teisės aktus, o taip pat ar jie gali būti laikomi pakankamais ginčo pastatų rekonstrukcijai atlikti ir vidaus interjerui įrengti. Ekspertizę atliko ekspertas G. T., kuris nustatė, kad restorano „Pirčiupio karčema“ ir pirties rekonstrukcijos architektūriniai – planiniai sprendimai neatitinka jų rengimo metu galiojusių Statybos įstatymo ir STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ reikalavimų, todėl negali būti laikomi pakankamais nurodytų pastatų rekonstrukcijai atlikti. Be to, nėra galimybės nustatyti, kokie konkrečiai rekonstravimo ir architektūriniai – planiniai sprendimai turėjo būti atlikti, nes byloje nėra Projektavimo užduoties. Eksperto nuomone, vykdytojas, pasirašydamas projektavimo darbų sutartį, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, privalėjo parengti statinio projektą ir dalyvauti projekto derinimo procedūroje. Priešingu atveju, sutarties dalis dėl „Pirčiupio karčemos“ dviejų rekonstruojamų pastatų architektūriniai – planinių sprendimų negalėjo būti įvykdyta. Ekspertas, nustatė, kad 2003-10-14 Projektavimo darbų sutartyje nėra numatyti architektūriniai – planiniai projektiniai pasiūlymai, interjeriniai eskiziniai projektai. Tačiau, rengiant projektus, su užsakovu yra aptariami ir derinami statinio projekto architektūrinę – planinę idėją iliustruojantys eskizai.

Teismas darė išvadą, kad šalių Projektavimo darbų sutartis buvo vykdoma netinkamai. Sutarties tekstą rengė pats ieškovas, jis yra savo srities profesionalas, todėl privalėjo žinoti kaip įstatymai reikalauja vykdyti tokio pobūdžio sutartį.

Teismas nustatė, kad ieškovas, nors ir neatlikęs prievolės pagal šalių rangos sutartį iki galo, visgi prisidėjo prie objekto interjero sprendimų, ko neginčija ir atsakovė, todėl būtina nustatyti, kokius darbus pagal šalių sutartį atliko ieškovas ir kokioje apimtyje atsakovei kilo pareiga už tuos darbus apmokėti.

Byloje paskirta statinio projektinė-techninė ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertė D. B., ir kuri padarė išvadas, kad gyvenamajame name (restorane) faktiškai yra įgyvendinta daugiau išplanavimo sprendinių, nei jų numatyta ieškovo pateiktuose projektiniuose dokumentuose; nustatyta, kad sutartimi buvo užsakytas dviejų pastatų interjero projektas, kurio sudėtyje gyvenamojo namo (restorano) projektas sudarė apie 80 proc. visos sutartos darbų apimties. Interjero koncepcija ir jos detalizavimo sprendiniai šiame projekte turėtų vertinami, kaip sudarantys po 50 proc. visos darbų apimties. Pasak ekspertės, tyrimas parodė, kad Projekte buvo pateikta apie 50 proc. gyvenamojo namo (restorano) koncepcijos ir apie 10 proc. visų jos detalizavimo projektinių sprendinių, todėl laikytina, kad iš viso ieškovas atliko 30 proc. gyvenamojo namo (restorano) architektūrinių-planinių ir interjero sprendinių pagal sutartį, kas sudaro 24 proc. nuo visos sutartyje numatytų darbų apimties.

Ekspertė nustatė, jog antro pastato architektūriniai-planiniai ir interjero sprendiniai sudarė apie 20 proc. visų sutartyje numatytų darbų. Ieškovas yra atlikęs apie 10 proc. antro pastato interjero koncepcijos ir nepateikęs koncepciją detalizuojančių sprendinių. Kadangi laikytina, jog koncepcija sudaro 50 proc. viso interjero projekto, todėl turėtų būti laikoma, kad ieškovas yra atlikęs 5 proc. antro pastato architektūrinių-planinių ir interjero sprendinių pagal sutartį, kas sudaro 1 proc. nuo visos sutartyje numatytos darbų apimties.

Teismo vertinimu, antrosios ekspertizės išvados taip pat patvirtina atsakovės bei trečiojo asmens argumentus, jog ieškovas savo prisiimtus įsipareigojimus pagal šalių Projektavimo sutartį atliko tik iš dalies. Todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovės pilno atlygio pagal šalių sutartį. Kadangi ekspertizės aktu nustatyta, jog ieškovo atliktų darbų procentinė išraiška iš viso sudaro 25 proc. nuo visos sutartyje numatytos darbų apimties, o atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 3000 Lt dydžio avansą, laikytina, kad už ieškovo atliktus darbus pagal sutartį ji atsiskaitė. Ieškovo ieškinys atmestas kaip prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams – dviejų ekspertizių išvadoms, kuriomis teismas vadovavosi.

Atsakovė sumokėjo 4000 Lt už ekspertizės, kurią atliko G. T. atlikimą, turėjo 3630 Lt atstovavimo išlaidų. Iš viso atsakovės bylinėjimosi išlaidos sudarė 7630 Lt (2211,6 Eur), kurias, ieškinį atmetus, privalo atlyginti ieškovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – tenkinti ieškinį (II t., b.l.30-35). Nurodo, jog ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio teisinio pagrindimo. Ieškinio faktinis pagrindas yra 2003-10-14 Projektavimo darbų sutarties nevykdymas, o ne autorių teisių pažeidimas. Teismas klaidingai vertino įrodymus – A. S. pateiktą atsakovei 2010-07-07 pretenziją, nes ją rengė pats ieškovas (ne teisininkas), nors joje nurodyta ta pati Projektavimo darbų sutartis. Teigia, jog skundžiamame sprendime nėra įvardinta, dėl kokių teisinių santykių šalys susitarė, teismas nesigilino į ekspertizių išvadas, nesivadovavo jose nustatytomis aplinkybėmis, išvadomis. Kilus klausimui dėl eksperto G. T. ekspertizėje nustatytos aplinkybės, kad galimai buvo atliktas tik pastato remontas, ieškovas prašė apklausti ekspertą, nes ekspertizės akte tirtos aplinkybės neatitinka padarytų išvadų, tačiau teismas prašymo netenkino, pažeisdamas CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą.

Paskyrus pakartotinę statinio projektinę-techninę ekspertizę, ekspertė sprendė, kad sutartyje vis tik yra sutarta tik dėl interjero projektavimo, apimančio ir tam tikrus erdvių formavimui būtinus statybos darbus, dalis tokių darbų priskirtini paprastam remontui. Šioms išvadoms šalys neprieštaravo. Statybos reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ 4 p. numatyta, kad statinio paprastojo remonto projekto rengimo tvarka ir jo sudėtis nereglamentuojama. Taigi ieškovo pateiktai projektinei dokumentacijai nėra taikomi reikalavimai, kuriuos kaip privalomus nurodė ekspertas G. T.. Abu ekspertai nurodė, kad interjero projektui nėra nustatyti teisės aktų reikalavimai. Teismas privalėjo vadovautis projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangą reglamentuojančias teisės normomis bei ekspertės D. B. ekspertizės aktu.

Mano, jog teismas klaidingai atliko matematinius skaičiavimus, nes 25 proc. visos sutartyje numatytos darbų apimties ir kainos 15 000,00 Lt yra 3 750,00 Lt, taigi atsakovei liko pareiga sumokėti ieškovui dar 750,00 Lt ir net tuo pagrindu teismas privalėjo ieškinį tenkinti iš dalies.

Teismas nevisapusiškai vertino visus įrodymus.

Teigia, kad pati ieškovė turėjo nustatyti architektui užduotį (CK 6.701 str.), o to nepadariusi prisiima su tuo atsiradusią riziką. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nevykdė autorinės priežiūros, ir kad atsakovė reiškė pretenzijas ieškovui dėl minėtos sutarties vykdymo. Teismas nevertino aplinkybės, kad abiejų namų darbų atlikimo procentinė išraiška gali būti skaičiuojama nuo patalpų ploto, bet nuo tūrio. Ieškovas prašė procentinę išraišką skaičiuoti nuo tūrio, nes tai labiau atitinka interjero užsakymą, taigi gyvenamojo sudarytų 87,42 proc., o antro namo – 12,58 proc. Teismas dėl tokios darbų atlikimo proporcinės išraiškos taikymo sprendime nepasisakė.

Teismas nevertino aplinkybių, kad ekspertė D. B., apskaičiuodama darbų atlikimo procentinę išraišką, nevertino 2003-10-14 Projektavimo darbų sutartimi ieškovo vykdytos autorinės priežiūros, taigi teismas nevertino, kokia dalimi sudarė ieškovo vykdyta autorinė priežiūra.

Teismas nevertino svarbiausių aplinkybių, kad įgyvendinti minėta sutartimi numatytus architektūrinius-planinius ir interjero sprendimus galima buvo ir žodžiu, tai papildomai nurodė ekspertė teismo posėdyje, nes pati atsakovė negalėjo savarankiškai įgyvendinti ieškovo sprendinius, tam reikalingas architektūrinis išsilavinimas.

Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo pripažino, kad ieškovas teikė jiems projektus bei vykdė savo projektų autorinę priežiūrą vietoje, nes šių aplinkybių nepaneigė. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovo praktikantė A. Š., prašo vertinti jos rašytinius parodymus, nes teismas atsisakė ją apklausti.

Atsiliepimas

Teismas kritiškai nevertino atsakovės įrodymų prieštaravimo, nes atsakovė atsiliepime pripažino, kad ieškovas paruošė baro eskizus, tačiau vėliau pateikė įrodymą - V. C. raštiškus parodymus, kad neva baro eskizus ir projektą atliko UAB „Svaita“. Teismas nevertino firmos „Raibė“ 2015-01-30 rašto, kuriame patvirtinama, kad ieškovas jiems teikė projektus. Teismas nevertino aplinkybių, kad ekspertė D. B. nurodė, jog ieškovas papildomai pateikė atsakovei pagrindinių lauko laiptų ir fasado apdailos sprendinius, nors tai nepriskirta pagal sutartį, tai turėjo būti įvertinta apskaičiuojant darbų apimtis ir kainą.

Nesutinka dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovės pateiktas nepasirašytas Pinigų priėmimo kvitas nepatvirtina apie pinigų sumokėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas (II t., b.l.40-43). Nurodo, jog abi ekspertizės buvo skirtos užpildyti ieškovo, kaip architekto netinkamai parengtos sutarties spragas, nes nesant šalių suderintai techninei užduočiai, aiškinti tikruosius sutarties šalių ketinimus teko teismui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas atliko tik dalį darbų, neparuošė techninės užduoties, nesuderino su atsakove, neparuošė pastatų interjero projektų, nevykdė autorinės priežiūros, neperdavė sutarties rezultatų atsakovei. Ieškovas privalėjo paruošti visų nurodytų patalpų projektinius sprendimus, interjero sprendimus, nurodant eksplikaciją, naudotinas medžiagas ir kt.

Ekspertė nurodė, kad pagrindines interjero formuojančių elementų grupes sudaro erdvių formavimo, erdvių įrengimo, erdvių dekoro sprendiniai. Ieškovo pateikti eskizai ir brėžinių juodraščiai (tik vieno iš pastatų, nesuderinti su atsakove), negali būti vertinami kaip interjero projektas. Ekspertų pastabos leidžia manyti, jog ieškovo pateikti eskizai ir brėžinių juodraščiai, ant kurių nėra ieškovo parašų, buvo parengti ne sutarties vykdymo metu, bet vėliau, turint tikslą prisiteisti iš atsakovės pinigus.

Ieškovas privalėjo parengti statinio projektą ir derinti jį su atsakove, projektas turėjo būti parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, priešingu atveju sutarties dalis dėl „Pirčiupio karčiamos“ dviejų rekonstruojamų pastatų architektūrinių-planinių sprendimų negalėjo būti įvykdyta, ką patvirtino ekspertas G. T..

Matematinė klaida nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo (CPK 328 str.), nes klaidą galima ištaisyti CPK 276 str. pagrindu (teismo sprendime nurodyta 3000 Lt suma, tačiau trečiasis asmuo C. S. P. paaiškino, kad per tris kartus sumokėjo ieškovui 9 000 Lt).

Nors advokatės A. M. pinigų priėmimo kvite nėra atsakovės parašo, nepaneigia pinigų sumokėjimo advokatei fakto, kurį patvirtina ir advokatė, ir atsakovė. Ši pinigų suma apskaityta ir nuo jos yra sumokėti visi privalomi mokesčiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ekspertizės aktu nustačius, jog ieškovo atliktų darbų pagal Projektavimo darbų sutartį procentinė išraiška iš viso sudaro 25 proc. nuo visos sutartyje numatytos darbų apimties, o atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 3000 Lt dydžio avansą, todėl sprendė, jog už ieškovo atliktus darbus pagal sutartį atsakovė atsiskaitė.

Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu, apeliacinį skundą grėsdamas tais argumentais, jog faktinis pagrindas yra 2003-10-14 Projektavimo darbų sutarties nevykdymas, o ne autorių teisių pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju nors pirmosios instancijos teismas ir darė išvadą, kad ieškovas gina ir įrodinėja savo autorystę, bet ne atliktus darbus pagal Projektavimo darbų sutartį, tačiau, visgi vertino Projektavimo darbų sutartį bei atliktus darbus, atsižvelgdamas į byloje esančias ekspertų išvadas, kurios buvo paskirtos siekiant išsiaiškinti, ar ieškovo sprendimai atitinka jų rengimo metu galiojusius teisės aktus, o taip pat ar jie gali būti laikomi pakankamais ginčo pastatų rekonstrukcijai atlikti ir vidaus interjerui įrengti.

Apeliantas teigia, jog skundžiamame sprendime nėra įvardinta, dėl kokių teisinių santykių šalys susitarė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais, nes pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas, nors ir neatlikęs prievolės pagal šalių rangos sutartį iki galo, visgi prisidėjo prie objekto interjero sprendimų, ko neginčija ir atsakovė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ėmėsi nustatyti, kokius darbus pagal šalių sutartį atliko ieškovas ir kokioje apimtyje atsakovei kilo pareiga už tuos darbus apmokėti. t.y. pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ekspertizių išvadas sprendė, jog nagrinėjamu atveju buvo susitarta dėl atlygintinų paslaugų suteikimo - objekto architektūrinius ir interjero sprendimų sukūrimo.

Apelianto nuomone, ieškovo pateiktai projektinei dokumentacijai nėra taikomi reikalavimai, kuriuos kaip privalomus nurodė ekspertas G. T., nes interjero projektui nėra nustatyti teisės aktų reikalavimai. Sprendžiant dėl ieškovo pateiktos medžiagos (eskizų) išsamumo, siekiant įvertinti ar Projektavimo darbų sutartis iš ieškovo pusės buvo tinkamai įvykdyta, pagrįstai buvo skiriamos statinio projektinės – techninės ekspertizės. Ekspertas G. T. pažymėjo, kad pastatų rekonstrukcijos architektūriniai – planiniai sprendimai neatitinka jų rengimo metu galiojusių Statybos įstatymo ir STR „Statinio projektavimas“ reikalavimų. Tačiau antrosios ekspertizės, kurią atliko ekspertė D. B., akte taip pat pažymima, kad buvo užsakytas tik interjero projektas, tačiau kartu apimantis ir tam tikrus erdvių formavimui būtinus darbus. Pažymėtina, jog interjero projektinė dokumentacija nėra reglamentuota įstatymais ar poįstatyminiais aktais, todėl negalima teigti, kad dokumentai jų rengimo metu galiojusių Statybos įstatymo ir STR „Statinio projektavimas“ reikalavimų. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog abiejų ekspertų atliktų ekspertizių išvadose pažymima, kad ieškovo pateikta medžiaga (eskizai) be papildomo detalizavimo negalėjo būti įgyvendinta, todėl daryti išvadą, kad ieškovas pagal Projektavimo darbų sutartį atsakovei pateikė išsamius pastatų architektūrinius-planinius ir interjerinius sprendimus, nėra pagrindo. Ekspertas G. T. ekspertizės akte pažymėjo, jog šiuo atveju nėra projektavimo užduoties, kurią parengti, ar bent jau dalyvauti ją rengiant turi „vykdytojas“ (t.y. ieškovas). Išvadą, kad nėra projektavimo užduoties, padarė ir ekspertė D. B.. Akivaizdu, kad abi šalys turėjo bendradarbiauti sudarant ir vykdant sutartį, todėl, nesant konkrečios rašytinės užduoties, nėra galimybės tiksliai nustatyti kiek ir kokių architektūrinių-planinių ir interjero sprendimų turėjo atlikti ieškovas, tačiau tai savaime nereiškia, kad nėra galimybės vertinti ieškovo atlikto darbo kokybės.

Ekspertizės aktu nustatyta, jog ieškovo atliktų darbų procentinė išraiška iš viso sudaro 25 proc. nuo visos sutartyje numatytos darbų apimties. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ekspertizės metu nustatyta šia atliktų darbų procentine išraiška nuo visos sutartyje numatytos darbų apimties, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti ekspertizės aktu nustatytos atliktų darbų procentinės išraiškos. Nors apeliantas mano, kad šiuo atveju abiejų namų darbų atlikimo procentinė išraiška turėjo būti skaičiuojama ne nuo patalpų ploto, bet nuo tūrio, nes tai, pasak apelianto, labiau atitinka interjero užsakymą, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, jog šiuo atveju abiejų namų darbų atlikimo procentinė išraiška paskaičiuota nuo patalpų ploto vadovaujantis ekspertės D. B. atliktos ekspertizės aktu. Duomenų, kad ekspertizės turinys yra prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, byloje nėra. Todėl nėra pagrindo nesivadovauti ekspertizės aktu, juo labiau, kad ieškovas išsamių duomenų apie pastatų tūrį bei jo nurodyto atliktų darbų nustatymo būdo taikymo pagrįstumo nepateikė (CPK 178 str.).

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog apeliantas atliko autorinę priežiūrą, tačiau sutartyje nėra išskirta autorinės priežiūros kaina, visus darbus ir paslaugas šalys vertino kaip visumą, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kokia dalimi sudarė ieškovo vykdyta autorinė priežiūra. Kita vertus, net jei apeliantas ir teikė autorinę priežiūrą, nenustatyta, jog teikė tinkamai, nes parengti ieškovo sprendimai nebuvo pakankamai detalizuoti ir išsamūs. Be to, ne viskas buvo įgyvendinta pagal ieškovo eskizus, o tai sudaro pagrindą abejonėms dėl tinkamos autorinės priežiūros suteikimo.

Nors apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino firmos „Raibė“ 2015-01-30 rašto, kuriame patvirtinama, kad ieškovas jiems teikė projektus, tačiau, pažymėtina, apeliantas nepateikė įrodymų, kokius projektus teikė firmai „Raibė“, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ar apeliantas atliko didesnį procentą darbų, nei tai nustatė ekspertė D. B.. Vien iš firmos „Raibė“ 2015-01-30 rašto nėra galimybės nustatyti, apelianto šiai firmai teiktų projektų apimties ir atitinkamai įvertinti atliktų darbų kokybę.

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nevertino aplinkybių, jog ekspertė D. B. nurodė, jog ieškovas papildomai pateikė atsakovei pagrindinių lauko laiptų ir fasado apdailos sprendinius. Pažymėtina, kad pats apeliantas pripažįsta, kad šie darbai nebuvo sutarti sutartimi, nebuvo sutarta dėl tokių sprendimų apmokėjimo, todėl pagrindiniai lauko laiptų ir fasado apdailos sprendiniai pagrįstai neįtraukti apskaičiuojant darbų apimtis ir kainą.

Teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto prašomus priimti rašytinius įrodymus – apelianto praktikantės A. Š. parodymus, užfiksuotus notaro, pirmosios instancijos teismui atsisakius apklausti praktikantę. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti šią liudytoją, nes praktikantė A. Š. nėra sutarties šalis, be to pateikti rašytiniai paaiškinimai nėra reikšmingi: nors praktikantės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad praktikantė turi išsaugojusi brėžinius (pagal sutartį), tačiau patys brėžiniai nėra pateikti. Apeliantas nenurodė, dėl kokių priežasčių negalėjo šių įrodymų (brėžinių) pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neprašo apklausti liudytojos A. Š. apeliacinės instancijos teisme, tačiau prašo prijungti prie bylos įrodymus – liudytojos parodymus, duotus notarei, tačiau toks įrodymas neleistinas. Pažymėtina, jog liudytojų apklausa turi vykti laikantis tvarkos, nustatytos CPK 192 str. Pagrindinė liudytojų parodymų gavimo taisyklė – liudytojas apklausiamas teismo posėdyje, tik išimtiniais atvejais, kai liudytojo negalima ar jį sudėtinga apklausti teismo posėdyje, teismas gali vertinti liudytojo raštu pateiktus įrodymus, duotus notaro akivaizdoje ir jo patvirtintus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 str. 8 d.). Taigi galimybė remtis liudytojo rašytiniais parodymais yra labai ribota, taikytina tik išimtiniais atvejais, kai egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių liudytojas negali būti apklaustas teismo posėdyje, ir tik teismui nusprendus, kad tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Nagrinėjamu atveju nenustatytos išskirtinės aplinkybės, teikiančios pagrindą pripažinti liudytojos A. Š. rašytinius parodymus leistinais įrodymais, t. y. atitinkančiais įrodymų leistinumo kriterijus, išdėstytus CPK 192 str.

Atsižvelgiant į aptartą CPK 192 str. reglamentavimą, atmestini apelianto argumentai, kad teismas kritiškai nevertino atsakovės įrodymų prieštaravimo, nes atsakovė atsiliepime pripažino, kad ieškovas paruošė baro eskizus, tačiau vėliau pateikė įrodymą - V. C. raštiškus parodymus, kad neva baro eskizus ir projektą atliko UAB „Svaita“. Nagrinėjamu atveju V. C. raštiškų parodymų (II t., b.l. 17-18) teismas pagrįstai visiškai nevertino, nes tai nėra leistini įrodymai. Kita vertus, apeliantas savaip interpretuoja atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, nes iš atsakovės atsiliepimo turinio matyti, jog atsakovė pripažino, jog ieškovas paruošė baro eskizus, tačiau pažymėjo, jog eskizai paruošti nepilnai (I t.,b.l.104).

Įrodymų (brėžinių, eskizų ir pan.), kad būtų atlikęs didesnę, nei nustatyta ekspertės D. B., darbų dalį pagal minėtą sutartį, apeliantas nepateikė (CPK178 str.); taip pat nepateikė įrodymų, kokia apimtimi vykdė savo projektų autorinę priežiūrą vietoje (CPK 178 str.), todėl darytina išvada, kad apeliantas atliko 25 proc. Projektavimo darbų sutartimi sutartų darbų, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su tais apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai atliko matematinius skaičiavimus, nes 25 proc. visos sutartyje numatytos darbų apimties ir kainos 15 000,00 Lt yra 3 750,00 Lt, taigi atsakovei liko pareiga sumokėti ieškovui dar 750,00 Lt ir net tuo pagrindu teismas privalėjo ieškinį tenkinti iš dalies. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad sumokėjo didesnį avansą (iš viso 9 000,00 Lt) (CPK 178 str.), o ieškovas pripažįsta gavęs tik 3000,00 Lt dydžio avansą, todėl skundžiamas sprendimas keistinas ir apeliantui iš atsakovės priteistina 217,21 EUR (750,00 Lt) suma. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. procesinių palūkanų, todėl ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant ieškovui iš atsakovo 217,21 EUR (750,00 Lt) , iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir 5 proc. metinės palūkanos, nuo priteistos sumos (217,21 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d., 98 str. 3 d.). Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, kai patenkinta 5 proc. ieškovo reikalavimų, ieškovui priteistina 70,37 EUR jo patirtų bylinėjimosi išlaidų ( 4000,00 Lt, sumokėtų už ekspertizę + 500,00 Lt atstovavimo išlaidų, kas sudaro 1303,29 EUR+ 5,21 EUR žyminio mokesčio x5 proc.) (I t., b.l. 98;99;181-185;II t., b.l.7)), o atsakovei priteistina 2 101,02 EUR jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (4000,00 Lt, sumokėtų už ekspertizę + 3630,00 Lt atstovavimo išlaidų, kas sudaro 1303,29 EUR x 5 proc.) (I t., b.l.186;187). Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad atsakovės pateiktas nepasirašytas Pinigų priėmimo kvitas nepatvirtina apie pinigų sumokėjimą, nes Pinigų priėmimo kvitas pasirašytas advokatės (I t., b.l. 187), be to, tiek atsakovė , tiek jos atstovė pripažįsta pinigų sumokėjimo faktą.

Ieškovas taip pat patyrė 78,00 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, sumokėdamas žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl atsižvelgiant, kad buvo patenkinta 5 proc. ieškovo reikalavimų, jam priteistina iš ieškovės 3,90 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. ).

Iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 74,27 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Įskaičius šią sumą į atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš ieškovo atsakovės priteistina naudai 2 026,75 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovo (apelianto) jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo gauti iki bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės, todėl šis prašymas netenkintinas (CPK 98 str. 1d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės G. P. ieškovo G.A. S. naudai 217,21 EUR (750,00 Lt).

Priteisti iš atsakovės G. P. ieškovo G. A. S. naudai 5 proc. metines palūkanas, nuo priteistos sumos (217,21 EUR) nuo 2013-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo G. A. S. atsakovės G. P. naudai 2 026,75 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Jelena ŠiškinaVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė