- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-06
- Bylos Nr.
- 1-104-1111/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25124-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Advokatai
- Giedrė Striaukienė
- Kategorijos
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2020-07-14 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 8 mėn. laisvės apribojimu; 2021-01-07 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartimi 2020-07-14 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;
2) 2022-10-31 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu;
3) 2024-02-29 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams; 2024-05-21 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti pagal 2024-02-29 nuosprendį paskirtą 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę;
4) 2025-07-01 Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. 2025 m. liepos 15 d., dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, ne mažiau kaip penkis kartus tyčia spyrė kambaryje ant sofos-lovos sėdinčiai savo šeimos narei – sugyventinei J. B. į veidą, krūtinę, nugarą, rankas ir šonus, bei taip jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą – VII ir VIII šonkaulių lūžius bei kitus sužalojimus: kraujosruvas krūtinės, nugaros, abiejų žastų ir veido srityse.
Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad nukentėjusiajai trenkė per veidą, buvo girtas, daug ko neprisimena. Buvo atvykusi nukentėjusiosios dukra, gėrė alų, buvo iškviesta policija ir jį išsivežė. 14 d. viskas vyko, 15 d. iškviesta policija ir parašytas pareiškimas. Abu su nukentėjusiąja buvo neblaivus. Su koja spyrė, kiek kartu spyrė, negali pasakyti. Nesiginčija, kad spirdamas galėjo sulaužyti šonkaulius. Nukentėjusioji negalėjo nepagrįstai apkaltinti. Kito žmogaus nebuvo, kuris galėjo sulaužyti šonkaulius. Nukentėjusioji nebuvo niekur išėjusi nei 14, nei 15 dieną. Save kaltina dėl padarytų veiksmu ir gailisi, blaivus to nedaro. Dėl civilinio ieškinio, neturi tokios didelės sumos, nežino iš kur paimti. Nieko neturi, jo namas sudegė, po gaisro jokio turto nėra sukaupęs, turiu skolą antstoliam 2000 Eur. Neprisimena kodėl įvyko konfliktas, buvo girtas, su ranka sudavė. 15 d. buvo išėjęs į parduotuvę, pirko alaus, buvo gavęs pašalpą. Po įvykio matė mėlynes ant nukentėjusiosios veido, kitur nematė, nesiskundė ji jam. Pirmą kartą smurtavo prieš J. B.. Po įvykio atsiprašė ne vieną kartą, nepyko moteris, bendraus toliau, gyvens kartu.
Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Kaltinamasis A. P. 2025-07-17 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta. Parodymus duos tik advokatui dalyvaujant (1 t., b. l. 195-197).
Kaltinamasis A. P. 2025-07-18 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę dėl sugyventinei J. B. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo suprato, kaltu visiškai prisipažįsta. Su J. B. kaip sugyventiniai kartu gyvena daugiau kaip metus laiko. Praėjusiais metais Alytaus kalėjime jis atliko 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iš kalėjimo jis grįžo lapkričio 11 d. Grįžo pas J. B.. Gyveno jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Liepos 11 dieną jis gavo bedarbio pašalpą ir nuo tos dienos iki jo sulaikymo vartojo alkoholinius gėrimus. Juos vartojo kartu su sugyventine J.. Alkoholį vartojo be pertraukos tiek dieną, tiek atsibudę nakties metu, todėl jis nuo tos dienos kai gavo pašalpą, nebuvo išsiblaivęs. Visas dienas gėrė degtinę ir alkoholinį alų. Prieš kelias dienas, galėjo būti ir liepos 15 diena, taip pat namuose vartojo alkoholį. Tądien alkoholį gėrė penkiese, jis su sugyventine, kaimynė D. T., R. N. ir A., pavardės nežino, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tądien jis suvartojo daug alkoholio ir dėl didelio girtumo visiškai neprisimena, kas tą dieną įvyko. Nors dėl girtumo ir neprisimena kas tą dieną buvo, tačiau savo kaltės dėl sugyventinės sumušimo neneigia. Tiesiog to neprisimena ir nieko apie tai paaiškinti negali. Sekančią dieną jis matė ant sugyventinės kūno ir dešinės akies sužalojimus, tačiau apie tai kas nutiko su ja nesikalbėjo ir jis jos apie tai nieko neklausė. Kažkaip nebuvo progos apie tai pasikalbėti. Vakare, kiek tiksliai laiko buvo neprisimena, pas J. B. atvažiavo dvi dukterys, jų vardų neprisimena, kurios pamačiusios ant jos sužalojimus, iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė dėl įtarimų, kad J. sumušė jis. Daugiau apie šio įvykio aplinkybes jis neturi ko paaiškinti. Dėl to ką padarė dėl sugyventinės J. B. sumušimo ir jai sukelto sveikatos sutrikdymo labai gailisi (2 t., b. l. 5-10).
Kaltinamasis A. P. 2025-09-02 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę dėl sugyventinei J. B. sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo suprato, kaltu visiškai prisipažįsta. Išsamius parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką davė savo pirminių parodymu metu ir prie šių parodymų pasilieka. 2025 m. liepos 18 d. jo įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti parodymai yra teisingi, jų nei papildyti, nei pakeisti nepageidauja ir šiais parodymais prašo vadovautis. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Šio įvykio metu buvo stipriai neblaivus, todėl pačio įvykio aplinkybių neprisimena. Priklausomybės alkoholiui neturi. Po šio įvykio padarė išvadas ir ateityje nusprendė alkoholio visiškai atsisakyti ir nebevartoti. Yra informuotas apie Valstybinės ligonių kasos jam pateiktą civilinį ieškinį, atsiradusį dėl J. B. gydymo išlaidų. Šiuo metu Šiaulių kalėjime atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą 30 parų arešto bausmę, todėl šio civilinio ieškinio šiuo metu neturi galimybės atlyginti. Kai tokia galimybė bus jis šią žalą būtinai atlygins (2 t., b. l. 36-41).
Po parodymų perskaitymo kaltinamasis A. P. parodė, kad prisimena ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Sutinka, kad yra kaltas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.
Nukentėjusioji J. B., kurios parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, 2025-07-17 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. yra jos sugyventinis. Su A. P. kaip sugyventiniai kartu gyvena nuo 2024 m. lapkričio mėnesio, kai jis grįžo iš įkalinimo vietos. Jis neturėjo kur gyventi, todėl paprašė, kad jį priimtų gyventi pas save. A. P. pažįsta iš seniau. Jis jai skambindavo iš įkalinimo vietos ir ji su juo bendraudavo. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, nuosavybės teise per pusę priklauso jai ir jauniausiajai dukrai R.. A. P. ji gali apibūdinti kaip gerą žmogų. Kai jis nevartoja alkoholio tikrai yra geras žmogus, tvarko kambarius, taiso valgyti, visaip jai padeda. Agresyvus jis tampa kai būna išgėręs, tada būna labai pavydus, iš to ir kyla konfliktai. Yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, todėl gauna bedarbio pašalpą, kuri yra mokama kiekvieno mėnesio 13 dieną. Pašalpą ji grynais pinigais pasiima nuėjusi į (duomenys neskelbtini). Tiksliai kurią dieną neprisimena, galėjo būti liepos 14 diena, ji taip pat iš banko pasiėmė pašalpos pinigus ir tądien susimokėjo visus mokesčius. Tądien ji alkoholio nevartojo. Alkoholį su sugyventiniu A. P. vartojo sekančią dieną po to kai išsiėmė pinigus. Tiksliai kokia ta diena buvo ji neprisimena, bet galėjo būti liepos 15 d. Liepos 9 d. buvo jos gimtadienis ir ji dar nebuvo atšventusi, todėl atšvęsti sugalvojo gavusi pinigus. Alkoholį ji su A. pradėjo vartoti apie 12-13 val., tiksliai laiko nepamena. A. davė pinigų alkoholiniam alui nupirkti, kurį jis, kiek ji žino, nupirko parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Nupirko keturis ar penkis litrinius butelius 5 procentų stiprumo alaus. Tą alų iš pradžių kambaryje vartojo dviese su A. P.. Vėliau, kiek tiksliai buvo valandų ji neprisimena, pas ją į svečius atėjo kaimynė D. T., kuri buvo neblaivi. Ji nenorėjo, kad D. T. būtų, todėl iš pradžių ją išginė. Po kurio laiko D. T. vėl atėjo ir atsinešė kažkokio rudos spalvos alkoholio, rodos 0,5 litro talpos butelyje, kurį jie trise gėrė. Išgertuvių metu A. P. pradėjo lįsti prie tos D., ją grabalioti, o ji tai pamačiusi supyko, todėl prasidėjo konfliktas. A. P. pradėjo grabalioti D. už krūtų, o tai jai labai nepatiko, todėl ji vijo juos abu iš savo buto, o jie neklausė ir neišėjo. Jai reikalaujant, kad jie išeitų, A. P. atsistojo ir prie jos priėjęs koja, kuri buvo apauta sportiniu batu, vieną kartą spyrė jai į veidą, pataikydamas į dešinę akį ir tuo suduotu smūgiu praskėlė antakį. Nuo suduoto smūgio sutino visa dešinė akis bei paakyje atsirado poodinė kraujosruva. Tuo metu A. P. dėvėjo savo išeiginius sportinius batelius blizgančius, juodos spalvos, pavadinimo nežino. Kai A. P. pradėjo ją mušti, ji sėdėjo ant sofos-lovos. Po koja suduoto smūgio į veidą, A. P. ją sėdinčią lovoje toliau spardė kojomis. Jis ją spardė į įvairias kūno vietas: krūtinę, nugarą, rankas ir šonus. Kiek tiksliai ir į kurias vietas jai pataikė - ji nežino. Į kūną jis jai įspyrė ne mažiau kaip tris kartus. Buvo neblaivi, dėl tokio agresyvaus A. P. elgesio labai išsigando, todėl ne viską, kas tuo metu vyko, gerai prisimena. Nuo suduotų smūgių jai ant krūtinės atsirado didelės poodinės kraujosruvos, sukantis ant šono jautė ir šiuo metu tebejaučia didelį skausmą abiejuose šonuose. Kodėl ant dešinės rankos delno išorinės pusės yra nudegimas - ji nežino. Kaip šį sužalojimą patyrė - ji negali paaiškinti. Liepos 16 dieną, dienos metu pas ją į svečius atvažiavo vyriausioji dukra J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir grįžo į Lietuvą atostogų. Kartu su ja buvo ir vidurinė jos dukra R. P.. Dukros pamačiusios, kad yra sumušta iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykę ir ją apžiūrėję medikai paaiškino, kad ją reikia vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę detalesnei apžiūrai, todėl buvo išvežta. Ligoninėje ją peršvietė ir nustatė, kad yra lūžę du dešinės pusės šonkauliai. Taip pat gydytojai kalbėjo, kad nustatė nežymų kraujo išsiliejimą į smegenys, tačiau dėl to ji jokių šalutinių poveikių nejaučia. Ant nugaros jai taip pat buvo rastos poodinės kraujosruvos. Visus tuos ant jos kūno esančius sužalojimus ji patyrė dėl A. P. sumušimų. Prieš tai ji buvo sveika ir jokių sužalojimų ant kūno nebuvo. A. P. ją mušė po pietų, dienos metu, tikslaus laiko negali nurodyti. Taip pat nebuvo griuvusi ir jokių sužalojimų pati nebuvo patyrusi. Visus sužalojimus jai padarė A. P. mušdamas. Iš (duomenys neskelbtini) ligoninės ją išrašė šiandien, t. y. liepos 17 dieną ir ją gydęs gydytojas jai išdavė ligos istorijos išrašą, kurį ji pateikia prie baudžiamosios bylos. Ar byloje teiks civilinį ieškinį, ji dar neapsisprendė ir šiuo metu to negali nurodyti. A. P. prieš ją smurtavo pirmą kartą ir iki šio įvykio niekada prieš ją nėra pakėlęs rankos. Šiaip ji A. P. nieko blogo nelinki ir dėl šio įvykio norėtų jam atleisti, tiki, kad jis gali pasikeisti. Priedas. VŠĮ Regioninė (duomenys neskelbtini) ligoninė - gydytojo įrašas - ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-27, 28).
Liudytoja J. D. 2025-07-17 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. B. yra jos motina, tarpusavio santykiai yra geri. Mama gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Su mama telefonu susiskambina kartą per mėnesį. Telefoninių pokalbių metu su mama, ji mamos visada klausdavo ar jos sugyventinis A. P. ją skriaudžia ar muša. Mama visada neigdavo, tačiau ji suprasdavo, kad mama meluoja, nes labai neaiškiai ir neužtikrintai kalbėdavo, nes kai paklausdavo, ar A. yra šalia, tai mama atsakydavo, kad taip. Todėl taip ir mano, kad mama jai meluodavo, nes įtaria, kad mama bijo jo, nes yra mušama. A. P. ji nepažįsta ir jo nėra mačiusi, vakar, t. y. 2025 m. liepos 16 d., matė pirmą kartą. Šiuo metu yra su šeima grįžusi iš (duomenys neskelbtini) atostogauti į Lietuvą. 2025 m. liepos 16 d. vakare jai paskambino sesuo R. P., kuri jai pasakė, kad jei gali, kad atvyktų pas mamą į butą, nes ji girdėjo, kad tikriausiai yra jų mama. R. viena bijojo eiti į mamos butą. R. jai pasakojo, kad ji įtarė, kad mama gali būti sumušta, sužinojo iš savo dukros, nes žaisdama lauke, pro balkoną ar tai langą išgirdo močiutės pagalbos prašymą, kad ją gelbėtų, šaukėsi pagalbos. Ji iš karto atvažiavo prie mamos namo, prie laiptinės laukė jos sesuo R.. Ji su savo sutuoktiniu D. D. ir savo seserimi nuėjo į mamos butą. Įėjus į butą pamatė, kad mama sėdėjo fotelyje prie balkono, o A. P. - ant sofos. Iš karto pastebėjo, kad ant mamos rankų, tiksliau abiejų žastų srityje yra didelės kraujosruvos, taip pat pastebėjo, kad yra sumuštas veidas, nes ties dešiniu paakiu yra kraujosruva. Mama buvo apsivilkusi suknele didesne iškirpte, tai pastebėjo, krūtinės srityje yra didelė kraujosruva. Labai išsigando, pradėjo verkti, ją ištiko šokas, klausė jos, kas ją taip sumušė, tačiau mama jai nieko nesakė. Pastebėjo, kad mama nenori jai nieko sakyti ir pasakoti, suprato, kad mama bijo jai ką sakyti, nes šalia buvo A.. Jos sutuoktinis pamatęs, kad ji labai susijaudino, tai jis liepė jai eiti atsisėsti į automobilį, kad nusiramintų. Nežino kiek praėjo laiko, kad prie automobilio grįžo jos sutuoktinis su R. ir pasakė, kad iškvietė policiją. Sulaukę policijos pareigūnų visi grįžo į mamos butą. Atvykę policijos pareigūnai A. P. išsivedė iš buto. Policijos pareigūnams mama iš pradžių sakė, kad pati susižalojo, nes nugriuvo, tačiau vėliau pokalbio metu su policijos pareigūnais ji pasakė, kad ją sumušė A. P., nes ji jo pavydėjo kitai kaimynei T. ir įvyko kažkoks konfliktas tarp jų. Tačiau mama nesiorientavo, nei kada ją sumušė, t .y. kokią dieną, kiek buvo valandų ir panašiai. Kai atvyko GMP medikai, ji su seserimi padėjo mamai persivilkti kitus rūbus, tai pamatė, kad mamos visa nugara yra nusėta kraujosruvomis. Mamą greitosios medicinos pagalbos medikai išvežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) Regioninę ligoninę, kur parai buvo hospitalizuota. Šiandien, t. y. 2025-07-17 vėl bandė su mama kalbėtis, kad ji išsipasakotų, kaip viskas buvo, kaip ją A. sužalojo, tai mama nieko nepasakojo, tik patvirtino, kad A. ją taip sumušė, daugiau nieko nepavyko iš jos sužinoti (1 t., b. l. 121-124).
Liudytojas D. D. 2025-07-17 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. B. yra jo anyta. Jie nėra susipykę, tačiau jų tarpusavio santykiai nėra glaudūs. Su ja bendrauja jo sutuoktinė J. D.. 2025 m. liepos 16 d. vakare, jo sutuoktinei mobilaus ryšio telefonu paskambino jos sesuo R. ir pasakė, kad mano, kad yra sumušta jų mama J. B.. R. prašė, kad jis su J. atvažiuotų prie mamos namo ir visi kartu įeitų į mamos butą, nes ji bijo viena eiti. Prie namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), buvo gal apie 20.30 val., tikslaus laiko tikrai nepasakys. Jis su J. ir jos seserimi nuėjo į mamos butą. Tik įėjus į butą, pamatė, kad prie balkono ant kėdės ar ant sofos, sėdėjo J. B.. Jos sugyventinis, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, vėliau sužinojo, kad jis A. P., nes jį matė pirmą kartą, sėdėjo prie stalo. Bute buvo dar vienas vyriškis, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, kuris iš karto išėjo iš buto, tik jiems visiems įėjus. Jo sutuoktinė iš karto pamačiusi savo mamą pradėjo verkti, nes pamatė, kad jos mama yra sumušta. Jo sutuoktinė labai buvo pasimetusi, ją ištiko šokas, todėl jis jai liepė eiti į automobilį, kad nusiramintų. Jis pasitarė su kita seserimi R. ir paskambino 112 bei iškvietė pagalbą. Jis su R. irgi išėjo prie automobilio. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir tada R. su jo sutuoktine nuėjo į butą, jis nebegrįžo į butą, liko lauke prie įėjimo į namo laiptinę. Pamatė, kad policijos pareigūnai išveda A. P.. Pamatė, kad atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie išsivežė J. į VšĮ (duomenys neskelbtini) Regioninę ligoninę. Jis su sutuoktine važiavo automobiliu į ligoninę. Ligoninėje pamatė, kad J. kūnas yra nusėtas kraujosruvomis. Matė, kad nugara yra sumušta, krūtinės sritis, kraujosruva dešiniajame paakyje, kraujosruvos ant abiejų rankų. Jis asmeniškai su J. nekalbėjo ir neklausinėjo, kas jai nutiko, su ja kalbėjosi jo sutuoktinė, todėl kas J. nutiko nieko negali papasakoti. Kiek jam žinoma tik iš sutuoktinės kalbų, kad J. sumušė jos sugyventinis A. P., tačiau kada ir kaip tikrai nieko negali papasakoti. Kaip ir sakė, nelabai jis nori kištis į tokius reikalus, todėl nieko daugiau negali papasakoti, nes su J. apie tai nekalbėjo, su A. P. taip pat nebendravo (1 t., b. l. 127-130).
Liudytoja D. T. 2025-07-18 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra J. B. kaimynė ir gyvena gretimame bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jos santykiai su šia kaimyne yra normalūs, jos nesipyksta ir nesimuša. Bendrauja kaip kaimynai, susitikę pasisveikina ir tiek. Šiame bute ji būna retai, nes (duomenys neskelbtini) kaime turi kolektyvinį sodą, kuriame yra įrengtas gyvenamasis namas, todėl daug laiko praleidžia ten. Taip pat (duomenys neskelbtini) gyvena jos dukra, pas kurią ji dažnai išvažiuoja. Iš (duomenys neskelbtini) yra grįžusi vasario mėnesio gale. Nuo praėjusių metų pas kaimynę J. pradėjo gyventi A. P., kuris grįžo iš kalėjimo ir J. B. jį priėmė pas save gyventi. Kokie tarp jų santykiai ji gerai paaiškinti negali, nes kartu su jais negyvena ir, kaip jau minėjo, retai šiame bute būna. Gal prieš mėnesį, tiksliai kada nepamena, J. B. buvo atėjusi pas ją į svečius. Iš išvaizdos J. atrodė neblaivi ir prašė jos, kad ją dar pavaišintų, klausė ar neturi pinigų alkoholiui, siūlė kartu išgerti. Ji atsisakė. Jos kažkiek tada bendravo ir J. jai pasiskundė, kad sugyventinis ją sumušė. J. tada jai rodė savo dešinę ranką ir kaklą bei krūtinę, ant kurių matėsi mėlynės. J. papasakojo, kad ją sugyventinis A. smaugė bei suspardė kojomis. Jokių smulkmenų apie tai ji J. neklausė. Ji tik J. pasiteiravo, kodėl ji su juo gyvena, jei jis taip su ja elgiasi ir ją muša. J. jai atsakė, kad jį labai myli. Ji tada J. pasakė, kad jei jau taip myli ir negali su juo išsiskirti, tai tegul ir kenčia jo smurtą. Tada J. norėjo su ja kartu vartoti alkoholį. Ji to nenorėjo ir J. iš savo buto išprašė. Prieš keletą dienų, kokia diena buvo, ji tikrai neprisimena ir nurodyti negali, iš rytų pusės, tikslaus laiko taip pat neprisimena, būdama savo namuose per sieną išgirdo iš J. B. buto sklindantį triukšmą. Išgirdusi triukšmą nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Buto durys buvo atrakintos, todėl ji į J. B. butą užėjo pati, prieš tai nepasibeldusi. Tuo metu ten buvo J. B., jos sugyventinis A., R. N. ir asmuo pavarde B., jo vardo nežino. Jis gyvena nuosavame name prie (duomenys neskelbtini). Jie visi sėdėjo kambaryje prie stalo ir vartojo alkoholinį alų. Iš išvaizdos jau visi atrodė stipriai neblaivūs. Ji tuo metu dar jokio alkoholio nebuvo vartojusi. Ji prie jų prisijungė ir visi kartu vartojo alų. Jau užėjusi matė, kad ant grindų svaidėsi gal 10 tuščių litrinių butelių alaus. Išgertuvių metu pritrūkus alaus A. ėjo į parduotuvę dar jo parnešti. Ji A. klausė iš kur jis turi pinigų ir jis sakė, kad yra gavęs bedarbio pašalpą 300 eurų. Iš parduotuvės jis parsinešė daug butelių alaus, tiksliai kiek jo buvo ji negali pasakyti. Kartu išgėrė daug alaus. Nuo suvartoto alaus ji jautėsi apsvaigusi, tačiau kas tą dieną vyko J. B. bute ji gerai atsimena. Jai būnant pas juos jokių didelių konfliktų ir muštynių nebuvo. Niekas nesimušė. Būdama neblaivi J. B. jiems girdint negražiai kalbėjo apie A.. Jį vadino visokiais negražiais žodžiais, ant jo keikėsi. Viskas prasidėjo dėl to, kad A. sėdėdamas prie jos ją buvo apsikabinęs už pečių ir pabučiavo ją į žandą. Toks A. elgesys supykdė J., kuri ant jo ir pradėjo šaukti, keikti jį visokiais necenzūriniais žodžiais, sakė jam, kad ji jį mylėjo, o jis jos akivaizdoje taip elgiasi, grasino jam, kad jį išvarys iš savo buto. A. tai girdėdamas buvo ramus, tik jai pasakė, kad ji užsičiauptų. Nors tie barniai ir vyko, muštynių nebuvo ir niekas nesimušė. Kai baigėsi alkoholis, jie visi, tai yra ji, B. ir R. N. išėjo. Bute J. ir A. liko dviese. Kai ji į butą grįžo, tuo metu buvo 15.00 val. Grįžusi ji nuėjo miegoti. Kas vyko J. bute jai išėjus ji nematė ir nieko negirdėjo. Sekančią dieną, rodos dienos metu, ji ėjo į parduotuvę ir kieme sutiko kaimyną V. B., kuris jai pasakė, kad policija sulaikė ir išvežė A., nes jis sumušė J. B.. Kaip jau sakė, nežino kas tarp A. ir J. įvyko jiems išėjus. Jokių muštynių nematė ir nieko paaiškinti apie tai negali. Proceso veiksmo 2025-07-18 protokolo specialus priedas - D. T. įrašė - esant bute išgertuvių metu J. B. buvo sveika - ant jos jokių sumušimo pėdsakų nesimatė ir ji niekuo nesiskundė (1 t., b. l. 135-138).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. S. 2025-07-16 ir 2025-07-17 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2025-07-16 20:52 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Dabar atvykęs pas uošvienę rado ją sumuštą. Moteris minėjo, kad ją dieną mušė sugyventinis. Abu yra neblaivūs namuose. GMP atsisakė. Pranešėjas žentas su žmona laukia prie namo. Smurtą patyręs asmuo - J. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai - pažymėta krūtinės sritis ir dešinė akis (nubrozdinimas, kraujosruva). Smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdi baimė, vengimas bendrauti su policijos pareigūnais ir akivaizdžiai neblaivi. Smurtu įtariamas asmuo - A. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamo asmens būklė - apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,11 promilių girtumas. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu - sugyventiniai. Įvykio aplinkybes galintys paaiškinti asmenys - J. D.. Gauti paaiškinimai: Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, prie daugiabučio namo laiptinės juos pasitiko J. D., kuri nurodė, jog šiandien atvykusi pas mamą rado ją sumuštą. J. D. nurodė, kad mama jai paaiškino, jog ją vakar sumušė sugyventinis, pasak J. D., ant mamos kūno matėsi akivaizdūs sužalojimai. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nueita į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur duris atidarė A. P.. Patekus į butą, svetainės kambaryje buvo J. B., ant kurios dešiniosios akies matėsi nubrozdinimai bei didelė hematoma ant krūtinės. Paklausus kas nutiko, J. B. iš pradžių nenorėjo nieko pasakoti, tačiau vėliau nurodė, kad ją vakar vakare, tikslesnio laiko nežino, sumušė sugyventinis A. P.. J. B. nesugebėjo tiksliai nurodyti kiek kartų ir kokiais būdais prieš ją buvo smurtaujama. J. B. buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau į alkoholio kiekio matavimo prietaisą nesugebėjo įpūsti reikiamo oro kiekio. J. B. sveikatos būklei įvertinti buvo iškviesti (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie apžiūrėję moterį nusprendė ją vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę detalesnei apžiūrai. J. B. į ligoninę išlydėjo jos dukra J. D.. A. P. įvykio vietoje nurodė, jog jo sugyventinė pati griūdama susižalojo, jis prieš ją nesmurtavo. A. P. alkoholio kiekio matavimo prietaisu buvo nustatytas 2,11 promilių neblaivumas. A. P. neturi kitos gyvenamosios vietos, asmuo ne kartą teistas, su asmeniu dėl neblaivumo procesinių veiksmų atlikti galimybės nebuvo, todėl priimtas nutarimas asmenį sulaikyti. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, A. P. patalpintas į Klaipėdos AVPK areštinę (1 t., b. l. 1-7, 13-15).
Policijos registruojamų įvykių registro išraše - ROIK 0125000407462 užfiksuota - 2025-07-16 20 val. 47 min. gautas bei 2025-07-16 20:52 val. įregistruotas D. D. pranešimas (ROIK 0125000407462), jog dabar atvykęs pas uošvienę rado ją sumuštą. Moteris minėjo, kad ją dieną mušė sugyventinis. Abu yra neblaivūs, namuose. GMP atsisakė. Pranešėjas žentas su žmona laukia prie namo. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025-07-16 20:47 val. Papildymas - gautas 0:10 val. pranešimas iš slaugytojos G. apie tai, kad GMP iš namų 22:20 val. į VŠĮ (duomenys neskelbtini) regioninės ligoninės priėmimo skyrių pristatė J. B.. Diagnozė: dešinės pusės 7-to ir 8-to šonkaulių lūžimai, galvos kairės pusės pakraujavimo ruožas, girtumas 1,55 promilių, sumušė sugyventinis A. P., paguldyta į chirurginį skyrių stebėjimui. Pranešėjas - privatus fizinis asmuo - D. D. (1 t., b. l. 8-11).
2025-07-23 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje užfiksuoti vaizdo, garso įrašai, pateikti prie 2025-07-16 Policijos registruojamų įvykių registro išrašo, ROIK 0125000407462. Viso apžiūrėti 3 vaizdo ir garso įrašai. Pirmojo įrašo failo pavadinimas "PSS-20250716-2105137UTC+0300.mp4", data 2025-07-16, pradžios laikas 21 val. 05 min. 13 s., trukmė 17 min. 10 s., filmuota policijos pareigūno S. B. kūno kamera. Stebime, jog policijos pareigūnai S. S., M. G., S. B. yra atvykę į daugiabučio namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra dvi moterys (J. B. dukros, kurių viena apsirengusi mėlynos spalvos suknele, kita – juodomis kelnėmis, baltai – juodai marga palaidine be rankovių) ir vyras (J. B. žentas). Moteris (J. B. dukra, apsirengusi mėlynos spalvos suknele) pasakoja, kad jis (A. P.) yra sumušęs ne vieną žmogų, ką galima padaryti tokiu atveju. S. S. paaiškina, jog yra smurtas artimoje aplinkoje. Moteris (J. B. dukra, apsirengusi mėlynos spalvos suknele) sako, kad ji (kalba apie savo mamą J. B.) „lavonas atrodo“. S. S. klausia, ar jie patys bendravo su ja (J. B.) tiesiogiai. Moteris (J. B. dukra, apsirengusi kelnėmis, palaidine) pasakoja, jog ji sėdėjo ant suoliuko ir laukė sesers, o ji (J. B.) buvo išėjusi į balkoną, šaukė jos (dukros) vaiką, tuomet ji nuėjo pas mamą, matė, kad jai sumušta akis, yra visa mėlyna (ranka parodo į krūtinės kairę pusę). Tą patį ranka rodo kita J. B. dukra. S. S. klausia, ar ji (J. B.) sakė, kas ją sumušė. Abi moterys (J. B. dukros) atsako, jog mama joms sakė, kad ją sumušė sugyventinis. J. B. dukra (apsirengusi kelnėmis, palaidine) aiškina, jog buvo atėjęs N., ji matė, kaip jis išėjo, vėliau buvo dar vienas vyras „su ūsais, pijokas“, jo vardo nežino. S. S. tikslinasi, ar ji (J. B.) sakė, jog ją sumušė sugyventinis. Abi moterys (J. B. dukros) atsako, jog taip, sugyventinis mušė. S. S. klausia, kiek laiko jie (J. B. su sugyventiniu) kartu gyvena. Moterys (J. B. dukros) sako, jog 8 mėnesius. Moteris (J. B. dukra, apsirengusi mėlynos spalvos suknele) sako, kad ji žino, jog policija ne pirmą kartą važiuoja, ką galima daryti tokiu atveju su tuo sugyventiniu, ką galima su mama daryti, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini), jai širdis skauda. S. S. paaiškina, jog mama yra suaugusi moteris ir ji gali pati nuspręsti su kuo jai gyventi, jei smurtas pasitvirtins – policija pradės ikiteisminį tyrimą, sugyventinį sulaikys iki 48 val., jam bus paskirtos kardomosios priemonės – nesiartinti, negyventi kartu, jeigu pasitvirtins smurto atvejis, dabar negali to pasakyti kol tiesiogiai nesužinojo iš jos (J. B.), proceso metu jei susitaiko – kardomosios priemonės pasinaikina. Moteris (J. B. dukra, apsirengusi mėlynos spalvos suknele) sako, jog ji žino ne pirmą atvejį, kai jis (J. B. sugyventinis) yra sumušęs ne pirmą žmogų. S. S. aiškina, jog kiek tyrimų pradėta, tiek atlikta, jis (J. B. sugyventinis) nubaustas, jeigu anksčiau mušdavo – reikia pranešti apie kiekvieną atvejį. Moteris (J. B. dukra, apsirengusi mėlynos spalvos suknele) sako, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), jai sunku pranešti, dabar įėjo pas mamą (J. B.) ir pamatė, jog ji visa „mėlyna“, o tas sugyventinis ir jai grasinimus reiškia („sudoroti, papjauti ar dar kažką“). Pareigūnai sako, kad eis į butą išsiaiškinti. Vyras sako, jog norėtų, kad žmona neitų, bet moteris (J. B. dukra, apsirengusi mėlynos spalvos suknele) sako, kad ji eis su pareigūnais kartu. Stebima, jog policijos pareigūnai bei abi moterys (J. B. dukros) užeina į namo laiptinę, užlipa į ketvirtą aukštą prie J. B. buto durų, beldžia į buto duris. Duris atidaro A. P. (J. B. sugyventinis). Moterys (J. B. dukros) ir policijos pareigūnai užeina į buto vidų. Bute kambaryje stebimi J. B. ir A. P.. S. S. klausia, kas atsitiko, prašo papasakoti. A. P. sako, kad jis nieko nepadarė. Moterys (J. B. dukros) ragina mamą viską papasakoti, nebijoti. Policijos pareigūnai paprašo A. P. išeiti į koridorių, sako, jog reikės patikrinti jo blaivumą. A. P. su S. B. išeina į koridorių, laiptinę, eidamas sako, kad jis nemušė, todėl jis nieko nebijo, ji (J. B.) pati „vartaliojasi“, jis atsimena, jie jau ne pirmą dieną girtauja, o visą savaitę, jis nemeluoja, pats yra sutinęs, su J. gyvena ne pirmą dieną. Stebima, jog prieina M. G., alkoholio kiekio matuokliu patikrina A. P. blaivumą - 2,11 prom. A. P. sako, kad jis yra „proto ribose“, nieko nėra padaręs. M. G. nueina į buto vidų. S. B. klausia, ar jis su J. B. yra sugyventinai. A. P. atsako, kad taip. S. B. klausia, kiek metų gyvena kartu. A. P. sako, jog metus laiko. S. B. klausia, ar veda bendrą ūkį. A. P. atsako, kad taip, yra sugyventinai, nėra susituokę. S. B. tikslinasi, ar tai jos (J. B.) butas. A. P. sako, kad taip, jis nėra savininkas ir niekada nesisavina to, kas jam nepriklauso, jis nėra bjaurus žmogus, pareigūnai pas juos ne kasdien atvažiuoja. S. B. su A. P. kalbasi temomis, nesusijusiomis su ikiteisminiu tyrimu. A. P. sako, kad jis nieko nemušė. S. B. klausia, ar jie buvo dviese (su J. B.), ar pašalinių asmenų nebuvo. A. P. sako, kad dar čia buvo A., bet jis nėra „mušeika“. S. B. klausia, kokia A. pavardė. A. P. sako, kad A. gyvena (duomenys neskelbtini). S. B. klausia, ar G.. A. P. sako, kad taip. S. B. klausia, kas „nukruvinėjo“ sieną. A. P. sako, jog nežino, jis sienos „nenukruvinėjo“, jis nesimušė. Stebima, jog prieina M. G., užsirašo A. P. asmens duomenis. A. P. sako, kad jis visuomet moteriai padeda. Priėjusi moteris (J. B. dukra, apsirengusi mėlynos spalvos suknele) pasako, jog ji yra vyriausia J. B. dukra, klausia A. P. kodėl jis jai, jos seseriai grasino. A. P. sako, kad tuomet buvo „prigėręs“. J. B. dukra (vyriausia) sako, kad jis už nieką nemoka, paprašo A. P. susirinkti daiktus ir išeiti. Stebime, jog prieina kita J. B. dukra, S. S.. Buto koridoriuje stebima J. B. (ant jos veido, krūtinės stebimos melsvos spalvos kraujosruvos). J. B. dukra (vyriausia) klausia policijos pareigūnų patarimo, kaip padėti jos mamai. S. B. pataria, kad jos mamai reikia mažiau vartoti alkoholinius gėrimus. J. B. dukra (vyriausia) pasakoja, jog yra grįžusi atostogų, sesuo pasakė, kad mama sumušta, todėl atvažiavo. Stebime, jog policijos pareigūnai su A. P. eina į kiemą, laiptinėje susitinka ateinančius Greitosios medicinos pagalbos medikus (moterį ir vyrą). Kieme A. P. įsodina į policijos automobilio galą. Antrojo įrašo failo pavadinimas "PSS-20250716-210436UTC+0300.mp4", data 2025-07-16, pradžios laikas 21 val. 04 min. 36 s., trukmė 18 min. 53 s., filmuota policijos pareigūno M. G. kūno kamera. Įraše stebimi vaizdai, kurie matyti ar aprašyti apžiūrint pirmąjį įrašą, kai policijos pareigūnai S. S., M. G., S. B. atvyksta į daugiabučio namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra dvi moterys (J. B. dukros) ir vyras (J. B. žentas). Galima papildyti, jog M. G., patikrinęs A. P. blaivumą, nueina į kambarį, kuriame yra J. B., jos dukros, S. S.. S. S. iškviečia GMP medikus, kad apžiūrėtų J. B., užsirašo J. B. asmens duomenis. M. G. kelis kartus bando patikrinti J. B. blaivumą, tačiau nepavyksta (per trumpas įpūtimo laikas). J. B. sako, jog yra gėrusi alaus. Trečiojo įrašo failo pavadinimas "PSS-20250716-210435UTC+0300.mp4", data 2025-07-16, pradžios laikas 21 val. 04 min. 35 s., trukmė 25 min. 15 s., filmuota policijos pareigūno S. S. kūno kamera. Įraše stebimi vaizdai, kurie matyti ar aprašyti apžiūrint pirmąjį ir antrąjį įrašus, kai policijos pareigūnai S. S., M. G., S. B. atvyksta į daugiabučio namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra dvi moterys (J. B. dukros) ir vyras (J. B. žentas). Galima papildyti, jog tuo metu, kai J. B. dukros su policijos pareigūnais yra bute, o A. P. pakviečia išeiti į laiptinę, S. S. prašo papasakoti, kas atsitiko, kaip jai atsirado sužalojimai prie akies, ant krūtinės, J. B. dukros taip pat ragina papasakoti, sako jai nebijoti. J. B. iš pradžių nieko nepasakoja, dengiasi veidą ranka. S. S. klausia, kada ją sumušė, ar šiandien. J. B. sako, kad ne. J. B. dukra klausia, ar vakar, vakar ji šaukėsi pagalbos. J. B. atsako, kad taip. S. S. tikslinasi, ar vakar sumušė, šiandien nemušė. J. B. sako, kad taip. S. S. klausia, ar A. sumušė. J. B. dukros ragina atsakyti, nebijoti. J. B. prašo jo (A. P.) neišvežti. S. S. prašo papasakoti, kas nutiko, nes kitaip negalės jai padėti. J. B. dukros įkalbinėja mamą papasakoti dėl sumušimo, sako, kad iš mamos girdėjo, kad ją sumušė A. P.. J. B. sako, kad ji nieko nesakys, užsičiaups. J. B. dukros įkalbinėja mamą papasakoti, prašo nebijoti. J. B. dukra (vyresnioji), mano, kad mamai prigrasinta, nes paskambinus, mama bijo net kalbėti, A. P. mažesniajai seseriai, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) sakė, kad padegs visus. J. B. sako, kad buvo atėjusi draugė, kartu gėrė. J. B. dukra (vyresnioji), pasakoja, kad A. P. jai skambino (ji gyvena (duomenys neskelbtini)), grasino, sakė esąs J. vyras, o ji prašė jo išsikraustyti, nes jis nėra vyras, yra sugyventinis, gyvena neregistruotas. J. B. prašo A. P. neišvežti. S. S. sako, kad neišveža, prašo papasakoti, kas įvyko. J. B. sako, kad ją primušė. S. S. klausia, kaip primušė, ar rankomis, kojomis. J. B. sako, kad su kojomis, rankomis, sako pažiūrėti (kilstelėjusi rūbus, rodo į savo krūtinę, kur matyti kraujosruvos). S. S. sako, jog mato. J. B. sako, kad pati įsidaužė. J. B. dukra sako, kad ne pati įsidaužė, prašo mamos nemeluoti. S. S. stebisi, nes J. B. ką tik sakė, kad ją sumušė. J. B. dukra (vyresnioji) sako, jog mama A. P. bijo, jis grasina, kad jiems išvažiavus jis (A. P.) ją (J. B.) sumuš, užmuš. J. B. (dengiasi ranka veidą) sako, kad bijo. J. B. dukra pasakoja, kad A. P. buvo sumušęs K.. S. S. klausia J. B. dukrų, ar joms mama sakė, kad ją sumušė. J. B. dukros patvirtina, kad taip, matosi, kad mama sumušta. J. B. dukra (vyresnioji) pasakoja, jog ji ką tik prieš kelias minutes, kai paskambino, atėjo. S. S. prašo J. B. papasakoti, kas įvyko. J. B. sako, kad jis spyrė. S. S. iškviečia GMP medikus. J. B. dukra (vyresnioji) prašo mamos nebijoti. J. B. sako, kad bijo (verkia), prašo jo (A. P.) neišvežti. Ateina M. G., bando patikrinti J. B. blaivumą, tačiau nepavyksta. S. S. užsirašo J. B. dukros (vyresniosios) asmens duomenis – tai J. D.. S. S. klausia J. B., kur ją mušė, ar čia, kambaryje. J. B. sako, kad čia (rodo ranka į priekį). M. G. išeina iš kambario. S. S. fotografuoja bute. J. B. prašo neišvežti A. P.. S. S. klausia, kodėl ji tiek jo gailisi. J. B. sako, kad jis padeda. S. S. klausia, kaip jis padeda. J. B. sako, kad jis vėl „sėdės“, vėl važiuos kitą savaitę į Šiaulius. S. S. klausia, ar jis (A. P.) turi nuobaudą. J. B. sako, kad taip. J. B. vėl prašo nevežti A. P.. S. S. paaiškina A. P., kad jis sulaikomas iki 48 val. kaip įtariamas dėl smurto padarymo artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnai su A. P. išeina į kiemą, įsodina A. P. į policijos automobilį. S. S. sugrįžta į J. B. butą, kur yra du medikai, J. B. ir dvi jos dukros. J. B. dukra sako, kad A. P. yra paėmęs J. B. pasą, banko kortelę, nes nėra, yra paslėpęs. Medikė atlieka J. B. medicininę apžiūrą, klausia, ar koja spardė. J. B. pritariamai linksi galva, sako, jog ir „iš galvos“. S. S. tikslinasi, ar ir „iš galvos“, klausia, kelintą valandą tai buvo, kai ją mušė. J. B. atsako, kad valandų nežiūrėjo. S. S. prašo pasakyti maždaug – rytas, vakaras ar dienos metas. J. B. sako, kad vakare. J. S. tikslinasi, ar vakar vakare. J. B. sako, kad taip, jie gavo pinigų, išgėrė, jis norėjo atimti jai pinigus. Medikė sako, kad vešis J. B. į ligoninę. S. S. išeina iš buto į kiemą, įsėda į policijos automobilį. Įrašas baigiasi. Apžiūrą baigta (1 t., b. l. 96-100).
2025-07-17 asmens apžiūros protokole ir jo prieduose (fotolentelė) užfiksuota, kad J. B. sutikimu apžiūrėtas jos kūnas. J. B. savanoriškai parodė kūno vietas, kurios buvo sužalotos sugyventinio A. P.. Ant kairės akies stebima mėlynė. Virš kairės akies antakio stebima apie 1,2 cm kirstinė žaizda. Ant J. B. viršutinės kūno dalies (krūtinės, pilvo, nugaros srities) stebimos daugybinės poodinės kraujosruvos. Ant kairės rankos taip pat stebimos daugybinės poodinės kraujosruvos. Ant dešinės rankos viršutinės dalies stebima 0,5 cm žaizda (1 t., b. l. 39-46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 877/2025(04) užfiksuota, kad J. B. dešinės pusės VII, VIII šonkaulių lūžiai, kraujosruvos krūtinės, nugaros, abiejų žastų ir veido srityse padaryti bukais kietais daiktais. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti keliais smūgiais padaryti sužalojimai, nes gautuose medicininiuose dokumentuose nenurodytas kūne nustatytų kraujosruvų skaičius. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti kokioje padėtyje buvo J. B. kūno sužalojimų darymo jai metu. J. B. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės VII, VIII šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. J. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto parų bėgyje iki 2025-07-16 22 val. 20 min. ją pristatant į Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių (1 t., b. l. 90).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad kaltinamasis A. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė apie tai parodymus. Parodė, kad visų įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo, tačiau neneigia, kad galėjo sužaloti savo sugyventinę J. B.. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Nemano, kad J. B. norėdama jam pakenkti jį gali apkalbėti ir apkaltinti dėl jos sužalojimo. Kiti asmenys J. B. negalėjo sužaloti.
Nukentėjusioji J. B. parodė, kad ją sužalojo jos sugyventinis kaltinamasis A. P.. Parodė, kad prieš tai ji nebuvo sužalota, nebuvo niekur nugriuvusi. Teismas neturi pagrindo netikėti J. B. parodymais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. B. nepagrįstai kaltina A. P. dėl jos sužalojimo.
J. B. parodymus patvirtina įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, jog nukentėjusioji J. B. parodė, kad ją sužalojo kaltinamasis A. P.. Minėtuose vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, kad nepaisant jos sužalojimų J. B. vis tiek prašo, kad policijos pareigūnai neišvežtų A. P.. Vaizdo įraše užfiksuoti ant J. B. kūno matomi sužalojimai. J. B. asmens apžiūros protokole su fotolentele taip pat užfiksuoti ant J. B. kūno matomi sužalojimai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 877/2025(04) užfiksuota, kad J. B. dešinės pusės VII, VIII šonkaulių lūžiai, kraujosruvos krūtinės, nugaros, abiejų žastų ir veido srityse padaryti bukais kietais daiktais. J. B. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. J. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto parų bėgyje iki 2025-07-16 22 val. 20 min. ją pristatant į Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyti J. B. sužalojimai atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes.
Teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis A. P. nesunkiai sužalojo savo šeimos narę – sugyventinę J. B., bei taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Kaltinamasis A. P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, teistas, baustas administracine tvarka, nedirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis A. P. teistas (BK 97 straipsnis) keturis kartus, visi teistumai yra už tyčinius nusikaltimus. A. P. vėl padarė tyčinį nusikaltimą už kurį teisiamas šiuo nauju nuosprendžiu. Šie duomenys rodo, kad A. P. yra linkęs į tyčinių nusikaltimų darymą ir nekeičia savo nusikalstamo elgesio. Dėl to kaltinamasis A. P. pripažintinas recidyvistu.
BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikoma tai, jog veiką padarė recidyvistas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas tik tuo atveju, kai naują tyčinį nusikaltimą padaro asmuo, kuris iki tokio nusikaltimo padarymo jau yra laikomas recidyvistu, neatitinka sisteminio BK 27 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto aiškinimo bei įstatymų leidėjo valios. Išaiškinta, kad teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). Dėl to kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas trumpesnis už sankcijos vidurkį (BK 50 straipsnis).
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaip pirmiau minėta, kaltinamasis A. P. ne kartą teistas, 2024-02-29 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu jam buvo paskirta ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas jau 2024-05-21 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi ir kaltinamasis pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau tai nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, A. P. iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nedaro ir nekeičia savo nusikalstamo elgesio, todėl nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 9 dalis).
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).
CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. CK 6.290 straipsnyje numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.
Nukentėjusioji (civilinė ieškovė) J. B. kaltinamajam A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Prašo priteisti iš kaltinamojo 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškinyje nurodė, kad A. P. smurtaujant prieš ją, ji patyrė ne tik momentinius, smurto pasireiškimo metu juntamus stiprius fizinius skausmus, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, sukrėtimą, pažeminimą, paniekinimą, stresą. Vėliau pasireiškė ir ilgalaikiai psichologiniai pakenkimai: baimė dėl galimo smurto pasikartojimo ir terorizavimo (A. P. ją sumušė ne pirmą kartą, tačiau tik šį kartą dukterų padedama ir morališkai palaikoma išdrįso kreiptis pagalbos), saugumo savo namuose stygius (įtariamasis pakeitė jos namų užrakto šerdelę, kad vaikai, turintys raktą, negalėtų patekti į butą, taipogi pakeitė jos banko kortelės PIN kodą ir pats išgrynina jos pinigus, ji neturi net už ką nusipirkti valgyti), ypatingas pasitikėjimo sumažėjimas vienu iš artimiausių laikytu žmogumi dėl jo vertybinių nuostatų devalvacijos, nesivaldant ir leidžiant sau smurtauti prieš ją, gyvenimo partnerę. Šie psichinės sveikatos pakenkimai glaudžiai susiję su socialine aplinka ir yra ilgalaikiai bei tokio pobūdžio, kad iš karto negali būti pašalintos jų pasekmės, o pasekmių šalinimas susijęs su įvairių psichinės sveikatos grąžinimo metodų taikymu (pvz. psichoterapija). Tad, be išgyvenimų dėl sužalojimo, sveikatos pakenkimo fakto, prie neturtinės žalos priskiriamas susirūpinimas būsimomis pasekmėmis. Susirūpinimas dėl būsimų pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsima neturtinė arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje. Minėti dvasiniai pakenkimai turės įtakos tolesniam jos gyvenimui, psichinės sveikatos gerovei, psichinei sveikatai padaryti ilgalaikiai, galimai ir negrįžtami pakitimai, tikėjimui savo ir kitų žmonių orumu ir verte, savivertės pažaidos.
Dėl A. P. padarytos nusikalstamos veikos – smurto jos atžvilgiu – labai skaudėjo krūtinę, galvą, kitas sumušimo vietas, atsirado skausmingos hematomos, jautėsi itin nesaugiai, pasireiškė didelė baimė. Patirtas stresas ir išgąstis sąlygojo miego sutrikimus. Šiuo metu yra padidėjęs jautrumas, dirglumas, patyrė pažeminimą, atsirado gėdos jausmas, pasitikėjimo savimi stygius. Atsižvelgiant į veikos pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę, į tai, kad įtariamasis jos ne tik kad neatsiprašė, bet dar ir sakė, kad esą pati prisiprašė smūgių, kad jokio gailesčio bei nuoširdumo dėl savo veiksmų nerodė nei iškart po įvykio, nei viso ikiteisminio proceso metu, neturtinę žalą vertina 8000 EUR suma, kurią prašo priteisti iš įtariamojo kaip protingą jos ir įtariamojo skirtingų interesų pusiausvyrą bei teisingą piniginę kompensaciją už patirtą neturtinę žalą.
Įtariamajam neturint pakankamai lėšų žalai atlyginti, teismo priteista neturtinė žala pagal LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą nukentėjusiajam gali būti kompensuota Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšomis, tad įtariamojo turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus teisingam neturtinės žalos dydžiui nustatyti ir priteisti (1 t., b. l. 55-58).
Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo.
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra labai įvairus, priklausomai nuo kiekvienoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. priteisiamos sumos svyruoja apytiksliai nuo 1 000 Eur iki 7 000 Eur: kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-594/2024 – 5 000 Eur (A. L. tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė dešiniu delnu ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajai E. G. į veido sritį, <...> tyčia dešine koja įspyrė ne mažiau kaip du kartus E. G. į dešinės čiurnos sritį, <...> spyrė koja ne mažiau kaip vieną kartą jai į galvos sritį ir taip nukentėjusiajai padarė poodinių kraujosruvų kaktos dešinėje, abiejų pečių, abiejų žastų, kairės šlaunies, kairio kelio, abiejų blauzdų srityse, poodinių kraujosruvų bei odos nubrozdinimą dešinio dilbio srityje ir dešinės išorinės kulkšnies lūžį), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018 – 7 000 Eur (G. M. tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam K. R. į dešinę akį, taip padarė jam dešinės akies sumušimą, kuris pasireiškė muštine žaizda viršutiniame voke, kraujosruva vokuose, kraujavimu į akies obuolį, tinklainės plyšimu ir atšoka, lęšiuko drumstėjimu), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-222/2017 – 5 000 Eur (vieną kartą smogė kumščiu B. V. į veidą, nuo suduoto smūgio šis pargriuvo ant grindų, tokiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai (sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimas po akies jungine, nosies kaulų lūžimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje)), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014 – 4 344,30 Eur (15 000 Lt) (priėjo prie D. P. ir dėl chuliganiškų paskatų pradėjo žodžiais su juo konfliktuoti, sudavė smūgį koja į kelio sąnarį, ranka į veidą ir rankomis iš už nugaros pagriebęs už kaklo smaugė nukentėjusįjį bei kilstelėjęs nuo žemės pargriovė jį ant šaligatvio, padarydamas kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžius), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013 – 2 316,96 Eur (8 000 Lt) (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus A. P. ne mažiau kaip du smūgius rankomis į galvą ir spyrus nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, K. K. sudavus A. P. ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis į galvos sritį ir spyrus ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, T. B. spyrė A. P. ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas kairiame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, dešinės pėdos pirmo padikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėse momeninėse–pakaušinėse skiltyse, taip nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2013 – 3 475,44 Eur (12 000 Lt) (įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. UAB „T“ apsaugos darbuotojui V. M. siekiant T. L. išvesti iš baro dėl trukdymo prižiūrėti tvarką, vartojo necenzūrinius žodžius ir pirmame aukšte, prie išėjimo į lauką, trenkė kumščiu V. M. į krūtinę <...>, O. L. dėl chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą kumščiu V. M. į veidą ir spyrė ne mažiau kaip tris kartus kojomis į galvą bei kitas įvairias kūno vietas, T. L. dėl chuliganiškų paskatų spyrė ne mažiau kaip penkis kartus kojomis V. M. į galvą ir kitas kūno vietas, po to O. L. spyrė dar ne mažiau kaip du kartus į galvą. Tokiais bendrais veiksmais V. M. buvo sukeltas dešinės rankos bei nugaros fizinis skausmas, padaryti odos nubrozdinimai, paviršinės žaizdos veido dešinėje pusėje, taip pat apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžiai, t. y. nesunkiai sutrikdyta jo sveikata) ir kt.
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje formuojami dydžiai yra tik orientaciniai, nes identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka arba apskritai neįmanoma. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).
Nukentėjusioji J. B. buvo sužalota dėl kaltinamojo A. P. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo atlyginti padarytą žalą. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo A. P. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji J. B. patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį, pažeminimą, nesaugumo jausmą. Kaltinamasis A. P. sužalojo nukentėjusiąją J. B. tyčiniais veiksmais. Byloje nėra tikslesnių duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį, tačiau jis yra darbingas, todėl turi galimybes atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl sveikatos sutrikdymo A. B. atsirado kokie nors liekamieji reiškiniai, kad jai buvo reikalingas specifinis gydymas, reabilitacinės procedūros ir pan. Taip pat teismas nevertina ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios nebuvo šios bylos dalykas ir nebuvo įrodinėjamos, t. y., kad A. P. nukentėjusiąją sumušė ne pirmą kartą, kad jis pakeitė jos namų užrakto šerdelę, kad pakeitė jos banko kortelės PIN kodą ir pats išgrynina jos pinigus, o ji neturi net už ką nusipirkti valgyti. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji kaip sugyventiniai kartu gyveno pakankamai trumpą laiką. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, nukentėjusiajai J. B. iš kaltinamojo A. P. priteistinas 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetama (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos kaltinamajam A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytos 256,61 Eur žalos atlyginimą už nukentėjusiajai J. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Su ieškiniu pateiktas J. B. suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašas už 256,61 Eur sumą (1 t., b. l. 104-109).
Nukentėjusiajai J. B. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos dėl kaltinamojo A. P. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo atlyginti minėtas išlaidas. Dėl to civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo A. P. priteisiamas PSDF biudžetui padarytos 256,61 Eur žalos atlyginimas (BPK 109, 113 straipsniai, 115 straipsnio 1 dalis).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino kaltinamojo A. P. gynėjo dalyvavimo yra 429,17 Eur. Spręsdamas dėl šių išlaidų atlyginimo teismas atsižvelgia į tai, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas ir nepriklausė nuo kaltinamojo valios, kaltinamajam yra paskiriama laisvės atėmimo bausmė, byloje nėra duomenų iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra gera, todėl minėtos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl nukentėjusiosios J. B. atstovės adv. G. Striaukienės dalyvavimo yra 1262,50 Eur. Teismo vertinimu, šios išlaidos išieškotinos valstybei iš kaltinamojo. Pažymėtina, kad šių išlaidų dydis priklauso ir nuo paties kaltinamojo netinkamo procesinio elgesio, kai jis neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius be pateisinamų priežasčių, todėl nėra pagrindo jų neišieškoti ar mažinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę – 2 metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. sumažintą bausmę – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. P. laikiną sulaikymą nuo 2025 m. liepos 17 d iki 2025 m. liepos 18 d. (2 dienos) ir suėmimą nuo 2026 m. sausio 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. P. pripažinti recidyvistu.
Nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) J. B. iš kaltinamojo A. P. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo A. P. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 256,61 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų 61 ct) žalos atlyginimą.
Išieškoti valstybei iš A. P. 1262,50 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl nukentėjusiajai J. B. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos.
Neišieškoti iš A. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.
Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.