Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas). Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 14 d. paduotu atsakovo I. Č. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi pakeitė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 11 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ir ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 14820,36 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3244 Eur bylinėjimosi išlaidas, sprendimo dalį dėl įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovo 2033 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnį, nes neteisingai vertino žalą ir jos dydį. Nepriklausomas teismo ekspertas vietos apžiūrą atliko praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo tariamos žalos atsiradimo.

2. Teismas pažeidė CK 6.253 straipsnį, nes neteisingai taikytas atsakomybės pagrindas, neįvertinta galimybė, kad žala galėjo atsirasti dėl nukentėjusiojo arba trečiųjų asmenų veiksmų.

3. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes netinkamai įvertino įrodymus: neįvertinti liudytojų parodymai, dokumentai, nuotraukos, vaizdo įrašai; nepagrįstai atmesti atsakovo pateikti įrodymai (2013–2014 m. nuotraukos); netinkamai vertintos ekspertų išvados, kurios pateiktos vienašališkai ir be teismo paskyrimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Be to, paduodant kasacinį skundą sumokėtas 333,46 Eur žyminis mokestis, nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, 4 ir 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalį mokėtinas 448 Eur žyminis mokestis (75 proc. × (445 Eur indeksuotas žyminis mokestis už turtinį reikalavimą + 152 Eur indeksuotas žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą)). Žyminis mokestis indeksuojamas atsižvelgiant į kasacinio skundo pateikimo dieną. Taigi kasacinį skundą atsisakytina priimti ir dėl to, kad nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui I. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 333,46 Eur (tris šimtus trisdešimt tris Eur 46 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 11 d., kodas ZO50570.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.