Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-26 · Civilinė byla Nr. e2-17747-964/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-26
Bylos Nr.
e2-17747-964/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12472-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Ieškovas
UAB „Ignitis“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Naujoji Pilaitė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17747-964/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12472-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.11.18; 3.2.6.5; 3.2.6.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Naujoji Pilaitė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 127,84 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Ignitis“ tiekė elektros energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. birželio 26 d. už nurodytame objekte suvartotą elektros energiją bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose ir už suvartotą elektros energiją objekte atsiskaitoma nebuvo, todėl susidarė 127,84 Eur skola. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-08-29 raštu Nr. 1.35-19-4219 pateikė atsakymą dėl skolos ir nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu jame gyveno nuomininkas O. S., tačiau jis (duomenys neskelbtini) mirė. Rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į objektą skolos susidarymo laikotarpiu sudaryta nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsakove byloje turėtų būti ne ji, o VĮ „Vilniaus miesto būstas“. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau dėl ginčo patalpų 2007-06-28 buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N07/0383 su nuomininku O. S., kuris įsipareigojo kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, elektros, šilumos energiją ir ryšių paslaugas. Atkreipė dėmesį į tai, jog nepaisant to, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, tačiau visos gyvenamosios patalpos (tarp jų ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-475⁵ buvo perduotas patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Taigi, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. birželio 23 d. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ žinioje, todėl atsakovei nekyla prievolė sumokėti skolą minimu laikotarpiu.

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei nepripažinti jo atsakovu. Nurodė, kad 2007-06-28 O. S. sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0383. Sutarties pasirašymas nustatytomis sąlygomis įpareigojo nuomotoją kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka mokėti nuomos mokestį, mokesčius už komunalines paslaugas, elektros, šilumos energija ir ryšių paslaugas. Pažymėjo, kad pripažinus, jog atsakovas yra atsakingas už tai, jog buto nuomininkas nemoka už jo paties sunaudotą elektros energija, būtų pažeidžiami ne tik bendrieji teisės principai, bet ir pateisinamas buto nuomininko tyčinis nesąžiningumas, užkraunant savivaldybei papildomą mokestinę naštą.

Trečiasis asmuo UAB „Naujoji Pilaitė“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti 127,84 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį už bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir bendrosioms namo reikmėms suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-06-23. Ši butas tiek įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, tiek dabar nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. 2006 m. lapkričio 30 d., vėliau 2007 m. birželio 28 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1.39-N07/0383 patalpos buvo išnuomotos O. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Nuomos faktas išviešintas viešame registre. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-11-18 sprendimu Nr. 1-1291 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas.

Byloje kilo ginčas, kas turi sumokėti skolą ieškovei už tiektą elektros energiją – buto savininkė ar įmonė, valdanti butą patikėjimo teise.

Ieškovės teigimu rašytinė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis dėl elektros tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta, todėl pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą tenka buto savininkei – atsakovei. Atsakovė su tuo nesutiko teigdama, kad butas patikėjimo teise perduotas valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Nagrinėjamu atveju sutartis su ieškove dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo nėra sudaryta, vadinasi, skolą turi sumokėti atsakovė. Aplinkybė, kad butą patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo, atsakovės nuo šios prievolės neatleidžia.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 str. 2 d. 26 p.). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 str. 3 d.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ Nr. 1-474 bei 2009-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 „Dėl turto perdavimo patikėjimo teise SĮ „Vilniaus miesto būstas“ visos Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos patikėjimo teise naudoti ir valdyti buvo perduotos trečiajam asmeniui, tame tarpe ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu apie SĮ Vilniaus miesto būstas“ ir šios įmonės įstatais trečiajam asmeniui pavesta administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, reikšti ieškinius dėl mokesčių išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei priklausančioms patalpoms. Bylos duomenimis tik 2018-01-01 trečiajam asmeniui skirtos lėšos išlaidoms, susijusioms su laisvų butų šildymo ir komunalinių paslaugų išlaidų apmokėjimu. Tačiau nagrinėjamu atveju skola susidarė ne už laisvas patalpas ir ne laikotarpiu po 2018-01-01, t.y. anksčiau.

Trečiasis asmuo valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise, jį administruodamas ir prižiūrėdamas, tačiau byloje nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui perduota ir pareiga mokėti buto mokesčius, susidariusius 2015 metais už butą, kuriame gyveno nuomininkas. Savivaldybės sprendimas dėl buto perdavimo patikėjimo teise apibrėžia teisių ir pareigų pasiskirstymą tarp atsakovės ir trečiojo asmens, tačiau atsakinga už buto išlaikymą ieškovei ir energijos tiekėjai išlieka savivaldybė.

Iš byloje pateiktos ataskaitos Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją nuo 2015-02-27 iki 2019-08-07 nustatyta, kad skola už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. birželio 23 d. už bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją iš viso sudaro 127,84 Eur. Šioje ataskaitoje užfiksuoti skaitiklio rodmenys patikrinimų metu, nurodytas taikomas tarifas, atsižvelgiant į tai, paskaičiuota mokėtina suma. Teismo vertinimu, ši ataskaita yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis susidariusio įsiskolinimo dydį, dėl kurio ginčo nėra (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas - ieškovei iš atsakovės priteisiamas 127,84 Eur įsiskolinimas už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (127,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Procesinių dokumentų išlaidos nepatirtos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 265-267, 269-270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB „Ignitis“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Ignitis“, į. k. 303383884, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061,, 127,84 Eur (šimtą dvidešimt septynis eurus 84 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (127,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė