Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 3 d. – viena para. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - T. Š. uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir konfiskuota T. Š. turto už 390 eurų sumą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, jeigu skundas atmetamas, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, pavyzdžiui, gali būti nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą bei tinkamai motyvuoti apeliacinės instancijos teismo priimamą sprendimą apimtis gali keistis atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto prašymų pobūdį, konkretumą, tikslumą, priimamo sprendimo rūšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-148/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016, 2K-309-507/2016, 2K-177-942/2017).Nuteistojo T. Š. apeliaciniame skunde nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kelia tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Nuteistojo T. Š. nuomone, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė neteisingą, tai yra per griežtą, bausmę. BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). T. Š. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatyta viena T. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti tai patvirtinančias aplinkybes. Iš byloje esančių T. Š. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis anksčiau teistas net 7 kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui pagal ankstesnius nuosprendžius neišnykus (BK 97 straipsnis), tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus vos kiek daugiau nei mėnuo nuo šio nuosprendžio priėmimo, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bausmė, nesusijusi su laisvės suvaržymu, nuteistajam poveikio nedarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistajam T. Š. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). Teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmės dydį, mažesnį nei BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kurį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti jo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma, kuri apibrėžia konfiskuotiną turtą, o konfiskuojant kitiems asmenims perduotą nusikaltimo padarymo įrankį, priemonę ar nusikalstamos veikos rezultatą, vadovaujamasi BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojama tretiesiems asmenims priklausanti transporto priemonė, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nuteistasis T. Š. nusikalstamą veiką padarė automobiliu ,,Renault 19“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris jam nepriklauso, o automobilio savininkas nežinojo, jog jam priklausanti transporto priemonė bus naudojama nusikalstamos veikos darymui, pagrįstai nusprendė konfiskuoti iš nuteistojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, o automobilį ,,Renault 19“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jo raktelius palikti teisėto savininko valdytojo neribotai nuosavybei. VšĮ ,,E.“ duomenimis automobilio ,,Renault 19“ vertė yra 390 eurų, su tokia konfiskuotino turto verte bylą nagrinėjant apylinkės teisme sutiko ir nuteistasis T. Š. (2 t., 3, 6 b. l.). Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti iš nuteistojo T. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ir teisingai nusprendė, kad konfiskuotino turto vertė yra 390 eurų.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo T. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą atmesti.