- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-07
- Bylos Nr.
- e2-291-1088/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01271-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Ieškovas
- D. U.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Aiva Dumčaitienė
dalyvaujant ieškovui D. U., ieškovo atstovei advokatei Aivai Dumčaitienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Rinaldui Viliušiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. ieškovas D. U. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė) 20058,39 Eur su darbo santykiais susijusią skolą, netesybas, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus (iki 6 mėnesių) iki visiško atsiskaitymo su ieškovu bei bylinėjimosi išlaidas (el. b. 1 failas, l. 1-6).
2. Ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. 2 failas, l. 1-4) nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo 2017 m. rugsėjo 21 d. – 2024 m. balandžio 4 d. Šalių susitarimu nutraukus darbo santykius, atsakovė sumokėjo darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką. Tačiau ieškovui nebuvo išmokėta susikaupusi 20058,39 Eur atsakovės skola pagal avansinę apyskaitą. Dar iki darbo sutarties nutraukimo ieškovas kreipėsi raštu į atsakovę ir prašė grąžinti susikaupusią skolą, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovė raštu paaiškino, kad apskaitoje apskaitytą 20058,39 Eur atsakovės skolą ji vienašališkai įskaitė į ieškovo atsakovei mokėtinas sumas už neva bendrovės lėšomis ieškovo naudai pirktas prekes ir atliktus rangos darbus, taip buvo sumažinta ieškovo skola.
3. Ieškovas nepripažįsta jokių įsiskolinimų atsakovei, neturi su atsakove pasirašęs jokių sutarčių, gavęs sąskaitų ar prisiėmęs kokių nors kitų įsipareigojimų atsakovei, apart darbo santykių, todėl laiko, kad vienašalis įskaitymas padarytas neteisėtai. Tuo tarpu atsakovės skola ieškovui susikaupė dėl atsakovės vardu ir interesais ieškovo įsigytų prekių ir paslaugų, už kurias ieškovas apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis, bei atliktų pavedimų į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą einamiems atsakovės mokėjimams atlikti. Atsakovė privalo sumokėti ieškovui kaip buvusiam darbuotojui susidariusią 20058,39 Eur skolą. Atsakovės skola susidarė dėl ieškovo, kaip atskaitingo darbuotojo, asmeninėmis lėšomis apmokėtų įmonės vardu įsigytų prekių, t. y. skola susidariusi iš darbo santykių ir priskirtina su darbo santykiais susijusioms išmokoms. Kadangi šalys 2024 m. balandžio 3 d. susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo neaptarė susidariusios skolos, mokėjimo tvarkos ir terminų, todėl skola pagal avansinę apyskaitą turėjo būti sumokėta Darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
4. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad su atsakove buvo žodinis susitarimas dėl priedo natūra, tačiau Šiaulių apygardos teismas sprendė, kad tokio susitarimo nebuvo. Ieškovas nurodė, kad jo asmeninėmis lėšomis atsakovė apmokėdavo už įsigyjamas prekes, po to atsakovė ieškovui grąžindavo lėšas kaip įmonės skolą. Atsakovė liko skolinga, skola susidariusi iki 2023 m. gruodžio 31 d., ieškovas visada žinojo, kad atsakovė yra skolinga, tačiau susitarime dėl atleidimo iš darbo buvo aptarta tik dėl darbo užmokesčio sumokėjimo, kadangi manė, kad atsakovė skolą grąžins automatiškai. Ieškovui žinoma, kad atsakovė, atlikusi įskaitymą į teismą kreipėsi dėl įskaityta suma mažesnės skolos pritesimo ir kad teismas jau išsprendė įskaitymo ne(teisėtumo) klausimą.
Šalies argumentai
5. Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje atsakovė, vienašališkai atlikusi įskaitymą, pareiškė mažesnio dydžio reikalavimą ieškovui reikalavimą dėl skolos priteisimo, buvo aiškinamasi, ar ieškovas skolingas atsakovei. Tačiau įskaitymas neteisėtas, kadangi atsakovės skola ieškovui susikaupusi iš darbo teisinių santykių. Prašė mažinti atsakovės bylinėjimosi išlaidas kaip nepagrįstai per dideles.
II. Atsakovės atsikirtimų argumentai
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime (el. b. 1 failas, l. 70-78), rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. 2 failas, l. 1-4) nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti pagal avansinę apyskaitą 20058,39 Eur suma yra nesusijusi su darbo santykiais. Darbo santykių metu ieškovas iš savo asmeninių lėšų atlikdavo mokėjimus atsakovei, kurių tikslas buvo iš dalies apmokėti atsakovės patiriamas išlaidas remontuojant ieškovo ir jo sūnaus namus. Atsakovei trūko apyvartinių lėšų, todėl ieškovas naudojo įmonę (atsakovę) kaip finansuotoją. Atsakovė ieškovo reikalaujamą sumokėti sumą panaudojo ieškovo skolai, susidariusiai atsakovei apmokant už ieškovo naudai gautas prekes ir atliktus darbus. Tarp šalių pasirašytas skolos suderinimo aktas, jame įskaityta ir šioje darbo ginčo byloje ieškovo reikalaujama priteisti suma. Ieškovas, pasirašydamas susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, jokių reikalavimų dėl šios skolos sumokėjimo nekėlė, tačiau atsakovei pareiškus ieškovui ieškinį dėl skolos, ieškovas nusprendė, kad už jo reikmėm įsigytas ir naudojamas prekes bei jo naudai suteiktas paslaugas ieškovas neturi apmokėti. Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Ieškovas reikalavimą pareiškė DK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu, nustatančiu, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.
8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių darbo sutartis sudaryta 2017 m. rugsėjo 21 d., kuria ieškovas priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigoms. Darbo sutarties sąlygos: 1) darbo pradžia 2017 m. rugsėjo 25 d., 2) darbo užmokestis 1000,00 Eur su galimybe gauti priedą; 3) darbo laikas 40 val. per savaitę, penkių darbo dienų savaitė (el. b. 1 failas, l. 17-19). Ieškovas 2024 m. kovo 19 d. pateikė prašymą iš darbo atleisti savo noru (el. b. 1 failas, l. 147). Šalys 2024 m. balandžio 3 d. sudarė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo (el. b. 1 failas, l. 20-21), kuriuo susitarė darbo santykius nutraukti DK 54 straipsnio pagrindu nuo 2024 m. balandžio 4 d., darbdavys įsipareigojo sutarties nutraukimo dieną išmokėti darbuotojui priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 3759,04 Eur išeitinę išmoką (el. b. 1 failas, l. 20).
9. Ieškovas 2024 m. kovo 18 d. pateikė atsakovei reikalavimą įvykdyti 20058,39 Eur skolinį įsipareigojimą pagal avansinę apyskaitą, kurią sudaro patirtos išlaidos už bendrovės vardu ir interesais įsigytas prekes ir paslaugas (el. b. 1 failas, l. 21, 23-24). Atsakovė į ieškovo pretenziją atsakė, kad apskaitoje apskaityta 20058,39 Eur bendrovės skola, kaip ieškovo grąžintina už bendrovės lėšomis ieškovo naudai pirktas prekes ir atliktus darbus, įskaityta į ieškovo bendrovei mokėtinas sumas, taip sumažinant ieškovo skolą (el. b. 1 failas, l. 22).
10. Byloje tarp šalių ginčo nėra, kad šalis siejusių darbo santykių metu ieškovas iš savo asmeninių lėšų atliko mokėjimus atsakovei ir kad atsakovė šiuos mokėjimus vienašališkai įskaitė ir tokiu būdu sumažino ieškovo skolą už jam atsakovės suteiktas paslaugas statant ir įrengiant ieškovui nuosavybės teise priklausančiuose objektuose. Ieškovas šioje byloje pareikštą reikalavimą grindė tuo, kad 20058,39 Eur skola, fiksuota atsakovės 2023 m. gruodžio 31 d. datai suformuotoje avansinėje apyskaitoje, susidariusi iš darbo santykių ir priskirtina su darbo santykiais susijusioms išmokoms. Atsakovė atsikirtinėjo, kad ši suma nėra susijusius su darbo teisiniais santykiais. Taigi, tą pačią skolos sumą ieškovas laiko su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, o atsakovė šią sumą laiko ieškovo apmokėjimu už jo naudai pirktas prekes ir suteiktas paslaugas, kuria buvo sumažinta bendra ieškovo skola atsakovei.
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėtas tarp tų pačių šalių kilęs ginčas, kurioje teismas sprendė, ar D. U. skolingas UAB (duomenys neskelbtini) už prekes, kurias gavo 2020 –2023 metais, taip pat už atliktus darbus jo ir jo sūnaus namuose tuo pačiu laikotarpiu, ar tarp šalių sudaryta rangos sutartis, ar šios prekės ir darbai suteikti yra priedas natūra prie atlyginimo D. U.. Ieškovas nurodytoje byloje atsakovės atlikto vienašališko įskaitymo neginčijo, į jam reiškiamus reikalavimus atsikirtinėjo ir argumentais, kad UAB (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės dėl medžiagų ir / ar prekių įsigijimo iš UAB (duomenys neskelbtini) yra susiję su darbo santykiais, nes ieškovas prekes, medžiagas, kurias gaudavo iš įmonės visu darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, gavo jas kaip priedus natūra prie atlyginimo (el. b. l.83-87).
12. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 failas, l. 5-14) konstatuota: kad: 1) tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, 2) kiti santykiai tarp šalių, kurių pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekes ir statybines medžiagas, už jas apmokėdavo ir šios prekės buvo perduotos D. U., panaudojamos jo ir jo sūnaus namų remontui, apstatymui, apšvietimui, kvalifikuojami kaip pirkimo–pardavimo santykiai; 3) D. U. neįrodė, kad nuo 2020 m. iki 2023 m. jam perduotos prekės, statybinės medžiagos, atlikti darbai buvo kaip priedas natūra prie atlyginimo. Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, 2025 m. vasario 3 d. nutartimi 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.
13. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, be kita ko, reiškiančią, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kasacinis teismas praktikoje yra pasisakęs, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 26 punktas).
14. Šiaulių apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog byloje neįrodytas susitarimo tarp darbo sutarties šalių faktas dėl laikotarpiu 2020–2023 m. ieškovui perduotų prekių, statybinių medžiagų ir atlikti darbų kaip priedo natūra prie atlyginimo. Teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta, kad darbo sutarties galiojimo laikotarpiu tarp šalių susiklostė ir prievoliniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas, apimantis ir 20058,39 Eur ieškovo atsakovei sumokėtus, o atsakovės juos įskaitytus į ieškovo skolą, yra galutinai išspręstas. Todėl šioje byloje darbo teisinius santykius reglamentuojančių normų pagrindu ieškovo pareikštas reikalavimas dėl skolos, kilusios iš prievolinių teisinių santykių, negali būti tenkinamas.
15. Ieškovas argumentavo, kad atsakovės skola pagal avansinę apyskaitą yra su darbo santykiais susijusi skola remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-55-613/2023, tačiau ieškovo nurodytoje byloje ginčo dalyką sudarė aplinkybių, ar darbuotojas buvo išvykęs į komandiruotes, nustatymas ir byloje buvo sprendžiama dėl skolos darbuotojui, susidariusios dėl į avansinę apyskaitą neįtrauktų ir darbuotojui neišmokėtų komandiruotės išlaidų bei dienpinigių.
16. Ieškovas jokių reikalavimų iš šalių sudaryto susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo nereiškė, teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovė jo atleidimo iš darbo dieną sumokėjo visas susitarime nurodytas sumas ir pretenzijų neturi.
17. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, daroma išvada, jog ieškovas byloje neįrodė, kad atsakovė, kaip darbdavė, pasibaigus darbo sutarčiai su ieškovu, netinkamai įvykdė jai DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą visiškai atsiskaityti su darbuotoju, todėl ieškinys visa apimtimi atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 176, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
19. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 3121,50 Eur bylinėjimosi išlaidas(neskaitmenizuotas DOK-46113), kurios, ieškinį atmetus, ieškovui iš atsakovės nepriteistinos.
20. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 8392,56 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas (neskaitmenizuotas DOK-45679). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teismas neįtraukia į atsakovės prašomą priteisti sumą šių išlaidų: už 188,76 Eur prašymo dėl bylos sustabdymo rengimą, kadangi prašymas atmestas; 319,44 Eur už konsultacijas dėl ieškovo piniginių prievolių būsimo įvykdymo baigus nagrinėti bylą, kaip nesusijusių su byla, viso 508,20 Eur. Ieškovo inicijuotas ginčas nesudėtingas, tiesiogiai
susijęs su kita išnagrinėta civiline byla, kurioje atsakovę atstovavo tas pats advokatas, bendra teismo posėdžių trukmė 2,5 val., todėl pagal atsakovės pateiktas sąskaitas bendros 7884,36 Eur (8392,56 Eur - 508,20 Eur) išlaidos už konsultacijas, įrodymų rinkimą, procesinių dokumentų rengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose kaip nepagrįstai išdidintos mažintinos per pusę iki 3942,18 Eur (Rekomendacijų 9 punktas, CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3942,18 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimui įsiteisėjus, siųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.