- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2-2039-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00403-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Diagnostic Service“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LIMLT“
- Advokatai
- Mindaugas Klemenis, Dovydas Raišutis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Diagnostic Service“ atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Diagnostic Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LIMLT“ dėl teisių į prekių ženklus gynimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Diagnostic Service“ (toliau – ieškovė) pateiktu ieškiniu atsakovei UAB „LIMLT“ (toliau – atsakovė) prašo įpareigoti atsakovę nutraukti prekybą prekių ženklais „AUTEL“ pažymėtais produktais ir uždrausti tokią prekybą vykdyti ateityje, įskaitant, bet neapsiribojant prekybą per interneto svetainę http://www.lim.lt/parduotuve/, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad kartu su Vokietijos bendrove Autel Europe GmbH 2021 m. lapkričio 10 d. sudarė sutartį, kuria ieškovei suteikta teisė prekiauti „AUTEL“ prekių ženklo produkcija visos Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Latvijos, Estijos ir Rumunijos rinkose ir atstovauti Vokietijos bendrovę šiose teritorijose. Ieškovė, pasirašius sutartį, tapo vienintele „AUTEL“ produkcijos pardavėja Lietuvoje (ir kitose nurodytose valstybėse). Ieškovė pastebėjo, kad Lietuvoje veikia keli „AUTEL“ produkcijos pardavėjai, kurie be gamintojo žinios pardavinėja prekių ženklo produkciją, iš kurių ir atsakovė. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. gruodžio 16 d.; 2022 m. balandžio 8 d.; 2022 m. birželio 16 d.; 2022 m. liepos 26 d. teikė pretenzijas oficialiu atsakovės el. paštu ((duomenys neskelbtini)) bei skambino atsakovės telefono numeriais, tačiau atsakovė neatsakė nė į vieną pretenziją ir neatsiliepė ieškovės atstovui, todėl ieškovė daro prielaidą, kad atsakovė tyčia piktnaudžiauja. Paaiškina, kad „AUTEL“ užsiima išskirtinai produktų kūrimu ir gamyba, tuo tarpu pagamintos produkcijos platinimą ir distribuciją, remiantis išimtinės partnerystės sutartimi, visame pasaulyje organizuoja susitikimus su distributoriais, kuriuos papilomai apmoko seminaruose. Teises platinti produktus turi tik tam tikri distributoriai su kuriais pasirašytos sutartys, o šiuo atveju ieškovė veikia pagal išimtinę distribucijos sutartį su galimybe ginti prekių ženklą prekybos teritorijoje. Nurodo, kad „AUTEL“ produkcija pasižymi išskirtine kokybe automobilių diagnostikos srityje. Produkcija prekiaujama išskirtinai per importuotojų, turinčių išimtinės distribucijos teisę, tinklą ir taikant selektyvios distribucijos schemą – konkrečios valstybės teritorijoje teisę platinti produkciją įgyja tik įmonės, kurios atitinka nustatytus reikalavimus. „AUTEL“ produkcija prekiaujama ir internetu, šią prekybą vykdyti turi teisę tik išimtinę distribucijos teisę turintys platintojai ir autorizuoti distributoriai, kurie turi distribucijos sutartyje numatytus reikalavimus atitinkančias fizines ar internetines parduotuves. Prekyba internetu vykdoma per ieškovės interneto svetainę https://bds.lt/. Išimtinės distribucijos sutartyje numatyta, kad ieškovė yra platintoja ir jai suteiktos teisės prekiauti „AUTEL“ produkcija ir ginti prekių ženklo interesus. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės veiksmų ieškovė ir gamintojas patiria žalos. Atsakovei neteisėtai prekiaujant „AUTEL“ produktais daroma žala ieškovei, kaip bendrovei, kurios platinama „AUTEL“ produkcija nėra nuperkama dėl į rinką pateikiamų pigesnių arba netinkamai aprašytų ar senos linijos produktų. Anot ieškovės, prekių ženklų savininkas, turintis išimtines teises į prekių ženklą, pagal Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentą ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą (toliau – Prekių ženklų įstatymas), turi teisę uždrausti atsakovei prekiauti prekėmis, kurios pažymėtos prekių „AUTEL“ prekių ženklų, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ar kitas turėtas išlaidas. Anot ieškovės, atsakovė atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kadangi atsakovė yra laikoma tiesioginiu konkurentu, tačiau tik ieškovė turi išimtinę teisę platinti „AUTEL“ produktus Lietuvoje (ir kitose nurodytose šalyse), todėl ieškovė patiria reikšmingų finansinių, intelektinių ir organizacinių išlaidų, o atsakovė, neturėdama prekių ženklo teisių turėtojo leidimo ir prekiaudama „AUTEL“ produkcija, ne tik pažeidžia teises į prekių ženklus, bet ir atlieka veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams bei kenkia ieškovės galimybėmis konkuruoti. Teigia, kad atsakovės gauta nauda parduodant „AUTEL“ produktus turi būti pripažinta ieškovės nuostoliais. Nurodo, kad ieškovės ir gamintojos sutartyje nustatyti pardavimų vietų kokybės ir įrengimo; produktų pateikimo ir pardavimo kokybės; pagalbos klientams ir platintojų mokymų; prekių ženklo pavadinimo naudojimo; produktų saugojimo; įsipareigojimų laikytis „AUTEL“ gairių, susijusių su „AUTEL“ produktų pardavimu interneto svetainėje ir fizinėje parduotuvėje. Tai, anot ieškovės, patvirtina, kad egzistuoja selektyvios distribucijos sistema platinamai „AUTEL“ produkcijai per ribotą platintojų skaičių.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „LIMLT“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė vykdo prekybą įvairiomis prekėmis tarp kurių, iš tiekėjų yra įsigijusi ir „AUTEL“ produkcijos, kuri nėra licencijuojama ar kitaip ribojama prekyba jų produkcija. Teigia, kad nors ieškovė ir yra sudariusi sutartį su gamintoja, bet ji neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės pateikti informaciją apie platinamų „AUTEL“ produktų įsigijimo šaltinį, informaciją apie tai nuo kada atsakovė prekiauja „AUTEL“ produkcija, informaciją apie atsakovės įsigytus, turimus ir išplatintus „AUTEL“ produkcijos kiekius, taip pat visų įsigytų ir parduotų „AUTEL“ produktų įsigijimo ir pardavimo kainą visu „AUTEL“ produktų platinimo laikotarpiu. Ši informacija yra komercinė paslaptis, be to, tokios informacijos atsakovė nekaupia ir nesistemina. Akcentuoja, jog pateikta 2021 m. lapkričio 10 d. sutartis nepasirašyta pačios ieškovės, be to, sutartis nelaikytina distribucijos sutartimi. Kaip matyti iš www.autel.eu portalo, gamintoja tiesiogiai nepraduoda produkcijos, o ją parduoda per autorizuotus distributorius ir dilerius. Be to, minėtoje svetainėje aiškiai nurodyta, kad „AUTEL“ nesuteikia garantijos produkcijai, įsigytai ne iš autorizuotų pardavėjų, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nėra draudžiama įsigyti produkciją iš kitų perpardavinėtojų. Anot atsakovės, nors ieškovė yra oficiali gamintojos distributorė, tačiau tai nereiškia, kad kiti asmenys negali prekiauti autentiška „AUTEL“ produkcija. Ieškovė nepateikė duomenų, kad prekės buvo išleistos į Europos ekonominės erdvės rinką ne paties savininko, ar su jo sutikimu, ir to ieškiniu neginčija. Teigia, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokiu būdu gamintoja pasirenka produkcijos platinimo sistemą, kita vertus, ieškovė šiuo atveju turėtų (galėtų) būti nebent pati Vokietijos bendrovė, o ne ieškovė, kuri tik turi teisę atstovauti Vokietijos bendrovę, tačiau atstovas netampa ieškovu byloje. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepagrindžia, kad atsakovė, platindama „AUTEL“ prekių ženklais pažymėtą produkciją, būtų atlikusi nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Ieškovė privalo pagristi dėl kokių priežasčių prieštaraujama, kad prekės toliau būtų komercializuojamos, ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė. Teigia, kad ieškovė privalo įrodyti priežastis, dėl kurių „AUTEL“ produkcijai privalo būti taikomas išskirtinis prekybos būdas, t. y. išleidžiant ją į rinką ne ieškovės reikalaujamu būdu, pablogėja prekių būklė. Ieškovė negali reikalauti visiškai uždrausti prekiauti „AUTEL“ ženklu pažymėtoms prekėmis, nes toks reikalavimas prieštarauja konkurencijos teisės normoms ir yra neproporcingas siekiamiems tikslams.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dublike nurodo, kad išimtinės distribucijos sutartyje nustatyta, kad ieškovei suteikiama išimtinė teisė prekiauti „AUTEL“ prekių ženklu pažymėta produkcija Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sutartyje nustatyti pardavimų vietų kokybės ir įrengimo; produktų pateikimo ir pardavimo kokybės; pagalbos klientams ir platintojų mokymų; prekių ženklo pavadinimo naudojimo; produktų saugojimo; įsipareigojimų laikytis „AUTEL“ gairių, susijusių su „AUTEL“ produktų pardavimu interneto svetainėje ir fizinėje parduotuvėje. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja selektyvios distribucijos sistema platinamai „AUTEL“ produkcijai per ribotą platintojų skaičių. Anot ieškovės, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovės prekiaujamas ženklas „AUTEL“ yra licencijuojamas ir saugomas gamintojo, ir, kad atskirai yra išskirti distributoriai (platintojai) tam tikruose regionuose, tarp kurių išskirta ir ieškovė, todėl vertinama, kad atsakovė neįrodė, jog produkcija yra neribojama ir / arba, kad atsakovė turi teisę prekiauti nurodyto prekės ženklo „AUTEL“ gaminiais. Nurodo, kad gamintoja suteikia teisę įsigyti produkciją iš distributorių ir (arba) dilerių, tačiau neleidžia šios produkcijos perparduoti komerciniais tikslais. Anot ieškovės, neįrodyta, kad atsakovė gali pardavinėti „AUTEL“ įrangą be tam suteiktos teisės, kurią turi ieškovė.
Atsiliepimas
5. Atsakovė triplike nurodo, kad sutinka, jog ieškovė tapo tik distributoriumi, kuris gali taip oficialiai vadintis, tačiau tai nedaro jos vieninteliu pardavėju, kas būtų tik ieškovės interpretacija, ir laisvo prekių judėjimo principo pažeidimas. Originalios produkcijos perpardavėjai taip pat gali tapti pardavėjais. Pažymi, kad kiti oficialūs distributoriai siunčia prekes į Lietuvą, tai tik patvirtina, faktą, jog gamintojas pats negali sukontroliuoti savo partnerių. Gamintojo žinios ar atskiro leidimo nereikia prekėms išleistoms į ES rinką paties gamintojo. Teigia, kad įsigyti „AUTEL“ prekes visoje ES rinkoje galimybes turi bet kuris juridinis asmuo ir tuo pačiu tapti paraleliniu importuotoju. Nurodo, kad internetu prekybą „AUTEL“ produkcija vykdo praktiškai visi ar dauguma nurodytų oficialių „AUTEL“ distributorių Europoje, kurie gali siųsti prekes į kiekvieną šalį įskaitant Lietuvą. Prekybą vykdo ir distributoriai autorizuoti parduoti prekes per didžiąsias platformas kaip Ebay, Amazon. Akcentuoja, jog ieškovės prekybos teritorija yra Lietuva, todėl automatiškai turėtų būti ginčijama teisė ir dėl visos ES rinkos, nes galioja bendra rinka. Teigia, kad nors ieškovė tvirtina, jog patiria žalos, tačiau nedetalizuoja kokia tai žala, ar gamintojas gavo pretenzijų dėl originalių prekių įsigytų iš atsakovės ir pan. Be to, anot atsakovės, suprantama, jog gamintojai leidžia naujus produktus, nebeatnaujina senų, tam, kad klientai pirktų naujus produktus, tačiau žala gamintojui negali būti preziumuojama vien tuo, kad klientai perka senus produktus. Ieškovės argumentai neturi jokio teisinio pagrindo, nes produktų kainos laisvoje rinkoje negali būti dirbtinai fiksuojamos. Elektronikos prekės nustatyto galiojimo laiko neturi. Kiti argumentai, kaip kad netinkamas aprašymo tikslumas, negali būti laikoma pažeidimu, nes yra nepagrįsti. Pažymi, kad atsakovė savavališkai nežymi kitų gamintojų produktų „AUTEL“ prekių ženklu ir jų negamina, paprasčiausiai juos perparduoda. Dėl ieškovės teiginių, kad atsakovės veiksmai prieštarauja sąžiningai praktikai ir geriems papročiams bei kenkia ieškovės galimybėmis konkuruoti, atsakovė pastebi priešingai, nes būtent ieškovės siekis monopolizuoti rinką ir uždrausti atsakovei verstis laisvai įsigyjamų prekių prekyba apriboja atsakovės galimybes gauti pelną ir konkuruoti. Pabrėžia, kad autodiagnostikos skeneriai, kuriais prekiauja atsakovė, yra priskiriami bendro pobūdžio el. prekėms, jau paruošti naudojimui tiesiai iš pakuotės. Prekėms naudoti pakanka pridedamos instrukcijos ir bendro išprusimo žinių, todėl nereikalingi atskiri mokymai, ir prekę įsigijęs vartotojas gali ją iš karto naudoti. Nurodo, kad pagal ieškovės pateiktą sutartį, ieškovė turi teisę parduoti „AUTEL“ prekės ženklo produkciją Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rumunijos rinkose. Tačiau www.autel.eu puslapyje Rumunijos atstovas nurodytas visai kitas, o ieškovės tarp oficialių distributorių nėra, o distributoriai Latvijoje ir Estijoje visai nenurodyti, todėl ieškovės, kaip vienintelio distributoriaus, statusas abejotinas. Paaiškina, kad ieškovės nurodomos prekės Autel AL 419 ir Autel AL 519 yra universalūs diagnostikos skeneriai, skirti prijungti prie bet kurio automobilio OBD2 jungties ir nuskaityti esančias klaidas. Šie modeliai gali veikti su dauguma automobilių markių nes yra universalūs, todėl prekyba yra vykdoma visose pasaulio šalyse įskaitant Europos Sąjungą. Faktą, kad nurodyti 2 prekės pavyzdžiai yra paties gamintojo „AUTEL“ išleistos ir realiai egzistuojančios prekės, patvirtina oficialioje svetainėje pateikti bendri šių prekių aprašymai. Tai, kad šios prekės yra skirtos ES rinkai patvirtina ir privalomas tokio pobūdžio prekėms CE ženklinimas, todėl darytina išvada, kad gamintojas prekę išleido su tikslu platinti ES rinkoje. Atsakovės teigimu, ieškovė turėtų įrodyti, kad atsakovė prekes įsigijo už ES ribų, ir jas įvežė į ES, tada būtų reikalingas gamintojo sutikimas. Šiuo atveju prekės įgytos ES ir tai paties gamintojo išleistos į rinką prekės, todėl laisva prekyba galima. Pateikiama užsakymo išklotinė patvirtina, kad atsakovė 2021 m. kovo 23 d. įsigijo „Autel AutolLink AL519“. Užsakyta prekė Autel AL519 atkeliavo per 8 dienas iš pardavėjo sandėlio Vokietijoje. Užsakymo sekimo numerio CM233109726DE paskutinės 2 raidės DE reiškia, kad prekė atkeliavo iš Vokietijos. Reiškia, prekė prieš parduodant jau buvo patekusi į ES zoną. Akcentuoja, kad ieškovė neatsikirto į atsiliepimo argumentą dėl nepasirašytos sutarties, ir nenurodė dėl kokių priežasčių ji nėra pasirašyta pačios ieškovės. Ieškovei nepateikus pasirašytos sutarties abiejų šalių, kyla klausimas dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį. Ši aplinkybė, pasak atsakovės, itin svarbi, kadangi ieškovės atstovo sąskaita už pretenziją atsakovei išrašyta 2020 m. sausio 29 d., apmokėjimas atliktas 2020 m. vasario 17 d., o „AUTEL“ sutartis, kuri labiau panaši į įgaliojimą, pasirašyta 2021 m. lapkričio 10 d. Tokiu būdu ieškovė neteisėtai pradėjo ginti „AUTEL“ interesus neturėdama sutarties.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
6. Byloje nustatyta, jog ieškovė UAB „Baltic Diagnostic Service“ yra 2012 m. spalio 8 d. įregistruota bendrovė, kurios veikla yra susijusi su prekyba automobilių serviso ir pramonės įranga Baltijos šalyse. Iš Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Prekių ženklų registro duomenų bazės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovė savo vardu yra įregistravusi grafinį prekių ženklą „BDS BALTIC DIAGNOSTIC SERVICE“ (paraiškos padavimo data 2012 m. spalio 29 d.; įregistravimo data 2013 m. rugpjūčio 26 d.), prekių ženklas įregistruotas 35 Nicos klasifikacijos prekėms ir paslaugoms (prekių sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių). Prekių ženklo vaizdas:
7. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė ir Vokietijos bendrovė Autel Europe GmbH 2020 m. gruodžio 28 d. sudarė platintojo sutartį (be išimtinių teisių) ir 2021 m. lapkričio 10 d. sudarė sutartį, kuriomis ieškovei iš esmės suteikta teisė prekiauti „AUTEL“ prekių ženklo produkcija visos Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Latvijos, Estijos, Suomijos ir Rumunijos rinkose ir atstovauti Vokietijos bendrovę šiose teritorijose. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad pasirašius minėtus susitarimus, ieškovė tapo vienintele „AUTEL“ produkcijos pardavėja Lietuvoje (ir kitose nurodytose valstybėse). Ieškovė pastebėjo, kad Lietuvoje veikia keli „AUTEL“ produkcijos pardavėjai, kurie be gamintojo žinios pardavinėja prekių ženklo produkciją, iš kurių ir atsakovė UAB „LIMLT“. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. gruodžio 16 d.; 2022 m. balandžio 8 d.; 2022 m. birželio 16 d.; 2022 m. liepos 26 d. teikė pretenzijas atsakovės el. pašto adresais bei skambino atsakovės telefono numeriais, tačiau atsakovė į pretenzijas neatsakė.
8. Iš Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) duomenų bazės „eSerach plus“ nustatyta, kad Europos Sąjungoje registruoti ir šiuo metu galiojantys yra šie prekių ženklai, su žymeniu „AUTEL“: 1) figūrinis prekių ženklas „Autel“ (Nr. 1621537); 2) figūrinis prekių ženklas „AUTEL REMOTE EXPERT“ (Nr. 1649557); 3) žodinis prekių ženklas „Autel“ (Nr. 008330284); 4) žodinis prekių ženklas „Autel MaxiDAS“ (Nr. 008338089); 5) figūrinis prekių ženklas „AUTEL“ (Nr. 016430472); 6) figūrinis prekių ženklas „AUTEL“ (Nr. 018327516); 7) žodinis prekių ženklas „Autel MaxiScope“ (Nr. 018339003); 8) žodinis prekių ženklas „Autel MaxiVideo“ (Nr. 018339007); 9) žodinis prekių ženklas „AutelCloud“ (Nr. 018444043); 10) žodinis prekių ženklas „Autel MaxiCharge“ (Nr. 018585578); 11) žodinis prekių ženklas „Autel MaxiCharger“ (Nr. 018585580). Visi paminėti prekių ženklai priklauso Kinijos Liaudies Respublikoje (Šendžene) registruotai bendrovei Autel Intelligent Technology Corp., Ltd. Iš Tarptautinių prekių ženklų („Madrid Monitor“) duomenų bazės nustatyta, jog minėtos Kinijos bendrovės vardu šiuo metu yra registruoti keturi tarptautiniai prekių ženklai su žymeniu „AUTEL“.
9. Pagal suformuluotą ieškinio reikalavimą, ieškovė prašo įpareigoti atsakovę nutraukti prekybą prekių ženklais „AUTEL“ pažymėtais produktais ir uždrausti tokią prekybą vykdyti ateityje, įskaitant, bet neapsiribojant prekybą per interneto svetainę http://www.lim.lt/parduotuve/. Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, teigia, jog ieškovės pateiktose sutartyse iš esmės nėra apribojimo prekiauti „AUTEL“ produkcija kitiems subjektams, be ieškovės.
Dėl ieškovės teisės reikalauti prekių ženklų su žymeniu „AUTEL“ gynimo
10. Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija suteikia ženklo savininkui išimtines teises į tą ženklą. Pagal šioje byloje pareikšto ieškinio dalyką yra aktuali to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią, nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu. Iš esmės analogiška nuostata taikoma ir Europos Sąjungos prekių ženklui. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – Reglamentas) 9 straipsnio 2 dalies b punkte, kuriame nustatyta, kad nedarant poveikio savininkų teisėms, įgytoms iki Europos Sąjungos prekių ženklo paraiškos padavimo dienos arba prioriteto datos, to Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas Europos Sąjungos prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad norint nustatyti prekių ženklo savininko teisių pažeidimą, turi būti nustatyta, kad pažeidėjo žymuo būtų naudojamas „kaip prekių ženklas“, t. y. naudojamas tikslu atskirti juo žymimas prekes ar paslaugas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Nr. C-63/97).
11. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų duomenų (žr. šio sprendimo 8-10 punktus) nenustatyta, jog ieškovė UAB „Baltic Diagnostic Service“ turėtų Prekių ženklų įstatyme ar Reglamente nustatytas prekių ženklo savininko teises į ženklus, pažymėtus žymeniu „AUTEL“. Kaip jau minėta, ieškovės vardu yra registruotas tik nacionalinis grafinis prekių ženklas „BDS BALTIC DIAGNOSTIC SERVICE“.
12. Ieškovė savo teisę ginti intelektinės nuosavybės teises, kiek tai susiję prekių ženklų, pažymėtų žymeniu „AUTEL“, apsauga, grindžia iš 2020 m. gruodžio 28 d. platintojo sutartimi (be išimtinių teisių) ir 2021 m. lapkričio 10 d. sutartimi, kurios sudarytos su Vokietijos bendrove Autel Europe GmbH.
13. Teismas, susipažinęs su nurodytų sutarčių turiniu, pastebi, jog nors 2021 m. lapkričio 10 d. sutartyje numatyta, kad Vokietijos bendrovė įgalioja susijusį ieškovės asmenį, atstovauti Autel Europe GmbH ginant jos teises ir interesus visuose civiliniuose, administraciniuose ir baudžiamuosiuose procesuose bei parengtiniuose tyrimuose (e. b. t. 1, l. 167), tačiau 2020 m. gruodžio 28 d. platintojo sutarties (be išimtinių teisių) 11 paragrafo „Intelektinės nuosavybės teisės, AUTEL Europe rinkoženklio ir prekybinis pavadinimas“ 5 punkte numatyta, kad platintojas nedelsdamas raštu informuos AUTEL Europe apie visus sąžiningos konkurencijos pažeidimus ir visus trečiųjų šalių padarytus ženklinimo, rinkoženklių, prekių pavadinimų ir kitų intelektinės nuosavybės teisių (įskaitant patentus ir autorių teises) pažeidimus, apie kuriuos jis sužino ir kurie gali turėti įtakos AUTEL Europe arba sutartiniams produktams. Platintojas dės visas pastangas, kad padėtų AUTEL Europe apsiginti nuo tokių pažeidimų (e. b. t. 1, l. 160).
14. Taigi šiuo atveju iš pacituotų sutartinių nuostatų matyti, jog, viena vertus, Vokietijos bendrovė Autel Europe GmbH tiesiogiai neįpareigojo ieškovės ginti Vokietijos bendrovės intelektinės nuosavybės teises. Pažodinis sutarties nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė visų pirmą privalo informuoti gamintoją apie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, tuo tarpu formuluotė „Platintojas dės visas pastangas, kad padėtų AUTEL Europe apsiginti nuo tokių pažeidimų“ expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nenumato ieškovės įpareigojimo ginti gamintojos intelektinės nuosavybės teises, be to, aptarta sutartinė sąlyga gali būti interpretuojama įvairiai ir nesuponuoja tiesioginio ieškovės dalyvavimo ginant gamintojo intelektinės nuosavybės teises. Kita vertus, minėtą formuluotę vertinant kartu su 2021 m. lapkričio 10 d. sutarties nuostata, jog ieškovei suteikiama teisė ginti gamintojos teises ir interesus visuose civiliniuose, administraciniuose ir baudžiamuosiuose procesuose bei parengtiniuose tyrimuose, tai sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovė turi teisę teismine tvarka ginti gamintojos intelektinės nuosavybės teises. Kaip jau buvo minėta, kad tiek Europos Sąjungos, tiek Tarptautinių prekių ženklų, pažymėtų žymeniu „AUTEL“ nuosavybės teisė priklauso Kinijos bendrovei Autel Intelligent Technology Corp., Ltd. Be to, nei EUIPO duomenų bazėje, nei „Madrid Monitor“ duomenų bazėje nėra duomenų, jog Vokietijos bendrovė Autel Europe GmbH, su kuria ieškovę sieja sutartiniai distribucijos teisiniai santykiai, savo vardu būtų įregistravusi prekių ženklus su žymeniu „AUTEL“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, jog prekių ženklų, žymimų žymeniu „AUTEL“ savininkė (Kinijos bendrovė) būtų įgaliojusi ar kitaip suteikusi teisę ieškovei arba Vokietijos bendrovei ginti prekių ženklų su žymeniu „AUTEL“ savininko teises ir (ar) kitas susijusias intelektinės nuosavybės teises (CPK 178 straipsnis).
15. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007).
16. Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).
17. Aptartų bylos duomenų analizė, teismo vertinimu, teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo prekių ženklo savininko teisių pažeidimo pagrindais, numatytais Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punkte. Dėl to teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo teisės, kiek tai susiję su prekių ženklų savininko teisių apsauga, turėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodoma, kad tokioje situacijoje ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, jog jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas; 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2022, 34 punktas).
Dėl ieškovės teisių, kylančių iš distribucijos sutarties, apimties
18. Ieškovė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu palaikė poziciją, jog šiuo atveju ieškovė veikia pagal išimtinę distribucijos sutartį su galimybe ginti prekių ženklą prekybos teritorijoje. Anot ieškovės, atsakovei neteisėtai prekiaujant „AUTEL“ produktais daroma žala ieškovei, kaip bendrovei, kurios platinama „AUTEL“ produkcija nėra nuperkama dėl į rinką pateikiamų pigesnių arba netinkamai aprašytų ar senos linijos produktų.
19. Teismas pastebi, kad ieškovės (jos atstovo) pozicija dėl distribucijos rūšies nagrinėjamu atveju nėra nuosekli: viena vertus ieškovė nurodė, jog veikia pagal išimtinę distribucijos sutartį, antra vertus, išreiškė poziciją, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja selektyvios distribucijos sistema platinamai „AUTEL“ produkcijai per ribotą platintojų skaičių. Šiame kontekste, teismo nuomone, taip pat reikšminga ta faktinė aplinkybė, jog byloje pateikta 2020 m. gruodžio 28 d. sutartis pavadinta „Platintojo sutartis (be išimtinių teisių)“.
20. Prekių ženklų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklo savininkas neturi teisės uždrausti ženklu žymėti prekių, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į Europos Sąjungos rinką. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu ženklo savininkas turi pagrįstų priežasčių prieštarauti, kad prekės toliau būtų komercializuojamos (naudojamos siekiant gauti pelną), ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė (Prekių ženklų įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Reglamento 15 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti jį naudoti prekėms, kurios pažymėtos tuo prekių ženklu paties savininko arba su jo sutikimu buvo išleistos į Europos ekonominės erdvės rinką. Šios nuostatos netaikomos, jeigu dėl pagrįstų priežasčių savininkas nesutinka su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu išleidus jas į rinką pasikeitė arba pablogėjo jų kokybė.
21. CK 6.796 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog distribucijos sutartimi viena šalis – distributorius – įsipareigoja tam tikrą laiką ar neterminuotai savo vardu ir lėšomis pirkti iš kitos šalies – gamintojo (tiekėjo) – prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) perpardavimu susijusius darbus, o gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti prekes (paslaugas) distributoriui bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) paskirstymu susijusius darbus.
22. Tiek Lietuvos įstatymų leidėjo (CK 6.800 straipsnis), tiek teisės doktrinoje distribucija skirstoma į išimtinę ir pasirinktinę (selektyvią). Ginčui aktualioje ieškovės ir Vokietijos bendrovės 2020 m. gruodžio 28 d. sutarties 2 paragrafo 1 punkte numatyta, jog AUTEL Europe paskiria ir įgalioja platintoją (ieškovę) išimtinių teisių neturinčiu platintoju Sutartinių produktų pagal šią Sutartį platinimui Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Rumunijoje. Taigi iš pacituotos sutarties nuostatos akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju aktuali yra selektyvi distribucija, kuri reiškia, kad gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti skirtas perparduoti prekes tik tam tikriems distributoriams, kurie atitinka gamintojo (tiekėjo) nustatytus techninius, kvalifikacinius ir kitokius kriterijus (CK 6.800 straipsnio 3 dalis).
23. Selektyvi distribucija nepažeidžia teisės aktuose numatyto konkurencijos reglamentavimo, kai: 1) selektyvios distribucijos sutartyje numatyti reikalavimai yra teisėti dėl parduodamo daikto prigimties; 2) distributorių parinkimas pagrįstas objektyviais nediskriminuojančiais standartais; 3) selektyvios distribucijos sutartyje nustatyti kriterijai yra reikalingi pardavimo požiūriu; 4) konkurencija ribojama proporcingu būdu. Selektyvios distribucijos sistemos tikslas yra užtikrinti, kad prekių ženklais pažymėtais produktais prekiautų tik įgalioti distributoriai, kurie sugeba užtikrinti, kad prekių ženklų reputacija bei kokybė būtų išlaikoma pagal distribucijos sutartyje įtvirtintus reikalavimus taip apsaugant prekių ženklų reputaciją bei jais pažymėtų produktų kokybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-881/2021).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad atsakovės parduodamos ginčo prekės (universalūs diagnostikos skeneriai Autel AL 419 ir Autel AL 519) buvo išleistos į Europos ekonominės erdvės rinką. Teismas pastebi, kad šiuo atveju ieškovė, siekdama uždrausti atsakovei platinti produkciją, pažymėtą prekių ženklu su žymeniu „AUTEL“, privalo pagristi dėl kokių priežasčių prieštaraujama, jog prekės toliau būtų komercializuojamos, ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė (Prekių ženklų įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, Reglamento 15 straipsnis). Taigi ieškovė privalo įrodyti priežastis, dėl kurių jų produkcijai privalo būti taikomas išskirtinis prekybos būdas, t. y. išleidžiant ją į rinką ne ieškovės reikalaujamu būdu, pablogėja prekių būklė. Pažymėtina, kad tokio įrodinėjimo naštos paskirstymo laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-355-881/2020).
25. Teismo vertinimu ieškovė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, kadangi ieškovės įrodinėjimas šioje byloje apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog dėl atsakovės atliekamų veiksmų, ieškovės platinama „AUTEL“ produkcija nėra nuperkama dėl į rinką pateikiamų pigesnių arba netinkamai aprašytų ar senos linijos produktų (CPK 178 straipsnis).
26. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kadangi atsakovė yra laikoma tiesioginiu konkurentu, tačiau tik ieškovė turi išimtinę teisę platinti „AUTEL“ prekių ženklais pažymėtus produktus Lietuvoje (ir kitose distribucijos sutartyje nurodytose šalyse), todėl ieškovė patiria reikšmingų finansinių, intelektinių ir organizacinių išlaidų, o atsakovė, neturėdama prekių ženklo teisių turėtojo leidimo ir prekiaudama „AUTEL“ produkcija, ne tik pažeidžia teises į prekių ženklus, bet ir atlieka veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams bei kenkia ieškovės galimybėmis konkuruoti.
27. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnyje įtvirtinta bendroji apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos taisyklė, pagal kurią ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.
28. Bendrasis nesąžiningos konkurencijos draudimas yra siejamas su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams; antra, tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika.). Be nurodytų dviejų sąlygų, teismų praktikoje yra reikalaujama nustatyti ir trečią sąlygą – tarp verslo veikla užsiimančių subjektų egzistuojantį konkurencijos santykį, taip pat tai, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018).
29. Pažymėtina, kad atsakovė byloje įrodinėjo, jog jos parduodami universalūs diagnostikos skeneriai atkeliauja iš sandėlio Vokietijoje. Atsakovė savo ruožtu pateikė šių prekių įsigijimą pagrindžiančias sąskaitas, kuriose nurodytas užsakymo sekimo numeris CM233109726DE, kas patvirtina, jog prekės atkeliavo iš sandėlių Vokietijoje. Teismas sutinka su atsakove, kad jos pateikti įrodymai patvirtina tą faktinę aplinkybę, jog prekė, prieš pastarąją parduodant atsakovei, jau buvo patekusi į Europos Sąjungos rinką. Teismo vertinimu, tokiu atveju ieškovė negali, remdamasi konkurencijos teisės normomis, reikalauti visiškai uždrausti atsakovei prekiauti prekių ženklo su žymeniu „AUTEL“ prekėmis, kadangi atsakovė pagrindė, jog ginčo prekes įsigijo iš tam tikro platintojo Vokietijoje, be to, byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovės pardavinėjama produkcija yra ne originali „AUTEL“ prekių ženklo produkcija. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju būtent ieškovės reikalavimas dėl prekybos veiksmų uždraudimo atsakovei, pagal tai, kaip jis suformuluotas, prieštarauja konkurencijos teisės normoms ir yra neproporcingas siekiamiems tikslams, nes ieškovė siekia apriboti kitų subjektų (šiuo atveju atsakovės) galimybes prekiauti originalia „AUTEL“ produkcija, įsigyta iš kitų, ne ieškovės veiklos teritorijoje veikiančių, platintojų.
30. Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, teismas prieina išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovės, kaip distributorės, teisių pažeidimą, todėl ieškinio reikalavimas ir šiuo pagrindu yra atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė įrodymus, jog iš viso turėjo byloje 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į ieškinį parengimas – 500 Eur, tripliko parengimas – 250 Eur, pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose – 350 Eur). Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja pateiktomis teisinių paslaugų apmokėjimo suvestinėmis bei išlaidų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais.
32. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Teismas, susipažinęs su atsakovės pateikta teisinių paslaugų detalizacija, pripažįsta, kad atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovės naudai iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Diagnostic Service“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LIMLT“ (juridinio asmens kodas 302665005), 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Diagnostic Service“ (juridinio asmens kodas 302883915).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.