Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-480-516/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-26
Bylos Nr.: e2A-480-516/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-20855-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Veda“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sirida“

Kategorijos

2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
2.6.18.3Statybos ranga
3.2.4.9.6.2Eksperto išvada

Civilinė byla Nr. e2A-480-516/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20855-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.2.4.9.6.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sirida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcine bendrovei „Veda“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veda“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Sirida“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sirida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Veda“ 56 019,28 Eur skolą, 12,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad vadovaudamasi 2023 m. gegužės 19 d. teismo ekspertizės aktu ir patikslintu 2023 m. gruodžio 8 d. teismo ekspertizės aktu, sumažina ieškinio sumą nuo 65 935,40 Eur iki 56 019,28 Eur, t. y. atsisako 9 916,12 Eur dalies reikalavimų ir šią civilinės bylos dalį prašo nutraukti.

3. Prašomus priteisti 56 019,28 Eur sudaro: 17 881,28 Eur už ortakių izoliavimą ir padengimą skarda, gaminant detales; 4 900 Eur už cinkuotos skardos Z tipo profiliams panaudojimą; 21 558,40 Eur už sumontuotas vamzdynų detales; 8 233,60 Eur už dėžių stendų vamzdynų apskardinimo darbus; 3 446 Eur už keltuvų nuomą.

4. Pagal atsakovės užsakymą ieškovė, kaip subrangovė, vykdė gamybinės dalies vėdinimo sistemos AHU, DŠ ir AEU darbus gamybinės paskirties pastate su sandėliavimo ir administracinėmis patalpomis, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Rašytinės rangos sutarties šalys nebuvo pasirašę. Darbai buvo atliekami pagal šalių žodžiu suderintas sąlygas. Darbų kiekiai ir įkainiai buvo derinami darbų eigoje.

Dėl 17 881,28 Eur už ortakių izoliavimą vata ir padengimą skarda, gaminant detales

5. Šalys neginčija, kad šių darbų įkainis buvo 32 Eur už 1 kv. m. Šis įkainis buvo taikomas sudarant 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn. atliktų darbų aktus ir apmokant už šiuos darbus. Pagal standartus, sąmatines programas ir įprastą praktiką šių ginčo darbų kiekis skaičiuojamas pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą. Minėta aplinkybė yra nurodyta ir ekspertizės akte. Iš viso pagal atliktų darbų aktus, kurie buvo sudaryti 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn., atsakovė iš ieškovės priėmė ir apmokėjo už 2 077 kv. m. Ekspertizės akte nurodyta, kad minėtų darbų kiekis, skaičiuojant pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą, yra 2 635,79 kv. m. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nepriimtų ir neapmokėtų ortakių izoliavimo vata ir padengimo skarda darbų kiekis yra 558,79 kv. m. Už šiuos darbus ieškovei iš atsakovės turi būti priteista 17 881,28 Eur skola (558,79 kv. m x 32 Eur/kv. m). Jeigu teismas nuspręstų vadovautis galutiniu ekspertizės aktu, tokiu atveju nepriimtų ir neapmokėtų darbų kiekis būtų 257,89 kv. m (2 334,89 kv. m – 2 077 kv. m). Todėl ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 8 252,48 Eur skola (257,89 kv. m x 32 Eur/kv. m).

Dėl 4 900 Eur už cinkuotos skardos Z tipo profiliams panaudojimą

6. Objekte sumontuota 700 kv. m cinkuotų Z tipo profilių. Šie profiliai buvo būtini išorės skardos konstrukcijos tvirtinimui, t. y. be šių profilių nebuvo galima atlikti darbų. Atsakovė turi sumokėti už Z tipo profiliams panaudotą skardą po 7 Eur už 1 kv. m. Prašo priteisti skolą tik už pačią skardą, kaip medžiagą, sunaudotą Objekte sumontuotų Z tipo profilių pagaminimui, ir neprašo papildomai priteisti už šių profilių lankstymo ir sumontavimo darbus. Atsakovės skola už cinkuotą Z tipo profiliams panaudotą skardą sudaro 4 900 Eur (700 kv. m x 7 Eur/kv. m).

Dėl 21 558,40 Eur už sumontuotas vamzdynų detales

7. Objekte buvo sumontuota 673,70 vnt. vamzdynų detalių, su k-flex tipo izoliacija detalių gamyba ir sumontavimu, kurių kaina yra 32 Eur už 1 vnt. (detalę). Nėra ginčo, kad ieškovė atliko vamzdynų detalių su k-flex tipo izoliacija detalių gamybos ir sumontavimo darbus. Nepaisant to, atsakovė šių darbų iš ieškovės nepriėmė ir už juos nesumokėjo. Darbai nėra įtraukti į šalių 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn. sudarytus atliktų darbų aktus. Ekspertizės akte nurodyta, kad tiesūs vamzdynai turi būti skaičiuojami metrais, o fasoninės dalys (alkūnės, trišakiai ir kt.) – vienetais. Nustatyta, kad ieškovės sumontuotų vamzdynų skaičius (fasoninės dalys) yra 678 vnt., todėl, vadovaujantis ekspertizės aktu, vamzdynų darbų kaina būtų dar didesnė, nei ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė suvestinėje iš dalies pripažino skolą už šiuos darbus, t. y. pripažino 14 304 Eur skolą, tačiau jos nesumokėjo. Turi būti taikomas 32 Eur įkainis, skaičiuojant už 1 vienetą (detalę), o ne už bėginį metrą, kaip teigia atsakovė.

Dėl 8 233,60 Eur už dėžių stendų vamzdynų apskardinimo darbus

8. Ieškovė Objekte atliko dėžių stendų vamzdyno apskardinimo darbus. Nepaisant to, atsakovė atsisako už šiuos darbus sumokėti. Ekspertizės akte nurodyta, kad dėžių stendų vamzdyno apskardinimo darbų kiekis yra 257,3 kv. m. Sutinka, kad šiems darbams turi būti taikomas atsakovės nurodytas įkainis 32 Eur už 1 kv. m. Atsižvelgiant į tai, šių darbų kaina yra 8 233,60 Eur (257,30 kv. m x 32 Eur už kv. m). Atsakovė suvestinėje nurodė, kad iš dalies pripažįsta skolą už šiuos darbus, t. y. pripažįsta darbus už 7 680 Eur (240 x 32 Eur), tačiau iki šiol net dalies skolos nesumokėjo.

Dėl 3 446 Eur už keltuvų nuomą

9. Keltuvai buvo naudojami atliekant darbus Objekte. Į suderintus darbų įkainius neįėjo mechanizmai (keltuvai), o įėjo tik pačių darbų kaina. Vykdant darbus, trūko atsakovės pateiktų keltuvų, todėl buvo nuomojamasi papildomai. Dėl to patirtas išlaidas prašo priteisti iš atsakovės. Tiek ieškovė, tiek atsakovė Objekte keltuvus nuomojosi iš to paties tiekėjo UAB „Bokštelis.Lt“, kurio išrašytose pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitose faktūrose aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad keltuvai tiekiami į Objektą.

Šalies argumentai

10. Atsakovė UAB „Veda“ pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Sirida“ nepagrįstai įgytus 6 528 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodė, kad ieškovė atsakovei pateikė 6 darbų aktus už 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn. atliktus rangos darbus. Remdamasi šiais aktais, ieškovė išrašė atsakovei 6 PVM sąskaitas faktūras, iš viso už 128 175 Eur (be PVM). Atsakovė šias PVM sąskaitas faktūras apmokėjo. Atsakovė, peržvelgusi atliktų darbų aktus, pastebėjo, kad 2019 m. balandžio mėn. aktas Nr. 19/4-1 ir 2019 m. gegužės mėn. aktas Nr. 19/5-1 yra parengti su klaidomis – juose dubliavosi dvi atliktų darbų pozicijos, t. y. tie patys ortakių montavimo darbai aktuose buvo užfiksuoti po du kartus. Ortakių montavimo darbų kainos dubliuojasi dvejose pozicijose: pozicija Nr. 924 „AEU-1“ dubliuojasi su pozicija Nr. 1031 „Rectangular duct with duct fittings 1300 mm x 400 mm“. Prie abiejų pozicijų yra užfiksuotos ir dubliuojasi dvi sumos, t. y. 1 088 Eur (balandžio mėn.) ir 5 440 Eur (gegužės mėn.), kurios įtrauktos į bendrą 2019 m. balandžio mėn. ir 2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų kainą. Ieškovė, padarydama atliktų darbų aktų užpildymo klaidą, šių klaidingų aktų pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė apmokėjo. Dėl padarytų klaidų, atsakovė ieškovei yra sumokėjusi dvigubai. Taigi ieškovė be teisėto pagrindo įgijo 6 528 Eur.

12. Įvertinus šalių reikalavimų pagrįstumą, turi būti sprendžiama dėl priešpriešinių prievolių balanso. Atsakovė sutinka ieškovei sumokėti 7 910,40 Eur už dėžių ant stogo montavimą ir 5 865,60 Eur už sumontuoto vamzdyno izoliavimą bei apšiltinimą, tačiau su sąlyga, kad ieškovė ištaisys aktuose padarytas klaidas. Turi būti išskaičiuoti ieškovei nepagrįstai sumokėti 1 370 Eur už ortakių montavimą ir 4 256 Eur už ortakių apšiltinimą vata ir apskardinimą, taip pat ištaisytos padarytos klaidos 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų akte (1 088 Eur) ir 2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų akte (5 440 Eur). Atsižvelgiant į tai, atsakovės ieškovei mokėtina suma yra 1 622 Eur (5 865,60 Eur + 7 910,40 Eur – 1 370 Eur – 4 256 Eur – 1 088 Eur – 5 440 Eur). Atsakovė 2020 m. gruodžio 16 d. pranešimu informavo ieškovę, kad sulaiko savo neginčijamos prievolės (1 622 Eur) mokėjimą iki tol, kol ieškovė parengs teisingus ir faktinę situaciją atitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus. Ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi šios prievolės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Sirida“ iš atsakovės UAB „Veda“ 38 044,48 Eur skolą, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priėmė ieškovės UAB „Sirida“ atsisakymą nuo 9 916,12 Eur dalies ieškinio reikalavimų ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Veda“ iš ieškovės UAB „Sirida“ 6 528 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą priešieškinio dalį atmetė; paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.

14. Teismas nurodė, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Atsakovė, kaip rangovė, pasitelkė ieškovę, kaip subrangovę, vykdyti gamybinės dalies vedinimo sistemos AHU, DŠ ir AEU darbus gamybinės paskirties pastate su sandėliavimo ir administracinėmis patalpomis, esančiame (duomenys neskelbtini).

15. Teismas nurodė, kad įstatymas šalims nenustato privalomos rašytinės statybos rangos sutarties formos, todėl šalims pakako susitarti dėl tam tikrų darbų sąlygų žodžiu.

16. Teismas nustatė, kad atsakovė 2019 m. vasario 13 d. išsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame paprašė pateikti pasiūlymą dėl darbų atlikimo Objekte. Kartu su paklausimu atsakovė išsiuntė 2019 m. vasario 13 d. darbų ir medžiagų paklausimą (darbų sąmatą). Ieškovė 2019 m. vasario 19 d. atsakovei elektroniniu laišku išsiuntė pasiūlymą dėl darbų atlikimo kartu su užpildyta darbų sąmata pagal atsakovės pateiktą darbų ir medžiagų paklausimo pavyzdį. Atsakovė 2019 m. kovo 7 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovei 2019 m. kovo 6 d. statybos subrangos sutarties projektą ir parengtą priedą prie sutarties (darbų sąmatą). Teismas nurodė, kad duomenų, jog minėta sutartis su darbų sąmata būtų pasirašyta, nėra. Taip pat teismas nenustatė, kad ieškovė būtų reiškusi atsakovei prieštaravimus (nesutikimus) dėl atsakovės 2019 m. kovo 7 d. elektroniniu laišku atsiųsto sutarties projekto ir (ar) darbų sąmatos. Priešingai, byloje esantys duomenys leido teismui nuspręsti, kad ieškovė, gavusi sutarties projektą ir darbų sąmatą, pradėjo darbus Objekte.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, gavusi statybos subrangos sutarties projektą, tačiau jo nepasirašiusi, pradėjo darbus Objekte, nusprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė, o ne rašytinė rangos sutartis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, gavusi iš atsakovės darbų sąmatą, nepareiškė prieštaravimų, nesiūlė kitokių įkainių, o pradėjo darbus. Nurodė, kad byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, jog po 2019 m. kovo 7 d. elektroninio laiško gavimo šalys būtų papildomai derėjęsi dėl darbų įkainių, nurodytų atsiųstoje sąmatoje.

18. Teismas nustatė, kad ieškovė, sudarydama atliktų darbų aktus, vadovavosi jai atsakovės 2019 m. kovo 7 d. atsiųstais darbų įkainiais.

19. Teismas nurodė, kad 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą, paskyrė byloje statybos darbų ekspertizę, ją pavedė atlikti teismo ekspertui S. Z., tačiau, 2022 m. rugpjūčio 4 d. gavęs eksperto S. Z. pranešimą dėl ekspertizės nutraukimo, teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. priėmė nutartį, kuria statybos darbų ekspertizę pavedė atlikti ekspertui E. L.. Ekspertas E. L. pateikė 2023 m. gegužės 19 d. teismo ekspertizės aktą, o po apklausos teismo posėdžio metu 2023 m. gruodžio 11 d. pateikė patikslintą 2023 m. gruodžio 8 d. teismo ekspertizės aktą. Ekspertą dar kartą apklausus teismo posėdyje, jis pateikė dar vieną patikslintą ekspertizės aktą.

20. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad teismo paskirtas ekspertas E. L. neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti teismo paskirtą ekspertizę, pažymėjęs, jog paminėtas ekspertas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, jo kvalifikacija buvo vertinta du kartus. Teismas, nors ir sutiko su atsakovės argumentais, kad ekspertizės akte nėra pateikta mokslinė metodologija, kurios pagrindu buvo padarytos tam tikros išvados, tačiau pažymėjo, jog, šalindamas šį ekspertizės akto turinio trūkumą, ekspertą apklausė dviejų teismo posėdžių metu. Teismo vertinimu, tai, kad ekspertizės akte nenurodyta mokslinė metodologija, nesudaro pagrindo nesivadovauti tokiu aktu, kaip įrodymu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte padarytas išvadas.

Dėl skolos už ortakių izoliavimo ir padengimo skarda darbus priteisimo

21. Teismas nurodė, kad kilo šalių ginčas dėl to, kaip turi būti skaičiuojami ortakių izoliavimo darbai, t. y. ar pagal apšiltinimo medžiagos paviršiaus plotą (izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą), kaip teigia ieškovė, ar pagal apšiltinamų ortakių paviršiaus plotą (izoliacinės medžiagos vidinio paviršiaus plotą), kaip teigia atsakovė.

22. Teismas nustatė, kad ekspertizės akte buvo pateikta išvada, jog ortakių izoliavimo darbų kiekis turi būti skaičiuojamas pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą bei nustatyta, kad taip skaičiuojant šių darbų kiekis yra 2 334,89 kv. m. Tai, kad ortakių izoliavimo darbų kiekis pagal sąmatines programas ir statybinę praktiką skaičiuojamas pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą yra nurodyta ir ieškovės 2021 m. rugpjūčio 5 d. teismui pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. 20210804.

23. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad 2019 m. kovo 7 d. ieškovei atsiųstoje darbų sąmatoje yra aiškiai ir konkrečiai nurodytas ortakių darbų kiekių skaičiavimo metodas. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktos darbų sąmatos galima nustatyti koks įkainis yra taikomas atliktiems darbams, t. y. 32 Eur už 1 kv. m, tačiau, priešingai nei teigia atsakovė, darbų sąmatoje (įkainiuose) nėra aiškiai įvardinta, jog ortakių izoliavimo darbai turi būti skaičiuojami pagal izoliacinės medžiagos vidinio paviršiaus plotą. Teismas pažymėjo, kad iš esmės analogiška išvada nurodyta ir ekspertizės akte. Teismo vertinimu, nesant aiškus šalių susitarimo, skaičiuojant tokio pobūdžio darbų kiekį, turi būti vadovaujamasi įprastine praktika, t. y. darbų kiekis turi būti skaičiuojamas pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą.

24. Atsižvelgdamas į tai bei taikydamas šalių suderintą darbų įkainį, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 8 252,48 Eur ((2 334,89 kv. m – 2 077 kv. m) x 32 Eur už kv. m) už ortakių izoliavimo darbus.

Dėl skolos už skardą, panaudotą Z tipo profilių gamybai, priteisimo

25. Teismas nustatė, kad Z tipo profiliai buvo būtini ne ortakių apskardinimui, o išorės ortakių skardos konstrukcijos tvirtinimui. Dėl to, kad Z tipo profiliai buvo panaudoti išorės ortakių skardos konstrukcijos tvirtinimui, tarp šalių ginčo nekilo. Teismas taip pat nustatė, kad į atsakovės sudarytą ir ieškovei 2019 m. kovo 7 d. atsiųstą sąmatą Z tipo profiliai atskirai nebuvo įtraukti.

26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 4 dalimi, 6.684 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 33 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 3 priedu „Statybos darbų technologijos projekto sudėtis“, priėjo prie išvados, kad, vykdant statybos rangos darbus, rangovas (subrangovas) turi parengti statybos darbų technologijos projektą, kurio viena iš sudėtinių dalių yra technologinė kortelė. Technologinėje kortelėje turi būti aprašytos statybos darbų pagrindinių ir pagalbinių operacijų technologijos, o šiuo konkrečiu atveju ortakių skardinimo technologinėje kortelėje turėjo būti nurodyta, kad bus naudojamas Z tipo profilis.

27. Teismas nustatė, kad vėdinimo sistemų montavimo izoliavimo ir skardinimo technologinė kortelė, parengta ieškovės, kaip subrangovės, buvo pateikta teismo ekspertui, atliekant teismo paskirtą ekspertizę. Technologinėje kortelėje, kaip pažymėta ekspertizės akte, yra nurodytas apvalių ortakių ir stačiakampių ortakių skardinimo būdas, taip pat stačiakampių ortakių ir izoliavimo ortakių skardinimo būdas, tačiau joje nėra nurodyta (detalizuota), kur yra (bus ar turi būti) naudojamas Z tipo profilis.

28. Teismo vertinimu, ieškovė, matydama, kad reikalinga atlikti papildomus statybos darbus (naudoti Z tipo profilius), kurie nebuvo numatyti ir aiškiai šalių aptarti, privalėjo apie tai pranešti atsakovei, kaip užsakovei, ir suderinti atliktų darbų kainą. Nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė objektyvių duomenų, jog atsakovė sutiko papildomai apmokėti už Objekte Z tipo profilių gamybai panaudotą skardą. Tokie ieškovės, kuri veikė kaip subrangovė, veiksmai, teismo vertinimu, laikomi kaip atlikti laisva valia ir jos iniciatyva, t. y. nesuderinti su atsakove. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už darbus sumokėti šalių nesutartą papildomą atlyginimą.

Dėl skolos už vamzdynuose sumontuotas detales priteisimo

29. Teismas nustatė, kad nėra šalių ginčo dėl to, jog ieškovė atliko vamzdynų detalių, su k-flex tipo izoliacija, detalių gamybos ir sumontavimo darbus, tačiau atsakovė šių darbų iš ieškovės nepriėmė ir už juos nesumokėjo. Nustatė, kad šie darbai nebuvo įtraukti į šalių 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn. sudarytus atliktų darbų aktus.

30. Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl to, kaip turi būti skaičiuojamas šių darbų kiekis – detalėmis, kaip teigia ieškovė, ar bėginiais metrais, kaip teigia atsakovė.

31. Teismas nustatė, kad Specialisto išvadoje Nr. 20210804, kurią pateikė ieškovė, nurodyta, jog vamzdynus, kurių izoliuotas išorinis diametras neviršija 315 mm, sudaro tiesūs metrai ir atskiros detalės, tokios kaip alkūnės, trišakiai, pereigos, nuimami gaubtai. Teismas pažymėjo, kad statybų praktikoje tokiais atvejais įprasta skaičiuoti vamzdynų įrengimo darbus detalėmis, vienetais. Išvadoje nurodyta, kad Objekte yra sumontuota 674 vnt. detalių.

32. Teismas nustatė, kad ekspertizės akte nurodyta, jog pagal sąmatų rengimo programą SISTELA vamzdynai skaičiuojami taip: tiesūs vamzdynai – metrais, fasoninės dalys – (alkūnės, trišakiai, revizijos ir kt.) skaičiuojamos vienetais.

33. Teismas nurodė, kad nekilo šalių ginčo dėl to, jog Objekte buvo montuojami ne tik vamzdynai, bet ir atitinkamos fasoninės dalys (alkūnės, trišakiai, revizijos ir kt.). Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog šalys buvo sudarę susitarimą už atliktus darbus skaičiuoti 32 Eur įkainį už 1 m. Teismo vertinimu, tai, kad vamzdynų izoliavimas ir apskardinimas nurodytas 2019 m. kovo 7 d. įkainių ir ieškovės atliktų darbų aktų pozicijų Nr. 918, 1032 ir 1033 antroje eilutėje, yra tik atsakovės niekuo nepagrįsti samprotavimai, kaip ji minėtas pozicijas interpretuoja, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šalys buvo suderinusios, kad ginčo darbų įkainis bus skaičiuojamas metrais, o ne vienetais, kaip nurodo atsakovė. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra aiškaus ir konkretaus šalių susitarimo, kaip turi būti skaičiuojami atlikti darbai, teismo vertinimu, yra pagrindas vadovautis susiformavusia praktika, atliekant tokio pobūdžio darbus.

34. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikta Specialisto išvada ir ekspertizės aktas vienas kitam neprieštarauja, todėl nusprendė, jog ekspertizės akte pateiktos išvados yra pagrįstos. Atsižvelgdamas į ekspertizės akte padarytą išvadą ir Specialisto išvadą Nr. 20210804, teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad skaičiuojant skolą turi būti taikomas 32 Eur įkainis už 1 detalę, o ne už metrą, todėl nusprendė, jog ieškovei iš atsakovės priteistina 21 558,40 Eur skola už vamzdynuose sumontuotas detales.

Dėl skolos už vamzdyno dėžių stendų apskardinimo darbus priteisimo

35. Teismas nurodė, kad nekilo šalių ginčo dėl to, jog ieškovė atliko vamzdyno dėžių stendų apskardinimo darbus. Ekspertizės akte nurodyta, kad Objekte buvo atlikti dėžių stendų apskardinimo matavimai bei apskaičiuotas jų kiekis kvadratiniais metrais. Skaičiuojant dėžių apskardinimą vamzdynų diametrai nebuvo išskaičiuoti. Bendras plotas 257,03 kv. m.

36. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent atsakovės atlikti skaičiavimai yra teisingi, nusprendė, kad nėra pagrindo nesivadovauti ekspertizės aktu ir jame šiuo klausimu (dėl darbų kiekio) padaryta išvada. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 8 233,60 Eur už vamzdyno dėžių stendų apskardinimo darbus.

Dėl skolos už žirklinių keltuvų nuomą priteisimo

37. Teismas nustatė, kad keltuvai ieškovei buvo reikalingi vykdant statybos rangos darbus Objekte. Kita vertus, sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog šalys buvo sutarusios, kad atsakovė mokės ieškovei už jos iš UAB „Bokštelis.lt“ papildomai išsinuomotus keltuvus. Šios aplinkybės (atsakovės įsipareigojimo atlyginti išlaidas už keltuvų nuomą), teismo vertinimu, nepatvirtina ir tai, kad dalį keltuvų, reikalingų darbams atlikti, atsakovė tiekė ieškovei, kuriuos taip pat nuomojosi iš UAB „Bokštelis.lt“. Teismas, vadovaudamasis CK 6.647 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą savo medžiagomis, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis.

38. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl 3 446 Eur skolos už žirklinių keltuvų nuomą priteisimo atmetė kaip neįrodytą.

Dėl atsakovės sulaikymo teisės (ne)pagrįstumo

39. Teismas konstatavo, kad atsakovės atliktas sulaikymas savo esme yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (CK 6.70 straipsnis), o ne daikto sulaikymas CK 6.69 straipsnio prasme.

40. Teismo vertinimu, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo sulaikyti 1 622 Eur mokėjimą. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šalys būtų sudarę susitarimą dėl teisės sulaikyti mokėjimus. Antra, teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė 1 622 Eur sumokėjimą sulaikė tuo pagrindu, jog ieškovė nepateikė pakoreguotų dokumentų, taip pat įvertinęs ir tai, kad atsakovė neįrodė, jog dėl nurodytų dokumentų nepateikimo ji patiria ar gali patirti nuostolių, nusprendė, kad šiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovės atliktas 1 622 Eur sulaikymas, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, negali būti laikomas pagrįstu ir sąžiningu ieškovės atžvilgiu.

41. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisti 38 044,48 Eur (8 252,48 Eur + 21 558,40 Eur + 8 233,60 Eur), o kitą ieškovės ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti 6 528 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą

42. Teismas nustatė, kad vykdant rangos darbus ieškovė atsakovei pateikė 6 atliktų darbų aktus už 2019 m. balandžio–rugsėjo mėn. Minėtų aktų pagrindu ieškovė atsakovei išrašė 6 PVM sąskaitas faktūras, iš viso už 128 175 Eur (be PVM). Atsakovė šias PVM sąskaitas faktūras yra apmokėjusi.

43. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 19/14-1. Minėtame akte nurodyta, kad atliktų darbų kaina yra 13 696 Eur. Minėto akto pagrindu ieškovė atsakovei išrašė 13 696 Eur (be PVM) sąskaitą faktūrą. Ieškovė atsakovei taip pat pateikė 2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktą Nr. 9/5-1. Minėtame akte nurodyta, kad atliktų darbų kaina yra 21 845 Eur. Ieškovė minėto akto pagrindu 2019 m. gegužės 29 d. išrašė atsakovei 21 845 Eur (be PVM) sąskaitą faktūrą. Atsakovė minėtas sąskaitas yra apmokėjusi.

44. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti atliktų darbų aktai Excel formatu patvirtina atsakovės argumentus, jog juose, skaičiuojant atliktus darbus ir jų kainas, yra padarytos aiškios aritmetinės klaidos. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovei prašomą priteisti sumą, t. y. 6 528 Eur (1 088 Eur + 5 440 Eur) sumokėjo nesant sutartyje nustatyto pagrindo, o dėl 2019 m. balandžio mėn. ir 2019 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktuose padarytų klaidų.

45. Aplinkybė, kad atsakovė, apmokėdama ieškovės jai pateiktas sąskaitas, galimai veikė nepakankamai rūpestingai, nes nepasitikrino surašytuose atliktų darbų aktuose duomenų teisingumo, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog atitinkamo dydžio atsakovės mokėjimo prievolė kilo iš sutarties ir kad ieškovė yra įgijusi teisę į atsakovės sumokėtas sumas.

46. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad yra visos sąlygos, patvirtinančios nepagrįsto praturtėjimo buvimą, nes: atsakovė ieškovei sumokėjo 6 528 Eur, vadovaudamasi atliktų darbų aktuose padarytomis klaidomis bei jų pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis; ieškovė praturtėjo atsakovės sąskaita; egzistuoja tiesioginis ryšys tarp atsakovės turto sumažėjimo ir ieškovės praturtėjimo 6 528 Eur dydžiu; ieškovės praturtėjimui nėra teisinio pagrindo, nes atsakovė atliko mokėjimus ieškovei pagal klaidingai išrašytus atliktų darbų aktus ir jų pagrindu klaidingai nurodytas sąskaitose faktūrose mokėtinas sumas; nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant priešieškinį; nenustatyta, kad atsakovė būtų prisėmusi nuostolių atsiradimo riziką; atsakovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais.

47. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 6 528 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

48. Atsakovė UAB „Veda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas patenkino UAB „Sirida“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės 8 252,48 Eur už ortakių izoliavimą ir padengimą skarda, gaminant detales, bei 21 558,40 Eur už sumontuotas vamzdynų detales ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią UAB „Sirida“ ieškinio dalį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

48.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi byloje esančia ekspertize tais atvejais, kai byloje nesprendžiamas fakto klausimas, t. y. kai nekyla būtinybė suskaičiuoti faktiškai nežinomą atliktų darbų ar panaudotų medžiagų kiekį. Neaišku, kodėl vienose sprendimo dalyse teismas vadovaujasi šalių sudaryta sutartimi, o kitose pasirenka eksperto teiginius. Pati ekspertizė byloje yra netinkama, nekokybiška, atlikta nekvalifikuoto eksperto ir netaikytina sprendžiant ginčą. Ekspertizės aktas, kuris teismo pripažintas ir taikytas byloje, buvo keičiamas, pildomas, taisomas. Jame pastebėta daugybė matematinių klaidų, skaičiavimo apsirikimų, aktas paliko daug neatsakytų klausimų į teismo pateiktas užduotis. Ieškovė pasiūlė, o teismas paskyrė nekvalifikuotą ekspertą.

48.2. Tikėtina, kad ne teismo paskirtas ekspertas, o kitas asmuo atliko teismo ekspertizės dalį, susijusią su statybos skaičiuojamosios kainos nustatymu. Paskirtas ekspertas, sprendžiant iš jo kompetenciją patvirtinančių bei viešai prieinamų duomenų, neturėjo reikiamų žinių aiškinti skaičiavimo metodiką ar atlikti skaičiavimus. Ekspertizės akto priedais A, B ir C esančios lokalinės sąmatos pasirašytos trečiojo asmens M. L.. Iš to galima nuspręsti, kad su statybos skaičiuojamosios kainos nustatymu susijusius tyrimo veiksmus atliko M. L.. Byloje nėra įrodymų apie šio asmens kvalifikaciją atlikti tokius tyrimus, o teismas nutartimi nepavedė šiam asmeniui atlikti teismo ekspertizės.

48.3. Ekspertizės akte, atsakant į kai kuriuos klausimus, nėra aprašyta mokslinė metodika ir (ar) pagal ją atlikti tyrimo veiksmai. Dėl to galima teigti, jog ekspertizės išvados neišplaukia iš tyrimų rezultatų, gautų naudojant moksliškai patvirtintus, visuotinai pripažintus ir patikimus ar akredituotus tyrimo metodus.

48.4. Teismas vadovavosi ieškovės pateikta Specialisto išvada, kuri neturi ekspertizės įrodymo lygmens ir gali būti prilygintina tik pačios ieškovės atstovų paaiškinimams ir nuomonei. Šališko profesionalo nuomonė byloje neturėtų teismo būti minima kaip atskiras, papildantis ieškovės poziciją įrodymas.

48.5. Teismas, vertindamas skolos už ortakių izoliavimo ir padengimo skardos darbus pagrįstumą, rėmėsi ekspertizės aktu, nesutikdamas su atsakovės pozicija, kad įkainiuose, t. y. rangos darbų sutarties sąlygose, yra aiškiai ir konkrečiai nurodytas ortakių darbų kiekių skaičiavimo metodas. Su tokiu teismo aiškinimu ir vertinimu nesutinka. Šalys sudarė statybos rangos sutartį pagal atsakovo ofertą, kurią sudaro 2019 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu ieškovui nusiųstas rangos sutarties projektas su įkainiais. Įkainių lentelėje aiškiai nurodytas ortakių montavimo ir jų izoliavimo bei apskardinimo darbų kiekių skaičiavimo metodas. Įkainių lentelės 918 pozicijos pirmoje eilutėje yra nurodytas pavyzdinis montuojamų ortakių kiekis (24 tiesiniai metrai) ir jų įkainis už vieną tiesinį metrą (102 Eur). Kadangi vienas tiesinis metras sudaro 10,2 kv./m, gaunamas šalių suderintas įkainis už ortakio montavimą – 10 Eur už kv. m (102 Eur/10,2 = 10 Eur). Įkainių lentelės 918 pozicijos antroje eilutėje yra nurodytas pavyzdinis to paties sumontuoto ortakio izoliavimo ir apskardinimo kiekis (24 tiesiniai metrai) ir šių darbų įkainis už vieną tiesinį metrą (398 Eur). Kadangi vienas tiesinis metras sudaro 10,2 kv./m, gaunamas šalių suderintas įkainis už sumontuoto ortakio izoliavimą ir apskardinimą – 39 Eur už kv. m (398 Eur/10,2 = 39 Eur). Įkainiuose aiškiai įvardinta, kad sumontuoto ortakio darbų kiekis (plotas) yra identiškas izoliuoto ir apskardinto ortakio darbų kiekiui (plotui), t. y. kiekių skaičiavimui naudojamas ortakio paviršiaus plotas. Teismo sprendimas dalyje dėl ortakių izoliavimo darbų yra neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus įrodymus.

48.6. Ieškovės reikalavimas dėl vamzdynų izoliavimo ir apskardinimo darbų skaičiavimo detalių vienetais nepagrįstas. Vamzdynų izoliacija ir apskardinimas patenka po įkainių ir ieškovės atliktų darbų aktų pozicijos Nr. 918, 1032, 1033 antra eilute. Tai yra identiški darbai, kuriems atlikti naudojamos identiškos medžiagos (izoliacinė medžiaga ir skarda), kaip ortakių izoliavimo ir skardinimo statybiniai darbai. Įkainiuose matyti, kad šalys susitarė ne dėl detalių vienetų kainos, o dėl kvadratinio metro kainos (7 Eur už skardą ir 25 Eur už darbą = 32 Eur). Teismo ekspertizės išvados dėl vamzdyno izoliavimo ir apskardinimo darbų (7 teismo ekspertizės klausimas) vertintinos kritiškai. Ekspertas netyrė paslėptų darbų, todėl fiziškai negalėjo apskaičiuoti detalių kiekio už skardos ir izoliacinių medžiagų. Ekspertizės išvada, kad vamzdyne alkūnės sumontuotos kas 36 cm (245 m ilgis/678 vnt. alkūnių), prieštarauja protingumo principui ir byloje esančioms fotonuotraukoms. Byloje yra trys ekspertizės akto iteracijos. Patikslintuose ekspertizės aktuose keičiasi eksperto nurodyti darbų kiekiai be jokių tokius pokyčius paaiškinančių motyvų. Ekspertizės aktuose nėra paaiškinta taikoma mokslinė metodologija.

Atsiliepimas

49. Ieškovė UAB „Sirida“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

49.1. Vertinant ekspertizės aktą, turėtų būti vertinamas galutinis 2024 m. kovo 20 d. teismo ekspertizės aktas, kuriuo ekspertas galutinai patikslino savo išvadas, atsižvelgiant į proceso dalyvių pastabas ir nustatytas aritmetines klaidas. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pradiniuose ekspertizės akto egzemplioriuose buvo netikslumų ir aritmetinių klaidų, yra teisiškai nereikšmingi, nes ekspertas šiuos trūkumus pašalino parengdamas galutinį ekspertizės aktą.

49.2. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad ekspertas neturi reikiamos kvalifikacijos, nenustatęs jokių esminių ekspertizės akto trūkumų ir pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu.

49.3. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nesąžiningą atsakovės elgesį, t. y. kad būtent dėl atsakovės kaltės byloje nebuvo paskirta pakartotinė ekspertizė. Atsakovė paprašė skirti pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti L. K., kuris net nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Be to, ieškovės duomenimis, L. K. dirba UAB „Mavista“, kuri bendradarbiauja su atsakove įvairiuose projektuose, UAB „Mavista“ buvo subrangove ir ginčo objekte. Tokiu būdu atsakovė siekė nesąžiningai per susijusį asmenį gauti jai palankias ekspertizės išvadas. Be to, atsakovė, nors ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę, atsisakė sumokėti užstatą už ekspertizę. Dėl šios priežasties pakartotinė ekspertizė nebuvo paskirta.

49.4. Atsakovė, nors ir nesutinka su ekspertizės išvada, tačiau apeliaciniame skunde neprašo paskirti pakartotinę ekspertizę.

49.5. Ieškovė į bylą buvo pateikusi ištrauką iš statybinių sąmatų sudarymo ir skaičiavimo programos ProSama 1, patvirtinančią, kad ortakių apšiltinimo darbų kiekiai skaičiuojami pagal izoliacijos išorinio paviršiaus plotą. Atsakovės pozicija, kad darbų kiekis turi būti skaičiuojamas pagal izoliacinės medžiagos vidinio paviršiaus plotą, yra ne tik nepagrįsta, bet ir visiškai nelogiška, nes apskardinimo elementai dedasi ne ant ortakio (t. y. ne apšiltinimo medžiagos vidinio paviršiaus), o ant apšiltinimo medžiagos išorinio paviršiaus. Todėl, skaičiuojant taip, kaip nurodo atsakovė, būtų apskaičiuotas akivaizdžiai neteisingas ir per mažas šių darbų kiekis. Kadangi skarda dedasi ant apšiltinimo medžiagos išorinio paviršiaus, akivaizdu ir logiška, kad tiek skardos kiekis, tiek apskardinimo darbų kiekis turi būti skaičiuojamas kvadratiniais metrais pagal apšiltinimo medžiagos išorinio paviršiaus plotą. Tokia pati išvada nurodyta ir ekspertizės akte. Specialisto išvadoje ortakių izoliavimo darbų kiekis taip pat buvo skaičiuojamas pagal izoliacinės medžiagos (apšiltinimo medžiagos) išorinio paviršiaus plotą.

49.6. Atsakovė nepagrįstai siekia, kad būtų atmestas reikalavimas apmokėti 21 558,40 Eur skolą už vamzdynuose sumontuotas detales. Jeigu atsakovė mano, kad buvo netinkamai apskaičiuota ieškovės atliktų darbų kaina ir ji turėtų būti kitokia, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tai ji turėjo pateikti savo skaičiavimus, kokia turėtų būti šių darbų kaina. Atsakovė tik kritikuoja ieškovės, eksperto, specialisto ir teismo skaičiavimus, tačiau pati nepateikia skaičiavimų ir nenurodo, kokia, jos vertinimu, turėtų būti ginčo darbų kaina. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys buvo suderinę, jog ginčo darbų įkainis bus skaičiuojamas metrais, o ne vienetais, kaip nurodo atsakovė. Ekspertizės akte nurodyta, kad pagal sąmatinę programą SISTELA vamzdynai skaičiuojami taip: tiesūs vamzdynai – metrais, fasoninės dalys – (alkūnės, trišakiai, revizijos ir kt.) skaičiuojamos vienetais. Ekspertizės aktas patvirtina, kad ginčo darbai turi būti skaičiuojami detalėmis ir taip pat patvirtina, jog Objekte sumontuotų fasoninių dalių kiekis yra netgi keliais vienetais didesnis, nei suskaičiavo ieškovė, prašydama priteisti skolą. Specialisto išvadoje taip pat yra nurodyta, kad vamzdynus, kurių izoliuotas išorines diametras neviršija 315 mm, sudaro tiesūs metrai ir atskiros detalės, tokios kaip alkūnės, trišakiai, pereigos, nuimami gaubtai. Specialistas pažymėjo, kad statybų praktikoje tokiais atvejais įprasta skaičiuoti vamzdynų įrengimo darbus detalėmis, vienetais. Specialistas nustatė, kad objekte yra sumontuota 674 vnt. detalių.

50. Atsakovė UAB „Veda“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama priimti papildomus įrodymus: Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą KT-S-111(24), Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2024 m. rugsėjo 10 d. raštą KT-S- (24) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2024 m. rugsėjo 2 d. skundą Regionų administraciniam teismui dėl Tarybos 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo KT-18(24) dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

51. Nurodė, kad apeliantė nuosekliai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde įrodinėjo, jog ekspertizė byloje yra netinkama, nekokybiška, atlikta nekvalifikuoto eksperto E. L., todėl netaikytina sprendžiant ginčą. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (toliau – Taryba) 2024 m. gegužės 23 d. buvo pateiktas apeliantės skundas „Dėl teismo eksperto E. L. galimų profesinės etikos pažeidimų“, kuriuo skundžiami teismo eksperto E. L. veiksmai, atliekant teismo ekspertizę šioje byloje. Taryba 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu KT-S-111(24) nustatė, kad teismo ekspertas viršijo teismo eksperto turimų specialių žinių ribas, atsakydamas į teismo jam užduotus klausimus, todėl Taryba konstatavo Etikos kodekse įtvirtintų profesionalumo ir sąžiningumo principų pažeidimus; atsižvelgdama į tai, kad teismo ekspertas savarankiškai rinko tyrimo medžiagą (pasitelkė trečiąjį asmenį) ir į tai, kad nesilaikė ekspertizes akto įforminimui keliamų reikalavimų (nenurodė dalyvavusio asmens, atliekant teismo ekspertizę), Taryba, vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Tarybos darbo reglamento 25.3 papunkčiu, konstatavo Etikos kodekse įtvirtintų profesionalumo ir pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principų pažeidimus. Teismo ekspertui E. L. buvo pareikšti įspėjimai. Apeliantė Tarybos užklausė papildomos informacijos apie teismo ekspertą E. L.. Taryba 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė raštą ir dokumentus, iš kurių tapo žinoma, kad šiam ekspertui taikytos poveikio priemonės ir kitose bylose. Taryba 2024 m. birželio 6 d. raštu KT-S-78(24) buvo užklaususi viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Statybos sektoriaus vystymo agentūros (toliau – SSVA), ar teismo ekspertas, atsižvelgiant į jo turimą kompetenciją ir specialiąsias žinias, galėjo atsakyti į teismo užduotus klausimus nagrinėjamoje byloje. SSVA nurodė, kad „SSVA ekspertų nuomone, teismo ekspertas E. L. pagal įgytus kvalifikacijos atestatus ir turimą kompetenciją negalėjo atsakyti į teismo užduotus klausimus“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

53. Atsakovė UAB „Veda“, pateikusi apeliacinį skundą, prašė priimti papildomus rašytinus įrodymus apie teismo ekspertui E. L. taikytas poveikio priemones kitose bylose, taip pat skirtą įspėjimą, Tarybai konstatavus Etikos kodekse įtvirtintų profesionalumo ir pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principų pažeidimus, atliekant ekspertizę šioje byloje, t. y. Tarybos 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą KT-S-111(24), Tarybos 2024 m. rugsėjo 10 d. raštą KT-S- (24) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2024 m. rugsėjo 2 d. skundą Regionų administraciniam teismui dėl Tarybos 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo KT-18(24) dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

54. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

55. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantės teikiami dokumentai buvo gauti po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau jie yra susiję ne su faktiniais nagrinėjamos bylos duomenimis, o su šioje byloje ekspertizę atlikusio ir išvadą pateikusio eksperto E. L. kvalifikacija. Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ne eksperto kvalifikacijos vertinimas, o tai, ar yra įrodymų, kurie paneigtų ekspertizės akto išvadas dėl ieškovės atliktų rangos darbų apskaičiavimo metodikos ir įkainių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teikiami papildomi rašytiniai įrodymai apie ekspertui taikytas poveikio priemones kitose bylose bei skirtą įspėjimą neturės įtakos byloje esančio ekspertizės akto ir jame nurodytų išvadų vertinimui kitaip, todėl atsakovės teikiamus papildomus rašytinius įrodymus atsisako priimti kaip neatitinkančius sąsajumo kriterijaus (CPK 180 straipsnis).

57. Dėl byloje esančio ekspertizės akto tinkamumo ir ar juo, kaip įrodymu, pagrįstai buvo vadovautasi, detaliau bus pasisakyta tolimesniuose nutarties punktuose.

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

58. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Veda“ (rangovė), pasitelkė ieškovę UAB „Sirida“ (subrangovė) vykdyti gamybinės dalies vedinimo sistemos AHU, DŠ ir AEU darbus gamybinės paskirties pastate su sandėliavimo ir administracinėmis patalpomis, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad šalys nebuvo sudarę rašytinės rangos sutarties, darbai buvo atliekami pagal atsakovės elektroniniu paštu ieškovei 2019 m. kovo 7 d. išsiųstą darbų sąmatą (įkainius).

59. Šalių ginčas kilo dėl ieškovės atliktų darbų apimties (kiekio) ir atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Apeliantė (atsakovė) UAB „Veda“ skundžia tik tas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis iš jos ieškovei buvo priteista 8 252,48 Eur skola už ortakių izoliavimą ir padengimą skarda, gaminant detales, bei 21 558,40 Eur skola už sumontuotas vamzdynų detales.

60. Neperžengdama apeliacinio skundo ribų, toliau teisėjų kolegija vertins ir pasisakys tik dėl paminėtos skolos priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodomi argumentai dėl kitos skolos dalies.

61. Apeliantės (atsakovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą už ortakių izoliavimo ir padengimo skarda darbus bei už vamzdyno detalių montavimo darbus, nepagrįstai vadovavosi byloje esančiu ekspertizės aktu ir ieškovės pateikta Specialisto išvada. Įrodinėja, kad įkainiuose buvo aiškiai įvardinta, jog ortakių izoliavimo darbų kiekių skaičiavimui naudojamas ortakio paviršiaus plotas, bet ne izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotas, o vamzdyno detalių montavimo darbai turėjo būti skaičiuojami metrais, bet ne detalėmis (vienetais).

Dėl teismo ekspertizės akto pagrįstumo ir Specialisto išvados įrodomosios reikšmės

62. Ginčas nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo dėl teismo ekspertizės akto, kuriuo, priimant skundžiamą sprendimą dėl skolos priteisimo, rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Apeliantės teigimu, ekspertizė atlikta netinkamai, yra nekokybiška, atlikta nekvalifikuoto eksperto, ekspertizės aktas buvo keičiamas, pildomas, taisomas, jame pastebėta daug matematinių klaidų, skaičiavimo apsirikimų, ekspertizės akte nėra aprašyta mokslinė metodika ir (ar) pagal ją atlikti tyrimo veiksmai, dėl to, UAB „Veda“ manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės remtis tokiu aktu.

63. CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Remiantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, 216 straipsniu, teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone, todėl pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Kita vertus, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

64. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi paskyrė byloje statybos darbų ekspertizę, kurią 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi pavedė atlikti teismo ekspertui E. L.. Teismo ekspertas E. L. 2023 m. birželio 1 d. pateikė 2023 m. gegužės 19 d. teismo ekspertizės aktą Nr. 23/05/19-01. Po ekspertizės akto pateikimo ekspertas E. L. buvo apklaustas 2023 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje, po kurio 2023 m. gruodžio 11 d. pateikė patikslintą 2023 m. gruodžio 8 d. teismo ekspertizės aktą Nr. 23/12/08-02. Atsakovės prašymu, ekspertas buvo pakartotinai apklaustas 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdyje, po kurio dar kartą 2024 m. kovo 22 d. pateikė patikslintą ekspertizės aktą.

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esantį teismo ekspertizės aktą ir jo patikslinimus, sutinka su apeliantės argumentais, kad ekspertizės akte nėra pateikta mokslinė metodologija, kurios pagrindu buvo padarytos tam tikros išvados, be to, ekspertizės aktas, pastebėjus matematines klaidas ir skaičiavimo apsirikimus, ne kartą eksperto buvo taisomas ir pildomas. Į paminėtas aplinkybes buvo atkeiptas dėmesys ir skundžiamame sprendime, pirmosios instancijos teismui vertinant ekspertizės akto pagrįstumą ir tai, ar yra pagrindas vadovautis tokiu aktu. Minėta, kad šalindamas pastebėtas skaičiavimo klaidas, ekspertas pildė ir taisė savo ekspertizės aktą, be to, jis pirmosios instancijos teismo, šalinant pastebėtus netikslumus, ne kartą buvo apklaustas teismo posėdžiuose. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nepaisant nustatytų trūkumų, visiškai nesivadovauti ekspertizės aktu, kaip įrodymu, nėra pagrindo. Juo labiau kad apeliantė neįrodė, jog po ekspertizės akto pataisymo ir papildymo, pateikiant galutinį ekspertizės aktą, jame atlikti skaičiavimai ir toliau tebėra neteisingi. Tai, kad apeliantė nesutinka su ekspertizės akte atliktais skaičiavimais bei pateiktomis išvadomis, nurodydama, jog skaičiavimai turėjo būti atlikti kitaip, neįrodo ekspertizės akto netinkamumo.

66. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl darbų kiekių skaičiavimo metodikos ir kainos bei ieškovei priteistinos skolos dydžio, rėmėsi ne tik teismo ekspertizės aktu, bet ir byloje esančia ieškovės pateikta Specialisto išvada, kurioje pateikti išaiškinimai bei skaičiavimai iš esmės sutapo su ekspertizės akte nurodytomis išvadomis ir atliktais skaičiavimais.

67. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės remtis ieškovės pateikta Specialisto išvada, nes ji neturi ekspertizės įrodymo lygmens ir gali būti prilygintina tik pačios ieškovės atstovų paaiškinimams ir nuomonei. Visų pirma pažymėtina tai, kad, remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama priteisti skolą už atliktus rangos darbus bei įrodinėdama atliktų darbų kiekį, jų skaičiavimo metodiką ir kainą, turėjo teisę teikti teismui Specialisto išvadą. Tai, kad Specialisto išvada neturi ekspertizės įrodymo lygmens, nereiškia, kad teismas tokio įrodymo neturėtų vertinti. Specialisto išvada, kaip vienas iš rašytinių įrodymų, bylą nagrinėjančio teismo gali ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, vertino šalių paaiškinimus, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, t. y. ekspertizės aktu, Specialisto išvada, kurioje pateikti paaiškinimai ir skaičiavimai, kaip minėta, iš esmės sutapo su ekspertizės akte nurodytomis išvadomis ir skaičiavimais. Ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, taip pat nesutikimas su ekspertizės akto ar Specialisto išvadomis, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o pateiktos išvados yra neteisingos.

68. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantė nesutikimą su byloje esančia teismo ekspertizės išvada bei Specialisto išvada iš esmės grindė savo subjektyviais skaičiavimais, nesutampančiais su ekspertizės akte bei Specialisto išvadoje pateiktais skaičiavimais, tačiau pati, siekdama paneigti ekspertizės akto išvadas ir (ar) Specialisto išvadas, nepateikė įrodymų, priešingų pamintuose dokumentuose nurodytoms išvadoms (CPK 178 straipsnis). Apeliantei, siekiančiai paneigti tiek ekspertizės, tiek Specialisto išvadoje atliktus skaičiavimus, nebuvo užkirstas kelias pačiai taip pat teikti įrodymus – Specialistų išvadas, prašyti skirti pakartotinę ekspertizę ir pan. Tokia teise UAB „Veda“ nesinaudojo.

69. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau toks jos prašymas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo atmestas dėl to, kad atsakovė ekspertizę prašė pavesti atlikti jos nurodytam asmeniui L. K., kuris nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, taip pat nustačius, kad L. K. dirba UAB „Mavista“, kuri bendradarbiauja su atsakove įvairiuose projektuose, įskaitant ir ginčo objekte. Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismo ekspertas privalo garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas ekspertu paskirti asmenį, su kuriuo, kaip minėta, atsakovė bendradarbiauja, nėra suderinamas su nešališkumo principu. Be to, kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovė su ieškovės pasiūlyto eksperto D. K. kandidatūra, jei būtų atmesta jos pasiūlyto eksperto kandidatūra, svarstant pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimą, kategoriškai nesutiko, sumokėti užstatą už pakartotinę ekspertizę, kurios pati prašė, atsisakė. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo atmetė.

70. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės skundo argumentu dėl neva netinkamos eksperto kvalifikacijos, šiam neturint kompetencijos statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimo srityje. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad šalių ginčas kilo dėl atliktų rangos darbų kiekio, darbų įkainių, jų apskaičiavimo metodų, o ne dėl statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimo (ne)tinkamo veikimo ir (ar) kokybės. Atsižvelgiant į tai, teismo eksperto kvalifikacija, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pakankama tam, kad galėtų pateikti išvadą dėl darbų kiekio, įkainių apskaičiavimo ir pan.

71. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl skolos priteisimo, pagrįstai vadovavosi tiek byloje esančiu teismo ekspertizės aktu, tiek ir ieškovės pateikta Specialisto išvada, kurių atsakovė nepaneigė leistinais rodymais.

72. Apeliantei neįrodžius, kad byloje esantis teismo ekspertizės aktas, jį papildžius ir ištaisius aritmetines skaičiavimo klaidas, būtų neteisingas, taip pat nepaneigus ekspertizės akto ir Specialisto išvadų, toliau vertintinas pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos 8 252,48 Eur skolos už ortakių izoliavimą ir padengimą skarda bei 21 558,40 Eur skolos už sumontuotas vamzdynų detales teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl skolos už ortakių izoliavimą ir padengimą skarda, gaminant detales

73. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė UAB „Sirida“ atliko ortakių izoliavimo ir padengimo skarda darbus. Ginčas kilo dėl to, kaip turėjo būti skaičiuojami paminėti darbai. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 8 252,48 Eur skolos už ortakių izoliavimo ir padengimo skarda darbus priteisimo, teigia, kad ekspertas, kurio išvadomis rėmėsi teismas, nepagrįstai ortakių izoliavimo darbų kiekį skaičiavo pagal izoliacinės medžiagos (apšiltinimo medžiagos) išorinio paviršiaus plotą, nes šių darbų kiekis turėjo būti skaičiuojamas pagal apšiltinamų ortakių paviršiaus plotą, t. y. izoliacinės medžiagos vidinio paviršiaus plotą. Įrodinėja, kad toks darbų kiekio apskaičiavimas buvo nustatytas atsakovės 2019 m. kovo 7 d. ieškovei siųstoje darbų sąmatoje (įkainiuose).

74. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės skundo argumentu nesutinka. Kaip jau buvo minėta, rašytinės rangos sutarties, kurioje būtų aiškiai ir konkrečiai aptarusios darbų kiekius, jų apskaičiavimo metodus, šalys sudariusios nebuvo. Darbai buvo atliekami pagal atsakovės elektroniniu paštu ieškovei 2019 m. kovo 7 d. išsiųstą darbų sąmatą (įkainius). Paminėtoje darbų sąmatoje buvo nurodytas ortakių izoliavimo ir apskardinimo darbų įkainos – 32 Eur už 1 kv. m, tačiau, priešingai nei įrodinėja apeliantė, nebuvo nurodytas paminėtų darbų kiekių skaičiavimo metodas, t. y. nebuvo nurodyta, kad ortakių izoliavimo darbai bus skaičiuojami pagal izoliacinės medžiagos vidinio paviršiaus plotą. Pažymėtina, kad analogiška išvada nurodyta tiek byloje esančioje Specialisto išvadoje, tiek ir teismo ekspertizės akte. Ekspertui atsakant į klausimą koks ortakio izoliavimo ir padengimo skarda, gaminant detales, darbų kiekio skaičiavimo metodas buvo nurodytas atsakovės 2019 m. kovo 7 d. parengtoje darbų sąmatoje (3 klausimas), buvo pateiktas atsakymas, kad sąmatoje prie įkainių nėra detalizuota koks metodas taikomas, o atsakant į klausimą kaip pagal statybinius techninius reglamentus, statybos darbų skaičiuojamąsias sąmatas (pvz., SISTELA) ir įprastą praktiką turi būti skaičiuojamas šių darbų kiekis – pagal izoliuojamo ortakio paviršiaus plotą ar pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą (1 klausimas), buvo pateiktas atsakymas, jog ortakio izoliavimo ir padengimo skarda kiekis, vadovaujantis SISTELA įkainiais ir normomis, skaičiuojamas pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą. Byloje esančioje Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad ortakių izoliavimo darbų kiekis pagal sąmatines programas ir statybinę praktiką skaičiuojamas pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, į tai, kad apeliantė nepateikė priešingų, ekspertizės akto ir Specialisto išvadas paneigiančių įrodymų, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog, nesant šalių aiškaus susitarimo dėl ortakių izoliavimo darbų apskaičiavimo metodo, skaičiuojant tokio pobūdžio darbų kiekį turi būti vadovaujamasi įprastine statybų praktika – darbų kiekis turi būti skaičiuojamas pagal izoliacinės medžiagos išorinio paviršiaus plotą. Kad statybų sektoriuje būtų įprasta kitokia praktika – izoliavimo darbų kiekį skaičiuoti pagal vidinį izoliuojamo paviršiaus (ortakių) plotą – apeliantė įrodymų nepateikė, taip pat nepaneigė ieškovės nurodyto argumento, jog ir anksčiau šalims bendradarbiaujant buvo naudojamas toks skaičiavimo metodas, kokį naudojo ieškovė, o ne atsakovė.

75. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad objekte buvo atlikti izoliuotų bei apskardintų ortakių matavimai bei apskaičiuotas ortakio izoliavimo ir padengimo skarda kiekis kvadratiniais metrais, skaičiuojant pagal apšiltinimo medžiagos išorinio paviršiaus plotą; bendras plotas – 2 334,89 kv. m. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės išvadoje nurodytą apskaičiuotą atliktų ortakių izoliavimo darbų kiekį (2 334,89 kv. m) bei atsižvelgdamas į šalių suderintą darbų įkainį (32 Eur/kv. m), nurodytą 2019 m. kovo 7 d. darbų sąmatoje, pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 8 252,48 Eur skolą už atliktus ortakių izoliavimo ir padengimo skarda darbus.

Dėl skolos už sumontuotas vamzdynų detales

76. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 21 558,40 Eur skolos priteisimo už sumontuotas vamzdynų detales. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė paminėtus darbus atliko, tačiau, apeliantės teigimu, vamzdyno detalių montavimo darbai, remiantis 2019 m. kovo 7 d. darbų sąmata (įkainiais), turėjo būti skaičiuojami ne detalėmis, o metrais.

77. Visų pirma pažymėtina tai, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog paminėtų darbų įkainis buvo 32 Eur už atitinkamą vienetą, tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, byloje nėra įrodymų, jog šalys būtų sutarusios, jog už atliktus darbus 32 Eur įkainis bus skaičiuojamas už metrą, o ne už detales. Tokios aplinkybės nepatvirtina ir byloje esanti atsakovės 2019 m. kovo 7 d. darbų sąmatos (įkainių) lentelė.

78. Byloje esančiame teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pagal sąmatinę programą SISTELA vamzdynai skaičiuojami taip: tiesūs vamzdynai – metrais, fasoninės dalys (alkūnės, trišakiai, revizijos ir kt.) skaičiuojamos vienetais. Paminėtoms ekspertizės akto išvadoms iš esmės neprieštarauja ir byloje esanti Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad vamzdynus, kurių izoliuotas išorinis diametras neviršija 315 mm, sudaro tiesūs metrai ir atskiros detalės, tokios kaip alkūnės, trišakiai, pereigos, nuimami gaubtai; statybinėje praktikoje tokiais atvejais įprasta skaičiuoti vamzdynų įrengimo darbus detalėmis, vienetais; objekte yra sumontuota 674 vnt. detalių.

79. Byloje nėra ginčo dėl to (šios aplinkybės apeliantė neneigė), kad, atliekant ginčo darbus, buvo montuojamos alkūnės, trišakiai, pereigos, kurių metrais suskaičiuoti objektyviai nėra įmanoma. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtą aplinkybę, tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šalys buvo sutarusios darbų įkainius skaičiuoti metrais, o ne vienetais, kaip kad teigia atsakovė, laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog tokiu atveju atlikti vamzdynų įrengimo darbai turi būti skaičiuojami pagal susiformavusią statybų praktiką, t. y. darbai turi būti skaičiuojami detalėmis (vienetais). Pažymėtina, kad priešingų įrodymų, paneigiančių tiek ekspertizės akto, tiek ir Specialisto išvadas dėl vamzdynų įrengimo darbų skaičiavimo metodikos, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

80. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek teismo ekspertizės akte, tiek ir Specialisto išvadoje pateiktus išaiškinimus bei atsižvelgdamas į darbų įkainį (32 Eur), dėl kurio ginčo tarp šalių nekilo, pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 21 558,40 Eur skolą už sumontuotas vamzdynų detales.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

81. Atsakovės UAB „Veda“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

82. Ieškovė UAB „Sirida“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šių išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVilija MikuckienėAntanas Rudzinskas