- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- II-209-903/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00565-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. A.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. A., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-364-2020 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2020 m. balandžio 15 d. K. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-LM00-ANR_P-631-2020/1(LM06)-416 su administraciniu nurodymu iki 2020 m. balandžio 30 d. savanoriškai sumokėti 450 Eur baudą, nurodant tokią pažeidimo esmę „2020 m. balandžio 10 d., 12.12 val., deklaranto UAB (duomenys neskelbtini) atstovė K. A. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postui „Centras“ MDAS priemonėmis pateikė importo muitinės deklaraciją MRN 20LTLC0100IM058C45. Deklaruojamos prekės - 25 vnt. naudoti autotransporto priemonių dyzeliniai varikliai ir 10 vnt. naudoti autotransporto priemonių benzininiai varikliai. Atlikus deklaruotų prekių muitinį tikrinimą rasta: 11 vnt. naudoti autotransporto priemonių dyzeliniai varikliai ir 3 vnt. naudoti autotransporto priemonių benzininiai varikliai. Taip pat papildomai rasta nedeklaruotų naudotų autodalių: sėdynės - 11 vnt., radiatoriai - 6 vnt., variklių dangčiai (kapotai) - 7 vnt., lengv. aut. kabliai - 2 vnt., lengv. aut. priekinė pakaba - 1 vnt., lengv. aut. galinės pakabos - 2 vnt., krov. aut. priek. pakaba - 1 vnt., vairo kolonėlės - 10 vnt., duslintuvai - 2 vnt., kardanas - 1 vnt., priekinių buferių pastiprintojai - 2 vnt., lengv. aut. amortizatoriai su spyruoklėmis - 15 vnt., radiatorių rėmai - 3 vnt., lengv. aut. galinės lempos - 15 vnt., lengv. aut priekinės lempos - 11 vnt., lengv. aut. padangos su diskais - 21 vnt., lengv. aut. padangos be diskų - 4 vnt., lengv. aut. durelės - 41 vnt., stabdžių suportai - 5 vnt., stabdžių diskai - 3 vnt., valytuvų mechanizmai - 10 vnt., saugos diržai - 9 vnt., variklio valdymo blokai - 12 vnt., stabdžių siurbliai - 4 vnt., galinių durelių amortizatoriai - 9 vnt., prietaisų skydeliai - 6 vnt., automagnetolos - 3 vnt., galinio vaizdo veidrodėliai - 7 vnt., lengv. aut. sparnai - 7 vnt., lengv. aut. vairai - 6 vnt., oro pagalvės - 9 vnt., lengv. aut. priekinės panelės - 3 vnt., oro filtrų dėžės - 6 vnt., lengv. aut. priekiniai posparniai - 2 vnt., lengv. aut. bamperiai - 9 vnt.
Deklaranto UAB (duomenys neskelbtini) atstovė K. A. nepateikdama prekių nesilaikė prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos ir tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas“.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-364-2020 K. A. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 212 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 900 eurų bauda.
Šalies argumentai
K. A. atstovas skundu prašo panaikinti Institucijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-364-2020 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad K. A. apskritai negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, nes jos veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. Mano, kad Institucija netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas (ANK 5 straipsnis, 7 straipsnis, 8 straipsnis, 9 straipsnis, 211 straipsnis) ir padarė esminių proceso teisės pažeidimų, kas turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Šiuo atveju netinkamai buvo pritaikyta ANK 211 straipsnio 1 dalis, nes nepagrįstai buvo nuspręsta, kad neva prekių deklaravimo tvarka numatyta Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje, ir kad Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma yra imperatyvaus pobūdžio. Netinkamas minėtų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų aiškinimas ir taikymas, turi esminės reikšmės, nes šios normos nenustato jokios deklaravimo tvarkos, todėl asmenys negali būti baudžiami už teisės aktais nenustatytos deklaravimo tvarkos pažeidimus. ANK 211 straipsnio 1 dalyje (Muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimas) numatyta atsakomybė už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde taip pat nurodyta, kad ANK 211 straipsnyje yra sukonstruota blanketinė teisės norma (žr. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-18-245/2018), kurios esminiai turinio elementai (muitinės formalumų atlikimo tvarka) turėtų būti nustatyta kituose teisės aktuose. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad ji apkaltinta Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimu, todėl šiuo atveju būtina įvertinti šios normos turinį ir nustatyti ar joje yra nustatyta muitinės formalumų atlikimo tvarka, ir ar šios tvarkos nebuvo laikytasi. Įvertinus Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies turinį matyti, kad joje nėra nustatyta jokia muitinės formalumų atlikimo ar prekių deklaravimo tvarka, kurios tariamai nesilaikė ji. Minėtoje normoje yra tik apibrėžtas subjektas, kuriam gali būti taikoma atsakomybė, tačiau pačios muitinės formalumų ar prekių deklaravimo tvarkos ši norma nenustato, todėl ir atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nedviprasmiškai yra pasakyta, kad: „2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 1 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, vykdymą. Taigi, šios nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato" (žr. LAT 2019 m. spalio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019 ir LAT 2020 m. kovo 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).
Skunde pažymėta ir tai, kad Klaipėdos teritorinė muitinė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies pažeidimą konstatuoja asmenis traukiant administracinėn atsakomybėn, tiek pagal ANK 212 straipsnį (Prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas), tiek pagal ANK 211 straipsnį (Muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimas). Tai reiškia, kad Institucija iš esmės neskiria šių dviejų administracinių nusižengimų ir visiems atvejams taiko Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį. Jos nuomone, minėtų administracinių nusižengimų sudėtys yra skirtingos, todėl kaltinant asmenį padarius ANK 211 straipsnyje numatytą Muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą, negali būti taikoma (kaip matyti visiems pažeidimams universalia tapusi) Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje įtvirtinta norma.
Be to, skunde nurodyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad K. A. prieš pateikdama importo deklaraciją Nr. 20LTLC0I00IM058C45 galėjo pasitikrinti prekes, nes tokią galimybę numato Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalis. Šiame kontekste pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. A. nebuvo muitinės prižiūrimų prekių turėtoja (prekės priklausė MB (duomenys neskelbtini)). Antra, prieš pateikiant deklaraciją, prekės tikrinamos arba imami jų mėginiai tuomet, kai to reikia tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Šiuo atveju, nekilo jokių abejonių, nei dėl prekių tarifinio klasifikavimo, nei dėl muitinės vertės, nei dėl muitinio statuso, todėl ji neturėjo pagrindo kreiptis į muitinę ir prašyti leisti apžiūrėti prekes. Dar daugiau, netgi ir apžiūrėjusi prekes, K. A. neturėjo jokio pagrindo deklaruoti transporto priemonėje papildomai rastų ir Protokole nurodytų prekių, nes šios prekės nepriklausė MB (duomenys neskelbtini) ir prekių vežėjas neturėjo jokių dokumentų, pagal kuriuos prekes būtų galima deklaruoti importo deklaracijoje. Byloje esantis MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. Z. paaiškinimas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 10 d. buvo pateikti dokumentai tik užsakytai prekių siuntai, t. y. 25 dyzeliniams ir 10 benzininių variklių. Dėl siuntėjo kaltės į transporto priemonę buvo pakrautas ne visas užsakytas prekių kiekis (11 dyzelinių ir 3 benzininiai varikliai) bei siuntėjo papildomai pakrautos MB (duomenys neskelbtini) neužsakytos prekės. Taigi, esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad K. A. veiksmai šioje situacijoje nesiekė tokio neteisėtumo lygio, kad jai galima būtų inkriminuoti ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti atitinkamą nuobaudą. Juo labiau, kad joks Sąjungos muitų teisės aktas neįpareigoja deklaranto deklaruoti nenustatytiems asmenims priklausančių prekių, nes vienoje transporto priemonėje gali būti gabenamas rinktinis (keliems asmenims) priklausantis krovinys, kuris gali būti deklaruojamas skirtingų muitinės tarpininko įmonių deklarantų. K. A. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį yra negalimas, nes ji apskritai neturėjo teisinio pagrindo deklaruoti nenustatytų asmenų prekių. Be to, ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, už kuriuos numatyta atsakomybė pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, todėl muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimas nebuvo padarytas. Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos teritorinės muitinės išvada, kad K. A. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos medžiagai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena K. A. atžvilgiu dėl ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo turėtų būti nutraukta, nesant jos veiksmuose nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad tiek administracinio nusižengimo protokole Nr. MD-LM00-ANR_P-631-2020, tiek visoje bylos medžiagoje ir muitinės nutarime Nr. MD-LM00-ANR_N-364-2020 nustatytos ir įtvirtintos faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokole, kuris yra ne tik procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla, bet ir dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, yra nurodyta, kad 2020 m. balandžio 10 d. K. A. per MDAS pateikė importo deklaraciją MRN 20LTLC0100IM058C45, tačiau atlikus muitinį tikrinimą rasta nepateikta dalis deklaruotų prekių ir visai nedeklaruotų prekių. 2017 m. lapkričio 29 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 1 B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ yra nustatyta, kad taikant MDAS yra automatiškai priimamos ir apdorojamos šios deklaracijos, importo, eksporto ir reeksporto standartinės (A tipas) ir supaprastintos (B tipas) deklaracijos, laikant, kad deklaracijos pateikiamos kartu su prekėmis (1.1.1. p.). Šios deklaracijos priimamos be elektroninio pranešimo apie prekių pateikimą (IEIGPLT arba IE5GPLT). 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Kodeksas ), 172 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei. Kodekso 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina - visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kurio papildomas ir patikslinamas Kodeksas, B-01 Priedo II antraštinė dalies, 3 skyriaus 7 pastraipoje taip pat yra įtvirtinta deklaranto atsakomybė, t. y. už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Kodekso 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Deklaranto UAB (duomenys neskelbtini) atstovė K. A. pagal sudarytą sutartį su prekių gavėju MB (duomenys neskelbtini), turėjo įgaliojimus ir galėjo pasitikrinti prekes prieš pateikiant jas muitinei. 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu „Dėl Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 1B-329 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) (IV. Bendrojo administracinio dokumento importo rinkinio pildymas) yra nurodyta, kad 14 langelyje „Deklarantas/Atstovas“ įrašomas „[2]“, Lietuvos Respublikoje įsteigto muitinės tarpininko pavadinimas, tikslus jo buveinės adresas ir jį identifikuojantis EORI kodas, jeigu muitinės tarpininkas, atstovaudamas asmeniui, nurodytam importo deklaracijos 8 langelyje „ Gavėjas “, veikia atstovaujamojo asmens vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų (27.14.2. p.). K. A. užpildydama importo deklaracijos minėtą langelį su „[2]“, muitinei nurodė, jog atstovauja gavėjui MB (duomenys neskelbtini) veikia atstovaujamojo asmens vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų. Jei asmuo savo rizika nepasinaudojo įstatymų numatytomis teisėmis ir neįsitikinęs, kad deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, vis tiek ją pateikia muitinės įstaigai, t. y. sąmoningai pasirenka tokį elgesio modelį, todėl kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Muitinės tarpininko atstovas įgaliotas atlikti deklaravimo veiksmus, turi atitikti specifinius reikalavimus ir turėti reikiamą kompetenciją, nes deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pasirašydama importo deklaracijos „54“ langelyje K. A. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenims, nurodytus deklaracijoje. Kodekso 158 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, nurodomos muitinės deklaracijoje, pateiktoje atitinkamai procedūrai įforminti. Taip pat Kodekso 170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostata, jog muitinės deklaraciją gali pateikti bet kuris asmuo, kuris gali pateikti visą informaciją, reikalingą taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruotos prekės, atlikimo tvarką. Šis asmuo taip pat turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos. Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. gegužės 19 d. nutarime nurodytos administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės atitinkančios veiką, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje. Nutarimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, jis priimtas nepažeidžiant nei materialinių, nei procesinių teisės normų. ANK 22 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį, pabrėžiama, kad jų paskirtis - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, pirmiausia, reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu K. A. paaiškino, kad ji dirba su MB (duomenys neskelbtini), daro jiems importo deklaracijas. Deklarante ji dirba jau 4 metus. Ji iš įmonės direktoriaus elektroniniu paštu gavo skanuotus dokumentus, t .y. eksporto ir tranzitines deklaracijas, prekės dyzeliniai ir benzininiai varikliai buvo iš Norvegijos. Dokumentuose viskas atitiko, t. y. kiekiai, svoriai, vienetai, tiek Norvegiškose sąskaitose, tiek tranzitinėje deklaracijoje, tiek eksporto deklaracijoje. Tranzitinę deklaraciją užpildė Norvegijos, Švedijos muitininkai. Gavus minėtus dokumentus, jai kilo įtarimas, nes dažniausiai būna siunčiama ir kitokių automobilinių dalių, todėl ji paskambino įmonės direktoriui ir paklausė, ar nėra kitų prekių. Direktorius ją patikino, kad turi būti tik varikliai. Tada ji per MDAS sistemą prikabino visus reikiamus dokumentus ir deklaracijai buvo suteiktas fizinis tikrinimas. Muitinei atlikus patikrinimą, rado nedeklaruotų prekių. Ji pagal dokumentus negalėjo žinoti, kad yra dar kitokių prekių. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), o prekės atvyko į Klaipėdą. Už deklaracijų turinio teisingumą atsakingi yra deklarantai. Per jos darbą tokių neatitikimų niekada nėra buvę. Šio krovinio Muitinė galėjo ir netikrinti. Taip, ji deklaravo didesnį kiekį nei buvo atsiųsta, bet ji negali deklaruoti kitaip nei nurodyta dokumentuose be įmonės direktoriaus įgaliojimo. Norvegai suklydo rašydami prekių kiekį. Ką ir kaip užsakinėjo iš Norvegijos MB (duomenys neskelbtini), ji nežino, tai yra konfidencialu. Mano, kad Norvegijos muitininkai negalėjo tikrinti kitam priklausančių prekių. Jei ji ir būtų galėjusi pažiūrėti, kas yra automobilio priekaboje, ji vis tiek negalėtų deklaruoti. Jei ji būtų radusi neatitikimus, tai ji Muitinei nebūtų deklaravusi prekių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.
Pagal ANK 609 straipsnio nuostatas administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nusižengimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl ANK 609 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).
Teismo nuomone, nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nurodyti konkretūs teisės aktai, deklaravimo taisyklės, kurias K. A., pateikdama Muitinei deklaraciją, galimai pažeidė. Minėtuose Institucijos dokumentuose išdėstytos Europos Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio nuostatos yra akivaizdžiai abstrakčios, todėl laikyti, kad taip suformuluotas administracinis kaltinimas K. A. yra aiškus, nėra pakankamai pagrindo. Toks netikslus bei neaiškus administracinio nusižengimo protokolas atima galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, ką beje, teismo posėdžio metu K. A. atstovas advokatas E. V. ir akcentavo, nurodydamas, jog neįmanoma gintis nuo kaltinimo, jei Institucija tik teismo posėdžio metu nurodo teisės aktus, kuriuos K. A. galimai pažeidė. Svarbu paminėti, ir tai, kad teismo posėdžio metu Muitinės atstovė negalėjo nurodyti konkrečių teisės aktų bei taikomų procedūrų, kai patikrinimo metu nustatoma, kad dalis prekių yra neteisingai deklaruotos, o dalis iš vis nedeklaruotos.
Teismas pažymi, kad teismui nesuteikta teisė savo iniciatyva papildyti kaltinimo K. A. naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, kurie nebuvo nustatyti administracinio nusižengimo protokolu.
Esant išdėstytam, teismas daro išvadą, kad K. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nurodyti protokolo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais bylą nagrinėti teisme iš esmės, todėl yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos teritorinei muitinei tinkamo administracinio nusižengimo protokolo surašymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-364-2020 panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos teritorinės muitinei naujo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.