Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. A. 2020 m. vasario 21 d. nutarimu (Nr. M-1-01-10122-20) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalies ir 167 straipsnio 1 dalies. Minėtame nutarime nurodoma, kad Vilniaus miesto 5-ame policijos komisariate gautas V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), pareiškimas, registruotas 2020 m. vasario 12 d. Nr. 10-AP-1384, kuris buvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (registracija 2020 m. vasario 7d. Nr. 5-AP-160). Jame nurodyta, kad ją šmeižia, persekioja, terorizuoja ir renka informaciją apie privatų gyvenimą kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), bei jos dukra su sūnumi, dirbančiais (dirbusiais) policijoje. 2020 m. vasario 14 d. V. P. apklausta liudytoja nurodė, kad kreipėsi su pareiškimu į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl kaimynų, kurie yra policijos pareigūnai, veiksmų. 2020 m. sausio 27 d. gavo atsakymą, kuris jos netenkino, todėl kreipėsi pakartotinai. Patikslino, kad 2019 m. vasario 1 d. ji sudarė su S. J. buto nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Virš jos, (duomenys neskelbtini), gyvena jai nepažįstama moteris su pilnamečiu suaugusiu sūnumi. Jų duomenų nežino, tačiau girdėjusi iš kaimynų, kad sūnus buvęs policijos patrulis. Kaimynė, kurios duomenų nepageidauja įvardinti jos pačios prašymu, sakiusi, kad 6 buto gyventojos dukra taip pat policijos tyrėja – J. B. 2019 m. vasarą (tikslaus laiko nepamena), kai išeidinėjo išnešti šiukšles, pamatė moterį (J. B.), kuri rusų kalba kalbėjo su kaimyne iš 1-ojo buto. Nugirdo, kad J. B. klausė, kas gyvena 2-ame bute ir kaip iškeldinti to buto gyventojus. Po to jie uždarė duris ir tolimesnio pokalbio nebegirdėjo. Kitas įvykis buvo (duomenys neskelbtini), vasarą (laiko tikslaus taip pat negali įvardyti), kai jai dirbant prie išėjimo, UAB (duomenys neskelbtini) (kur dirba apsaugos darbuotoja), vyriškis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), praeidamas pro šalį ir nieko nesakydamas, sustojo ir labai arti jos veido, apie 1 minutę laiko, mosavo savo mobiliojo ryšio telefonu. Jie nesikalbėjo. Vyriškis neprisilietė. Daugiau nieko neįvyko. Dėl to pareiškėja niekur nesikreipė. Įvykio liudytojų nurodyti negali, nes nežino, ar kas nors tą matė. 2019 m. rudenį, tikslaus laiko nepamena, dirbo (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. Atėjo kaimynė iš 6 buto su dukra į parduotuvę. Matė, kaip barėsi su kasininke, kažką kalbėjo apie grąžą ir čekį. Ji stovėjo apie 5 metrus, todėl nepamena, ką jie konkrečiai kalbėjo, ar dėl ko ginčijosi. Girdėjo žodžius apie čekį. Po to abi moterys, vaikščiodamos po parduotuvę, tarpusavyje garsiai kalbėjo, kodėl apsaugos darbuotoja stovi su dujų balionėliu. Ji suprato, kad tai buvo skirta jai, nes kitų apsaugos darbuotojų šalia nebuvo. Pareiškėjai asmeniškai jos nieko nesakė. Taip pat patikslino, kad nuomojamame bute labai prasta garso izoliacija, todėl ji labai dažnai girdi, kartais ir kas vakarą, iš 6 buto pokalbius, kurių metu minima jos pavardė, kad ji gyveno prie aerouosto, kad pas ją atvažiuoja vyras R., kad sūnus per daug žaidžia kompiuteriu ir t. t. Ji negali įvardyti tikslaus laiko ar tų pokalbių išsamaus turinio, nes tai vyksta nuolat. Girdėdama tuos pokalbius, ji labai nervinasi. Mano, kad taip neteisėtai renkama privati informacija ir ji šmeižiama. V. P. negali įvardyti asmenų, kurie gavo ją šmeižiančią informaciją ar girdėjo kaimynų pasisakymus. Neprieštarauja, kad policija užklaustų jos darbdavį UAB (duomenys neskelbtini), ar iš nurodomų asmenų buvo kokie nors skundai per paskutinius metus. Patikrinimo metu iš UAB saugos tarnybos (duomenys neskelbtini) gautas atsakymas į paklausimą, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 19 d. nėra gauta jokių skundų dėl V. P. Vyresnysis tyrėjas A. P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą E. K. Susisiekus su moterimi, pastaroji patvirtino, kad nurodomu adresu gyvena viena apie pusę metų. Moteris patikslino, kad su kaimynais nebendrauja, jų nepažįsta, neaptarinėja pastarųjų gyvenimo. Sūnaus neturi. Užaugino dvi dukras, gyvenančias atskirai. Šeimos nariai policijoje nedirba. Vyresnysis tyrėjas 2020 m. vasario 20 d. apie 11.50 val. nuvykęs į (duomenys neskelbtini), papildomai pabendravo su čia gyvenančia J. D. Moteris paaiškino, kad niekas jos niekada neklausė ir nesidomėjo, kaip iškeldinti (duomenys neskelbtini), buto gyventoją. J. D. nurodė, jog mačiusi, kad antrame bute gyvena moteris su vaiku (pareiškėja). Pati jokių nusiskundimų dėl šios kaimynės neturi. Taip pat negirdėjusi, kad kažkas iš kaimynų turėtų nusiskundimų ar pretenzijų dėl 2 buto gyventojos. Daugiau nieko patikslinti negali. Papildomos informacijos negauta. Kitų liudytojų, galinčių ką nors konkretaus ar reikšmingo patikslinti, nenustatyta. Nenustatyta kokių nors objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius. V. P. pareiškime nurodyti įvykiai nepatvirtinami kitų asmenų, nenustatyta objektyvių duomenų ir įrodymų, kad apskritai ji buvo šmeižiama. Nurodomi asmenys pareiškėjos teiginius atmeta kaip išgalvotus ir nepagrįstus. Nėra nustatyta, kad apie V. P. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, galinti ją paniekinti ar pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą ja. Taip pat V. P. pareiškime ir apklausoje nurodomi įvykiai, teiginiai turiniu ir pavojingumu neatitinka BK 154 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pareiškėjos vardinamas kitų asmenų elgesys, veiksmai gali būti subjektyviai ir hiperbolizuojančiai vertinami kaip įžeidžiančio pobūdžio, tačiau BK 155 straipsnis (Įžeidimas) yra panaikintas (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d., įstatymas Nr. XII-1888, įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d. (TAR, 2015-07-09, 2015-11179)). Tačiau pareiškėjai manant, kad taip galimai buvo įžeista jos garbė ir orumas, bei padaryta žala, yra galimybė savarankiškai dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Taip pat, atlikus V. P. pareiškime ir liudytojos apklausoje nurodomų įvykių (galimai susijusių su neteisėtu informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimu) patikrinimą, nenustatyta, kad jie realūs, niekas nepatvirtina tokių aplinkybių. Objektyvių tokių duomenų ir įrodymų nenustatyta. Pareiškėjos paminėti asmenys atmeta jos teiginius kaip nepagrįstus. Nenustatyta jokių objektyvių ir konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad apie V. P. kaimynai neteisėtai rinko kokią nors informaciją apie jos asmens privatų gyvenimą. Pažymėta, jog vien formalūs, pagal subjektyvių suvokimą sau pageidaujama linkme dėstomi teiginiai bei samprotavimai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Tikrinant V. P. teiginius, nenustatyta ir kitų nusikalstamų veikų požymių, numatytų BK (b. l. 16–22).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. A. 2020 m. vasario 25 d. nutarimu (Nr. M-2-02-00266-20) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 154 straipsnio 1 dalies. Minėtame nutarime nurodoma, kad Vilniaus miesto 5-ame policijos komisariate gautas V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), pareiškimas, persiųstas iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros procesinio sprendimo priėmimui ir registruotas 2020 m. vasario 18 d. Nr. AP-5116. Jame nurodyta, kad artimas draugas, kurio žino tik vardą – R. (R.), pamelavo, kad neturi žmonos, nuolat ieškojo lytinių santykių su ja. Pasijuto apgauta, kai 2020 m. sausio mėnesį, vienoje parduotuvėje, draugą pamatė su kita moterimi. Taip pat nurodo, kad į jos darbovietę kažkas nuolat rašo skundus, kad ji miega su vedusiais vyrais ir veda asocialų gyvenimo būdą, taip šmeižiama, patyrė stresą. Prašo pradėti vyrui ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, melagingų duomenų teikimo apie save, taip užkertant kelią tolimesniam jo melavimui. 2020 m. vasario 24 d. V. P. apklausta liudytoja nurodė, kad prieš maždaug šešerius metus susipažino su vyru R., telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (daugiau duomenų nežino), kuris važinėja baltos spalvos autobusiuku (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Kadangi jis pasakė, jog yra išsiskyręs ir vienišas, visą tą laiką iki šių metų palaikė šiltus, draugiškus santykius. Nuolatos kartu negyveno, tačiau susitikinėdavo, leisdavo laiką kartu, turėjo intymius santykius. 2020 m. sausio mėnesį, dienos tiksliai neatsimena, kai dirbo apsaugos darbuotoja vienoje parduotuvėje, pamatė R , kuris ėjo su kita jai nepažįstama moterimi susikibę už rankų. Pareiškėja pamanė, kad tai jo žmona. Tuo metu ji jam nieko nepasakė. Po keleto dienų R. paskambino telefonu ir pasakė, jog nori susitikti. Ji jam pasakė, jog nenori matyti, nes matė su žmona. Jis atsakė, kad tai ne jo žmona, o giminaitė. Jos tai neįtikino, todėl su juo daugiau nebekalbėjo. Vyriškis dar ne kartą bandė susisiekti su V. P., tačiau ji neatsiliepdavo į skambučius. Nuo 2020 m. V. P. pradėjo iš kolegų girdėti jų tarpusavio pokalbių, kad į darbovietę rašomi skundai, nes ji santykiauja su vedusiu vyru ir palaiko asocialų gyvenimo būdą. Darbdavys jos niekada nesikvietė pokalbiui dėl skundų. Kas iš kolegų ir kada kalbėjo, negali nurodyti. Iš 2020 m. vasario 24 d. vyresniojo tyrėjo A. P. tarnybinio parnešimo matyti, kad nustatė, jog pareiškėjos nurodomas vyras yra R. G. (G.). Susisiekus su juo, pastarasis paaiškino, kad palaikė santykius su V. P. Prieš mėnesį pareiškėja nustojo bendrauti su juo, nes pamatė su kita moterimi susikibusius už rankų parduotuvėje. R. yra išsiskyręs maždaug prieš metus laiko. Sutuoktinės neturi. V. negrasino ir jokios informacijos į darbovietę dėl V. P. santykiavimo su vedusiu vyru nesiuntė. Kas tai galėjo padaryti, nenutuokia. Su niekuo neaptarinėjo asmeninių santykių su V. Patikrinimo metu iš UAB saugos tarnybos (duomenys neskelbtini) gautas atsakymas, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 19 d. nėra gauta jokių skundų dėl V. P. Papildomos informacijos negauta. Kitų liudytojų, galinčių ką nors konkretaus ar reikšmingo patikslinti, nenustatyta. Nenustatyta kokių nors objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius. Nutarime pažymima, kad V. P. pareiškime nurodyti įvykiai nepatvirtinami kitų asmenų, nenustatyta objektyvių duomenų ir įrodymų, kad apskritai ji buvo šmeižiama. Nurodomi asmenys pareiškėjos teiginius atmeta kaip išgalvotus ir nepagrįstus. Nėra nustatyta, kad apie V. P. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, galinti ją paniekinti ar pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą ja. Taip pat pažymima, kad V. P. pareiškime ir apklausoje nurodomi įvykiai, teiginiai turiniu ir pavojingumu neatitinka BK 154 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pareiškėjos vardinamas artimo draugo R. G. bendravimas, taip pat ir intymus, kiti jo veiksmai, galimi melavimai ar kitoks elgesys negali būti vertinamas kaip nusikalstamas. Abu susitikdavo ir santykiavo neprieštaraujant nei vienai pusei. Įstatymų leidėjas reglamentavo BK 149 straipsnio prasmę kaip skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinį aktą. O lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais. Lytinis santykiavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią ir kaltininkas suvokia išreiškiamą nesutikimą. Lytinis santykiavimas abipusiu sutikimu, jei tai darantiems asmenims yra suėję 14 metų, nėra nusikaltimas. Pažymima, kad nors pareiškėja V. P. subjektyviai ir hiperbolizuojančiai vertina bendravimą su R. G., remiasi spėlionėmis ir dėl bendradarbių galimų apkalbų, tačiau manydama, kad kuris nors iš jos pažįstamų asmenų savo elgesiu, veiksmais įžeidė garbę ir orumą, bei padarė žalą, turi galimybę savarankiškai dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, kadangi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 155 straipsnį ,,Įžeidimas“ yra panaikinta Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu 2015 m. liepos 10 d. (TAR, 2015-07-09, 2015-11179). Nagrinėjamu atveju V. P. pagal subjektyvų suvokimą sau pageidaujama linkme dėstomi teiginiai bei samprotavimai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Tikrinant V. P. pareiškimą nenustatyta ir kitų jos nurodomų nusikalstamų veikų požymių, numatytų BK (b. l. 9–15).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. A. 2020 m. balandžio 14 d. nutarimu (Nr. M-1-01-21134-20) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 154 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies. Minėtame nutarime nurodoma, kad Vilniaus miesto 5-ame policijos komisariate gautas V. P. pareiškimas, persiųstas iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos (registracija Nr. 38-AP-44) procesinio sprendimo priėmimui ir registruotas 2020 m. balandžio 6 d. Nr. 10-AP-2848. Jame nurodyta, kad ją šmeižia, kišasi į jos asmeninį gyvenimą kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini). Vyresnysis tyrėjas J. R. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. balandžio 9 d. nuo 15.00 val. iki 15.13 val. buvo atliekama V. P. apklausa, kurios metu buvo patikslintos pareiškime nurodomos aplinkybės. Apklausos metu ji nurodė, kad šių metų sausio pradžioje, būdama namie (duomenys neskelbtini), išgirdo vyriškio ir moteriškės pokalbį, sklindantį iš 137 buto. Pokalbio metu kaimynai pradėjo ją šmeižti, vadino šizofrenike. Kaimynai kalba apie ją nuolat, diena ir naktį. Tiesioginių grasinimų ar pretenzijų iš kaimynų, gyvenančių 137 bute, V. P. negavusi. Taip pat vyresnysis tyrėjas nuvyko į (duomenys neskelbtini). Bute gyvenantis A. Č. nurodė, kad gyvena keturiese, tačiau jokios V. jie nepažįsta. Kaimynų neapkalbinėja, namuose nešūkauja, o šeimos nariai elgiasi ramiai. Taip pat A. Č. laiptinės įėjimas yra priešingoje pastato pusėje nei V. P. Jo butas yra antrame aukšte ir su 2 butu nesiriboja, todėl teiginiai apie girdimus garsus iš 137 buto vertintini kritiškai. Papildomos informacijos negauta. Kitų liudytojų, galinčių ką nors konkretaus ar reikšmingo patikslinti, nenustatyta. Pažymėta, kad analogiškus pareiškimus V. P. jau rašiusi ir ankščiau apie kitus kaimynus, kurie taip pat nepasitvirtino. Priimtų nutarimų teisėtumas patvirtintas prokurorų (pavyzdžiui, nutarimai: M-1-01-10122-20 ir M-2-02-00266-20). Pareiškėjos teiginių objektyvūs duomenys nepatvirtina. V. P. pareiškime nurodyti įvykiai nepatvirtinami kitų asmenų, nenustatyta objektyvių duomenų ir įrodymų, kad apskritai ji buvo šmeižiama. Nurodomi asmenys pareiškėjos teiginius atmeta kaip išgalvotus ir nepagrįstus. Taip pat V. P. pareiškime ir apklausoje nurodomi įvykiai, teiginiai turiniu ir pavojingumu neatitinka BK 154 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Įvardinamas elgesys, veiksmai gali būti subjektyviai ir hiperbolizuojančiai vertinami kaip įžeidžiančio pobūdžio, tačiau BK 155 straipsnis (Įžeidimas) yra panaikintas (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d., įstatymas Nr. XII-1888, įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d. (TAR, 2015-07-09, 2015-11179)). Tačiau pareiškėjai manant, kad taip galimai buvo įžeista jos garbė ir orumas, bei padaryta žala, yra galimybė savarankiškai dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Taip pat nutarime pabrėžiama, jog nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjos teiginiai apie per sienas girdimus grasinimus vertintini kritiškai. Ji pati patikslina, kad kaimynai jai tiesiogiai nėra grasinę, apskritai su ja nekalbėję ir nereiškę jokių pretenzijų. Jokių santykių nepalaiko, nėra konfliktavę ar turėję bendrų reikalų. Savo teiginius V. P. grindžia tik per sienas girdimais garsais. Jų niekas nepatvirtina. Nenustatyta objektyvių ir konkrečių įrodymų, kad tokie apskritai buvo. Šiuo atveju reikia įvertinti, ar galimai girdėti per sienas kokie nors garsai ar pokalbiai, galimai nugirsti kitų kaimynų emociniu pagrindu išreikšti žodžiai buvo adekvačiai suvokti. Pabrėžtina, kad galimai nugirsti kitų asmenų tarpusavio pokalbiai, žodžiai ar kitaip išreikštas galimai netinkamas ar nepriimtinas visuomenei bendravimo elgesys, savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo sukelti neigiamas, nemalonias emocijas pareiškėjai, tačiau iš esmės jos sietinos su hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, emocijomis, o ne su realiu bauginimu ar grasinimais. Pranešėja ir jos šeima tiesioginio, realaus terorizavimo, šantažo ar grasinimo susidoroti nesulaukė, to šioje situacijoje neįžvelgiama. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad pranešėjos subjektyviai ir emociniu pagrindu įvertinta situacija, bendravimas kaip terorizavimas, šantažas ar grasinimai yra realūs ir tikėtini, bei įvykdomi. Taip pat nėra nustatyta ir negauta jokių objektyvių ir pagrįstų duomenų, kad kokie nors kaimynai renka apie pareiškėją privataus gyvenimo duomenis. Pažymėtina, kad vien formalūs, pagal subjektyvų suvokimą sau pageidaujama linkme dėstomi teiginiai bei samprotavimai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Atsižvelgus į patikrinimo metu surinktos medžiagos duomenis, padaryta išvada, kad pagal minėtą faktą atsisakytina pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veiklos, numatytos BK 154 straipsnyje, 145 straipsnyje ir kituose baudžiamojo kodekso straipsniuose, požymių (b. l. 23–29).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. A. 2020 m. birželio 9 d. nutarimu (Nr. M-2-02-00632-20) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 145 straipsnio 2 dalies ir 154 straipsnio. Minėtame nutarime nurodoma, kad Vilniaus miesto 5-ame policijos komisariate gautas V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), pareiškimas, persiųstas iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros procesinio sprendimo priėmimui ir registruotas 2020 m. birželio 2 d. Nr. AP-13731. Jame nurodyta, kad R. G. (G.), su kuriuo pareiškėja artimai bendravo, pažįstami, gyvenantys šalia jos nuomojamo buto ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir kurių ji nepažįsta, jai keršija, apkalba, grasina. Pareiškėja nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena A. ir A., kurie jau metus laiko ją persekioja, aptarinėja, šmeižia, kišasi į jos privatų asmeninį gyvenimą bei darbinius santykius. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena moteris, vardu N. ir jos vyras, kurie nuolat rėkia, apkalbinėja ją, rezga intrigas, kišasi į jos asmeninį gyvenimą. Dėl to V. P. pablogėjo sveikata, bijo dėl savo ir savo nepilnamečio vaiko sveikatos, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą minėtų asmenų atžvilgiu. 2020 m. birželio 8 d. V. P. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad prieš maždaug pusantrų metų atsikraustė gyventi į butą (duomenys neskelbtini). Butą nuomojasi. Būdama bute dėl prastos garso izoliacijos nuolat girdi iš to paties namo 133 ir 136 butų kalbas apie ją. 2020 m. vasario mėnesį (tikslios dienos neatsimena) būdama namuose išgirdo kaip iš 136 buto vyras A. (daugiau duomenų nežino). kalbėdamas su savo žmona A. (abiejų vardus išgirdo jiems kalbant tarpusavyje), pasakė jai, kad ateis į Valerijos butą ir suriš jai rankas, liudytoja labai išsigando, tačiau tai neįvyko. Taip pat V. P. girdi, kaip A. ir A. darys spaudimą buto šeimininkui, kuriame ji gyvena, jog ją iškeldintų (savininkas dėl to su ja nebuvo susisiekęs). Taip pat jaučia, kad A. yra pavydi dėl savo vyro, tačiau asmeniškai dėl to jai nieko nesakė. Pokalbių metu išgirdo, kad A. yra neįgali, iš pokalbių sprendžia, jog ji psichiškai nestabili. Taip pat A. V. šmeižia jos darbdaviui, rašo skundus, kad miega su vedusiu vyru, veda asocialų gyvenimą. Tai maždaug buvo š. m. vasario mėn. Darbdavys dėl to jos nesikvietė pokalbiui, tačiau ji žino, kad yra apkalbinėjama bei šmeižiama darbdaviui. (duomenys neskelbtini) bute gyvena moteris N. (išgirdo jos vardą iš pokalbių, daugiau duomenų nežino), kaip ji su savo vyru (duomenų nežino) apkalbinėja jos gyvenimą, su kuo ir kaip ji gyvena, su kuo miega, yra nėščia ar ne ir panašiai. 2020 m. vasario mėn. būdama bute išgirdo, kaip N. vyras pasakė jai, jog suriš liudytojos rankas, dėl to, kad ji isterikė. Taip pat išgirdo, kaip N. sakė, jog landžioja po V. P. Facebook paskyrą (ar tai daro, negali pasakyti). Taip pat iš 133 buto N. su vyru kalba tarpusavyje, kaip V. nori iškeldinti iš buto, darys spaudimą buto šeimininkui. Iš minėtų butų tiesioginio grasinimo susidoroti ar sužaloti nesulaukė. Pati su jais nėra kalbėjusi, kadangi jų bijo. Todėl prašo policijos pagalbos. 2020 m. birželio 8 d. I. B. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad gyvena su vyru J. T., L. (duomenys neskelbtini). Vyras dirba kurjeriu. Jokios kaimynės V. šiame name ar kitų kaimynų nepažįsta. Su vyru nieko neapkalbinėja, negrasina. Kodėl pranešėja nurodo, jog ji ir vyras apkalba, nežino. Su niekuo nekonfliktuoja. Kiti asmenys jų bute negyvena, nesilanko. Daugiau neturi ko patikslinti. Taip pat iš 2020 m. birželio 8 d. vyresniojo tyrėjo A. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 8 d. susisiekė su (duomenys neskelbtini), Vilnius, buto savininku S. J., kuris paaiškino, jog nėra sulaukęs jokių skambučių ar kitokių prašymų dėl V. P. iškeldinimo iš buto. Taip pat nuvykus (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė J. G. P., kuris paaiškino, kad gyvena vienas. Vyras nurodė, kad A. ar A. nepažįsta. Su kaimynais nekonfliktuoja, jų nešmeižia ir jokios V., nepažįsta, tuo labiau neapkalbinėja ir negrasina. Šiame bute deklaruotas ir jo sūnus A. P., tačiau pastarasis čia negyvena. Susisiekus su I. B. sutuoktiniu J. T., vyras patikslino, kad (duomenys neskelbtini), gyvena tik dviese su žmona. Su kaimynais nebendrauja, jų duomenų nežino ir jokios V. nepažįsta, jos neapkalbinėja, nešmeižia, negrasina. N. nepažįsta ir jo bute tokia nesilanko. Kodėl nurodomas jo butas, nežino, nenutuokia. Butą nuomojasi, gyvena apie vienus metus laiko. Nutarime akcentuojama, kad V. P. su panašiais savo turiniu pareiškimais ir teiginiais kreipėsi ir ankščiau. Vilniaus miesto 5-ame policijos komisariate, nepasitvirtinus pareiškėjos teiginiams, buvo priimti nutarimai atsisakyti pardėti ikiteisminius tyrimus M-1-01-26856-19, M-1-01-10122-20, M-2-02-00266-20, M-1-01-21134-20. Iš UAB saugos tarnybos (duomenys neskelbtini), kurioje dirba apsaugos darbuotoja V. P., jau buvo gauti atsakymai, kad įmonė nėra gavusi jokių skundų dėl jos elgesio. S. J. taip pat patvirtino, kad V. P. teiginiai apie kaimynų skundus dėl nuomininkės neatitinka tikrovės ir yra neteisingi. Nutarime pabrėžiama, kad nėra nustatyta jokių objektyvių ir konkrečių duomenų ir įrodymų apie grasinimus V. P. Abi šalys tvirtina vieni kitų nepažįstantys, neturėję atvirų nesutarimų ar konfliktų. Reikėtų šiuo atveju įvertinti, ar galimai pasakyti, ar kitaip emociniu pagrindu išreikšti kitos šalies žodžiai buvo adekvačiai suvokti. Galimai išsakyti netiesioginiai grasinimai ar kitaip išreikštas netinkamas ar nepriimtinas visuomenei bendravimo elgesys savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau iš esmės tai sietina su hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, emocijomis, o ne su realiu bauginimu. Pareiškėja ir jos šeima tiesioginio, realaus grasinimo susidoroti nesulaukė, to šioje situacijoje neįžvelgiama. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos nurodomi asmenys pažįsta ją ir jos šeimą, žino asmeninę informaciją ir kt. svarbius duomenis. Nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad nurodomi pareiškėjos grasinimai realūs ir tikėtini, bei įvykdomi. Taip pat vertinant pareiškėjos teiginius apie jos šmeižimą, pažymima, kad BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytas šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Vienas iš šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių yra tiesiogine tyčia, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to siekė ir norėjo. Vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas nesudaro šmeižimo nusikaltimo, nes būtina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį – bei norėjo paskleisti būtent tokią informaciją. Šiais atvejais būtina nustatyti ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją. V. P. pareiškimo patikrinimo metu nenustatyta objektyvių duomenų ir požymių šios nusikalstamos veikos. Apibendrinus aukščiau išdėstytus duomenis, konstatuota, kad šiuo atveju nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnyje ir 154 straipsnyje, kad įvykdyta kokia nors kita nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl baudžiamasis procesas negali būti pradėtas (b. l. 3–7).