Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutine bausme paskirtas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas.

Bausmės pradžią A. B. nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią A. B..

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „D.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. B. priteista 338,40 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. lapkričio 29 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo tenkintas ir iš A. B. valstybės naudai priteista 156,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nuteistasis A. B. nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu (ir dėl to, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė). Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

6. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K- 531/2014). Pažymėtina, kad aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra nustatoma atsižvelgus į objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan.

7. Byloje nustatyta, kad nuteistasis veikos padarymo metu buvo įgijęs verslo liudijimą, darbingo amžiaus, aplinkybių dėl kurių negalėtų dirbti nenustatyta. Aplinkybės, kad yra darbingas ir gali dirbti neneigia ir pats nuteistasis, tačiau teigia, jog dėl ankstesnių teistumų susirasti darbą sudėtinga. Nors nuteistasis teigia, kad nusikalstamą veiką padarė dėl nepritekliaus, tačiau tai laikytina jo gynybine taktika, kuria siekiama sušvelninti savo teisinę padėtį. A. B. apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad pagal verslo liudijimą dirbo statybose, bet buvo apgautas ir atlygio už atliktus darbus negavo. Tačiau nuteistasis nepateikė ir nenurodė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes (pvz. kur ir kokius darbus atliko, sutarto atlygio dydžio, atsiskaitymo terminų ir pan.). Priešingai, iš byloje esančio Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad nuteistasis verslo liudijimą įgijo tik nuo 2022 m. birželio 9 d. (1 t., b. l. 82-83), o jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2022 m. birželio 14 d., t. y. laiko tarpas tarp verslo liudijimo įgijimo ir nusikalstamos veikos padarymo buvo itin trumpas, kas leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo nurodytoms aplinkybėmis, jog nusikalstamą veiką padarė tik dėl to, kad pajamų pragyvenimui nepavyko gauti teisėtais būdais.

8. Taip pat, priešingai apeliacinio skundo argumentams, skundžiamo nuosprendžio išvadą, jog nuteistojo finansinė padėtis nebuvo labai sunki, patvirtina ir tai, kad jis nusikalstamos veikos darymui panaudojo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį už 560 Eur įsigijo 2022 m. birželio 11 d., t. y. kelios dienos iki nusikaltimo padarymo (1 t., b. l. 60). Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, t. y. 2022 m. birželio 12-13 d., nuteistasis padarė keturis administracinis nusižengimus, kurie analogiški padarytai nusikalstamai veikai (1 t., b. l. 85-91). Šiame kontekste pažymima ir tai, jog A. B. anksčiau buvo ne kartą teistas, kas rodo jo polinkį daryti teisės pažeidimus ir nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog A. B. turtinio pobūdžio teisei priešingas veikas darė sistemingai, siekdamas materialinės naudos sau, kas leidžia pagrįstai teigti, kad įvykdyta nusikalstama veika buvo sąlygota ne sunkios nuteistojo turtinės padėties, o jo paties pasirinkto gyvenimo būdo ir siekio lėšų pragyvenimui gauti ne teisėtu, o lengvesniu – nusikalstamu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

9. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingą bausmę, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taip pat remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

11. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. B. paskyrė teisingą ir ne per griežtą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

12. BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

13. A. B. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Dėl 161,22 litro benzino vagystės UAB ,,D.“ buvo padaryta 338,40 Eur turtinė žala, duomenų apie žalos atlyginimą negauta. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis viso proceso metu pripažino savo kaltę ir gailėjosi, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau jis nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kas buvo pagrįstai įvertinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

14. Įgyvendinant bausmės individualizavimo principą, be jau paminėtų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikaltimą veiką, būtina įvertinti kaltininko asmenybę. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. B. teistas 12 kartų, iš kurių net 9 kartus už vagystes, o nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuotą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu (1 t., b. l. 93-113). Be to, iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už vienerių metų laikotarpį nuo 2021 m. spalio 4 d. matyti, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 85-92). Minėtos aplinkybės net tik itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, tačiau patvirtina ir aplinkybę, jog A. B. daromos nusikalstos veikos nėra atsitiktinės, o teisei priešingų veikų darymas yra jo pasirinktas gyvenimo būdas.

15. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad nuteistasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo paskutinį kartą buvo nuteistas Vilnius miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (1 veika) ir 178 straipsnio 2 dalyje (5 veikos) padarymo, nuteistas galutine subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis 2021 m. gruodžio 10 d. buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, neatlikęs 1 metų 1 mėnesio 14 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vis dėlto, jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti neatliktą bausmės dalį. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad A. B. ne kartą buvo teistas tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau net ir griežčiausia laisvės atėmimo bausmė nebuvo pakankamai efektyvi, kad atgrasytų nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, teigiamų išvadų dėl savo netinkamo ir nusikalstamo elgesio nedaro, kas tik sustiptina pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistajam griežčiausią laisvės atėmimo bausmės rūšį.

16. Vertinant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pagrindo jį trumpinti teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant didesnę nei vidurkis bausmę svarbi reikšmė buvo teikiama nuteistojo ankstesniems teistumams, jo elgesiui po bausmių dalinio atlikimo ir iki šios nusikalstamos veikos padarymo, padarytų administracinių nusižengimų skaičiui ir pobūdžiui, jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, tai, kad analogišką nusikalstamą veiką padarė nebe pirmą kartą. Vien aplinkybė, kad padarytas nusikaltimas nesukėlė žymios turtinės žalos, įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, negali nulemti švelnesnės nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmės parinkimo. Šiuo atveju nuteistąjį ir jo padarytą veiką neigiamai apibūdinančių aplinkybių yra gerokai daugiau, todėl didesnės nei vidurkis bausmės parinkimas buvo pagrįstas ir teisingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo parinkta bausmės trukmė nėra per ilga, atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo principus.

17. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. (A.) B. apeliacinį skundą atmesti.