- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-30
- Bylos Nr.
- II-123-1178/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00013-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. P.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamentas Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. P. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-3671-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3671-2022 K. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį paskirta 100 Eur bauda; pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį – 200 Eur bauda; remiantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 200 Eur bauda. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2022 m. birželio 24 d. 22.15 val., vykdant aplinkos apsaugos reidą (duomenys neskelbtini), trukdė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, atsisakė pateikti asmens dokumentą tapatybei nustatyti ir protokolui surašyti, tokiais savo veiksmais K. P. pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį; K. P. taip pat įžeidinėjo valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius, tuo pažemino pareigūno garbę ir orumą.
II. Skundo, atsiliepimo į skundą ir teisme duotų paaiškinimų esmė
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. P. (toliau – ir pareiškėjas, ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) pateikė skundą, juo prašo panaikinti 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3671-2022 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Nutarime nurodyti pažeidimai nebuvo padaryti, nes nebuvo prašyta pateikti dokumentą asmens tapatybei nustatyti. Taip pat jokie įžeidžiantys žodžiai pareigūnams nebuvo pasakyti. Tai tėra inspektoriaus M. S. asmeninės ambicijos, susijusios su anksčiau nagrinėtomis administracinių nusižengimų bylomis.
2.2. 2022 m. birželio 24 d. vėlai vakare paskambino pareiškėjo kaimynas, giminaitis P. B., kuris prašė atvykti, teigdamas, kad yra neblaivus, ir pas jį atvyko gamtos inspektoriai daryti kratą. Pareiškėjui nuvykus, kieme stovėjo gamtos apsaugos automobilis, kuriame sėdėjo du vyriškiai. Priėjus ir atidarius mašinos duris, pastebėta, kad automobilyje sėdėjo du vyriškiai, iš kurių vienas buvo M. S.. Paklausus ką jie čia veikia, M. S. atsakė, kad tai ne pareiškėjo reikalas. Kadangi P. B. pasakė, jog pas jį rado žvejybinį „bučiuką“, kurio leistinas aukštis yra 50 cm., o jie, pagal P. B. žodžius, primatavo 55 cm, pareiškėjas paprašė iš naujo išmatuoti ir visa tai nufilmuoti. Kai pareiškėjas pareigūnus informavo, kad negalima apklausinėti neblaivaus asmens, prasidėjo ginčas. Telefonu policijos pareigūnai informavo, kad policijos įsikišimas šioje situacijoje nėra reikalingas – vėliau bus galimybė apskųsti pareigūnų veiksmus.
2.3. Po to inspektorius M. S. į pareiškėją kreipėsi pavarde ir informavo, kad bus surašyti du protokolai. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikti neprašė, kadangi pareiškėją pareigūnas M. S. pažįsta.
2.4. Vėliau pareiškėjas išvažiavo, tačiau po pusės valandos sugrįžus, pareigūnai tebestovėjo kaimyno kieme. Kai pareiškėjas sustojo ant pagrindinio kelio ties kaimyno įvažiavimu, priėjo pareigūnas M. S. ir informavo, kad bus surašytas dar vienas protokolas už inspektorių įžeidinėjimą. Pažymėtina, kad jokie įžeidžiantys žodžiai pareigūnams nebuvo sakomi. Po to, kaimynas P. B. paprašė, kad pareiškėjas nuvežtų jį į ligoninę arba iškviestų greitąją pagalbą, nes jam pasidarė negera. P. B. užrakino namą ir pasakė, kad išvažiuoja, todėl paprašė, kad inspektoriai išvažiuotų iš jo kiemo. Inspektoriai išvažiavo. Inspektoriai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) centrą, sustojo viduryje žiedo tamsiu paros metu, neįsijungę stovėjimo ir gabaritinių šviesų stovėjo viduryje žiedo, norėdami sudaryti pareiškėjui avaringą situaciją. Pareiškėjas išlipo ir filmuodamas nuėjo pasakyti, kad inspektoriai įsijungtų gabaritus ar stovėjimo šviesas, kaip turi būti pagal Kelių eismo taisykles. Dėl šių žodžių inspektorius M. S. dar labiau už tai supyko, teigdamas, kad bus ir už tai bus rašomas protokolas.
Atsiliepimas
3. Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
3.1. Filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti ir girdėti, kaip M. S. prašo pateikti asmens dokumentus protokolo surašymui, ką padaryti pareiškėjas griežtai atsisako. Prievolė vykdyti teisėtus aplinkos apsaugos pareigūnų nurodymus (tame tarpe ir pateikti asmens dokumentus) įtvirtinta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Tokių reikalavimų nevykdymas arba atsisakymas vykdyti užtraukia atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
3.2. Vaizdo ir garso įraše aiškiai girdėti, kaip pareiškėjas vadina pareigūną M. S. „durniumi“ o vėliau ir „besmegeniu“, tuo pažemindamas pareigūno garbę ir orumą. Atsakomybė už tokius veiksmus numatyta ANK 507 straipsnio 1 dalyje.
3.3. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta bei nutarimas priimtas įgalioto pareigūno, administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminių aktų, nustatančių atsakomybę už tokio administracinio nusižengimo padarymą nustatytose ribose, jam suteiktų įgaliojimų ribose. Administracinė nuobauda paskirta, tinkamai taikant teisės aktų nuostatas bei atsižvelgiant į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes.
4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. P. prašė arba panaikinti nutarimą, arba palikti jam administraciniu nurodymu skirtą 40 Eur dydžio baudą. Teisme paaiškino, jog Joninių vakarą, apie 22 val. jam paskambino pusbrolis P. B., kuris nurodė, jog pas jį atvažiavo kažkokie uniformuoti žmonės ir daro pas jį kratą. K. P. nuvykęs pas pusbrolį pamatė kieme stovintį gamtos apsaugos inspektorių automobilį, kuriame vienas inspektorius dirbo su kompiuteriu, o kitas inspektorius S. ant kelių pasidėjęs „bliūdą“ valgė vakarienę. Jam pasidomėjus, ką inspektoriai čia veikia, S. nurodė, jog ne jo reikalas. Jis pažįsta inspektorių S., nes jau anksčiau teisme su juo bylinėjosi. K. P. paaiškino pareigūnams, jog B. neblaivus, todėl jie negali atlikti jo apklausos. Tuomet jis paskambino tel. 112 ir paprašė policijos pagalbos. Jam įėjus į B. namus, atėjo inspektorius ir paprašė patraukti automobilį, kad jie galėtų išvažiuoti. Tačiau K. P. atsakė, jog automobilio nepatrauks, kol neatvyks policija. Kaip K. P. nurodė teismo posėdžio metu, inspektoriai galėjo išvažiuoti ir kitu keliu, kuris ėjo aplink sodybą. Už kelių minučių jam paskambino iš policijos ir pasakė, jog policijos pareigūnai neatvyks. Po šio skambučio K. P. išvyko namo. Po kokio pusvalandžio jam vėl paskambino B. ir skundėsi bloga savijauta, todėl K. P. grįžo atgal. Tuomet inspektorius S. pasakė jam, kad jam rašomi protokolai. K. P. pasidomėjo už ką rašomi, tačiau P. nebenorėjo ginčytis, nes jį provokavo, todėl vėl išvažiavo. Tuomet trečią kartą paskambino B. ir sakė, jog jam bloga. K. P. vėl grįžo. Inspektoriai pusbrolio kieme buvo išbuvę gal pusantros valandos. Todėl jis liepė B. pasakyti inspektoriams, jog šie važiuotų lauk, nes čia ne valgykla. O jis pasakė, jog veža B. į ligoninę. Pastarasis pasakė pareigūnams, jog užrakina namus, liepė jiems važiuoti lauk ir įsėdo į K. P. mašiną. Pareigūnai išvažiavę sustojo kaime žiedinėje sankryžoje išsijungę visas šviesas. Specialiai užstatė kelią. K. P. priėjęs prie pareigūnų pasidomėjo kodėl šie stovi neįsijungę tamsiu paros metu gabaritų. Po to B. nusivežė į savo namus, davė vaistų.
5. Teismo posėdžio metu K. P. pripažino, jog nepateikė asmens dokumento, bet mano, jog tokios pareigos neturėjo. Nurodė, jog buvo užmiršęs, kad buvo prašomas pateikti dokumentą, bet peržiūrėjęs vaizdo įrašą, pamatė, jog pareigūnai vis dėlto prašė jo pateikti asmens dokumentą. Tačiau S. jį tikrai pažįsta, yra prieš jį nusistatęs ir provokuoja. Tuomet jis nieko nepažeidė ir neprivalėjo pateikti dokumento. Be to, asmens dokumento nesivežioja visur su savimi. K. P. nurodė, jog inspektoriai aiškino, kad jis juos „koliojęs“, tačiau to nebuvo. Jis tik abstrakčiai pasakė, jog „Lietuva maža, durnių daug“. O kai S. jam rašė protokolą, jis priėjęs pasidomėjo už ką jam rašomas protokolas bei pasakė: „pameni aš tau rašiau žinutę, besmegeni“. Tą žinutę rašė pasibaigus ankstesnei jo bylai, kurioje buvo kaltinamas nušovęs stirną. Durniais ir asilais jis pareigūnų nevadino. Vis tik dalį savo kaltės dėl žodžių „Lietuva maža, durnių daug“ K. P. vėliau pripažino. Tačiau pasak jo, žodis „besmegenis“ nėra įžeidžiantis ir pažymėjo, kad vaikai besmegenių dabar visur iš sniego prilipdę turi.
Šalies argumentai
6. K. P. teisme taip pat nurodė, jog administracinio nusižengimo protokolo jam niekas neįteikė. Sulijusį ir išblukusį protokolą jis rado visai neseniai savo verandoje. Tik susipažinęs su bylos medžiaga, peržiūrėjęs vaizdo įrašą pamatė, jog jam pro verandos, į kurią jis neina, langą buvo įmestas protokolas. Protokole buvo nurodyta 40 Eur dydžio bauda, kurią jis gal ir būtų sumokėjęs, jei jam būtų oficialiai įteikę tą protokolą. Pasak K. P., S. kelis kartus jam sakė, jog jam bus rašomas protokolas. O jis atsakė: „rašyk rašyk, jei yra už ką“. Tuo metu jis nemanė, jog jam rašys tą protokolą, nes jo įsitikinimu nebuvo už ką jo rašyti. S. neteikė jam protokolo. S. tik vijosi jį tamsoje su popieriais rankose, bet jis nuvažiavo. Negirdėjo S. žodžių „paimk protokolą“. Jokios žinutės jis negavo, kad jam surašytas protokolas. Gavo tik laišką, kad nubaustas 200 Eur bauda. Pašto dėžutės pas jį tuo metu nebuvo, dabar jau yra.
7. Teismo posėdžio metu nutarimą priėmusios institucijos atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. U. Rauckio teigimu, skunde išdėstytus argumentus paneigia byloje esanti filmuota medžiaga. Visų pirma, iš filmuotos medžiagos matyti, jog ne kartą pareigūnas M. S. prašė K. P. pateikti dokumentus, tačiau kelis kartus buvo kategoriškai atsisakyta tai padaryti. Antra, visiškai tikrovės neatitinka pareiškėjo teiginiai, jog jis necenzūriniais žodžiais nieko nevadino. Aiškiai girdėti, jog mažiausiai vieną kartą buvo pasakytas žodis „durniai“, kitą kartą žodis „besmegenis“. Tai traktuojama kaip pareigūno garbės ir orumo įžeidimas vykdant tarnybines pareigas. Pareiškėjo teiginiai, jog tai yra kažkokios senos nuoskaudos, neturi pagrindo, nes M. S. pateikti kaltinimai visiškai atitinka filmuotos medžiagos turinį ir yra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
8. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2022 m. birželio 24 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam K. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir ANK 507 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. birželio 24 d. trukdė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, atsisakė pateikti dokumentą asmens tapatybei nustatyti ir protokolui surašyti ir tokiais savo veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, taip pat įžeidinėjo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės inspektorius, tuo pažemino pareigūno garbę ir orumą; protokolo surašymo metu pasišalino. Už minėtus nusižengimus K. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuris laiku neįvykdytas. Minėto protokolo pagrindu priimtu 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu K. P. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį paskirta 100 Eur bauda; pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį – 200 Eur bauda; remiantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 200 Eur bauda.
10. Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. P. teigia, kad jis nepadarė skundžiamame nutarime nurodytų administracinių nusižengimų, todėl prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba sumažinti jam paskirtą baudą iki 40 Eur.
11. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
12. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).
13. Nagrinėjamu atveju Institucija K. P. kaltę dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir ANK 507 straipsnio 1 dalyje, grindė tarnybiniais M. S. ir V. O. pranešimais bei vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga.
14. Be kita ko, siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą bei išsiaiškinti aktualias ir reikšmingas aplinkybes, teisme buvo apklausti liudytojai M. S., V. O. ir P. B. .
15. Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. birželio 24 d. jis ir V. O. atvyko pas P. B., kadangi buvo gauta informacija apie turimus draudžiamus įrankius. Pasirodęs K. P. pradėjo reikalauti, kad pareigūnas jam kažką pateiktų. Vėliau pareiškėjas pradėjo pareigūnus terorizuoti, užstatė savo mašiną, kad nebūtų galima išvažiuoti, liudytoją išvadino besmegeniu. Pareigūnai prašė K. P. pateikti dokumentus, nes ketino surašyti protokolą dėl pareigūnų įžeidinėjimo, tačiau pareiškėjas reikalavimui nepakluso ir dokumentų nepateikė. K. P. buvo įspėtas, kad yra filmuojamas.
16. Liudytojas V. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. birželio 24 d. jis kartu su M. S. atvyko pas P. B., kadangi buvo gauta informacija, jog gali būti draudžiamų medžioklės įrankių. Pas P. B. buvo rasta kilpų gyvūnams gaudyti, bučiukas. Po to atvyko K. P., kuris pradėjo filmuoti, aiškino, kad pareigūnai neturi teisės čia būti. Po to K. P. užstatė mašiną, kad pareigūnai negalėtų išvažiuoti. M. S. paprašė K. P. pateikti dokumentus, tačiau pareiškėjas pareigūnus išvadino asilais ir besmegeniais. Liudytojas nurodė, kad jis rašė protokolą P. B., su K. P. nebendravo, tik girdėjo, kad K. P. nevykdė teisėtų reikalavimų ir įžeidinėjo pareigūnų garbę ir orumą. K. P. trukdė dirbti su P. B..
17. Liudytojas P. B. parodė, kad 2022 m. birželio 24 d. 21.30 val. atvažiavo gamtos apsauga, jis tuo metu buvo neblaivus. Pareigūnai klausė ar P. B. neturi draudžiamų daiktų, todėl liudytojas įleido pareigūnus pasižiūrėti. Pareigūnai rado kilpas, kurias liudytojas surinkdavo iš miško. Dar rado bučiuką. Liudytojas paskambino K. P., kadangi išsigando ir jam pasidarė bloga, ir K. P. atvažiavo. Buvo skambinta ir policijai siekiant pranešti, kad pareigūnai be pagrindo viską tikrina, tačiau policija atsisakė atvykti. Po to su K. P. išvažiavo iš kiemo, K. P. jam davė vaistų. Protokolą baigė rašyti apie 23 val. Pasak liudytojo, jis negirdėjo, kad pareigūnai būtų prašę K. P. pateikti dokumentus. Liudytojas taip pat nurodė, kad pareigūnai galėjo pravažiuoti pro K. P. automobilį – pareigūnams nebuvo užblokuotas kelias išvykti.
18. Teismo vertinimu, Institucijos surinkti įrodymai, kuriuos patvirtina liudytojų M. S. ir V. O. parodymai, yra pakankami pripažinti K. P. kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir ANK 507 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tokia išvada bus motyvuojama toliau nurodomais argumentais.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnio 1 dalyje, (ne)padarymo
19. ANK 507 straipsnio 1 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų institucijų tarnautojams ir pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti valstybės pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikomi tokie pažeidėjo veiksmai, kuriais jis pareigas vykdančiam valstybės tarnautojui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.
20. Pažymėtina, kad asmuo neturi teisės apie valstybės tarnautojus, vykdančius savo tiesiogines darbo funkcijas, sakyti bet ką, prisidengdamas žodžių „nuomonė“ ir (arba) „kritika“ reikšme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę nėra absoliuti, asmuo naudodamasis šia konstitucine laisve taip pat turi ir pareigą nepažeisti kitos demokratinėje visuomenėje ginamos vertybės – žmogaus garbės ir orumo.
21. Nors skunde K. P. neigia sakęs pareigūnams įžeidžiančius žodžius, tačiau apklausiamas teismo posėdyje vis tik pripažino, kad įvykio metu pasakė teiginius „Lietuva maža, o durnių daug” ir „pameni, aš tau rašiau žinutę, besmegeni”. Tačiau, pasak pareiškėjo, žodis „besmegenis“ nėra įžeidžiantis, kadangi vaikai dabar visur iš sniego yra prilipdę besmegenių. K. P. taip pat akcentavo, kad replika apie besmegenį buvo susijusi su anksčiau nagrinėta administracinio nusižengimo byla, kurios nagrinėjimo metu buvo kilę nesutarimų tarp jo ir M. S.. O dėl pasakymo „Lietuva maža, o durnių daug” K. P. savo kaltę teisme pripažino. Nurodė, jog už šį įžeidimą skirtą 40 Eur baudą būtų sumokėjęs, jei jam būtų tinkamai įteiktas protokolas.
22. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuoti aukščiau minėti K. P. pasisakymai. Iš vaizdo įrašo Nr. 2022_0624_214849 21 val. 49 min. matoma, kad pareigūnui M. S. priėjus prie K. P. automobilio, pastarasis sako „aš tau rašiau žinutę, besmegeni“ ir nuvažiuoja. Iš vaizdo įrašo Nr. 2022_0624_2121621 matyti, kad pareigūnas M. S. K. P. klausia, ar jis paims protokolą. 22 val. 17 min. P. sako „susitiksim teisme. Lietuva maža, o durnių daug“. Be to, tiek liudytojas M. S., tiek V. O. teisme patvirtino, jog K. P. pareigūną M. S. vadino besmegeniu, taip įžeisdamas pareigūno garbę bei orumą.
23. Šiuo atveju pareiškėjo išsakyti apibūdinimai pasireiškė netinkamais, neetiškais žodžiais, kurie suprantami kaip neigiami, užgaulūs, įžeidžiantys asmenį (taip pat ir pareigūną), sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas. Kreipinys į asmenį „besmegeni“ laikytinas įžeidžiu ir užgauliu, kadangi šis sudurtinis žodis yra sudarytas iš dviejų žodžių „be“ ir „smegenys“, t. y. tokiu žodžiu kreipiantis į žmogų paprastai siekiama pasakyti, kad asmuo yra be smegenų, kitaip tariant – neprotingas, nemąstantis, kvailas ir pan. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas siekė paneigti kreipinio „besmegeni“ užgaulų pobūdį teigdamas, jog vaikai lipdo besmegenius, teismas pažymi, kad minėtame vaizdo įraše šis kreipinys buvo skirtas ne iš sniego nulipdytam dirbiniui pavadinti, o nukreiptas į pareigūną M. S.. Be to, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog K. P. elgiasi įžūliai, iššaukiančiai, nepagarbiai bendrauja su pareigūnais, tyčiojasi iš jų, nevykdo jų teisėtų reikalavimų, demonstruoja bendrą neigiamą M. S. asmenybės vertinimą. Netinkamų, įžeidžiančių žodžių vartojimas pareigūno atžvilgiu vertintinas kaip jo garbės ir orumo pažeminimas ir atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje, sudėtį, todėl darytina išvada, kad K. P. teiginys „aš tau rašiau žinutę, besmegeni“ yra įžeidžiantis, žeminantis pareigūno M. S. garbę ir orumą. Nepasitenkinimas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbuotojo ar darbuotojų veiksmais, atliekamu darbu nėra pakankama, pagrįsta priežastis elgtis netinkamai ir nepateisina pareiškėjo neteisėtų veiksmų (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-92-360/2022). Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad K. P.kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 507 straipsnyje, visiškai įrodyta.
24. Atkreiptinas dėmesys, jog K. P. teisme tvirtino, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu jam nebuvo tinkamai įteiktas, todėl jis neturėjo galimybės sumokėti pasiūlytos 40 Eur dydžio baudos. Aptariamą administracinio nusižengimo protokolą, sulijusį ir išblukusį, K. P. teigė radęs visai neseniai savo verandoje ir jį pateikė teismui. Tuo pačiu K. P. pripažino, jog inspektorius M. S. kelis kartus jam sakė, jog bus rašomas protokolas, tačiau tuo metu jis nemanė, kad jam rašys tą protokolą, nes jo įsitikinimu nebuvo už ką. Be to, pareigūnas M. S. jam protokolo neteikė. Tačiau teismo vertinimu, tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai yra paneigti byloje surinktais įrodymais ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
25. Vaizdo įraše Nr. 2022_0624_21043 21 val. 6 min. matyti, kaip pareigūnas prašo K. P. pateikti asmens tapatybės dokumentą. K. P. paklausia kokiu tikslu jis privalo pateikti dokumentą. M. S. paaiškina, kad dokumentas reikalingas protokolui surašyti už įžeidinėjimą, už pavadinimą durniumi. K. P. sako „už ką? Ane? Rašyk, rašyk“. Eik tik, nejuokink.“ Vaizdo įrašo Nr. 2022_0624_2121621 22 val.16 min. girdėti, kaip pareigūnas M. S. klausia K. P. ar jis paims protokolą ir pasitikslina ar tikrai neims. K. P. atsako, jog ne, jau po laiko, ir kad su tais protokolais jie susitiks teisme. Vaizdo įraše Nr. 2022_0624_214849 taip pat aiškiai girdėti, kaip pareigūnas M. S., eidamas prie K. P. automobilio, kuriame pastarasis sėdi, klausia K. P. ar jis protokolą pasirašys, nes yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, informuoja K. P., jog jis nori jį supažindinti su jo teisėmis. K. P. pasidomi už ką patrauktas, su kokiomis teisėmis. M. S. paprašo K. P. išlipti iš automobilio, kad galėtų viską jam paaiškinti. Pamini, jog protokolas bus įmestas į K. P. pašto dėžutę. Tačiau K. P. tik replikuoja, jog M. S. su tuo protokolu atsidurs teisme ir nuvažiuoja.
26. Taigi iš byloje esančių vaizdo įrašų aiškiai matyti, jog K. P. buvo ne kartą informuotas apie jam rašomą administracinio nusižengimo protokolą. Būtent protokolui surašyti ir buvo prašoma K. P. pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taip pat inspektorius M. S. keletą kartų siūlė pareiškėjui paimti protokolą. Nors K. P. teigia negirdėjęs M. S. pasiūlymo paimti protokolą, tačiau šį pareiškėjo argumentą paneigia vaizdo įrašas, iš kurio girdėti kaip K. P. į pareigūno prašymą paimti protokolą sureaguoja neigiamai ir informuoja pareigūną, jog su tais protokolais jie dar susitiks teisme. Akivaizdu, jog pareiškėjas girdėjo pareigūną, nes buvo šalia ir reagavo į pareigūno žodžius reikšdamas įvairias pastabas. Be to, teisme pats K. P. nurodė, jog M. S. vijosi jį tamsoje su popieriais rankose. Tai tik patvirtina, jog pareiškėjui net keletą kartų buvo bandoma įteikti protokolą, tačiau pastarasis vengė priimti procesinį dokumentą ir pasišalino. Taigi akivaizdu, jog pareiškėjas tikrai suprato, jog jam yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau sąmoningai atsisakė jį pasirašyti ir priimti. Teismo posėdžio metu K. P. nurodė, jog pašto dėžutės tuo metu, t. y. 2022 m. birželio 24 d., jis neturėjo, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnui M. S. pasakius K. P., jog protokolas bus paliktas pašto dėžutėje, pastarasis nenurodė, jog pašto dėžutės neturi ir nebus galimybės joje palikti protokolo.
27. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas K. P. atsisakė priimti administracinio nusižengimo protokolą. Kadangi atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui, teismas konstatuoja, jog K. P. buvo tinkamai informuotas apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Taigi pareiškėjo argumentas, kad jis administracinio nusižengimo protokolo negavo, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi pats domėtis proceso eiga, privalo laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (ANK 577 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, (ne)padarymo
28. ANK 505 straipsnio 1 dalis asmenims nustato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
29. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo privalėjo vykdyti atsakingų institucijų nurodymuose nustatytus įpareigojimus, tai yra buvo tinkamas subjektas bei tai, kad asmeniui pateikti įpareigojimai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019). Tai yra blanketinė teisės norma, kuri nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje teisės normoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo siūloma ieškoti kito teisės akto teisės normose.
30. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
31. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2022 m. birželio 24 d. P. B. namo kieme K. P. trukdė Aplinkos apsaugos departamento inspektoriams vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, atsisakė pateikti asmens dokumentą tapatybei nustatyti ir protokolui surašyti, t. y. K. P. nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų. Iš aplinkos apsaugos pareigūnų M. S. bei V. O. parodymų duotų teisme, 2022 m. birželio 23 d. pareigūno M. S. tarnybinio pranešimo bei vaizdo įrašuose užfiksuotos medžiagos matyti, jog pareigūnas M. S. keletą kartų prašė K. P. pateikti savo asmens tapatybės dokumentą protokolo surašymui, tačiau pastarasis atsisakė tą daryti. Iš vaizdo įrašo Nr. 2022_0624_21043 matyti, kad filmuojant 21 val. 4 min. privačios namų valdos kieme (P. B. namo kieme) lauke yra šviesu. 21 val. 5 min. K. P. inspektoriui M. S. sako „neišvažiuosi iš kiemo, aš užrakinau, rakčiukus ištraukiau, galėsi per miškus važiuoti“. 21 val. 5 min. vaizdo įraše matomas automobilis, stovinis įvažiavimo į P. B. kiemą viduryje – galimybių išvažiuoti iš kiemo nepatraukus automobilio nėra. 21 val. 6 min. inspektorius M. S. K. P. paprašo pateikti asmens tapatybės dokumentą, kuris reikalingas protokolui surašyti. K. P. paklausia ką pateikti, o kai pareigūnas pakartoja reikalavimą, pareiškėjas atsako „jo, pateiksiu“, tačiau dokumento nepateikia. Pareigūnui dar kartą paprašius pateikti asmens tapatybės dokumentą, K. P. paklausia kokiu tikslu jis privalo pateikti dokumentą. M. S. paaiškina, kad dokumentas reikalingas protokolui surašyti už įžeidinėjimą, už pavadinimą durniumi. K. P. sako „už ką? Ane? Rašyk, rašyk“. Eik tik, nejuokink.“ M. S. dar kartą paprašius pateikti asmens tapatybės dokumentą, K. P. sako, kad M. S. jį puikiai pažįsta. Po to K. P. sako „eik nejuokink manęs, nachui, negausi tu nieko, jokių dokumentų“. Be to, iš vaizdo įrašo Nr. 2022_0624_21162 matyti, kad 21 val. 16 min. inspektorius M. S. paprašo K. P. patraukti mašiną. K. P. atsako „kol policija neatvažiuos, niekur netrauksiu“. Po to dar kartą pasako, kad netrauks, kad atsisako patraukti ir kad lauks policijos. Vaizdo įraše 21 val. 18 min. matomas įvažiavimas į P. B. kiemą – aiškiai matoma, kad išvažiuoti iš kiemo dėl įvažiavimo viduryje stovinčio K. P. automobilio, galimybių nėra.
32. Iš esmės analogiškas aplinkybes teisme nurodė ir liudytojai M. S. bei V. O.. Abu patvirtino, jog M. S., ketindamas surašyti K. P. protokolą dėl pareigūnų įžeidinėjimo, paprašė K. P. pateikti asmens dokumentą, tačiau K. P. nevykdė minėto reikalavimo. Be to, minėti liudytojai nurodė, jog K. P. užstatė savo mašiną, kad jie negalėtų išvažiuoti, trukdė dirbti su P. B.. Nors liudytojas P. B. teismo posėdžio metu parodė, jog pareigūnai galėjo pravažiuoti pro K. P. automobilį, nes pareigūnams nebuvo užblokuotas kelias išvykti, teismas pažymi, kad vaizdo įrašuose užfiksuota vaizdinė medžiaga paneigia šias liudytojo nurodytas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo netikėti ar nesivadovauti liudytojų M. S. ir V. O. teisme duotais parodymais, nes byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų abejoti šių liudytojų parodymais, kurie yra duoti prisiekus, logiški ir nuoseklūs, o taip pat atitinka rašytinę, vaizdinę administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą.
33. Pažymėtina, jog pareiškėjo K. P. pozicija dėl asmens dokumento nepateikimo šioje byloje nebuvo nuosekli. Savo skunde pareiškėjas tvirtina, jog pareigūnai jo neprašė pateikti asmens tapatybės patvirtinančio dokumento, nes pareigūnas M. S. jį pažįsta. Tačiau teismo posėdžio metu K. P. jau pripažino, kad inspektorius prašė jo pateikti asmens dokumentą, bet jis atsisakė tai padaryti. Vis tik K. P. teisme tvirtino, jog pareigos pateikti dokumentą jis neturėjo, nes nieko nebuvo pažeidęs. Tačiau toks K. P. argumentas nešalina jo atsakomybės ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes kaip jau minėta šioje nutartyje, nustatyta, jog K. P. įžeidė aplinkos apsaugos inspektorius, tuo pažemindamas pareigūnų garbę ir orumą, todėl jam pagrįstai buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas ir reikalaujama pateikti asmens dokumentą. K. P. teisme neneigė aplinkybės, jog inspektorius keletą kartų prašė patraukti nuo įvažiavimo automobilį, kad jie galėtų išvažiuoti. Be to, K. P. patvirtino, jog atsisakė tai padaryti iki kol atvyks policijos pareigūnai. Tiesa, teismo posėdžio metu K. P. tvirtino, jog inspektoriai galėjo išvažiuoti ir kitu keliu, kuris ėjo aplink sodybą, tačiau tai nekeičia fakto, jog K. P. nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų. Be to, byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog kelias ėjo aplink sodybą ir inspektoriai galėjo išvažiuoti kitu keliu. Juolab, jog ir vaizdo įraše Nr. 2022_0624_21043 užfiksuota, kaip 21 val. 5 min. K. P. inspektoriui M. S. sako „neišvažiuosi iš kiemo, aš užrakinau, rakčiukus ištraukiau, galėsi per miškus važiuoti.“
34. Priešingai, nei mano pareiškėjas, nagrinėjamoje situacijoje aplinkos apsaugos pareigūnai turėjo teisę pagal jiems teisės aktų suteiktus įgaliojimus (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnis) surašyti protokolą, teisės aktą pažeidžiančio asmens prašyti pateikti jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Taigi neabejotina, kad aplinkos apsaugos pareigūno M. S. duotas nurodymas – pateikti savo tapatybę patvirtinančius dokumentus, buvo teisėtas.
35. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismui nekyla visiškai jokių abejonių dėl to, jog K. P. suprato, kad jis kliudo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, sąmoningai ir piktybiškai nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų – nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nepatraukė nuo kelio automobilio, trukdančio pareigūnams išvažiuoti, todėl skundžiamu nutarimu jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
36. Teismo posėdžio metu K. P. prašė teismo nutarimą panaikinti arba sumažinti jam paskirtą baudą iki 40 Eur, t. y. sumažinti paskirtą baudą iki tokios sumos, kokia buvo pasiūlyta sumokėti administraciniu nurodymu. Tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių sprendimą tenkinti K. P. prašymą sumažinti baudos dydį. Pažymėtina ir tai, kad prašymo tenkinimas ir administracinės nuobaudos sumažinimas iš esmės reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, kadangi ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) gali paskirti mažesnę baudą nei ANK sankcijoje numatyta minimali bauda arba asmeniui paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas, yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimui. Išimtis iš nurodytų bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
37. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų K. P. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir mažinti paskirtą baudą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių K. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, galutinė bauda buvo paskirta įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobūdį. Taigi spręstina, kad paskirta bauda nėra aiškiai per griežta ar neatitinkanti teisingumo ir proporcingumo principų. Teismo nuomone, paskirta bauda buvo individualizuota tinkamai. Teismas konstatuoja, jog galutinė bauda buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, iš esmės atitinka K. P. padarytus administracinius nusižengimus, todėl keisti šią skundžiamo nutarimo dalį nėra jokio pagrindo.
38. Nurodytų aplinkybių viseto pagrindu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas
nutaria:
Skundo netenkinti.
Palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3671-2022 nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.