Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

1. S. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad tyčia nužudė savo šeimos narį, o būtent: jis, 2021 m. rugpjūčio 16 d., 14.45 val., visureigyje BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje prie (duomenys neskelbtini), pastato konflikto su sutuoktine T. U. metu, išsitraukęs rankinį trumpavamzdį šaunamąjį ginklą - pistoletą „Kevin ZP98“, Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia šovė du kartus į krūtinės ląstą per kairę rankos plaštaką, tuo padarydamas šautines krūtinės ląstos žaizdas su krūtinkaulio lūžiu, plaučių, dešinio diafragmos kupolo, širdiplėvės bei širdies sužalojimą, šautines žaizdas kairėje plaštakoje, svetimkūniai (kulkos), šautinę žaizdą kairėje plaštakoje, tyčia šovė du kartus į galvą, tuo padarydamas dauginius kaukolės lūžius bei galvos smegenų sužalojimus, dėl patirtų galvos ir krūtinės ląstos sužalojimų visumos, T. U. įvykio vietoje mirė, ir taip tyčia nužudė savo šeimos narį.

2. S. U. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įgijo bei neturėdamas leidimo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje seife laikė fabrikinės gamybos 12-to kalibro medžioklinius du šovinius, skirtus šaudyti iš 12-to kalibro medžioklinių šautuvų, priskiriamų prie C kategorijos šaunamųjų ginklų, iki kol 2021 m. rugpjūčio 16 d., 20.25 val., šoviniai buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

Nuteistojo S. U. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Nors apeliaciniame skunde tiesiogiai nenurodyta, bet iš apeliacinio skundo turinio ir gynėjo pasisakymų, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, galima suprasti, kad gynėjas kelia afekto būsenos buvimo klausimą, t. y. kad nuteistasis S. U. nužudė savo sutuoktinę staiga labai susijaudinus, t. y. būdamas fiziologinio afekto būsenoje. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje, kuri kilo kaip atsakas į jį psichotraumuojančią situaciją, įgavo dėl traumuojančių poveikių atsiradusio ir susikaupusios emocinės įtampos iškrovos formą bei turėjo esminės įtakos jo sąmonei bei veiklai, t. y. sutrikdė nuteistojo gebėjimą visapusiškai teisingai suvokti, kritiškai vertinti situaciją bei savo veiksmus ir valingai, racionaliai organizuoti (kontroliuoti, koreguoti) savo elgesį. Taigi, veika padaryta kilus staiga susiformavusiai tyčiai, nesant smerktinų motyvų ir tikslų.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Teismai atkreipia dėmesį į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertina, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2007, 2K-271/2008, 2K-155/2009 ir kt.), atsižvelgia į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288/2006, 2K-723/2007 ir kt.), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2010, 2K-130/2009, 2K-604/2005 ir kt.), į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2008, 2K-604/2005, 2K-275/1999 ir kt.).

11. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, taip pat vertinant ir teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvadas. Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78 TPK-211/2021 matyti, kad S. U. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo patologinio ar fiziologinio afekto būsenoje, remiantis tiriamojo parodymais ir paaiškinimais, jis galėjo būti stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje, kuri kilo kaip atsakas į jį psichotraumuojančią situaciją, įgavo dėl traumuojančių poveikių atsiradusios ir susikaupusios emocinės įtampos iškrovos formą ir turėjo esminės įtakos tiriamojo sąmonei ir veiklai - sutrikdė jo gebėjimą visapusiškai teisingai suvokti, kritiškai įvertinti situaciją bei savo veiksmus (jų pavojingumą, pasekmes) ir valingai, racionaliai organizuoti (kontroliuoti, koreguoti) savo elgesį. S. U. gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme. S. U. būdingos pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatybės (aprašytos tiriamojoje akto dalyje) neturėjo esminės įtakos jo elgesiui jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu. S. U. elgesys netikėtoje, greitai kintančioje, jam nenaudingoje, frustracinėje situacijoje gali būti įvairus, priklausomai nuo daugelio faktorių (tos situacijos reikšmės tiriamajam, jo veiklos motyvų ir tikslų, jo emocinės būsenos ir kt.) (t. 3, b. l. 174–185).

12. Gynėjas ginčydamas minėto ekspertizės akto išvadų patikimumą ir pagrįstumą bei pagrįsdamas savo teiginius dėl afekto būsenos buvimo, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismui pateikė Teisės psichologo kontoros „ Tei-Psi-Ko“ 2022 m. rugsėjo 28 d. teisės psichologijos specialistų išvadą (t. 5 b. l. 6–18), kurioje nurodytas specialistų S. A., A. S. ir F. A. byloje esančio teismo psichologinės psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 78TPK-21/2021 vertinimas, kurioje be kita ko nurodyta, kad minėtame akte nėra pateikiamas S. U. pusiau struktūruoto interviu transkribtas ar garso įrašas, nėra pateikiamas stebėjimo protokolas, nėra nurodomi konkretūs psichologinio įvertinimo instrumentai, kas su kelia pagrįstą abejonę dėl naudotų metodų tinkamumo; šio ekspertizės akto informacija negali būti vertinama kaip patikima, nes me visi atsakymai pagrįsti ekspertizės akte pateikiamu turiniu, yra pateikiama subjektyvi eksperčių nuomonė; ekspertizės akto trečiasis atsakymas , kur nurodyta, kad tiriamasis savo veiksmų esmę suvokti ir juos valdyti galėjo, prieštarauja ketvirtam atsakymui, kur teigiama, kad tiriamojo patiriama emocinė būsena sutrikdė jo gebėjimą visapusiškai teisingai suvokti, kritiškai įvertinti situaciją bei savo veiksmus (jų pavojingumą, pasekmes) ir valingai, racionaliai organizuoti (kontroliuoti, koreguoti) savo elgesį; eksperčių išvada, kad S. U. nebuvo patologinio ar fiziologinio afekto būsenoje ir, kad S. U. būdingos pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, yra nepagrįsta ir neatitinka surinktų duomenų turinio.

13. Siekiant išsiaiškinti nuteistojo S. U. emocinę būseną įvykio metu, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas specialistas A. S., kartu su kitais specialistais pateikęs teismui minėtą 2022 m. rugsėjo 28 d. teisės psichologijos specialistų išvadą, kuris paaiškino, kad jam ir kitiems specialistams tyrimui buvo pateiktas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-211/2021, baudžiamosios bylos medžiaga nebuvo pateikta, su tiriamuoju asmeniu gyvai jam neteko bendrauti, jo užduotis buvo ištirti minėtą ekspertizės aktą. Ištyrus minėtą ekspertizės aktą, jis pastebėjo, kad metodologinis ekspertinis tyrimas buvo nenuoseklus, jo manymu ekspertų tyrimas nebuvo pagrįstas moksliniais principais ir mokslinėmis metodologijomis, kai kurios metodikos akte buvo įvardintos paviršutiniškai, neatskleistas jų turinys. Jo manymu, eksperčių išvada, kad S. U. nebuvo nei patologinio, nei fiziologinio afekto būsenoje prieštarauja pačių eksperčių pasisakymams, kad S. U. buvo labai stipraus susijaudinimo būsenoje ir tai galėjo paveikti jo mąstymą, veiksmus ir situacijos suvokimą. Jis neatmeta tikimybės, kad afekto būsena buvo. Išvadoje yra pateikta S. U. charakteristika, tačiau nėra aišku, kaip ši informacija buvo vertinama ir kokią įtaką ši informacija turėjo išvados darymui. Pasak šį specialistą, ekspertizės akte yra nurodytos dvi sąvokos: afekto būsena ir didelio susijaudinimo būsena, tačiau jam iš ekspertizės akto neaišku, kuo jos skiriasi, kodėl nurodyta itin stipri emocinė būsena neatitinka afekto būsenos. Jo manymu, pačioje eksperčių išvadoje yra pateikta daug veiksnių, kurie galėtų indikuoti, kad afekto būsena galėjo būti arba tai, kad negalima atmesti tikimybės, jog afekto būsena buvo, t. y. ilgas laikotarpis, kai S. U. buvo emocinėje įtampoje, nesidžiaugė santykiu su žmona, subjektyviai S. U. jautė pažeminimus, buvo neseniai gavęs skyrybų dokumentus, buvo neatsižvelgiama į jo nuomonę, vertybes, tuo tarpu pats S. U. apibūdinamas kaip nekonfliktiška asmenybė, kuri problemas sprendžia konstruktyviai ir siekia visiems palankaus sprendimo, todėl visi paminėti veiksmai buvo jam kaip trigeris. Buvo svarbus ir pats įvykis važiuojant jam ir žmonai automobiliu, kuomet S. U. galutinai susivokė, kad jo buvusi žmona į jokias kalbas neina ir nėra šansų ieškoti kompromisų, buvo neigiamai akcentuojami kai kurie vertybiniai dalykai, kad jų nebus paisoma, nepaisant to, kad su žmona santykiai buvo atšalę jau apie 5 metus, ir S. U. tai buvo netikėta, staiga, neapgalvota. Specialisto nuomone, neatmetama galimybė, kad S. U. iššauti daugiau nei du šūviai prilygsta automatiniam elgesiui, kas, specialisto manymu, būdinga esant afekto būsenai. Užfiksuotas protokoluose S. U. elgesys iškart po šūvių gali rodyti buvus afekto būseną – sąmonės praplatėjimą, suvokimą, kas įvyko, gailesčio atsiradimas, policijos iškvietimas – dažniausi požymiai, kai išeinama iš afekto būsenos. Ekspertizėje yra parašyta, kad S. U. tik po įvykio pradėjo matyti, kad aplink vaikšto kažkokie tai žmonės, tačiau jis juos ne iš karto pastebėjo. Jam yra neaišku, kodėl S. U. būsena neatitiko afekto būsenos, nors ekspertizės akte nurodyta, kad ta būsena turėjo esminės įtakos S. U. sąmonei ir veiklai. Ekspertizės akte nurodyti kriterijai - ,,tiriamasis asmuo galėjo būti stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje ir tai turėjo esminės įtakos jo sąmonei, veiklai, sutrikdė gebėjimą teisingai suvokti ir įvertinti veiksmus, racionaliai organizuoti savo elgesį“ atitinka afekto būsenos sampratą ir apibrėžimą. Specialistas nurodė, kad neturėdamas prieigos prie visų duomenų, jis kategoriškai negali konstatuoti S. U. buvus afekto būseną. .

14. Priešingai nei teigiama gynėjo pateiktoje specialistų išvadoje, teismo posėdyje apklausta ekspertė A. S. (psichologė), pateikusi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2021 m. lapkričio 10 d. – gruodžio 31 d. ekspertizės akto Nr. 78TPK-211/2021 išvadą (t. 3, b. l. 174 – 185) paaiškino, kad psichiatro kompetencija yra nustatyti psicho sutrikimas, ypatingas emocines būsenas, o fiziologinis afektas yra psichologo kompetencija. Jos ir ekspertės – psichiatrės akto pradžioje yra nurodyti visi jų tyrime naudoti tyrimo metodai, visi jie yra patvirtinti direktoriaus įsakymu. Taip pat ši ekspertė paaiškino, kad atliekant teismo ekspertizę nėra privaloma papildomo dokumentavimo, kuris yra būtinas, atliekant mokslinius tyrimus. Vienas iš jų nurodytų metodų yra gyvenimo ir socialinių duomenų analizė. Pati ekspertizės išvada jau yra formuluojama ten, kur yra užvadinta -,,kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada“ ir šioje vietoje vyksta visa duomenų analizė, apibendrinimas, sintezė ir išvadų pateikimas. Kaip paaiškino ši ekspertė, atliekant tyrimą iš esmės vyksta pokalbis su tiriamu asmeniu, klausimai užduodami atitinkamai pagal situaciją ir nurodyta, kokie uždaviniai yra iškelti ekspertui. Tai nėra kažkoks tai struktūruotas ar iš anksto paruoštas interviu, ekspertas pasižymi tam tikrus dalykus, kurie jam yra svarbūs formuojant ekspertizės išvadą, tačiau garso ir vaizdo įrašai nėra atliekami, jokia perteklinė informacija nėra kaupiama ir ji nėra pateikiama, nes ekspertizės atlikimo metu yra svarbu įvertini ir simuliacijos galimybę, todėl perteklinės medžiagos kaupimas ir platinimas sukurtų sąlygas simuliuoti psichikos sutrikimus. Jai buvo nurodyta įvertinti, ar S. U. sirgo psichikos liga, ar buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, ar dėl savo psichikos būklės nusikalstamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nebuvo nustatyta požymių, kad tuo metu S. U. būtų pasireiškęs laikinas psichikos sutrikimas. Laikino psichikos sutrikimo būsenoje turėtų išsivystyti tam tikri psichikos pakitimai, kurie leistų jam diagnozuoti tam tikrą psichikos sutrikimą pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių. Iš esmės tai būna ypatingai sunkūs psichikos pakitimai, kurie gali reikštis psichozine simptomatika, tačiau šių dalykų nebuvo fiksuota. Iš esmės grubūs psichikos sutrikimai išsivysto tuomet, kai sutrinka orientacijos suvokimas, išsivysto psichozinė simptomatika, kuri labai dezorganizuoja asmens elgesį, ir toks psichikos sutrikimas paprastai taip greitai nepraeina. Ekspertizei pateiktoje medžiagoje buvo duomenų, kad po įvykio S. U. lankėsi pas psichologę. Įvertinus psichologo įrašus buvo nustatyta, kad jis skundėsi tam tikrais pakitimai, tačiau tai įvertinus, šie pakitimai nesiekė psichikos sutrikimo lygmens, t. y. buvo visiškai adekvati emocinė reakcija į tam tikrus veiksnius. Kaip nurodė ekspertė, S. U. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) simptomatika, tačiau nesiekianti psichikos sutrikimo lygmens. Jeigu būtų patologinis afektas, t. y. laikinas psichikos sutrikimas, tai iš esmės šis sutrikęs elgesys turėtų atsispindėti tiek į įvykio vietą atvažiavusių pareigūnų protokoluose, jų tarnybiniuose pranešimuose, tiek jis būtų stebimas atliekant procesinius veiksmus iš karto po įvykio, tačiau to byloje fiksuota nebuvo. Dėl patologinio ir fiziologinio afekto ekspertė paaiškino, kad patologinis afektas tampa psichikos sutrikimu, ką ekspertai vadina laikinu psichikos sutrikimu. Fiziologinį afektą vertina psichologas ir jis nepereina į psichikos sutrikimo lygį, t. y. asmeniui nepasireiškia psichikos sutrikimo kriterijai. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad specialistas A. S. daugiau kalbėjo apie moksliniam tyrimui taikomus reikalavimus, tuo tarpu ekspertas ekspertizės metu privalo būti nešališkas ir negali nusistatyti tam tikrų tikslų ir tikslinti hipotezių. Teismo ekspertas vertina visą gautą turimą medžiagą iš kurios susidėlioja vienas bendras vaizdas. Teismo ekspertas negali turėti išankstinės nuostatos. Dėl to, kad S. U. apie penkis metus konfliktavo su žmona, gavo žinią apie santuokos nutraukimą, apie sutuoktinės ketinimą keisti pavardę ir kt. S. U. laikinas psichikos sutrikimas neišsivystė, nes S. U. elgsena nebuvo tiek sutrikusi, kad atspindėtų laikiną psichikos sutrikimą, jo fizinė orientacija laike nebuvo sutrikusi. Tai, kad S. U. po įvykio iškvietė policiją, pareigūnus, rodo, kad S. U. pakankamai gerai orientavosi, nes jis pats susirado telefono numerį, paskambino, pasisakė. Tai leidžia manyti, kad jam laikinas psichikos sutrikimas nepasireiškė. Laikinas psichikos sutrikimas gali tęsti įvairiai, tiek minutes, tiek valandas. Dėl specialisto nurodytų aplinkybių, kad S. U. sąmonė įvykio metu buvo susiaurėjusi, jis iššovė keletą šūvių, mašina važiavo viduryje gatvės tarp kitų žmonių, S. U. psichikos sutrikimas nepasireiškė. Jeigu būna ūmus psichozinis sutrikimas, tuomet asmens elgesys būna dezorganizuotas, jis nesusivokia aplinkoje, tikrai neskambina pagalbos telefonu, greičiausiai elgesys būtų fiksuotas, toks asmuo greičiausiai būtų patekęs į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros ligoninę. Ekspertė taip pat paaiškino, kad ekspertizės atlikimo metu buvo stebėta tam tikra S. U. emocinė reakcija, nerimo, depresinė simptomatika, atsižvelgiant į esamą vidinę simptomatiką, ir visą tai atitiko adaptacijos sutrikimo kriterijus. Būtent toks sutrikimas buvo konstatuotas. Pabrėžtina, kad ekspertizės atlikimo metu psichikos būsena ir psichikos sutrikimas iš esmės reikšmingas tik vertinant procesinį veiksnumą.

15. Taipogi ir apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė V. J. paaiškino, kad patologinio afekto konstatavimas priklauso psichiatro kompetencijai, teismo psichologijos tiriamos paprasto emocinio susijaudinimo būsenos yra tokios emocinės reakcijos, kurios neturi esminės įtakos asmens sąmonei ir veiklai, o stipraus emocinio susijaudinimo būsenos turi įtakos asmens sąmonei ir veiklai. Stipraus emocinio susijaudinimo būsenų spektras yra didesnis, negu vien tik fiziologinis afektas ir šios stipraus emocinio susijaudinimo būsenos atitinka tokius kriterijus, kad jos kyla staiga, netikėtai, subjektyviai netikėtai pačiam asmeniui, kyla kaip atsakas į psichotraumuojančią situaciją, kuri priklauso nuo nukentėjusiojo veiksmų, turi aiškią trifazę struktūrą, ir vystymosi viršūnė šios būsenos pasireiškia daliniu afektogeniniu sąmonės susiaurėjimu, suvokimo fragmentiškumu ir veiksmų valingo reguliavimo sutrikimu su kontrolės kritimu ir veiksmų prognozės kritimu. Ši ekspertė taip pat nurodė, kad skiriasi šios stipraus emocinio susijaudinimo būsenos, t. y. fiziologinis afektas, kumuliacinis afektas, emocinio susijaudinimo bei emocinės įtampos būsena, kurios skiriasi nežymiai, pagrindiniai jų kriterijai, tačiau klasikinio fiziologinio afekto būsena yra atsakas į vienkartinį traumuojantį poveikį. Pasak ekspertę, šioje situacijoje vienkartinio traumuojančio poveikio nebuvo, psichotraumuojanti situacija klostėsi ilgai, tam tikrą laiką, įvairių veiksmų pasėkoje emocinė įtampa augo. Taip pat ji nurodė, kad ekspertizės metu konstatuota emocinio susijaudinimo būsena. Ši parengiamoji fazė yra ištęsta laike. Tai yra keli traumuojantys poveikiai, emocinės įtampos kaupimasis, kol ši emocinė įtampa pasiekia aukščiausią tašką, kai ji trūksta ir pasireiškia tokiais požymiais, kurie nurodyti ekspertizės akte. Gal tas sprogimas nėra ryškiai išreikštas, taip pat ne taip stipriai yra išreikšta trečioji arba afektinės astenijos fazė, todėl atsižvelgus į visus tuos požymius, kad tai buvo ne vienkartinis poveikis, jog kiek silpniau išreikšta astenijos fazė, buvo konstatuota ne fiziologinio afekto būsena, o stipraus emocinio susijaudinimo būsena, tačiau jos poveikis asmens elgesiui yra toks pats, kaip ir fiziologinio afekto būsenos, t. y. sutrikdo gebėjimą visapusiškai teisingai suprati savo veiksmų reikšmę ir pasekmes bei pilnai ir valingai kontroliuoti savo veiksmus tokioje situacijoje. Apibendrinus, tiriamojo parodymus ir paaiškinimus, iki byloje nagrinėjamo įvykio, tiriamojo šeimoje susiklostė situacija: yra pasikeitęs sutuoktinės elgesys jo atžvilgiu, ypač žinia apie skyrybas, sutuoktinės santykius (duomenys neskelbtini), turėjo tiriamojo psichotraumuojantį poveikį ir kėlė jam neigiamus emocinius išgyvenimus. Tiriamasis bandė ieškoti situacijos sprendimo, kažkaip tai keisti, imtis kažkokių tai veiksmų, susitaikyti su esama padėtimi, tačiau susidūrus su nesėkmėmis, ir situacijai nesikeičiant, augo emocinė įtampa, tiriamasis fiksavo su tos situacijos keliamais neigiamasis išgyvenimais, o įvykio dieną gautas skyrybų sutarties projektas atgaivino negatyvias tiriamojo mintis ir prislopintus neigiamus išgyvenimus, sukėlė emocinę įtampą, kuri byloje nagrinėjamos veikos momentu pasiekė savo kulminaciją ir padarė vieną traumuojantį poveikį, t. y. po sutuoktinės žodžių sekė susikaupusios įtampos iškrova, kuri pasireiškė daliniu sąmonės susiaurėjimu, t. y. sąmonė fiksuota ties dominuojančiais emociniais išgyvenimais, afektogininiu objektu, fragmentišku įvykio aplinkybių suvokimu, gebėjimu adekvačiai ir kritiškai vertinti situaciją, kontroliuoti savo veiksmus ir prognozuoti galimus su pasekme praradimus, tiriamajam nebūdingą impulsyvaus ir agresyvaus elgesio formų atsiradimą, po to sekusį psichinės įtampos atoslūgį. Šiuo atveju buvo įvertinta visa santykių tarp tiriamojo ir jo sutuoktinės istorija, visa jų skyrimosi istorija, įvertinti visi emociniai tiriamojo išgyvenimai ir jų dinamika iki pat nusikaltimo padarymo ir jo metu, atsižvelgiant į tiriamajam būdingas asmenybės ypatybes, kas pažymėta išvadoje, kad įvykio metu, kai emocinė įtampa pasiekė savo kulminaciją, įvyko jos iškrova, pasireiškė tiriamajam nebūdingos elgesio formos, t. y. vienas iš tokių stipraus emocinio susijaudinimo būsenos požymių, kai asmuo elgiasi netipiškai, nebūdingai sau. S. U. nebuvo psichikos sutrikimo būsenoje, todėl pagal psichikos būklę jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau jis buvo tokioje emocinėje būsenoje, kuri apriboja jį šio gebėjimą. Tokiu atveju, kaip paaiškino ekspertė, žmogaus orientacija aplinkoje yra susiaurėjusi. Tas afektogeninis sąmonės susiaurėjimas reiškia, kad sąmonė susiaurėja, ir dėmesys susiaurėja iki vieno dirgiklio. Sąmonėje dominuoja afektiniai motyvai, kurie išstumia visą kitą, dominuoja tik emocijos, todėl nebekreipiamas dėmesys į aplinką. Emocijų dominavimo asmuo nesugebėjo numatyti, kad jo veiksmai yra potencialiai pavojingi ir kokias pasekmes jie gali sukelti. Retrospektyviai įvertinus visus turimus duomenis, S. U., remiantis jo paaiškinimais, galėjo būti tokioje būsenoje, tačiau kategoriškai tą tvirtinti nėra galimybės, nes jos betarpiškai nestebėjome žmogaus elgesio tuo metu, bet rėmėsi visais turimais duomenimis. Ekspertizės akte yra išanalizuota, kaip ir kada S. U. prasidėjo neigiami emociniai išgyvenimai, susiję su skyrybų situacija, kaip jis bandė į tai reaguoti ir su tuo susitvarkyti, bandė išspręsti tuos reikalus. Visos tos nurodytos aplinkybės padarė tiriamajam traumuojantį, frustruojantį poveikį ir vėl išprovokavo kažkiek tai jau aprimusių emocinių išgyvenimų prasiveržimą. Iš S. U. parodymų matyti, kad jis, prieš vykdamas susitikti su sutuoktine, buvo susijaudinęs, buvo emocinės įtampos būsenoje, tačiau tai neperžengė paprasto susijaudinimo ribų, nebuvo stipraus emocinio susijaudinimo tuo momentu. Galima sakyti, kad kilo įtampos laipsnis, bet jis nepasiekė tokio lygio, kokį pasiekė betarpiškai nusikalstamos veikos padarymo metu. Iš tiriamojo žodžių matyti, kad visas pokalbis su sutuoktine vyko pakeltais tonais ir tai kėlė emocinės įtampos lygį. S. U. pasiėmė ginklą prieš vykdamas į įvykio vietą susitikti su žmona, jis, nerasdamas kitos išeities, nusprendė pagąsdinti sutuoktinę ginklu, kad galbūt ji jau sutiks su jo prašymu ir nepasiliks jo pavardės, jam šioje sudėtingoje situacijoje tai pasirodė kaip vienintelis galimas sprendimas – pagąsdinti. Pagal tiriamojo žodžius, jis neturėjo ketinimų nužudyti sutuoktinę, norėjo ją pagąsdinti. Šis jo pagąsdinimas pokalbio metu jam nepadėjo, nes sutuoktinė visiškai praignoravo jo žodžius apie tai, kad jis turi ginklą. Tai tapo dar viena tiriamojo nesėkme bandant pakeisti situaciją, dar vienu frustruojančiu poveikiu. Emociniai išgyvenai - neviltis, bejėgiškumas, galimai nuoskauda, užvaldė tiriamojo sąmonę, skatindami emocinės įtampos augimą, galiausiai sutuoktinė griežtai nutraukė pokalbį. Tiriamojo žodžiais: ,,ji ant manęs užvažiavo, šaukė ,,lipk lauk, ieškok advokato, dink, lipk iš mašinos, ieškok advokato“ - tuo metu suvokus, kad viskas žlugo, nepavyko pasiekti savo tikslų, kad pastangos išsaugoti santuoką yra bevaisės, emocinė įtampa pasiekė savo kulminaciją – S. U. išsitraukė ginklą ir iššovė. S. U. buvo stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje, kuri įgavo emocinės iškrovos formą. Emocinės būsenos protrūkį lėmė ilgalaikė psichotraumuojanti situacija dėl emocinės įtampos kaupimosi. Ilgalaikė psichotraumuojanti situacija susiklostė dėl sutrikusių santykių šeimoje ir skyrybų. S. U. žmonos veiksmai prieš pat šūvius, taip pat ir ankstesni veiksmai turėjo įtakos šiam pratrūkimui. Svarbu ne tik tai, kokios yra išorinės aplinkybės, bet ir kaip pats asmuo jas subjektyviai suvokia ir įvertina. Ir tiriamojo vidiniai procesai, suvokimas apie situaciją, ir išoriniai veiksniai, konkrečiu atveju jo sutuoktinės turėjo įtakos. Skirtumas tarp fiziologinio afekto būsenos ir stipraus emocinio susijaudino, kuris nesiekia afekto būsenos, iš esmės yra tik vienas kriterijus, kuris skiria šiuos du, visa kita yra vienkartinio traumuojančio poveikio nebūvimas. Klasikinis fiziologinis afektas kyla kaip atsakas į vienkartinį traumuojantį poveikį, kumuliacinis afektas ar kitos stipraus emocinio susijaudinimo būsenos kyla kaip atsakas į daugkartinius psichotraumuojančius faktus. Ten yra emocinės įtampos kaupimosi fazė. Parengiamoji fazė trunka ilgai. Psichotraumuojanti situacija susiklostė ne dėl vienkartinio traumuojančio poveikio, o dėl daugelių poveikių. Sutuoktinės paskutiniai žodžiai S. U. ,,lipk lauk iš mašinos“ buvo paskutinis poveikis, kuris turėjo lemiamos įtakos, bet ne vienkartinis. Prieš tai buvo skyrybų pareiškimas, bandymai susitaikyti. Ši psichotraumuojanti situacija tęsėsi, skatino emocinės įtampos augimą, ir pasiekė savo piką nusikaltimo padarymo metu. S. U. stipraus emocinio susijaudinimo būsena neatitinka fiziologinio afekto būsenos diagnostinių kriterijų, bet ji kyla kaip atsakas į psichotraumuojančią situaciją, atitinka kitus stipraus emocinio susijaudinimo būsenos požymius. Fiziologinis afektas yra viena iš stipraus emocinio susijaudinimo būsenų ir atitinka tuos požymius, kyla kaip atsakas į psichotraumuojančią situaciją, kuri priklauso nuo nukentėjusiojo veiksmų, turi trifazę struktūrą, kyla staiga, ir jos vystymosi viršūnėje pasireiškia tam tikri požymiai, t. y. afektogeninis sąmonės susiaurėjimas, elgesio reguliacijos sutrikimas ir kt. požymiai, t. y. sutrikdomas asmens elgesys. Sąvoka – „labai susijaudinus“ yra teisinė kategorija, o teismo psichologijoje stipraus emocinio susijaudinimo būsenos yra kelios, t. y. ir fiziologinis afektas, ir kumuliacinis afektas, ir emocinės įtampos būsena. Dėl psichikos būklės S. U. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl emocinės būklės - tai sutrikdė jo gebėjimą visapusiškai teisingai suvokti, kritiškai įvertinti savo situaciją, savo veiksmus, apribojo jo gebėjimą valdyti savo veiksmus. Dėl teisės specialistų pastabų dėl ekspertizės akto ekspertė nurodė, kad specialistai savo išvadoje sutapatino mokslinį ir psichologinį tyrimą su psichologiniu įvertinimu, kuris atliekamas ekspertizės kontekste. Toks pats psichologinis įvertinimas atliekamas bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Psichologinis įvertinimas ir pati psichologinė ekspertė atlikta vadovaujantis visais teisės aktais, reglamentuojančiais tiek medicinos psichologo veiklą, tiek teismo psichologo eksperto. Tai susiję ir su tyrimo metodais, jų pateikimu ir aprašymu. Ekspertiniu požiūriu individualios psichologinės ypatybės turi esminės įtakos elgesiui tuomet, kai jos trukdo, apriboja sugebėjimą pilnai suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valingai reguliuoti, ir kontroliuoti nusikalstamos veikos padarymo metu. Tokių individualių psichologinių ypatybių, asmenybės bruožų ar pažintinės veiklos ypatybių tiriamajam nebuvo nustatyta, esminę įtaką jo elgesiui turėjo jo emocinė būsena. Ekspertizės tyrimo objektas nėra visų tiriamųjų elgesio variacijų, įvairiausiose situacijose aptarimas ir nagrinėjimas. Psichologinio vertinimo išvadoje buvo pažymėta, kad susidūrus su kliūtimis ir sunkumais asmuo gali įvairiai reaguoti, nors vyrauja tam tikros krypties reakcijos, tačiau būtų neetiška teigti, kad toks elgesys pasireikš visose nenaudingose, netikėtose, frustuojančiose situacijose.

16. Apeliacinės instancijos teismui ekspertėms pateikus papildomai gautas iš Greitosios pagalbos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir 17 d. S. U. medicinines korteles (t. 5 b. l. 64-67), ekspertės V. J. paaiškino, kad papildomai pateikti duomenys jos teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės akto išvados nepakeis. Taip pat ši ekspertė nurodė, kad šiose kortelėse yra aprašyta tiriamojo somatinė būsena, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra psichikos sutrikimas ar psichologinė problema. Kortelėse parašyta, kad S. U. patyrė stresą, skundžiasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau tai galima vertinti kaip natūralią organizmo reakciją į stresą, į tai, kas atsitiko, tačiau šie duomenys jos išvados nekeičia. Kaip paaiškino ekspertė, prieš įvykį S. U. susikaupusi emocinė įtampa, kuri pratrūko byloje nagrinėjamo įvykio metu, atslūgsta pakankamai greitai, nėra taip, kad dar kelis mėnesius žmogus jaustų išgyvenimus. Šie greitosios pagalbos kortelėse aprašyti simptomai, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pan., ir vėliau medicininėje dokumentacijoje aprašytos ir ekspertizės metu stebėtos tiriamojo reakcijos, yra natūrali organizmo reakcija į stresą, į pasikeitusią situaciją. Po įvykio S. U. racionaliai suvokė, kas įvyko, bet emociškai tą priėmė ne iš karto, palaipsniui, suvokė, jog nužudė artimą žmogų, kad jam gresia laisvės atėmimo bausmė, jog aukštyn kojomis verčiasi visas gyvenimas - visi šie dalykai turėjo įtakos tiek S. U. psichologinei būklei, tiek jo bendrai savijautai. Tas ir buvo aprašyta greitosios pagalbos iškvietimo kortelėse. Ji nemano, kad vien tas faktas, kaip nurodyta vienoje iš S. U. medicininių kortelėje, kad jis buvo apsiverkęs nerodo buvusį afektą įvykiu metu, o tai rodo, kad apie reakciją į susidariusią naują situaciją, t. y. į nužudymą, į pasikeitusias visas aplinkybes. Įvykio metu jam pasireiškė emocinė reakcija į skyrybų situaciją, o po nužudymo pasikeitė situacija, kadangi S. U. nušovė savo artimą žmogų. Natūralu, kad tokiu atveju žmogus negali trykšti džiaugsmu, nes tai yra natūralūs išgyvenimai, kadangi žmogus pergyvena, gailisi, yra verksmingas.

17. Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Vertinant specialiąsias žinias, pagrindas nesiremti kaip įrodymu eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas, arba tyrimas atliktas neišsamiai, taip pat kiti panašūs atvejai, pvz., kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019, 2K-15-387/2023). Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad, spręsdamas afekto būsenos buvimo klausimą nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo pirmiau minėtos teismų praktikos.

18. Kaip matyti esminis specialisto A. S. argumentas yra susijęs su eksperčių pateiktų išvadų bei jų paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme kritika, metodikos, kuria buvo remtasi atliekant tyrimus, nepateikimu. Sprendžiant ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas ekspertui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar ekspertas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas. Tokiu būdu akivaizdu, kad ekspertizės akto tyrimo metodikos (taikytų metodų mokslinio pagrįstumo ir tinkamumo) įvertinimas tėra vienas iš aspektų, į kuriuos teismas turi atsižvelgti vertindamas baudžiamojoje byloje esančios ekspertizės akto, kaip tinkamo įrodymų šaltinio, atitinkančio BPK 20 straipsnio reikalavimus, patikimumą. Kaip matyti iš teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-211/2021, jo tiriamojoje dalyje yra nurodyti tokie tyrimo metodai: gyvenimo bei socialinių duomenų analizė, medicininių dokumentų analizė, pusiau struktūruotas klinikinis interviu ir būklės stebėjimas, psichikos būklės stebėjimas, psichikos būsenos ir stebėtų psichikos sutrikimų simptomų įvertinimas, psichologinis ištyrimas, visų surinktų duomenų analizė, apibendrinimas ir įvertinimas (teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 2 lapas, 5 pastraipa). Ekspertė A. S. paaiškino, kad teismo eksperto tyrimas skiriasi nuo mokslinio tyrimo, atliekant teismo ekspertizę nėra privaloma papildomo dokumentavimo, kuris yra būtinas, atliekant mokslinius tyrimus. Teisėjų kolegija įvertinusi minėto ekspertizės akto turinį, eksperčių paaiškinimus dėl jų naudotų tyrime metodikų pripažįsta, kad ekspertizės aktas surašytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio „Teismo ekspertizės rezultatų įforminimas“, kuriame be kita ko nurodyta, kad teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodomi atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės (2 punktas), nuostatų. Minėtas įstatymas neįpareigoja ekspertų ekspertizės akte detaliai atskleisti jų turinį. Atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, apklausius tiek specialistų išvadą, tiek ekspertizės aktą pateikusį vieną iš specialistų bei abi ekspertes, įvertinusi minėtą specialistų išvadą ir eksperčių ekspertizės aktą, palyginusi šiuos duomenis kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti eksperčių išvadomis. Ekspertinis tyrimas buvo nuoseklus, pagrįstas moksliniais principais ir mokslinėmis metodologijomis, priešingai nei yra nurodyta gynybos pateiktoje specialistų išvadoje. Tai nulėmė tiek atlikto ekspertinio tyrimo išsamumas ir visapusiškumas, naudojant moksliškai patvirtintus, akredituotus metodus, ekspertizę atlikusių ekspertų kvalifikacija bei ekspertinio darbo patirtis ir stažas atitinkamai teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos srityje. Kaip matyti iš ekspertizės akto, nuteistojo S. U. emocinės būklės tyrimas buvo atliktas laikantis tokio pobūdžio tyrimo (asmens psichikos būsenos ir psichologinio įvertinimo) keliamų reikalavimų. Eksperčių paaiškinimai papildo ekspertizės aktą, kuriuo pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįsdamas S. U. kaltę dėl T. U. nužudymo. Priešingo vertinimo nepatvirtina ir gynėjo pateikta 2022 m. rugsėjo 28 d. teisės psichologijos specialistų išvada. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK reikalavimų pažeidimų, vertindamas ekspertizės aktą, pirmosios instancijos teismas nepadarė.