Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-11-17 · Civilinė byla Nr. e2A-779-464/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-17
Bylos Nr.
e2A-779-464/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00399-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Agnė Tikniūtė, Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
D. M., A. M.
Trečiasis asmuo
K. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-779-464/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00399-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams D. M. ir A. M. dėl avanso ir baudos priteisimo, trečiasis asmuo K. S. personalinė įmonė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. M. ir A. M. 28 500 Eur avansą, 28 500 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. vasario 17 d. su atsakovais pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo už 570 000 Eur kainą ateityje, t. y. iki 2021 m. birželio 1 d., nupirkti atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, sandėliuką rūsyje, automobilių stovėjimo aikštelės 1/8 dalį, 190/1516 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini). Vykdydama preliminariąją sutartį, ieškovė 2021 m. kovo 3 d. pavedimu sumokėjo atsakovei D. M. 28 500 Eur avansą.

3. Ieškovės teigimu, sąmoningai ir tikslingai neatskleisdami jai esminės informacijos apie šį turtą (jis yra pastate, įrašytame į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, ir pastatytas ne 2007 metais, o 1925 metais) bei teigdami, kad parduodama negyvenamosios paskirties – poilsio paskirties patalpa yra butas kotedže, kas sudarė prielaidas ieškovei tikėtis, jog ji įgis gyvenamosios paskirties patalpas, atsakovai suklaidino ieškovę. Tokia esminę reikšmę turinti informacija apie perkamą turtą ieškovei prieš preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą nebuvo atskleista, todėl pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Ieškovė, vadovaudamasi preliminariosios sutarties 7.1 punktu, prašo priteisti iš atsakovų jos sumokėtą 28 500 Eur avansą ir tokio paties dydžio (28 500 Eur) baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovės A. P. ieškinį atmetė, priteisė atsakovams D. M. ir A. M. iš ieškovės 2 368 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, šalių procesinių dokumentų, liudytojų ir šalių paaiškinimų nustatė, kad ieškovė A. P. asmeniškai ir (ar) per jos įgaliotą asmenį L. P. su atsakovais bei jų įgaliotais atstovais dėl ginčo turto pardavimo tvarkos ir sąlygų susitiko, bendravo ir tarėsi laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 30 d. iki 2021 m. vasario pabaigos. Prie ieškinio pridėtas 2021 m. vasario 2 d. raštas, nuotraukos, šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėn. pradžios iki preliminariosios sutarties sudarymo ieškovė ir atsakovai susirašinėjo elektroniniu paštu, aptarinėjo perkamą ir parduodamą turtą. Ieškovei buvo nurodyta, kad parduodamas turtas yra paveldo apsaugos teritorijoje, nauja statyba toje vietoje nėra galima – įmanoma tik rekonstrukcija, ieškovė patvirtino, kad pirks turtą savo vardu. Be to, ieškovės atstovė kreipėsi į notarę konsultacijos, kuri pasiūlė įrašyti į sutartį ir atsakovą A. M. kaip pardavėjos sutuoktinį, tarėsi dėl pinigų pagal preliminariąją sutartį mokėjimo sąlygų.

6. Įvertinęs tokių įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad ieškovei buvo žinoma visa svarbi informacija apie turtą, kurį ji ketino pirkti, o jokių papildomų nuosavybės teisę įrodančių ar šį turtą apibūdinančių duomenų ieškovė nereikalavo.

7. Nepagrįstais ir neįrodytais teismas pripažino ieškovės teiginius, kad iki preliminariosios sutarties sudarymo jai nebuvo perduoti ginčo turto nuosavybę įrodantys dokumentai ar kad ji reikalavo iš atsakovų arba jų atstovų kokių nors dokumentų, bet jų negavo. Jokiomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovė nepaneigė liudytojų R. S. ir K. S., kurie tarpininkavo parduodant turtą, 2022 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kad susitikimų metu ir aprodant parduodamą turtą ieškovės atstovei buvo perduoti visi parduodamo turto nuosavybės dokumentai. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojomis L. P. ir Ž. P. kitokius paaiškinimus, kad susitikimų metu atsakovų atstovai neperdavė joms turto dokumentų, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir šių liudytojų artimą giminystės ryšį (jos yra ieškovės motina ir sesuo), įvertino kritiškai.

8. Teismas nurodė, kad po preliminariosios sutarties pasirašymo šalys susitarė, jog pagrindinę sutartį sudarys ir notarine tvarka patvirtins 2021 m. gegužės 27 d. 16 val. pas notarę J. D.. Pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projektą ieškovė iš notarės gavo 2021 m. gegužės 20 d. 9.49 val., pranešime notarė nurodė ir sutarties pasirašymo laiką ir vietą. Iki pat pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos ieškovė jokių pretenzijų dėl sutarties teksto ir turinio atsakovams nepareiškė. Nustatytu laiku atsakovė ketino atvykti sudaryti ir pasirašyti sutartį, apie tai buvo pranešta ieškovei. Ieškovė 2021 m. gegužės 27 d. 8.03 val. notarei atsiuntė tokio turinio pranešimą: „šiandiena sutarties pasirašymas įvykti negali. Mano NT turto advokatas su jumis susisieks“. Ieškovė neatvyko pas notarą nustatytu laiku ir todėl pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

9. Ieškovė jokių jos apsisprendimo neatvykti pas notarę ir nesudaryti pagrindinės sutarties priežasčių nei notarei, nei atsakovams nenurodė, todėl įvertinęs šią ir kitas byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl pačios ieškovės kaltės.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė buvo įsipareigojusi sumokėti atsakovams likusią 513 000 Eur kainos dalį už perkamą turtą dar iki atvykstant tvirtinti pagrindinės sutarties, bet to ji nepadarė. Ir nors ieškovei buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji turėjo reikiamą pinigų sumą, tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Teismo nuomone, pagrindinės sutarties nesudarymą galėjo lemti ir atsakovų įvardyta aplinkybė, kad ieškovė negavo pinigų iš savo gyvenimo draugo, turėjusio finansuoti šį sandorį. Taigi, dar ir piniginių lėšų atsiskaityti su atsakovais neturėjimas lėmė, kad 2021 m. gegužės 27 d. arba vėliau sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Ieškovė A. P. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Išvadą, kad ieškovės atstovei (jos motinai) pirmos turto apžiūros metu buvo perduoti jo nuosavybės dokumentai, teismas padarė netinkamai paskirstęs šalims tenkančią įrodinėjimo naštą. Būtent atsakovams teko pareiga įrodyti savo teiginius, kad jiems atstovaujantis nekilnojamojo turto agentas K. S. ar liudytojas R. S. jau pirmojo susitikimo metu perdavė turto nuosavybės dokumentus. Ieškovė pareigos įrodinėti šiuos teiginius paneigiančių aplinkybių neturėjo, tokios pareigos ir neįmanoma įvykdyti.

Atsiliepimas

11.2. Trečiojo asmens K. S. ir liudytojo R. S. paaiškinimus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi šie asmenys veikė kaip atsakovų atstovai, jų nekilnojamojo turto agentai, todėl neabejotinai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Jų paaiškinimai yra prieštaringi ir neatitinkantys faktinės situacijos. Priešingai nei nurodė šie asmenys, ieškovės atstovės, jos motina ir sesuo, pirmojo susitikimo metu apžiūrėjo visai kitą objektą, kuris joms nepasirodė tinkamas, todėl joms buvo pasiūlyta apžiūrėti ginčo turtą. Tačiau agentas neturėjo namo raktų, todėl jis buvo apžiūrėtas tik iš išorės. Atitinkamai, agentas šio turto dokumentų taip pat neturėjo ir negalėjo jų perduoti ieškovės atstovėms.

11.3. Ieškovė ir jos atstovės (motina, sesuo) visiškai pasitikėjo atsakovais ir jų atstovais – savo srities profesionalais, dėl jų žodžiu, o taip pat ir viešai publikuotame parduodamo turto skelbime pateiktos informacijos turinio, t. y. kad parduodamas gyvenamasis namas- kotedžas (butas sublokuotame name), kuris yra 2007 metų statybos ir kurio eksploatavimas niekaip nėra ribojamas ir (ar) apsunkintas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė ar jos atstovė atskirai žodžiu ar raštu iki preliminariosios sutarties sudarymo nepareikalavo pateikti parduodamo turto nuosavybės dokumentų, savaime nepatvirtina, kad šiuos dokumentus ieškovė jau buvo gavusi.

11.4. Preliminariosios sutarties 1.1.1 punkte buvo nurodyta klaidinga informacija apie turtą. Atsakovas, ruošęs preliminariąją sutartį ir pats versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, suprasdamas visus ypatumus, šios informacijos tyčia (sąmoningai) neįtraukė į sutarties tekstą, tokiais neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais tęsdamas ieškovės klaidinimą. Jeigu ieškovei būtų buvusi atskleista visa esminę reikšmę turinti informacija, kuri buvo nurodyta tariamai pateiktuose parduodamo turto nuosavybės dokumentuose, ji būtų nurodyta ir preliminariojoje sutartyje. Prie šios sutarties nebuvo pridėtas ir išrašas iš Nekilnojamojo turto registro.

11.5. Atsakovai dėl ieškovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį nėra patyrę jokių nuostolių. Priešingai, 2021 m. birželio 18 d. ginčo turtas buvo parduotas kitam pirkėjui už 630 000 Eur kainą, t. y. 60 000 Eur brangiau nei buvo susitarusios šalys. Tai, kad naujas pirkėjas turtui buvo surastas ir sutartis sudaryta per 2,5 savaites, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovai jau turėjo kitą pirkėją ir patys buvo suinteresuoti pagrindinės sutarties su ieškove nesudarymu.

11.6. Teismas, pasisakydamas dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų aplinkybių ir nepagrįstai konstatuodamas, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, peržengė ieškinio ribas.

11.7. Teismo išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji buvo finansiškai pajėgi sumokėti visą turto kainą, yra nepagrįsta. Ieškovė 2022 m. vasario 3 d. į bylą pateikė 2021 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymo kopiją, kuri patvirtino, kad jos banko sąskaitoje buvo 545 000 Eur, taip pat 2021 m. gruodžio 7 d. banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad nekilnojamojo turto įsigijimui skirti pinigai nebuvo panaudoti ir vis dar yra jos banko sąskaitoje.

11.8. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo priteisti ieškovei bent jos sumokėtą avansą, nes dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, yra kalti ir atsakovai. Pripažinus, kad ieškovė turi teisę pagal preliminariosios sutarties 7.1 punktą reikalauti iš atsakovų grąžinti sumokėtą avansą ir sumokėti avanso dydžio sumą kaip baudą už pagrindinės sutarties nesudarymą, o taip pat pripažinus, kad atsakovai pagal sutarties 7.2 punktą turi teisę reikalauti pasilikti ieškovės sumokėtą avansą kaip baudą bei atlikus šių vienarūšių priešpriešinių piniginių reikalavimų (dėl baudų mokėjimo) įskaitymą teismo sprendimu, ieškovei iš atsakovų turėjo būti priteistas sumokėtas avansas. Tokiu atveju nė viena iš šalių nepagrįstai nepraturtėtų kitos sąskaita ir būtų grąžintos į pradinę teisinę padėtį.

12. Atsakovai D. M. ir A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

12.1. Šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje yra nustatyta, kad perkamas nekilnojamasis turtas yra poilsio paskirties ir pati ieškovė šia sutartimi patvirtino, kad visa informacija apie nekilnojamąjį turtą jai buvo pateikta ir yra žinoma. Ta aplinkybė, kad kaip sutarties priedas neįvardytas pridedamas Nekilnojamojo turto registro išrašas, niekaip nepaneigia, kad ieškovei ir (ar) jos atstovams toks išrašas buvo pateiktas.

12.2. Trečiasis asmuo teismo posėdyje patvirtino, kad dar turto apžiūros metu ieškovės atstovams pateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pažymėjimą, duomenys iš VĮ Registrų centro išrašo yra nurodyti ir pačioje preliminarioje sutartyje. Be to, 2021 m. vasario 23 d. ieškovės atstovai (tėvai) ėjo pas notarę konsultuotis dėl parengtos preliminariosios sutarties, kurioje buvo nurodyti visi esminiai perkamo turto duomenys. Ieškovę konsultavusi notarė tą pačią dieną iš registrų tvarkytojo užsakė ir gavo perkamo turto išrašą, o tai taip pat patvirtina aplinkybę, kad ieškovės atstovai patikrino preliminariosios sutarties duomenis.

12.3. Šalių susirašinėjimo, vykusio 2021 m. vasario 15 d., turinys patvirtina, kad ieškovei aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, jog nekilnojamasis turtas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, t. y. jai buvo nurodyta, kad nekilnojamasis turtas yra paveldo objektas ir jam taikomi visi apribojimai, kad šis turtas yra perstatytas – iš pagrindų rekonstruotas, pristatant priestatą, o ne naujos statybos statinys, kadangi statyba paveldo teritorijoje nėra galima.

12.4. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad turto pardavimo skelbime esanti informacija ją suklaidino. Skelbimas apie parduodamą turtą į portalą aruodas.lt buvo įkeltas jau po turto apžiūros, t. y. 2021 m. vasario 11 d.

12.5. Teismo sprendimas trečiajam asmeniui negali sukelti jokių pasekmių, nes jis neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl nėra jokių pagrindų nevertinti trečiojo asmens atstovo ir jo sūnaus pateiktų paaiškinimų.

12.6. Ieškovei pagrindinės sutarties projektas buvo išsiųstas likus savaitei iki jos pasirašymo, jokių pretenzijų dėl jos turinio ieškovė nepareiškė. Sandoris galėjo neįvykti tik todėl, kad ieškovė tam neturėjo lėšų. Tokia aplinkybė, kad 2021 m. gruodžio mėn. ieškovės sąskaitoje buvo lėšų, nereiškia, kad jos ten buvo pervestos 2021 m. gegužės 28 d. Teismas siūlė pateikti įrodymus apie ieškovės sąskaitoje birželio mėnesį buvusius pinigus, tačiau tokių duomenų ieškovė nepateikė.

12.7. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės sumokėto avanso (ne)grąžinimo bei baudos (ne)priteisimo, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą analizuoti visus bylos duomenis bei šalių nurodytas aplinkybes ir nustatyti, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. kaltės nustatymas buvo esminė šio teisinio ginčo aplinkybė. Todėl ieškovės argumentai, kad teismas neva peržengė ieškinio ribas, nustatydamas jos pačios kaltę dėl nesudarytos pagrindinės sutarties, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

13. Trečiasis asmuo K. S. personalinė įmonė (toliau – PĮ) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

13.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad trečiasis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi. Trečiasis asmuo jokio suinteresuotumo neturi, jis sutarties šalimi nebuvo.

13.2. Ieškovei, jos atstovėms, buvo suteikta visa reikiama informacija, parodyti ir pateikti visi nekilnojamojo turto dokumentai. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad po preliminarios sutarties sudarymo pasikeitė ieškovės finansinės galimybės, dėl to ieškovė persigalvojo ir turto nepirko, tikrovės neatitinkančios aplinkybės apeliaciniame skunde nurodomos tik bandant nepagrįstai susigrąžinti sumokėtą avansą.

Šalies argumentai

13.3. Ieškovės nurodytas skelbimas apie turtą portale aruodas.lt įkeltas dar iki trečiojo asmens ir atsakovo sutarties dėl tarpininkavimo parduodant turtą sudarymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl šalių ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų

14. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

15. Taigi, šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių. Priešingai, ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

16. Byloje nustatyta, kad šalys buvo sudariusios CK 6.165 straipsnio nuostatas atitinkančią preliminariąją nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo parduoti apeliantei, o apeliantė nupirkti atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y.: poilsio paskirties butą; sandėliuką rūsyje; automobilių stovėjimo aikštelę; žemės sklypo dalį; kitus inžinerinius statinius ir (ar) kiemo statinius (sutarties 1.1 punktas). Pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys turėjo sudaryti ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. (sutarties 3.1 punktas). Šalių sulygta turto kaina – 570 000 Eur, kurios dalį – 28 500 Eur, apeliantė įsipareigojo sumokėti per 5 darbo dienas nuo preliminariosios sutarties pasirašymo dienos (sutarties 4.1, 4.2 punktai). Avansą apeliantė sumokėjo, dėl to šalių ginčas nekyla. Visgi pagrindinė sutartis, kurios projektą apeliantė buvo gavusi iš notarės 2021 m. gegužės 20 d. kartu su informacija apie būsimą šios sutarties pasirašymą, paskirtą konkrečią dieną – 2021 m. gegužės 27 d. 16 val. – liko nepasirašyta, apeliantei neatvykus pas notarą.

17. Apeliantė, ikisutartinių teisinių santykių šalis – būsima turto pirkėja, pareikštu ieškiniu reikalavo sumokėto avanso grąžinimo ir sutartinės civilinės atsakomybės kitai šio santykio šaliai – turto pardavėjams (atsakovams) taikymo, prašydama priteisti iš jų baudą bei įrodinėdama, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjų kaltės, šiems nuslėpus esmines aplinkybes, susijusias su ketinamo įsigyti daikto savybėmis. Atsakovai, siekdami paneigti savo atsakomybę už pagrindinės sutarties nesudarymą, įrodinėjo priešingą faktą – pačios apeliantės nepagrįstą atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį.

18. Esant tokiems reikalavimams bei atsikirtimams į juos, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti, kuri šalis yra (ir ar yra) pažeidusi preliminariąją sutartį, antraip klausimas dėl atsakomybės atsakovams taikymo negalėjo būti teisingai išspręstas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų aplinkybių ir konstatuodamas ieškovės kaltę, peržengė ieškinio ribas, aiškiai stokoja pagrįstumo. Šalių procesinės teisės yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 straipsnis), o teismas, be kita ko, atsižvelgdamas ir į rungimosi principą (CPK 12, 178 straipsniai), priimdamas sprendimą turi įvertinti kiekvienos šalies pateiktus įrodymus bei nurodytus argumentus (CPK 177 straipsnio 1 dalis) ir negali apsiriboti vien ieškinio teiginių bei argumentų analize.

Dėl civilinės atsakomybės preliminariosios sutarties šaliai taikymo prielaidų

19. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad aptartos sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 22 punktas).

20. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011). Įstatyme nedetalizuojama, kas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių. Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trūkumų, svarbu, kad šie trūkumai buvo paslėpti (nežinomi pirkėjui sudarant preliminariąją sutartį) ir pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų sudaręs preliminariosios sutarties, arba nebūtų sutikęs už daiktą tiek mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017, 23 punktas).

21. Apeliantė A. P. neginčija to fakto, kad būtent ji atsisakė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau teigia, jog jos atsisakymas pirkti ginčo turtą išimtinai buvo nulemtas nesąžiningų atsakovų D. M. ir A. M. veiksmų, jiems nuslėpus esminę informaciją apie ketinamą įsigyti turtą, t. y. jo statybos metus, teisinę paskirtį bei šio turto įrašymą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tokia apeliantės pozicija nepagrįsta ir neįrodyta, todėl ir prielaidų tenkinti jos reikalavimus dėl avanso ir baudos priteisimo iš atsakovų nėra.

22. Pagal preliminariosios sutarties 7.1 punktą tuo atveju, jeigu pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nustatytais terminais ir sąlygomis nesudaroma dėl to, kad pardavėjai neįvykdė ar netinkamai vykdė šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus, jeigu paaiškėja, kad bet kuris iš šioje sutartyje numatytų pardavėjų pareiškimų ir (ar) garantijų buvo neteisingi, melagingi ir (ar) klaidingi ir dėl to negali būti sudaroma pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat visais kitais atvejais, kai pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma dėl pardavėjų kaltės (įskaitant, bet neapsiribojant, kai pardavėjas nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį), pardavėjai įsipareigoja pagal pirmąjį pirkėjos raštišką pareikalavimą nedelsdami grąžinti pirkėjai gautą avansą ir sumokėti avanso dydžio sumą kaip baudą už sutarties nesudarymą.

23. Kaip minėta, apeliantė iki sutartyje nustatyto termino sumokėjo 28 500 Eur avansą, tačiau šalių sutartą dieną – 2021 m. gegužės 27 d. – neatvyko pas notarą sudaryti pagrindinės sutarties, nurodžiusi, kad sutarties pasirašymas neįvyks, situacija pasikeitė, sutartyje yra daug neaiškumų (el. b. 1 t., b. l. 57). Konkrečias aplinkybes, kurios lėmė apeliantės valios sudaryti pagrindinę sutartį pasikeitimą, ji įvardijo 2021 m. gegužės 31 d. atsakovei išsiųstame pranešime (el. b. 1 t., b. l. 58–59). Tame pranešime apeliantė nurodė tas pačias, kaip ir teismui pateiktame ieškinyje, aplinkybes, t. y. kad tik 2020 m. gegužės 20 d. gavus pagrindinės sutarties projektą jai tapo žinoma, jog pardavėjų kotedžu ir butu pavadintas nekilnojamas turtas faktiškai yra negyvenamosios paskirties – poilsio – patalpa, o pastatas, kuriame yra ši patalpa, įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Ieškinyje apeliantė papildomai nurodė dar ir tai, kad atsakovai nuo jos nuslėpė pastato statybos metus.

24. Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantė akcentuoja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių pažeidimą, jos vertinimu, nulėmusią teismo sprendime padarytą neteisingą išvadą dėl apeliantės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstumo. Tokių apeliacinio skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus dėl faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymo. Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad antroji sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina tai antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, grindžiamas argumentais, kad ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį (atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį), geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23 punktas).

25. Nors nagrinėjamoje byloje atsakovai neprašė taikyti apeliantei (pirkėjai) civilinės atsakomybės ir nereikalavo iš jos sutartinių netesybų, visgi toks byloje neginčytinai nustatytas faktas, kad pagrindinę sutartį sudaryti (pasirašyti) atsisakė būtent apeliantė, o ne atsakovai, bei pirmiau aptartas įrodinėjimo standartas suponavo pačios apeliantės procesinę pareigą įrodyti savo atsisakymo pasirašyti sutartį priežasčių pagrįstumą, objektyviai pateisinantį tokį jos elgesį. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad apeliantė savo atsisakymą pasirašyti pagrindinę sutartį galinčių pateisinti priežasčių neįrodė.

26. Pirma, visa informacija, kurią apeliantė laiko esmine ir kuri, pasak jos, atsakovų sąmoningai buvo nuo jos nuslėpta, yra išviešinta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė įrodinėjo, kad Nekilnojamo turto registro išrašai apie turtą jai nebuvo perduoti bei buvo slepiami tuose dokumentuose esantys duomenys, tačiau nepaaiškina, kas sukliudė tokią informaciją gauti iš viešojo registro, juo labiau kad ir preliminariojoje sutartyje buvo visiškai aiškiai įvardyta ginčo buto paskirtis – poilsio, o ne gyvenamoji (sutarties 1.1.1 papunktis).

27. Antra, iš šalių elektroninio susirašinėjimo, kurio fakto ir turinio teisingumo nė viena iš jų neginčija ir kuris užfiksuotas 2021 m. rugsėjo 30 d. antstolės R. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (el. b. 1 t., b. l. 141–162), matyti, kad vėliausiai 2021 m. vasario 15 d. šalys pradėjo tartis dėl preliminariosios sutarties sąlygų. Apeliantė 2021 m. vasario 17 d. atsakovui išsiųstoje žinutėje (el. b. 1 t., b. l. 148) nurodė, kad pirmadienį jos motina ketina parodyti notarei preliminariosios sutarties projektą. Žinutėje, išsiųstoje 2021 m. vasario 22 d. (el. b. 1 t., b. l. 149–150), apeliantė nurodė, kad Gargždų miesto notarė jos motinos nepriėmė, todėl susitarė su atsakovo pasiūlyta Palangos miesto notare. Po apsilankymo pas notarę, apeliantė 2021 m. vasario 23 d. išsiųstame pranešime (el. b. 1 t., b. l. 151) nurodė, kad notarė pasiūlė į preliminariąją sutartį įrašyti ir atsakovo sutuoktinę, patikslino atsiskaitymo tvarką. Pasirašytais preliminariosios sutarties egzemplioriais šalys apsikeitė 2021 m. vasario 25 d. (el. b. 1 t., b. l. 153–154).

28. Taigi, nors preliminariojoje sutartyje jos sudarymo ir pasirašymo data yra 2021 m. vasario 17 d., tačiau faktiškai ji buvo pasirašyta vėliau – 2021 m. vasario 25 d. Tai, kad preliminariąją sutartį šalys pasirašė vėliau nei joje nurodytą dieną, patvirtina ir tokia faktinė aplinkybė, kad 28 500 Eur avansą, kuris pagal sutarties 4.2.1 papunktį turėjo būti sumokėtas per 5 darbo dienas nuo jos pasirašymo, apeliantė sumokėjo 2020 m. kovo 3 d. (el. b. 1 t., b. l. 40).

29. Faktinė sutarties pasirašymo data šiuo konkrečiu atveju svarbi dar ir tuo aspektu, kad iš byloje esančios VĮ Registrų centro 2021 m. rugsėjo 28 d. pateiktos informacijos apie tai, kokie duomenų gavėjai laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registre atliko duomenų paieškas pagal atsakovės asmens kodą (el. b. 2 t., b. l. 24), matyti, kad 2021 m. vasario 23 d. registro išrašas buvo suformuotas Palangos miesto 1-ojo notaro biuro užklausos pagrindu. Aptarti bylos duomenys leidžia įsitikinti, kad apeliantės įgaliotų atstovų apsilankymo pas notarę metu, kurio tikslas ir buvo pasiruošti preliminariosios sutarties pasirašymui, jie disponavo Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie ketinamą įsigyti turtą, kuriuose, be kita ko, nurodyta ir šio turto paskirtis, ir statybos metai, ir kitos jo savybės bei nustatyti naudojimo ribojimai (el. b. 1 t., b. l. 191–192).

30. Darytina išvada, kad apeliantė (jos atstovai) dar iki preliminariosios sutarties pasirašymo buvo arba turėjo būti susipažinusi su visais jai rūpimais nekilnojamojo turto duomenimis, ši informacija nuo apeliantės nebuvo slepiama, priešingai, ji buvo išviešinta registre, apeliantei prieinama ir gauta notarų biure, į kurį ji kreipėsi dėl konsultacijų, susijusių su preliminariosios sutarties turiniu. Svarbu ir tai, kad pati apeliantė, susirašinėdama su atsakovu, pripažino, jog tai nėra pirmas jos sudaromas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris. Atitinkamai, nėra ir jokio pagrindo spręsti, kad apeliantė, turėdama nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių patirties, turėtų būti pripažįstama silpnesniąja teisinių santykių su atsakovais šalimi ir dėl to visa rizika bei atsakomybė perkeliama atsakovams, kurie, kaip matyti iš bylos duomenų (el. b. 2 t., b. l. 170–171), vykdo veiklą, susijusią su nekilnojamuoju turtu.

31. Sutiktina su apeliante tik tuo aspektu, kad trečiojo asmens K. S. PĮ savininko P. S. ir liudytoju apklausto jo sūnaus R. S., veikusių kaip atsakovų atstovai, paaiškinimai dėl dokumentų jai perdavimo ginčo turto apžiūros metu patys savaime nėra pakankami būtent tokiam faktui konstatuoti. Kita vertus, apeliantės išsakytos abejonės dėl šių asmenų paaiškinimų, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo neleidžia suabejoti kitų byloje esančių duomenų – rašytinių įrodymų įrodomąja verte. Aptartų ir kitų byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantė buvo informuota apie visas, jos nuomone, esmines būsimos pirkimo–pardavimo sutarties objekto savybes ir tokios savybės jai nekliudė susitarti su atsakovais dėl turto įsigijimo ateityje.

32. Kaip jau buvo nurodyta, preliminariosios sutarties 1.1.1 punkte vienas iš turto objektų, kurį apeliantė įsipareigojo įsigyti ateityje, yra įvardytas kaip „poilsio / butas“. Nei šiame, nei kituose sutarties punktuose šis turtas nėra apibūdinamas kaip kotedžas, kurio paskirtis – gyvenamoji. Sutartyje visiškai aiškiai nurodyta poilsio paskirtis neleidžia sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantė buvo suklaidinta dėl turto naudojimo paskirties. Be to, apeliantė turėjo pakankamai laiko pasidomėti turto savybėmis dar iki prisiimant įsipareigojimą jį nupirkti, ką ji ir padarė kreipdamasi į notarę.

33. Aplinkybė, susijusi su pastato, kuriame yra ginčo turtas, įtraukimu į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą apeliantei buvo atskleista 2021 m. vasario 15 d. elektroniniame pranešime, kuriame atsakovas atsakė į apeliantės nuogąstavimą dėl prie jo esančioje teritorijoje ateityje galbūt pradėtų statybų. Atsakovas užtikrino, kad nauja statyba paveldo teritorijoje nėra galima (el. b. 1 t., b. l. 143). Pažymėtina, kad apeliantė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde net ir nėra nurodžiusi, kokią reikšmę jos apsisprendimui įsigyti turtą galėjo turėti tokios aplinkybės, kaip pastato įrašymas ar neįrašymas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ar jo statybos metai. Apeliantė neįrodinėjo, kad nekilnojamasis turtas neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų.

34. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad apeliantės į bylą pateikti įrodymai – 2021 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymo kopija ar duomenys apie apeliantės banko sąskaitos, esančios ,,Swedbank“, AB banke, likutį 2021 m. gruodžio 7 d. (el. b. 2 t., b. l. 118–119) paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jos nepajėgumo sutartu terminu įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – sumokėti 541 500 Eur turto kainos likusią dalį. Pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta 2021 m. gegužės 27 d., o apeliantės pateikto mokėjimo nurodymo kopija patvirtina tik tai, kad kitą dieną po nustatytos pagrindinei sutarčiai pasirašyti datos į jos sąskaitą atliktas pavedimas. Tokių duomenų, kad mokėjimo nurodyme įrašyta suma faktiškai buvo pervesta ir apeliantės sąskaitoje įskaityta būtent sutarties pasirašymui nustatytą dieną, į bylą nepateikta, juolab kad pagal pagrindinės sutarties projekto 4.1.2 punktą atsiskaitymas turėjo įvykti iki šios sutarties pasirašymo. Todėl ir tokia aplinkybė, kad po daugiau nei pusės metų nuo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti apeliantės sąskaitoje buvo pinigų suma, atitinkanti turto kainą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ja apeliantė disponavo ir ginčui aktualiu momentu.

35. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantė neabejotinai turėjo visas galimybes pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius jos gebėjimą įvykdyti sutartį ir tuo pačiu paneigti priešingą atsakovų poziciją, bet to ji nepadarė. Teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją, kuri reiškia, kad šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Todėl nepaneigta ir tokia pirmosios instancijos teismo padaryta labiau tikėtina išvada, kad apeliantė nustatytu pagrindinei sutarčiai sudaryti laiku neturėjo pakankamai lėšų sumokėti turto kainą ir būtent tai, o ne apeliantės įrodinėtos aplinkybės, lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą.

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantei pareiškus reikalavimą priteisti sumokėtą avansą ir netesybas (baudą), numatytas preliminariosios sutarties 7.1 punkte, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs abiejų sutarties šalių veiksmus (elgesį) ją vykdant, kitaip tariant, ištyręs ir įvertinęs aplinkybes, lėmusias pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis, padarė teisingą ir įrodymais pagrįstą išvadą, jog atsakovams sutartinė atsakomybė už pagrindinės sutarties sudarymą nekyla. Todėl jie neturi pareigos nei sumokėti apeliantei avanso dydžio netesybas, nei grąžinti avansą, kuris pagal sutarties 7.2 punktą lieka pardavėjams kaip bauda tuo atveju, kai pirkėja nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Tokie apeliacinio skundo argumentai, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kalta ne tik apeliantė, bet ir atsakovai, atmetami kaip nepagrįsti.

37. Apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovai, nepardavę ginčo turto apeliantei, faktiškai nuostolių nepatyrė, nes kitiems asmenims jį pardavė brangiau, neaktualūs, nes yra sudarytas šalių susitarimas dėl netesybų sutarties pažeidimo atveju. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tai tokios sutartinės nuostatos yra pagrindas asmeniui taikyti netesybas, nebent jis įrodytų sutartinę civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 40, 42 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

38. Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos. Tačiau turi būti atlygintos atsakovų išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Trečiasis asmuo įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.

39. Atsakovai pateikė įrodymus apie turėtas 1 600 Eur išlaidas už 2021 m. gegužės mėn. parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą maksimali priteistina suma už 2021 m. gegužės mėn. suteiktas teisines paslaugas galėtų būti 2 183,09 Eur (1 679,30 Eur (užpraėjusio, t. y. 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3). Atsakovų prašomos kompensuoti išlaidos yra gerokai mažesnės nei galimas maksimalus tokių išlaidų dydis, jos priteisiamos iš apeliantės atsakovams lygiomis dalimis, kiekvienam atsakovui po 800 Eur (1 600 Eur / 2).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Dalia KačinskienėNeringa ŠvedienėAgnė Tikniūtė