Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-494-963/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-12-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-07
Bylos Nr.
1-494-963/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53690-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
E. P.
Nukentėjusysis
A. V.
Advokatai
Vidmantas Žylė, Viačeslavas Žarkovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-494-963/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53690-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.1.; 1.2.4.4.1.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.3.; 2.1.15.3.3.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Kristinai Mečinskienei, Aistei Marcijonaitei,vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, Violetai Žemaitienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,kaltinamajam E. P., jo gynėjui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),nukentėjusiajam A. V. (A. V.), jo įgaliotam atstovui advokatui Vidmantui Žylei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriumi stažuotoju, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nesunkiai sužalojo žmogų:

E. P. 2017 m. spalio 14 d. apie 4.00 val. viešoje vietoje – prie kokteilių baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. spyrė vieną kartą A. V. į veidą, nuo ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, taip padarydamas A. V. veido sumušimą su apatinio žandikaulio lūžimais dešinio kampo srityje ir kairiųjų 33-34 dantų srityje, muštinę žaizdą pakaušio kairėje su aplinkinių audinių paburkimu, smegenų sumušimo židiniais dešinio smegenų pusrutulio kaktinės-smilkininės skilčių srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo A. V..

Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad su draugu ėjo iš klubo, pamatė grupę jaunuolių, jo draugas su vienu iš jaunuolių užsikalbėjo, po to pamatė, kad jo draugas su vienu iš jaunuolių, t. y. su nukentėjusiuoju, susikivirčijo. Jie susistumdė, nukentėjusysis ėjo jų link, gniaužė kumščius, keikėsi necenzūriniais rusiškais žodžiais, tada jis gindamasis pats bei gindamas draugą, nieko nesakydamas sudavė smūgį nukentėjusiajam, t.y. spyrė vieną kartą į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito. Tada jis išsigando, nes jo draugas pabėgo ir jis liko vienas su grupe jaunuolių, todėl ir jis pabėgo. Po kelių dienų iš draugės sužinojo, kad jo atžvilgiu yra parašyti du pareiškimai. Tada jis per bendrus pažįstamus socialiniame tinkle sužinojo nukentėjusiojo kontaktus, pasiūlė susitikti, bet nukentėjusysis jam pasakė, kad kalbėti reikia su jo advokatu. Sutartu laiku jis susitiko su nukentėjusiojo advokatu, o pats nukentėjusysis neatvyko į susitikimą. Jis nukentėjusiojo advokatui pasakė, kad pripažįsta savo kaltę, nori dalinai atlyginti žalą, nes jis yra jaunas, gyvena pas mamą, dirba. Nurodė, kad su nukentėjusiuoju buvo susitikęs sporto klube, bendravo, pasakė, kad nori jo atsiprašyti ir prašė pakoreguoti 16000 eurų civilinio ieškinio sumą, nes jis neturi tokių lėšų ir mano, kad ši suma yra per didelė. Pažymėjo, kad nenorėjo sužaloti nukentėjusiojo, tiesiog smūgis buvo stiprus, nes jis yra sportininkas. Buvo blaivas. Dėl savo poelgio gailisi. Dabar supranta, kad tiesiog galėjo nustumti nukentėjusįjį nuo draugo. Pažymėjo, kad nesutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, nes 12800 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra per didelis, tikisi, kad toks žalos dydis bus pagrįstas dokumentais. Nurodė, kad dalimis galėtų išmokėti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėjo, kad dėl žalos atlyginimo su juo nebendravo nei nukentėjusiojo advokatas, nei nukentėjusysis.

Nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad spalio 13-14 d. jis su draugais ilsėjosi Klaipėdoje, vaikščiojo po barus, kur išgerdavo po kokį vieną alkoholinį kokteilį. Kai jie buvo prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, prie jų priėjo kaltinamojo draugas ir paklausė gal kuris iš jų norėtų suduoti jo draugui, t.y. pasakė: „ar tu negali suduoti mano draugui“. Jį ir jo draugus tas klausimas nustebino ir net įžeidė. Tuo metu kaltinamasis su kitu savo draugu stovėjo nuošaliau apie 2 metrus. Jie pabendravo ir išsiskirstė. Po to, jis ėjo link kaltinamojo norėdamas jo draugo paklausti, kodėl šis uždavė tokį keistą klausimą, ir tuo metu jis pats gavo smūgį į žandikaulį. Pažymėjo, kad jis ėjo kaltinamojo link, bet nebuvo agresyvus. Sutiko, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, bet savo veiksmus kontroliavo. Nurodė, kad kitą dieną turėjo išvykti į Ispaniją dirbti, bet dėl įvykio neišvyko. Pažymėjo, kad civilinis ieškinys yra teisingas ir prašo jį pilnai tenkinti.

Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba administratoriumi naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Matė kaltinamąjį klube. Apibūdino jį kaip pareigingą, tvarkingą klientą. Pažymėjo, kad į klubą neįleidžia girtų asmenų. Prisiminė, kad vyko muštynės, bet paties įvykio jis nematė. Jis nešė nukentėjusiajam servetėles. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, prie įėjimo buvo daug žmonių. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Jis paties įvykio nematė. Apie įvykį prisiminė, kad gulėjo vaikinas su kruvina galva, sąmoningas, nebuvo agresyvus, buvo ramus. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta kaltinamojo, o nukentėjusįjį pažįsta nuo mokyklos, jie yra draugai, bendrauja, leidžia kartu laiką. Jis buvo įvykio vietoje, įvykio metu. Parodė, kad tai buvo penktadienis 13 d. Jis su draugais išėjo į senamiestį praleisti laiką. Priėjo prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo kita jų draugų kompanija. Prie jų priėjo vienas kaltinamojo draugas su keista formuluote, t. y. paprašė, kad jie padarytų kažką blogo jo draugui. Jie nesuprato tokio jo prašymo. Tada nukentėjusysis ėjo link to asmens, kuriam buvo prašoma padaryti kažką blogo, norėdamas išsiaiškinti ir tuo metu buvo smūgis. Matė, kaip kaltinamasis koja davė nukentėjusiajam į žandą, po smūgio nukentėjusysis nukrito, gulėjo, nejudėjo. Jis pats smūgio metu stovėjo kartu su kaltinamojo draugu, kuris buvo prie jų priėjęs. Nukentėjusysis ėjo pasiklausti iš smalsumo. Nukentėjusysis nebuvo blaivas. Įvykio metu visi vienas nuo kito stovėjo per atstumą, t. y. per 3-4 metrus. Po įvykio visi greitai kažkur dingo, jam buvo šokas.

Liudytojas E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo pažįstamas, nukentėjusiojo nepažįsta. Apie įvykį parodė, kad jis su kaltinamuoju išėjo iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“. Prie įėjimo į klubą stovėjo grupė jaunuolių, vienas iš jų paprašė parūkyti, jie atsakė, kad nerūko. Visi pradėjo diskutuoti per atstumą apie tai, kad nukentėjusiojo kompanijos neįleido į klubą, nes jie per girti. Pokalbis truko apie dvi minutes. Po to vienas iš tų jaunuolių jį pastūmė, pasiuntė ant trijų raidžių. Kaltinamasis prašė atstoti jų nuo jo draugo. Tada kitas iš kompanijos pradėjo eiti jų link su suspaustais kumščiais bei kalbėdamas rusiškai. Jie pajuto grėsmę ir tada kaltinamasis smogė vieną smūgį, t. y. koja nukentėjusiajam į galvą, ir jie pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio metu jis ir kaltinamasis buvo blaivūs. Parodė, kad jis neprašė jų kompanijos sumušti savo draugą, t. y. kaltinamąjį. Nežino, kodėl įvyko konfliktas, gal dėl to, kad jie nedavė cigarečių, bet jie patys labai išsigando ir nenorėjo būti užpulti. Jie elgėsi ramiai, nebuvo agresyvūs, buvo geranoriški. Nukentėjusiojo kompanija buvo girta, šūkavo, necenzūriškai keikėsi.

Liudytojas M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo buvęs bendradarbis. Jis matė įvykį. Parodė, kad jis buvo su kaltinamuoju klube. Išėjęs iš klubo jis stovėjo prie taksi automobilio, tačiau išgirdo triukšmą iš nukentėjusiojo kompanijos pusės, atsisukęs pamatė sąmyšį, ginčą. Matė, kad kaltinamojo link ėjo agresyviai nusitekęs asmuo, keikdamasis, grasindamas. Tuo metu E. P. koja sudavė nukentėjusiajam dėl ko šis nukrito.

Ekspertas D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad alkoholis individualiai veikia kiekvieną asmenį. Nuo 1.5-2.5 promilės, t.y. vidutinis girtumas, pasireiškia motoriniai sutrikimai, t.y. koordinacijos, raumenų tonuso sutrikimai, pusiausvyros neišlaiko. Alkoholis apnuodija smegenų žievę, o jos funkcija, kultūra, draudimų sistema, kuo daugiau alkoholiko tuo labiau žmogus nekontroliuoja savęs. Diapazonas nuo 1.5-2.5 promilės žmogus tampa irzlesnis, piktesnis, priekabesnis. Bet jeigu žmogaus asmenybė dirgli, tai užteks ir lengvo laipsnio, kad jis nekontroliuotų savo veiksmų, tai labai individualus reagavimas į nuodą. Priklauso kaip organizmas skaido alkoholį. Labai individualiai. Priklauso kiek žmogus miegojo prieš alkoholio vartojimą. Vieniems alkoholis sukelia agresiją, kitam linksmumą. 2,23 promilių girtumas tai ne komos būsena.

Ekspertas D. V., vyresnysis teismo medicinos ekspertas, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal Vidmarko formulę yra įrodyta, kad per vieną valandą suaugusio vyro kraujyje sumažėja 0,15 promilių alkoholio. Nuo įvykio iki nukentėjusiojo kraujo paėmimo momento parėjo apie dvi valandos, per tą laikotarpį kraujyje turėjo sumažėti 0,3 promilių. Nustatyta buvo 1,93, tai pridėjus 0,3 promilių, išeina 2,23 promilių, kurios atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį. Dėl tokio neblaivumo dydžio sutrinka žmogaus koordinacija, kalba, atsiranda gestikuliacija. Šiuo atveju akivaizdžiai suduotas smūgis į veidą, į apatinį žandikaulį, dėl ko yra dvigubas žandikaulio lūžis, būdingas stipriam smūgiui, ir nukentėjęs krenta, atsitrenkia pakaušiu, ko pasekoje atsiranda žaizda apatinėje pakaušio srityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu pagarsintuose liudytojo V. N. parodymuose užfiksuota, kad jis parodė, kad 2017 m. spalio 14 d. apie 4.00 val., Žvejų g., Klaipėda, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ buvo kartu su draugais-V. T., A. V.. Jie stovėjo prie baro įėjimo, o netoli jų stovėjo trys vyriškiai, apie 20-25 metų amžiaus. Jiems stovint, vienas iš vyriškių priėjo prie jų ir pradėjo kabinėtis, paklausė: „ar nori trenkti mano draugui“. Po to jis visus nuramino, konfliktas nurimo, visi išsiskirstė. Vėliau, maždaug po 5-10 minučių, vienas iš vyriškių trenkė iš kojos jo draugui A. V. į veido sritį, kuris nuo suduoto smūgio pargriuvo, prarado sąmonę, jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Tada vienas iš „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų bandė pagauti asmenį, kuris trenkė, tačiau pastarasis pabėgo. Vėliau priėjo kitas apsaugos darbuotojas ir teigė, kad minėtą asmenį pažįsta ir pasakė vardą, kurio jis neatsimena. Netrukus atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. (t. 1, b. l. 71-72).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2017 m. lapkričio 14 d. Specialisto išvadoje Nr. G 1945/2017(03) konstatuota, kad A. V. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas su apatinio žandikaulio lūžimais dešinio kampo srityje ir kairiųjų 33-34 dantų srityje, muštinė žaizda pakaušio kairėje su aplinkinių audinių paburkimu, smegenų sumušimo židiniais dešinio smegenų pusrutulio kaktinės-smilkininės skilčių srityje. Sužalojimai padaryti paveikus A. V. veidą bei pakaušio kairiąją pusę kietais bukais daiktais, galimai veidą sumušant, pakaušine sritimi atsitrenkiant. Sužalojimai padaryti galimai teisėsaugos nustatytu, užduotyje nurodytu ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotu laiku, t. y. 2017 m. spalio 14 d. paros pirmojoje pusėje. A. V. kūne galima išskirti dvi trauminio poveikio vietas (pakaušio kairė pusė, veido smakrinė dalis). Dėl žandikaulio lūžimo A. V. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 40-41).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Išanalizavęs ir įvertinęs duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. P. vieną kartą spyrė A. V. į veidą ir dėl kaltinamojo E. P. suduoto smūgio, A. V. patyrė sužalojimus: veido sumušimą su apatinio žandikaulio lūžimais dešinio kampo srityje ir kairiųjų 33-34 dantų srityje, muštinę žaizdą pakaušio kairėje su aplinkinių audinių paburkimu, smegenų sumušimo židiniais dešinio smegenų pusrutulio kaktinės-smilkininės skilčių srityje, sukėlusius nesunkų A. V. sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis A. V. buvo mušamas viešoje vietoje – prie kokteilių baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurioje įvykio metu buvo kitų asmenų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltinamasis E. P. pripažino, kad vieną kartą spyrė nukentėjusiajam A. V. į veidą, tačiau tvirtino, kad taip pasielgė išprovokuotas paties nukentėjusiojo A. V. elgesio, nes pajuto grėsmę savo atžvilgiu, kadangi agresyviai nusiteikęs, gniauždamas kumščius ir keikdamasis nukentėjusysis ėjo linko jo ir jo draugo. E. P., siekdamas apginti save ir savo draugą nuo agresyviai besielgiančio nukentėjusiojo, sudavė jam vieną smūgį koja į veidą. Visos šios kaltinamojo nurodytos nukentėjusiojo sužalojimo paskatos neduoda pagrindo jam nesilaikyti bendrų moralės normų ir mušti kitą žmogų. Nukentėjusysis A. V. parodė, kad jį įžeidė kaltinamojo draugas, jis ėjo jų link, norėdamas išsiaiškinti, bet nebuvo agresyvus, nors buvo neblaivus. Jis kaltinamojo draugo paklausė klausimo ir tuo metu gavo smūgį. Visa tai įvyko viešoje vietoje – prie kokteilių baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurioje įvykio metu buvo kitų asmenų, kurie matė įvykį. E. P. nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik A. V. sveikatos sutrikdymas, bet ir viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymas.

Kaltinamajame akte, aprašant E. P. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta, jog jis smurtavo prieš A. V. iš chuliganiškų paskatų.

Veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį nusikalstamos veikos padarymo motyvai reikšmės neturi. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek asmeniniai ar kitokie. Motyvas nėra šios nusikalstamos veikos požymis (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-405/2013). Nustatyta, kad E. P. viešoje vietoje – prie kokteilių baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vieną kartą koja spyrė A. V. į veidą ir šiuo įžūliu elgesiu kūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, griovė įvykį matančių asmenų saugumo jausmą, prieš kitus asmenis demonstravo jėgą. Nors kaltinamojo smurtinio elgesio prieš nukentėjusįjį paskatos buvo asmeninės, bet smurtaudamas jis suprato, kad tai daro viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, nepaisydamas jų teisėtų įstatymo ginamų interesų, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka. Šiais savo veiksmais E. P. sukėlė pavojingas pasekmes – aplinkiniai asmenys buvo nustebinti ir šokiruoti tokio jo elgesio, todėl neabejotinai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Dėl šių veiksmų kaltinamojo E. P. veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

E. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, metu, smurtaujant prieš nukentėjusįjį A. V., buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Kaltinamajame akte nurodyta, kad ši kaltinamojo E. P. veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų ir kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nustatyta, kad tarp kaltinamojo, jo draugo ir nukentėjusiojo kompanijos kilo diskusija. Nukentėjusysis, būdamas neblaivus, atrodydamas agresyviai, gniauždamas kumščius ir keikdamasis, ėjo artyn link kaltinamojo ir jo draugo, todėl kaltinamasis pajuto grėsmę ir gindamasis pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam. Nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad jis buvo neblaivus ir ėjo kaltinamojo link, bet nurodė, kad jis nebuvo agresyvus. Šie nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai, nes kaip nustatyta, nusikalstamos veikos padarymo metu A. V. buvo neblaivus, buvo vidutinio neblaivumo laipsnio (po 2 valandų nuo įvykio A. V. buvo nustatytas 1,93, promilių neblaivumo laipsnis), dėl ko, jis pagrįstai gali neatsiminti visų įvykio aplinkybių. Be to, remiantis teisiamojo posėdžio metu apklaustų ekspertų D. T. ir D. V. parodymais, spręstina, kad asmeniui, esant apsvaigusiam, kai jam nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, sutrinka koordinacija, kalba, atsiranda gestikuliacija, žmogus tampa irzlesnis, piktesnis, priekabesnis. Taigi, esant prieštaringiems parodymas, bet atsižvelgiant į tai, kad E. P. nusikalstamos veikos metu buvo blaivus, o A. V. buvo neblaivus (tai nustatyta iš pačių E. P., A. V. ir liudytojų parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, bei A. V. medicininių dokumentų), teismas A. V. versiją, kad jis nebuvo agresyvus ir tik šiaip ramiai ėjo link kaltinamojo paklausti ko iš jo norėjo jo draugas, teismas vertina kritiškai. O priešingai, teismas tiki kaltinamojo E. P., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus, versija, kad A. V., būdamas neblaivus, sugniaužęs kumščius bei agresyviai nusiteikęs artinosi prie kaltinamojo, dėl ko, kaltinamasis, pajutęs grėsmę vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju E. P. veiksmai negali būti vertinami, kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų, siekiant pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. E. P. sudavė vieną smūgį koja A. V. ne dėl neaiškios priežasties, o jausdamas grėsmę sau ir savo draugui iš nukentėjusiojo pusės, kilusią dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio. Kaltinamojo E. P. veikoje nesant chuliganiškų paskatų, t. y., būtinojo nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kvalifikuojančio požymio, jo veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Todėl iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad E. P. nusikalstama veika yra padaryta iš chuliganiškų paskatų.

Kaltinamojo E. P. veika kvalifikuojama kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-05-26 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-249/2009).

Kaltinamojo E. P. nurodyta smurtavimo prieš A. V. priežastis – siekimas nutraukti jo agresyvų elgesį – ėjimą jo ir jo draugo link, gniaužiant kumščius ir keikiantis, negali būti vertinama, kaip veika, padaryta siekiant pašalinti kitiems asmenims, ar visuomenės interesams gresiantį pavojų. Nustatyta, kad nukentėjusysis A. V. konflikto metu ėjo kaltinamojo ir jo draugo link, kažką sakė, tačiau, teismo vertinimu, ši situacija nebuvo tokia pavojinga, ir gręsiantis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis, ne tokiomis pavojingomis priemonėmis. Tą pripažino ir kaltinamasis, sutikdamas, kad jo elgesys šioje situacijoje turėjo būti kitoks –jis galėjo tiesiog nustumti nukentėjusįjį į šoną.

Nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, E. P. padarė netiesiogine tyčia: suduodamas vieną stiprų smūgį koja nukentėjusiajam A. V., jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje E. P. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad įžūliais smurtiniais veiksmais – mušdamas nukentėjusįjį A. V. – demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

E. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo iniciatyva atlygino žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (t. 1, b. l. 60-68), ir nedidelę dalį nukentėjusiajam A. V. padarytos žalos, pervesdamas 500 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą, skirtus išmokėti nukentėjusiajam A. V. (t. 1, b. l. 187-188) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. P. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 1, b. l. 147), nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas (t.1, b. l. 146). E. P. yra jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini)“ vadybininku (t. 1, b. l. 149), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 192), sportuoja, turi šioje srityje asmeninių pasiekimų (t. 1, b. l. 189-191), nevedęs, gyvena su mama. Šios aplinkybės ir kaltinamojo E. P. asmenybės teigiamas vertinimas nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, buvo išreikšta nuomonė, kad šioje baudžiamojoje byloje yra galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas (t. 1, b. l. 117-120). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu, kilus ginčui dėl civilinio ieškinio, kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad taip pasielgė dėl nukentėjusiojo agresyvaus elgesio, bei iš dalies nesutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, t.y. iš esmės ginčas šioje byloje kilo dėl civilinio ieškinio dydžio. Teisme kaltinamasis pripažino sudavęs smūgį koja nukentėjusiajam į veidą, tačiau teigė, kad taip pasielgė dėl nukentėjusiojo agresyvaus elgesio, nes nenorėjo pats nukentėti. Dėl savo elgesio gailėjosi, pripažino, kad galėjo pasielgti kitaip, tačiau tuo metu pasirinko būtent tokį elgesio būdą, dėl kurio pats išsigando ir pabėgo. Taigi, laikytina, kad E. P. kritiškai vertina savo elgesį, todėl teismas daro išvadą, kad E. P. pripažino esmines faktines bylos aplinkybes, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, E. P. už kiekvieną nusikaltimą skiriama BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje ir 284 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus, subendrintinos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Siekiant padėti kaltinamajam E. P. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, kaltinamajam skirtini įpareigojimai - būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei toliau tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

E. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. (t. 1, b. l. 121-122).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. kaltinamajam E. P. pareiškė 15881,71 Eur civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti 12881,71 Eur turtinę žalą, 3000 Eur neturtinę žalą. (t. 1, b. l. 44-46). Teisiamojo posėdžio metu, A. V. įgaliotas atstovas advokatas V.Žylė patikslino pareikštą civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo E. P. priteisti 12796,88 Eur turtinę žalą ir 3000 Eur neturtinę žalą. Kaltinamasis E. P. su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Sutinka su A. V. patirtomis gydymo išlaidomis, bet nesutinka su jo negautomis pajamomis, iš dalies pripažįsta neturtinę žalą. Pervedė 500 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą, skirtus išmokėti nukentėjusiajam A. V. (t. 1, b. l. 187-188).

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nukentėjusysis A. V. nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos jis patyrė turtinę žalą, kurią sudaro: 1462,05 Eur už žandikaulio lūžimo gydymo išlaidas, 10 Eur už odontologo konsultaciją po pirmos operacijos, 11200 Eur negautos pajamos pagal kontraktą jūroje, 13 Eur ir 13,50 Eur darbo sutarčių vertimas, 98,33 Eur suplanuotos kelionės Palanga-Glazgo_Lanzarote ir atgal 2017 m. spalio 15 d. ir 2017 m. gruodžio 13 d. išlaidos.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. P. nusikalstamos veikos nukentėjusysis A. V. patyrė sužalojimus: veido sumušimas su apatinio žandikaulio lūžimais dešinio kampo srityje ir kairiųjų 33-34 dantų srityje, muštinė žaizda pakaušio kairėje su aplinkinių audinių paburkimu, smegenų sumušimo židiniais dešinio smegenų pusrutulio kaktinės-smilkininės skilčių srityje. Sužalojimai padaryti paveikus A. V. veidą bei pakaušio kairiąją pusę kietais bukais daiktais, galimai veidą sumušant, pakaušine sritimi atsitrenkiant. Sužalojimai padaryti galimai teisėsaugos nustatytu, užduotyje nurodytu ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotu laiku, t. y. 2017 m. spalio 14 d. paros pirmojoje pusėje. A. V. kūne galima išskirti dvi trauminio poveikio vietas (pakaušio kairė pusė, veido smakrinė dalis). Dėl žandikaulio lūžimo A. V. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 40-41).

Nukentėjusysis pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas: 1462,05 Eur už žandikaulio lūžimo gydymo išlaidas (t. 1, b. l. 47), 10 Eur už odontologo konsultaciją po pirmos operacijos (t. 1, b. l. 48), 13 Eur ir 13,50 Eur darbo sutarčių vertimas (t. 1, b. l. 51, t. 2,. b. l. 5), 98,33 Eur dėl suplanuotos kelionės Palanga-Glazgo_Lanzarote 2017 m. spalio 15 d., į kurią jis neišskrido (t. 1, b. l. 52-53). Šios nukentėjusiojo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamojo E. P. nusikalstama veika, todėl iš kaltinamojo E. P. priteisiama 1596,88 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. V. taip pat prašo priteisti 11200 Eur negautų pajamų. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018). Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl patirto sužalojimo jis negalėjo išvykti pagal sutartą kontraktą dirbti elektriku į laivą „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko negavo pajamų, t.y. 4 mėnesių darbo užmokesčio, iš viso 11200,00 Eur. Tai, kad jo negautos pajamos yra tokio dydžio grindžia 2017 m. balandžio 12 d. „Jūrininko darbo sutartimi“, 2018 m. vasario 9 d. „Jūrininko darbo sutartimi“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 27 d. pažyma ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 2 d. pažyma (t. 1, b.l. 49-51, t. 2, b.l. 4-7). UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiima tarpininkavimu įdarbinant jūreivius užsienyje (t. 2, b.l.3). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 27 d. pažymoje nurodyta, kad A. V. kontraktas turėjo prasidėti 2017 m. gruodžio pradžioje ir jo trukmė 4 mėnesiai, atlyginimas per mėnesį 2800 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 2 d. pažymoje nurodyta, kad išvykimas į darbą buvo numatytas 2017 m. gruodžio 1 d., o darbo pasiūlymą A. V. priėmė telefonu. Viena pateikta „Jūrininko darbo sutartis“ yra sudaryta 2017 m. balandžio 12 d., t.y. iki nusikalstamos veikos padarymo 2017 m. spalio 14 d., o kita – po šio įvykio – 2018 m. vasario 9 d. Byloje nėra pateikta darbo sutarties, iš kurios būtų matyti, kad A. V. yra susitaręs dėl darbo 2017 metų gruodžio mėnesiui. Ta aplinkybė, kad A. V. spalio mėnesį buvo susitaręs dėl darbo gruodžio mėnesiui telefonu, vertintina kritiškai, nes pagal pateiktas „Jūrininko darbo sutartis“ matyti, kad jos yra sudarytos raštu ir pasirašytos prieš septynias dienas iki jos įsigaliojimo – 2017 m. balandžio 12 d. sutartis įsigaliojo 2017 m balandžio 19 d., o 2018 m. vasario 9 d. sutartis įsigaliojo 2018 m. vasario 16 d. Be to, byloje pateiktame civiliame ieškinyje nurodyta, kad yra prašoma priteisti suplanuotos kelionės Palanga-Glazgo-Lanzarote ir atgal - išlaidas, į kurią A. V. turėjo išvykti 2017 m. spalio 15 d., o grįžti 2017 m. gruodžio 13 d., t.y. jau po to, kai neva 2017 m. gruodžio 1 d. turėjo prasidėti jo darbas pagal darbo sutartį laive „(duomenys neskelbtini)“. A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis planavo vykti pas tėvus į Ispaniją ir iš ten būtų važiavęs į darbą. Ši jo pateikta versija vertintina kritiškai. Esant nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad nėra pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog dėl E. P. padarytos nusikalstamos veikos A. V. negavo 11200 Eur pajamų –darbo užmokesčio, todėl A. V. civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų atmestinas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. prašo iš kaltinamojo E. P. priteisti 3000 Eur neturtinės žalos (t. 1, b. l. 44-46).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. P. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. V. buvo padarytas veido sumušimas su apatinio žandikaulio lūžimais dešinio kampo srityje ir kairiųjų 33-34 dantų srityje, muštinė žaizda pakaušio kairėje su aplinkinių audinių paburkimu, smegenų sumušimo židiniais dešinio smegenų pusrutulio kaktinės-smilkininės skilčių srityje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo A. V. dėl kaltinamojo E. P. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus- negalėjo kurį laiką dirbti, sumažėjo jo judėjimo laisvė, bendravimo galimybės. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad po traumos sumažėjo jo darbingumas, sumažėjo atlyginimas, pasikeitė darbo funkcijos, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių kad A. V. dėl 2017 m. spalio 14 d. patirtų sužalojimų lankėsi pas psichiatrus ar psichologus, jam diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir A. V. priteistina 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas. Priteisiant nukentėjusiajam 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp A. V. ir E. P. teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams bei esamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (CK 1.5 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad E. P. pervedė 500 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą, skirtus išmokėti nukentėjusiajam A. V. (t. 1, b. l. 187-188).

Byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 13,39 Eur (t. 1, b. l. 60-64), kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų išrašu. Nustatyta, kad E. P. civilinį ieškinį atlygino (b. l. 66-68), todėl procesas dėl 13,39 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis A. V. prašo priteisti 500 Eur proceso išlaidų. (t. 1, b. l. 171). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje A. V. sumokėjo 500 Eur. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurias patyrė proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo 500 Eur išlaidos sumokant atstovui advokatui už paslaugas yra pagrįstos (atstovavo nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu, byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiojo interesams bylos teisminio nagrinėjimo metu), todėl išieškotinos iš kaltinamojo E. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti E. P. galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, E. P. paskirti įpareigojimus – laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei toliau tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

Nukentėjusiojo A. V. pareikštą 15796,88 Eur civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo E. P. 1596,88 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 88 centus) turtinės žalos atlyginimą ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo E. P. 500 Eur (penkis šimtus eurų) nukentėjusiajam A. V. proceso išlaidoms atlyginti.

Nustatyti, kad priteistą turtinę ir neturtinę žalą bei proceso išlaidas E. P. nukentėjusiajam A. V. turi atlyginti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Procesą dėl 13,39 Eur (trylikos eurų 39 centų) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė