Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-20 · Civilinė byla Nr. e2S-3242-910/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-20
Bylos Nr.
e2S-3242-910/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20284-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Zamernet“, uždarajai akcinei bendrovei „VI-GI“
Ieškovas
G. K.
Trečiasis asmuo
notaras L
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-3242-910/2021Teisminio proceso Nr.2-68-3-20284-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; (S) 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zamernet“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Zamernet“ ir uždarajai akcinei bendrovei „VI-GI“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir notaro vykdomojo įrašo panaikinimo, kurioje trečiasis asmuo – notaras L. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atsakovės UAB „Zamernet“ 2019 m. birželio 12 d. paskolos sutarties vienašališką nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, panaikinti Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notaro 2020 m. rugsėjo 7 d. L. Ž. išduotą notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2288, pakeisti 2019 m. birželio 12 d. paskolos sutartį, nustatant naują 3.1 punkto redakciją, pagal kurią „Paskolos gavėjas įsipareigoja visą Paskolos sumą grąžinti davėjui iki 2023 m. birželio 20 d., naują 4.3 punkto redakciją, pagal kurią „Palūkanos Paskolos davėjui yra mokamos Paskolos sumos grąžinimo metu, kurios apskaičiuojamos, remiantis Sutarties 4.1 bei 4.2 punktais.“

2. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0035/20/00737 ir pačią vykdomąją bylą Nr. 0035/20/00737 pagal Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notaro L. Ž. 2020 m. rugsėjo 7 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. 2288 dėl skolos išieškojimo iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

3. Ieškovė nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jos teisių gynimas pagal ieškinį taptų nebeįmanomas, nes atsakovė UAB „Zamernet“ atliktų veiksmus, dėl kurių neteisėtumo ir buvo pareikštas šis ieškinys. Šiuo metu jau yra pradėtas vykdymo procesas dėl išieškojimo iš ieškovės įkeisto nekilnojamojo turto. Dėl to, nesustabdžius vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą, kurį prašoma panaikinti, ir atsakovei UAB „Zamernet“ išieškojus skolą iš ieškovės nekilnojamojo turto, šio ieškinio reikalavimai taptų ne tik beprasmiai, bet ir pats skolos išieškojimas sukeltų žalą ieškovei. Įkeistas nekilnojamasis turtas šiuo metu yra išvaržomas, nenustačius tikrosios jo kainos, todėl egzistuoja didelė tikimybė, kad pardavus ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, ieškovė patirs didelių nuostolių. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė iki sprendimo priėmimo netektų vienintelio jai priklausiančio gyvenamojo būsto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 003/20/00737 bei sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0035/20/00737 pagal Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notaro L. Ž. 2020 m. rugsėjo 7 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. 2288 dėl skolos išieškojimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinį ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, pripažino, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovės pareikšto reikalavimo pagrindu negalėtų būti priimtas galimai jai palankus teismo procesinis sprendimas. Dėl to teismas konstatavo, kad yra pirmoji būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.

6. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad, nesustabdžius vykdymo veiksmų, galimai palankaus jai sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iš varžytinių bus parduotas vienintelis ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Pardavus ieškovės įkeistą nekilnojamąjį turtą, iškilus sprendimo įvykdymo atgręžimo poreikiui, lėšų susigrąžinimo procesas būtų pakankami ilgas ir sudėtingas. Dėl to teismas nusprendė, kad vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0035/20/00737 sustabdymas atitinka tiek proporcingumo, tiek ekonomiškumo principus, taip pat proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė UAB „Zamernet“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškovė neįrodė nė vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Ieškovės reikalavimai yra prima facie nepagrįsti. Reikalavimą pripažinti vienašališką Paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu ieškovė grindžia aplinkybe, kad apie Paskolos sutarties nutraukimą ji ir atsakovė UAB „VI-GI“ nebuvo informuota, todėl buvo pažeistas CK 6.218 straipsnis. Tačiau ieškovė nėra Paskolos sutarties šalis, taigi atsakovė neturėjo pareigos pranešti jai apie sutarties nutraukimą. Tokios pareigos atsakovei nenustato ir notaro patvirtinta 2019 m. birželio 18 d. hipotekos sutartis. Teisės aktai nustato išskirtinai tik pareigą notarui informuoti įkaito davėją apie hipotekos kreditoriaus prašymą pradėti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Notaras šią pareigą įvykdė, 2020 m. liepos 22 d. išsiųsdamas ieškovei, kaip įkaito davėjai, pranešimą. Priešingai, nei nurodoma ieškovės ieškinyje, atsakovė informavo UAB „VI-GI“ apie Paskolos sutarties nutraukimą. Kadangi UAB „VI-GI“ direktorė yra ieškovės motina, darytina išvada, kad ieškovei taip pat yra žinoma ir apie atsakovės siųstus pranešimus UAB „VI-GI“.

7.2. Ieškovė pagal CK 6.223 ir 6.204 straipsnius reiškia reikalavimą dėl Paskolos sutarties modifikavimo (pakeitimo). Tačiau tokį reikalavimą turi teisę reikšti tik specialus subjektas – sutarties šalis. Kadangi ieškovė nėra tinkamas subjektas tokiam reikalavimui reikšti, civilinės bylos dalis dėl šio reikalavimo yra nutrauktina. Be to, nagrinėjamoje byloje taip pat nesilaikyta privalomosios ikiteisminės tvarkos, kuri yra būtina, norint pareikšti reikalavimą teisme dėl sutarties modifikavimo, nes pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį. Nei ieškovė, nei UAB „VI-GI“ nesikreipė į atsakovę su prašymu modifikuoti Paskolos sutartį bei nustatyti ilgesnį paskolos grąžinimo terminą.

7.3. Ieškovė taip pat nepagrindė kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Pagal teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos bylose, kuriose prašoma stabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, turi taikymo savitumų, įpareigojančių teismus tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas nepagrįstai paneigtų vykdomųjų dokumentų (notaro vykdomųjų įrašų) vykdymo privalomumą.

7.4. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant ir į proporcingumo principą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo.

7.5. Nagrinėjamoje byloje išieškojimo veiksmai atliekami notaro vykdomojo įrašo pagrindu. Notariato įstatymo 2 straipsnis numato, kad notaras užtikrina, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Todėl, gavęs atsakovės prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą, notaras patikrino tokio prašymo atitiktį galiojantiems teisės aktams bei nenustatęs jokių teisės aktų pažeidimų, atliko vykdomąjį įrašą. Antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį įrašą, taip pat nenustatė jokių kliūčių vykdymo procesui pradėti. Be to, prievolės pagal Paskolos sutartį įvykdymo terminas jau yra pasibaigęs, UAB „VI-GI“ visą paskolos sumą grąžinti atsakovei buvo įsipareigojusi iki 2021 m. birželio 20 d. UAB „VI-GI“ iki šiol dar nėra įvykdžiusi savo prievolės grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas atsakovei. Jeigu būtų pripažinta, kad Paskolos sutartis yra nutraukta neteisėtai, atsakovė vis tiek turėtų teisę kreiptis į notarą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu nesutinka su atsakovės UAB „Zamernet“ atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Ieškovės reikalavimas nėra akivaizdžiai negalimas ieškovės teisių gynimo būdas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šioje proceso stadijoje nenustatinėjamas paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo ir (ar) jos pakeitimo klausimas, o toks vertinimas atliekamas tik išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės ir įvertinus visas faktines bylos aplinkybes. Dėl to negalima daryti išvados, kad jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas tik nagrinėdamas bylą galės nustatyti, paskolos sutartis buvo nutraukta teisėtai ar ne, taip pat, yra pagrindas modifikuoti sutartį ar jo nėra, iš esmės pasikeitus aplinkybėms.

8.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė nėra paskolos sutarties šalis, todėl neturi teisės reikšti reikalavimo dėl sudarytos paskolos sutarties modifikavimo. Ieškovė, užtikrindama UAB „VI-GI“ prievolių įvykdymą yra atsakovei įkeitusi jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Dėl to bet kokie atsakovės atliekami veiksmai UAB „VI-GI“ atžvilgiu sukelia tiesiogines pasekmes ir pačiai ieškovei. CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam asmeniui kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė. Paskolos sutarties nuostatos tiesiogiai įtakoja ieškovės teises ir pareigas, ji atsako atsakovei savo turtu. Dėl to paskolos sutarties įvykdymui tapus sudėtingesniam, ieškovė turi teisę įgyvendinti visas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas, t. y. UAB „VI-GI“.

8.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir atitinka šių priemonių taikymo paskirtį bei nepagrįstai neapriboja atsakovės teisių. Jeigu teismas nebūtų pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių ir nebūtų užtikrinęs ieškovės interesų apsaugos, antstolis, vykdantis išieškojimą, neinformavęs ieškovės, neteisėto turto vertinimo pagrindu akivaizdžiai būtų padaręs nepataisomą žalą ieškovei, nes jau būtų pardavęs ieškovės nekilnojamąjį turtą, apie kurio pardavimą varžytinių proceso metu ieškovė sužinojo visiškai atsitiktinai. Ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju tokia procesinė ginčo baigtis, kai jau būtų parduotas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, iš esmės neatitiktų ieškovės pagrįstų lūkesčių, nebūtų pasiektas tas tikslas, kurio siekiama teisminio teisių gynimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje bei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyta vykdomoji byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „VI-GI“ ir UAB „Zamernet“ 2019 m. birželio 12 d. sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Zamernet“ suteikė atsakovei UAB „VI-GI“ 220 000 Eur paskolą, o atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. birželio 20 d. grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas. Pagal Paskolos sutarties 8.1 punktą atsakovės UAB „VI-GI“ prievolių įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas – butas ir 1/34 dalis automobilių stovėjimo patalpos. Ieškovė ir atsakovės UAB „VI-GI“ bei UAB „Zamernet“ 2019 m. birželio 18 d. sudarė sutartinės hipotekos – maksimaliosios hipotekos sutartį, kuria buvo įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Atsakovei UAB „VI-GI“ netinkamai vykdant prievoles, UAB „Zamernet“ nutraukė Paskolos sutartį. Notaras 2020 m. rugsėjo 7 d. išdavė atsakovei UAB „Zamernet“ notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, priverstinai parduodant ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Vykdomasis įrašas buvo pateiktas antstoliu, kuris pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0035/20/00737.

12. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti atsakovės UAB „Zamernet“ vienašališkai atliktą Paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, panaikinti 2020 m. rugsėjo 7 d. notaro vykdomąjį įrašą ir pakeisti Paskolos sutarties sąlygas, Paskolos 3.1 punkte nustatant, kad Paskolos gavėjas įsipareigoja visą Paskolos sumą grąžinti davėjui iki 2023 m. birželio 20 d., Paskolos sutarties 4.3 punkte nustatant, kad palūkanos Paskolos davėjui mokamos Paskolos sumos grąžinimo metu ir jos apskaičiuojamos pagal Sutarties 4.1 bei 4.2 punktus. Ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje ir pačią vykdomąją bylą, kurioje vykdomas išieškojimas iš ieškovei priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto.

13. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo ir tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pagrindinį savo reikalavimą – pripažinti Paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu – grindžia aplinkybe, kad nei jai, nei paskolos gavėjai nebuvo pranešta apie Paskolos sutarties nutraukimą. Reikalavimą modifikuoti Paskolos sutarties nuostatas, iš esmės pratęsiant Paskolos įvykdymą iki 2023 m. birželio 20 d. ir iki šios datos atidedant visų palūkanų mokėjimą, ieškovė grindžia prasidėjusia COVID-19 pandemija ir šalyje paskelbtu karantinu. Pažymėtina tai, kad ieškovė nėra Paskolos sutarties šalis, o reikalavimas dėl notaro vykdomojo rašto panaikinimo yra išvestinis ir susijęs su pirmųjų dviejų ieškinio reikalavimų tenkinimu. Paskolos gavėja UAB „VI-GI“, kurios prievolių tinkamam įvykdymui užtikrinti ieškovė įkeitė savo nekilnojamąjį turtą, pagal ieškinį įtraukta atsakove, bet ne bendraieške. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), paskolos gavėja UAB „VI-GI“ nėra pateikusi atsiliepimo į ieškinį, iki šios civilinio proceso stadijos byloje nėra duomenų apie jos poziciją dėl ketinimų ir galimybių vykdyti paskolos sutartį, ją pratęsus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad negalima pripažinti, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

16. Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą, yra aktualūs ekonomiškumo, proporcingumo, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo principai. Bet kurios laikinosios apsaugos priemonės, taip pat ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad, nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas. Šis institutas negali būti naudojamas nei kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, paprastai taikoma specifinėse bylose, kai sprendžiamas antstolio veiksmų ar varžytynių teisėtumo klausimas, arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-861-790/2020 ir kt.). Be to, CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-180/2018).

18. Nagrinėjamoje byloje pagrindiniai ieškovės reikalavimai susiję su Paskolos sutarties nutraukimo teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat Paskolos sutarties sąlygų modifikavimu. Būtent nuo šių reikalavimų tenkinimo priklauso reikalavimo dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo tenkinimas. Taigi pagrindinis ginčas byloje yra susijęs su Paskolos sutarties tinkamu vykdymu ir jos sąlygų keitimu, o iš esmės – su paskolos grąžinimo termino pratęsimu, tačiau ne su pradėto vykdymo proceso ar šį procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumu. Dėl to pripažintina, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su vykdymo sustabdymu, neatitinka ieškinyje pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su ieškinyje pareikštų pagrindinių reikalavimų įvykdymo užtikrinimu.

19. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetant.

20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės G. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėja Laima Ribokaitė